Automobilių taršos mokesčio projektas Lietuvoje

Automobilių taršos mokestis yra mokestis už į aplinką išmetamas transporto priemonių teršalus. Jis taikomas siekiant sumažinti transporto sektoriaus poveikį klimatui, skatinti švaresnių automobilių naudojimą ir gerinti oro kokybę miestų teritorijose. Šis mokestis yra viena iš priemonių, kuriomis valstybė siekia mažinti CO₂ emisijas bei taršių automobilių dalį bendrame transporto sraute. Mokesčio administravimu užsiima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o „Regitra“ atlieka tik automobilio registracijos funkciją, bet ne mokesčio surinkimą.

Kodėl įvestas automobilių taršos mokestis?

Pagrindiniai šio mokesčio tikslai yra:

• mažinti transporto sektoriaus sukuriamą taršą;
• skatinti vairuotojus rinktis mažiau teršiančius automobilius;
• paskatinti automobilių parko atnaujinimą Lietuvoje;
• sumažinti senų dyzelinių automobilių dalį keliuose;
• prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

Transporto sektorius Lietuvoje sudaro reikšmingą dalį visų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl šio mokesčio logika - „teršėjas moka“. Tarptautiniai ekspertai Lietuvoje rekomenduoja įvesti automobilių taršos mokestį. Šių metų vasarą pasirodžiusioje Tarptautinės energetikos agentūros politinėje apžvalgoje Lietuvai nemažai dėmesio skirta CO2 emisijoms, nurodant, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioje netaikomas metinis automobilių nuosavybės mokestis, o degalai, ypač dyzelinas, apmokestinami palyginti nedaug.

Poveikis klimato kaitai ir visuomenės sveikatai

Poveikis klimato kaitai įvertinamas pagal CO2 emisijas, tenkančias vienam kilometrui. Šį rodiklį automobilio gamintojas įvertina akredituotose laboratorijose pagal vidutinį automobilio kuro sunaudojimą. CO2 išmetimai sukelia klimato kaitą, o transporto sektorius yra vienas pagrindinių teršėjų ir Lietuvoje sudaro 31 proc. viso sukeliamo poveikio klimato kaitai. Transporto sektorius taip pat yra didžiausias kietųjų dalelių ir azoto suboksidų šaltinis, o poveikis oro taršai ir visuomenės sveikatai įvertinamas pagal EURO standartą ir kuro tipą.

Siūlomas automobilių taršos mokestis nėra turto mokestis, nes jis priklausys ne nuo automobilio piniginės vertės, o nuo techninių charakteristikų, apibūdinančių automobilio išmetamą taršą. Aplinkos ministerija mano, kad automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo galima efektyviau spręsti oro taršos problemą, sukuriant stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, įvertinti susidarančias sąnaudas dėl neefektyvaus kuro naudojimo, taršos mokesčio ir kitų eksploatacinių išlaidų.

Kodėl neužtenka akcizų degalams?

Beveik visose ES šalyse taikomas tiek akcizas degalams, tiek metinis automobilio mokestis. Praktika rodo, kad vien akcizo neužtenka kaip signalo visuomenei paskatinti racionaliausius pasirinkimus. Į kuro kainą įtrauktas akcizas nenurodo efektyvaus automobilio kuro ekonomijos naudos, daromos žalos visuomenės sveikatai. Taršos apmokestinimas akcizais nesiunčia signalo rinktis mažiau orą teršiančią, aukštesnio EURO standarto transporto priemonę, o automobilio mokesčio formulė paremta šiais kriterijais.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas paaiškino, kodėl nesiūloma tiesiog padidinti akcizų degalams: „Akcizą skaičiuoja ir moka tiek statybininkas, tiek kirpėjas, tiek kiekvienas pervežėjas. Todėl akcizas yra infliacinis mokestis, o automobilio taršos mokestis yra išvengiamas, jis nesideda į kiekvieno produkto kainą.“

Automobilių taršos mokesčio apskaičiavimas ir galiojimas

Taršos mokesčio dydis priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių:

1. Kiek CO₂ automobilis išmeta (pagal registracijos dokumentuose nurodytus duomenis).
2. Kokį Euro standartą automobilis atitinka (tai tiesiogiai susiję su variklio tarša).

Registruojant transporto priemonę reikia sumokėti registracijos mokestį, kuris priklauso nuo transporto priemonės išmetamo anglies dioksido kiekio ir naudojamo degalų tipo. Nuo 2025 metų sausio 9-osios padidėjo vienkartinis automobilių taršos mokestis. Šį mokestį reikia sumokėti „Regitroje“ registruojant automobilį pirmą kartą Lietuvoje arba keičiantis jo savininkui. Tai aktualu ir perkantiems naudotus automobilius - registracijos mokestis skaičiuojamas pagal išmetamo CO2 kiekį, tačiau gali būti įvairių išimčių. Norint apskaičiuoti tikslią automobilio taršos mokesčio sumą, reikia žinoti automobilio išmetamo CO2 kiekį (g/km).

Jei CO2 emisijos vertė nėra žinoma, ji gali būti nustatoma pagal kitų registruotų panašių automobilių duomenis „Regitros“ padalinyje. Taip pat, norint paprasčiau sužinoti mokesčio dydį, galima pasinaudoti automobilių taršos mokesčio skaičiuokle, kurioje, įvedus automobilio duomenis, pateikiama preliminari suma.

CO₂ rodiklis ir jo nustatymas

Anglies dioksidas (CO2) dažnai yra painiojamas su anglies monoksidu (CO). Techninės apžiūros metu nematuojamas CO2 kiekis, o tik CO dujos ir tik benzinu varomų automobilių. Dyzelinių automobilių matuojamas kitas parametras - dūmingumas. CO2 yra degalų degimo junginys, kuris priklauso nuo vidutinio suvartojamo degalų kiekio. Būtent todėl mažiau CO2 išmetantys automobiliai yra efektyvesni, o kiekvienas nuvažiuotas kilometras kainuoja mažiau. Techninės apžiūros centruose nėra įrangos, kuria būtų galima realiomis sąlygomis išmatuoti automobilių CO2 emisijas, todėl valstybė remiasi gamintojo transporto priemonės tipo patvirtinimo sertifikate pateikiamais duomenimis.

CO₂ išmetimo kiekis nurodytas:

• transporto priemonės registracijos liudijime, arba
• gamintojo techninėje dokumentacijoje.

Jei šių duomenų dokumentuose nėra, jis nustatomas pagal analogų techninius parametrus. „BRC Autocentre“ prie kiekvieno automobilio skelbimo galima rasti taršos mokesčio dydį.

Mokesčio tarifų lentelė

Mokesčio tarifai keičiasi kas 10 g/km išmetamo CO2. Dyzelinu varomoms transporto priemonėms nustatyti mokesčio tarifai yra du kartus didesni už benzinu varomoms. Dujomis varomoms transporto priemonėms nustatyti mokesčio tarifai yra 10 proc. mažesni už benzinu varomoms. Šiuo metu minimalus registracijos mokestis siekia 13,5 eurų, o maksimalus - 540 eurų.

Automobilių taršos/registracijos mokesčio lentelė pagal CO2 (galioja nuo 2020 m. liepos 1 d. įregistruojamiems automobiliams):

* Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos dyzelinu, dyzelinu/dujomis ir dyzelinu/elektra.
** Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu ir benzinu/elektra.
*** Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu/dujomis, benzinu/etanoliu, benzinu/elektra/dujomis, benzinu/etanoliu/dujomis, dujomis/elektra, etanoliu ir etanoliu/dujomis.

Nesumokėjus mokesčio, motorinės transporto priemonės registracija Kelių transporto priemonių registre neatliekama.

Automobiliai, kuriems taikomas mokestis

Verta paminėti, kad mokestis taikomas visoms transporto priemonėms, išskyrus elektromobilius. Jei automobilis naudoja kelis energijos šaltinius (pvz., benziną ir elektrą), taikomas benzino mokesčio tarifas.

Hibridiniai automobiliai

Hibridinius automobilius pravartu rinktis dėl to, kad taršos mokestis yra mažesnis. Tačiau svarbu ir tai, kad ne visi hibridiniai automobiliai yra vienodi - jų CO2 emisija gali skirtis. Šiuos automobilius galima skirstyti į mikrohibridus (angl. mild hybrid), pilnus hibridus ir iš tinklo įkraunamus hibridus.

• Mikrohibridai: Mikrohibridinė sistema neleidžia važiuoti vien elektra, tačiau padeda vidaus degimo varikliui sumažinti degalų sąnaudas ir emisijas. Tad būtent šio modelio hibridinių automobilių CO2 emisija yra šiek tiek mažesnė nei tradicinių benzininių ar dyzelinių automobilių.
• Pilni hibridai: Pilni hibridiniai automobiliai gali važiuoti trumpus atstumus vien elektra. Pilni hibridai gali veikti trimis režimais: tik elektra, tik vidaus degimo varikliu arba kombinuotai. Tai leidžia sumažinti degalų sąnaudas ir CO2 emisiją, ypač važiuojant mieste. Šių automobilių emisija yra mažesnė nei mikrohibridų. Mokesčio dydis priklauso nuo modelio ir gali būti 30-50 proc. mažesnis.
• Iš tinklo įkraunami hibridai: Iš tinklo įkraunamų hibridų efektyvumas yra didžiausias. Šio modelio automobiliai turi didesnę bateriją, todėl gali įveikti nemažą atstumą naudodami tik elektros energiją (paprastai 30-80 km). Tai leidžia dar labiau sumažinti CO2 emisiją ir užtikrina mažesnį taršos mokestį.

Elektromobiliai

100 proc. elektriniai automobiliai (EV) yra visiškai atleisti nuo taršos mokesčio, nes jie neišmeta CO2 ar kitų teršalų. Skirtingai nei hibridiniai modeliai, kurie vis dar turi vidaus degimo variklius, elektriniai varikliai turi nulinę emisiją. Elektromobilius vairuotojai renkasi ir dėl pigesnės priežiūros - nereikia keisti alyvos, prižiūrėti išmetimo sistemos ar sankabos, o elektros kaina yra mažesnė nei benzino ar dyzelino.

Taršos mokestis skirtas ne bausti vairuotojus, o skatinti tvaresnį automobilio pasirinkimą. Jo esmė paprasta:

• kuo automobilis taršesnis - tuo mokestis didesnis,
• kuo automobilis švaresnis - tuo mokestis mažesnis arba jo išvis nėra.

Ilgainiui tai leidžia atnaujinti šalies automobilių parką ir gerinti oro kokybę, o kartu - mažinti bendrą transporto poveikį aplinkai.

Galimybė susigrąžinti taršos mokestį

Tam tikrais atvejais automobilių taršos mokestį galima susigrąžinti. Svarbu žinoti, kokiomis sąlygomis tai įmanoma ir kokius veiksmus reikia atlikti:

• Automobilis per 90 dienų išregistruojamas ir išgabenamas iš Lietuvos.
• Registracijos metu buvo padaryta klaida.

Norint susigrąžinti taršos mokestį, reikia kreiptis į „Regitrą“, pateikti prašymą ir reikiamus dokumentus. Procesas gali būti atliekamas tiek fiziniuose padaliniuose, tiek internetu.

Automobilių taršos mokesčio reforma ir perspektyvos

Vyriausybė parengė automobilių mokesčio reformą. Pagal parengtą projektą numatoma, kad automobilių taršos mokestis būtų mokamas kartą per metus ir būtų apskaičiuojamas taip pat, kaip dabar taikomas registracijos mokestis. Mokesčio tikslas - paskatinti žmones per artimiausius metus atsisakyti taršiausių automobilių (teršiančių daugiau nei vidutiniškai). Vidutinis lengvasis automobilis Lietuvoje, nuvažiavęs vieną kilometrą, išmeta 160 g CO2, - pusė automobilių šį rodiklį viršija.

Pokyčiai ir siūlomi tarifai

Planuojama, kad registracijos mokestis įsigalios ir bus renkamas nuo 2022 m. liepos 1 d., naudotojo mokestis įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. Atnaujintas registracijos mokestis bus taikomas tik pirmai automobilių registracijai Lietuvoje, vadinasi, keičiantis Kelių transporto priemonių registre registruotų automobilių savininkui mokesčio mokėti nereikės. Nuo 2023 m. įsigaliojus metiniam naudotojo mokesčiui, dėl lengvatų komplekto 8 iš 10 vairuotojų mokės ne didesnį nei 100 EUR metinį mokestį.

Nuo 2023 m. tik patys taršiausi automobiliai, išmetantys daugiau nei 200 g CO2 kilometrui, mokės didesnį nei 100 EUR metinį mokestį, nuo 2025 m. jis dvigubės. Tikimasi, kad patvirtinus įstatymą pačių taršiausių automobilių iki 2025 m. sumažės.

Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad mažiausias mokestis pereinamaisiais 2023 m. turėtų siekti 15 eurų. Siūlomas naujasis automobilių taršos mokestis galėtų įsigalioti 2023 metais ir siekti nuo 29,3 iki 470,63 euro per metus. Skaičiuojama, kad iki 2025 metų gyventojai vidutiniškai mokėtų po 138 eurus, o tada mokesčiai padvigubėtų. Mokesčio taikymas kiekvienais metais mažės 10 g/km iki kol pasieks 100 g/km CO2 nuo 2026-ųjų metų. Didžiausias mokestis bus skiriamas tiems asmenims, kurių transporto priemonės išmeta daugiau nei 250 g/km CO2. Tikimasi, jog šis mokestis padės kiekvienais metais surinkti maždaug apie 170 mln. eurų.

Taršos riba išliktų tokia pati, kaip ir apskaičiuojant registracijos mokestį - 130 g CO2/km. Paisant Seime patvirtintos Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės tikslų ir įsipareigojimų Europos Sąjungai, CO2 slenkstis kasmet būtų mažinamas:

• 2023 m. - 130 g CO2/km
• 2024 m. - 120 g/km
• 2025 m. - 110 g/km
• 2026 m. - 100 g/km

Numatoma, kad mažesnį mokestį galės mokėti kai kurios projekte numatytos gyventojų grupės. Viceministrės teigimu, net ir vertinant dabartinį automobilių parką ir 2025 m. įsigaliosiančius tarifus, ketvirtadalis automobilių savininkų šio mokesčio nemokėtų. Dar 20 proc. mokėtų simbolinį, iki 100 eurų per metus siekiantį mokestį.

Lengvatos ir pereinamasis laikotarpis

Naudojimo mokesčiui numatomas pereinamasis laikotarpis, t. y. automobiliams, kurie buvo įregistruoti Kelių transporto priemonių registre iki 2020 m. liepos 1 d., bus taikoma 50 procentų lengvata nuo apskaičiuoto naudotojo mokesčio dydžio. Lengvata bus taikoma iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Senjorams (asmenims, vyresniems kaip 65 - erių metų) iki 2027 m. bus taikoma 50 proc. lengvata. Tokia pat nuolaida iki 2027 m. būtų taikoma ir vieną automobilį turintiems pensininkams. Be to, paliekama galimybė visoms transporto priemonėms mokėti už tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme.

Automobilių taršos mokesčio dydis kemperių savininkams apskaičiuojamas naudojant tą patį principą kaip ir kitoms transporto priemonėms. Įvertinus, kad kemperiai dažniausiai eksploatuojami tam tikru metu, paliekama galimybė visoms transporto priemonėms mokėti už tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, jeigu per metus privalomasis automobilio draudimas galioja tik kelis mėnesius, transporto priemonės dalyvavimas eisme ir apibrėžiamas pagal tą laikotarpį, atitinkamai apskaičiuojant mokesčio dydį.

Iš esmės, didesni tarifai visa apimtimi įsigalios tik nuo 2025 metų, todėl iš viso gyventojai turės 3 metų pereinamąjį laikotarpį. Aplinkos ministerija tikisi, kad siūlomas automobilių taršos mokestis kartu su subsidijomis iš Klimato kaitos programos padidins mažataršių automobilių dalį Lietuvos automobilių parke.

Mokesčio lėšų panaudojimas

Surinktos lėšos patenka į valstybės biudžetą ir yra nukreipiamos į įstatymu kuriamą naująjį Darnaus judumo fondą. Fondo lėšos būtų tiesiogiai investuojamos į:

• praktiško ir mažiau taršaus viešojo transporto plėtrą;
• dviračių trasų ir takų infrastruktūrą;
• kitas darnaus įvairiarūšio judumo priemones;
• elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą;
• miestų oro kokybės gerinimo projektus;
• žaliųjų technologijų skatinimo programas.

Taip susidaro teigiamas ciklas: mažiau taršos - daugiau tvarių sprendimų. Pernai buvo skirta 20 mln. Eur miesto autobusų atnaujinimui. Vyriausybė yra nusimačiusi strateginį tikslą 2027 metais turėti visą miestų viešąjį transportą tik ekologišką.

Taršos mokesčio įstatymo projekto aptarimas Seime

Kasmečio automobilių taršos mokesčio įstatymo projektą buvęs aplinkos ministras S. Gentvilas į Seimą buvo atnešęs ne kartą, bet parlamentarų palaikymo nesulaukė. Anuomet Aplinkos ministerija pripažino, kad kasmečio taršos mokesčio įvedimas buvo ambicingas, tačiau politiškai jautrus klausimas.

Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė sakė, kad jos vertinimu, siūlomas mokestis yra ne taršos, o už automobilį, kaip turtą. Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas svarstė, kad klausimą būtų galima svarstyti tada, kai ant stalo būtų visas Vyriausybėje planuojamas mokesčių paketas. S. Gentvilas Seimo posėdyje pastebėjo, kad šiuo metu Lietuvoje populiariausias „Netflix“ filmas yra „Don't Look Up“ (angl. Nežiūrėk į viršų). „Ten Leonardo DiCaprio kalba apie politikus, kurie mato baimę, bet bijo priimti sprendimus. Aš stoviu sprendimu pateikimo stadijoje. Jis tikrai tobulintinas, tai kviečiu pritarti ir, manau, rasime kompromisą“, - sakė ministras.

Reforma siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje, pagrindiniame Biudžeto ir finansų bei papildomuose Aplinkos apsaugos, Ekonomikos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose. Naujos Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo redakcijos pateikimas prieš tai buvo kelis kartus atidėtas. Iš pradžių, kaip aiškinta, dėl kitų projektų gausos, po to - opozicijos prašymu.

Vyriausybė planuoja automobilių taršos mokesčio įstatymo projektą teikti Seimui dar kartą jau balandžio mėnesį. Pirmą kartą teiktas projektas buvo atmestas po pateikimo. Anksčiau buvo planuota, jog šis mokestis turėtų įsigalioti jau nuo 2023-ųjų sausio mėnesio.

„Registracijos mokesčio taikymas galimai prieštarautų Europos Sąjungos teisei dėl vienos rinkos principo, kai iš kitų Europos Sąjungos šalių įvežami automobiliai, lyginant su esančiais vidinėje rinkoje, yra apmokestinami skirtingai. Apžvelgus šiuos kilusius klausimus buvo nuspręsta pereiti prie vieno, tačiau stipresnio instrumento, kuris iš esmės padėtų pasiekti tų pačių tikslų - mažinti aplinkos oro taršą ir mažinti poveikį klimato kaitai“, - sakė G. Kazlauskienė. Pašnekovė aiškino, kad metinį mokestį skaičiuojant pagal ankstesnį pasiūlymą 8 iš 10 gyventojų būtų mokėję iki 100 eurų ir dar papildomas mokestis būtų skaičiuojamas transporto priemonę registruojant. Aplinkos viceministrė teigė, kad įsigaliojus šiems pakeitimams dabar taikomas registracijos mokestis vis dar galiotų iki 2023 m. „Anksčiau registracijos mokesčio atsisakyti negalime, nes tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek „Regitrai“ būtų neįmanoma pasiruošti per trumpesnį laiką, o ir žmonėms reikia duoti laiko prisitaikyti. Dėl to manome, kad metai būtų tinkamas laikas patiems įsivertinti situaciją, ypač žmonėms, vairuojantiems itin taršius automobilius.“

„Tokio mokesčio taikymas šalyje jau eksploatuojamoms transporto priemonėms skatina jų savininkus atlikti mažiau sandorių, dėl to atsinaujinimas vyksta lėčiau. Jei kalbėtume apie pirmą kartą šalyje registruojamas transporto priemones, kurios dažniausiai į mūsų šalį patenka iš Vakarų Europos šalių, jų įvežimo taip pat nereikėtų riboti, nes taip savotiškai užsidarytume savame automobilių parke. Būtent dėl to taikant registracijos mokestį būtų pristabdytas atsinaujinimas, ko šiuo atveju nėra siekiama“, - komentavo A. Mizeras. Pašnekovas aiškino, kad metinis automobilių taršos mokestis automobilių parko atsinaujinimui turi didesnę įtaką, tačiau svarbu ir tai, kad už taršą sumokama suma - daug reikšmingesnė ir aktualesnė didesnei daliai vartotojų.

Aplinkos ministerija žada savivaldybėms padėti nustatyti prioritetines taršos zonas. Pačios savivaldybės spręs, kokio taršumo automobilius įsileisti.

tags: #automobiliu #tarsos #mokescio #istatymo #projektas