Automobilių taršos mažinimo būdai ir mokesčiai Lietuvoje

Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, aktyviai ieško būdų, kaip sumažinti transporto sektoriaus keliamą taršą. Jau daug metų diskutuojama apie automobilių apmokestinimą ir jų taršos mažinimą. Šios pastangos yra susijusios su nacionaline klimato kaitos politika ir įsipareigojimais ES, siekiant pagerinti oro kokybę bei sumažinti visuomenės sveikatos sąnaudas.

Klimato ir oro taršos skirtumai

Labai svarbu atskirti klimato taršą nuo oro taršos. Automobiliai degina benziną arba dyzelinį kurą, o į orą patenka anglis, kuri jungiasi su deguonimi ir susidaro anglies dvideginis (CO2). Anglies dvideginis, būdamas pagrindinėmis šiltnamio dujomis, nėra nuodingos dujos ir atviroje vietovėje jų koncentracija niekada nekelia grėsmės žmogaus sveikatai. Tačiau CO2 perteklius atmosferoje sukelia klimato pokyčius.

Tuo tarpu kiti automobilių išmetami teršalai, be abejo, kelia grėsmę žmogaus sveikatai. Ypač dažnai minimos kietosios dalelės, kurios gali sukelti ne tik rimtus kvėpavimo, bet ir širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimus. Tai ypač aktualu tankiose urbanizuotose teritorijose arba aplink didžiąsias automagistrales, kur susidaro didelio grėsmę keliančio užterštumo kietosiomis dalelėmis. Nors dyzelinių variklių poveikis klimatui yra kiek mažesnis nei benzininių (ypač senesnių nei 10 metų automobilių), neabejotinai dyzeliniai varikliai miestų orą teršia ir žmogaus sveikatą gadina labiau.

Lietuvos įsipareigojimai ir situacija

Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc., lyginant su dabartiniu. Nuo 2021 metų kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, kurias viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos. Viršytas kvotas turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto.

Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, didžiausias teršėjas Lietuvoje, kitaip nei daugumoje kitų Europos valstybių, yra būtent transporto sektorius: jis sukuria 31 proc. taršos šiltnamio dujomis - tai beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7 proc.). Daugiau kaip pusę transporto taršos sukuria lengvieji keleiviniai automobiliai - 54 proc. Be to, tik transporto sektoriuje tarša nuo 2005 m. augo ypač stipriai - 50 proc.

Lietuvoje važinėja vieni seniausių automobilių Europoje, vidutinis lengvųjų transporto priemonių parko amžius siekia apie 16 metų. Dyzelinių automobilių dalis Lietuvos automobilių parke šiuo metu siekia net 69 proc. ir yra didžiausia, lyginant su kitomis ES šalimis. Tai reiškia, kad keliuose dominuoja seni, daug teršiantys automobiliai. Nustatyta, kad Lietuva nevykdo įsipareigojimų mažinti dviejų pavojingų teršalų - azoto oksidų (NOx) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ). Didžioji dalis šių teršalų kyla iš senų, dyzelinu varomų automobilių.

Automobilių apmokestinimo mechanizmai

Automobilio mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti, nes skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo ir keliavimo laisvės. Jau nuo praėjusių metų taikomas automobilių registracijos mokestis, kuris diferencijuojamas pagal kuro rūšį bei CO2 emisiją. Nuo 2025 metų sausio 9-osios padidėjo vienkartinis automobilių taršos mokestis. Šį mokestį reikia sumokėti „Regitroje“ registruojant automobilį pirmą kartą Lietuvoje arba keičiantis jo savininkui.

Registracijos ir naudotojo mokesčiai

• Registracijos mokestis: Apskaičiuojamas pagal išmetamo CO2 kiekį ir naudojamo degalų tipą. Taikomas visoms transporto priemonėms, išskyrus elektromobilius. Hibridiniams automobiliams taikomas mažesnis mokestis.
• Metinis naudotojo mokestis: Planuojama, kad jis įsigalios 2023 m. sausio 1 d. Dėl lengvatų komplekto 8 iš 10 vairuotojų mokės ne didesnį nei 100 EUR metinį mokestį. Ketvirtadalis dabartinio automobilio parko savininkų, kurių automobilis išmeta mažiau nei 130 g CO2, metinio taršos mokesčio nemokės.

Automobilio taršos mokesčio skaičiuoklė padeda preliminariai sužinoti mokesčio dydį, įvedus automobilio duomenis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad mokestis taikomas ne pagal naudojimo laiką, o pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme, t. y. turint galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą.

Mokesčio tarifų lentelė

Žemiau pateikiama automobilių taršos/registracijos mokesčio lentelė pagal CO2 emisijas (galioja nuo 2020 m. liepos 1 d. įregistruojamiems automobiliams):

* Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos dyzelinu, dyzelinu/dujomis ir dyzelinu/elektra.

** Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu ir benzinu/elektra.

*** Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu/dujomis, benzinu/etanoliu, benzinu/elektra/dujomis, benzinu/etanoliu/dujomis, dujomis/elektra, etanoliu ir etanoliu/dujomis.

Lengvatos ir kompensacijos

Aplinkos ministerija skatina gyventojus rinktis mažiau taršius automobilius ir siūlo kompensacijas:

• Visi gyventojai, atsisakę taršaus automobilio ir įsigiję mažiau taršų, gali gauti 1000 eurų kompensaciją.
• Socialiai remtiniems gyventojams, sunaikinusiems seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, siūlomos 2 tūkst. eurų kompensacijos.
• Senjorams (vyresniems kaip 65 metų) iki 2027 m. taikoma 50 proc. lengvata nuo apskaičiuoto mokesčio dydžio. Jų vidutinis mokestis 2023 m. sudarys 115 EUR per metus, t. y. 20 proc. mažiau nei vidutinis mokestis. Senjorai dažniau renkasi benzininį, o ne dyzelinį automobilį.
• Iki 2025 m. bus taikoma 50 proc. lengvata visiems, kurie automobilį įsigijo iki 2020 m. liepos 1 d.

Lengvatos tarpusavyje nesisumuoja ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui (išskyrus iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems valdytojams taikomą lengvatą). Socialiai remtiniems asmenims ar senjorams, neturintiems lėšų naujam automobiliui, valstybė siūlo galimybę rinktis iš gausios ekonomiškesnių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos, kuriems mokestis nebūtų taikomas.

Alternatyvūs automobilių taršos mažinimo būdai

Viešojo transporto plėtra

Viena iš svarbiausių priemonių mažinti automobilių taršą yra užtikrinti pakankamą finansavimą viešojo transporto plėtrai tiek miestuose, tiek regionuose. Visos automobilių taršos mokesčio įplaukos bus pervedamos į Darnaus judumo fondą, kuris finansuos viešojo transporto plėtrą. Viešasis transportas privalo tapti praktiškai patogia susisiekimo alternatyva, kad kiekviena šeima galėtų patogiai gyventi turėdama vieną automobilį.

Vyriausybė patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, kuriame numatyta skirti 60 mln. subsidijų savivaldybėms įsigyti elektra, gamtinėmis dujomis, vandeniliu varomas viešojo transporto priemones. Taip pat numatyta riboti dyzelinių automobilių eismą didžiuosiuose miestuose ir kurortuose.

Įvažiavimo į miestą apmokestinimas

Siūloma apmokestinti įvažiavimą į miestą ar per miestą. Pavyzdžiui, įvažiavimas į Vilnių galėtų kainuoti 3 eurus per parą dyzeliniam automobiliui, 2 eurus benzininiam ir kol kas 0 eurų elektriniam. Šiuolaikinėmis technologijomis tai nesunkiai įgyvendinama be kelio užtvarų. Atvažiuojantiems iš kitų miestų turėtų būti galimybė palikti automobilį stovėjimo aikštelėse miesto pakraštyje, o iš kitų šalių atvykstantys privalėtų prie miesto esančiose degalinėse pirkti leidimus.

Efektyvesnių automobilių pasirinkimas

Transporto taršą anglies dioksidu galima mažinti tik dviem būdais - mažinant judėjimą automobiliais arba renkantis efektyvesnius automobilius. Automobilio pasirinkimas: jo efektyvumas, galia, kuro rūšis lemia sukuriamos perteklinės taršos kiekį. Neekonomiški automobiliai sukuria perteklinę taršą, už kurią sumokame kaip visuomenė, gydydami oro teršalų sukeltas ligas ir prarasdami ekonominę vertę.

• Hibridiniai automobiliai: Šiuos automobilius galima skirstyti į mikrohibridus, pilnus hibridus ir iš tinklo įkraunamus hibridus. Mikrohibridinė sistema padeda vidaus degimo varikliui sumažinti degalų sąnaudas ir emisijas. Pilni hibridiniai automobiliai gali važiuoti trumpus atstumus vien elektra, o iš tinklo įkraunami hibridai turi didesnę bateriją ir gali įveikti didesnį atstumą naudodami tik elektros energiją, leidžiantį dar labiau sumažinti CO2 emisiją.
• Elektromobiliai: 100 proc. elektriniai automobiliai (EV) yra visiškai atleisti nuo taršos mokesčio, nes jie neišmeta CO2 ar kitų teršalų. Elektromobilius vairuotojai renkasi ir dėl pigesnės priežiūros, kadangi nereikia keisti alyvos, prižiūrėti išmetimo sistemos ar sankabos, o elektros kaina yra mažesnė nei benzino ar dyzelino.

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano tikslai

Vyriausybės iki 2030 metų numatė priemones, skirtas mažinti taršą žemės ūkio sektoriuje, energetikoje, pramonėje ir transporte. Ekspertų įvertintas mokesčio projektas iki 2027 m. numato:

1. Pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinių automobilių dalį sumažinti nuo 55 proc. iki 20 proc.
2. Nulinės CO2 taršos lengvųjų automobilių dalį išauginti iki 10 proc.
3. Vidutinį automobilių parko amžių sumažinti iki 12 metų (dabar 15,5 m.), o 80 proc. automobilių parko amžiaus vidurkį sumažinti iki 10 metų.
4. 2026 m. metinį transporto sektoriuje išmetamą CO2 kiekį sustabdyti ties 4864 kilotonų CO2 riba, kartu 30 proc. sumažinant azoto oksidų ir 70 proc. kietųjų dalelių.

Šios priemonės, įskaitant griežtus suvaržymus EURO 4 ir mažesnio taršos standarto transporto priemonėms nuo 2027 m., yra skirtos atliepti Europos Komisijos keliamus klausimus dėl galimo direktyvinių tikslų nepasiekimo ir užtikrinti tvaresnę ateitį Lietuvai.

tags: #automobiliu #tarsos #mazinimo