Automobilių stovėjimo vietų normos ir reguliavimas Lietuvoje

Automobilių stovėjimo vietų trūkumas ir neteisėtas savinimasis yra dažna problema, ypač didmiesčiuose, pavyzdžiui, Vilniuje. Gyventojai, neradę laisvos vietos, piktinasi, kad kaimynai savinasi bendras automobilių stovėjimo vietas, jas neteisėtai užgrobia. Šiame straipsnyje aptariamos automobilių stovėjimo vietų normos, reguliavimas ir galimos pasekmės už pažeidimus.

Bendrojo naudojimo ir privačios automobilių stovėjimo vietos

Vilniaus miesto savivaldybė komentuoja, kad daug kas priklauso nuo to, ar daugiabutis ir automobilių stovėjimo vietos yra privačiame sklype, ar valstybinėje žemėje. Šis skirtumas lemia, kas yra atsakingas už stovėjimo vietų organizavimą ir naudojimą.

Valstybinėje žemėje esančios stovėjimo aikštelės

• Dauguma sovietmečiu statytų daugiabučių yra nesuformuotuose valstybinės žemės sklypuose.
• Tokiuose sklypuose stovėjimo aikštelės yra bendro naudojimo - jos nėra rezervuojamos ar priskiriamos konkretiems gyventojams.
• Kaimynai, savavališkai pažymintys ar užimantys tokias vietas betono luitais, akmenimis ar metaliniais strypais, elgiasi neteisėtai.

Privačiuose sklypuose esančios stovėjimo vietos

• Privačiuose sklypuose eismą, įskaitant automobilių statymą, organizuoja sklypo savininkas arba valdytojas.
• Tokiuose sklypuose stovėjimo vietos gali būti rezervuojamos, statomi kuoliukai, užtvarai, naudojamos kitos priemonės.
• Įsigijus naują būstą naujos statybos daugiabutyje, gyventojai dažnai perka ir automobilio stovėjimo vietą, kuri tampa privačia nuosavybe.

Neteisėtas automobilių stovėjimo vietų savinimasis ir baudos

Jei gyventojams kyla įtarimas, kad stovėjimas bendrojo naudojimo aikštelėje ribojamas neteisėtai, apie tai jie turėtų pranešti savivaldybei. Nustačius, kad techninės eismo reguliavimo priemonės įrengtos neturint tam teisės, jos yra pašalinamos.

• Nusižengimą padariusiam asmeniui gresia atsakomybė pagal 366 Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį.
• Gyventojai gali gauti įspėjimą arba baudą iki 146 eurų.

Problemos su privačiomis stovėjimo vietomis

Net ir nuosavos stovėjimo vietos, įsigytos kartu su naujos statybos butu, gali tapti ginčų objektu. Pasitaiko nesusipratimų, kuomet ilgą laiką nenaudojamą stovėjimo vietą kaimynai pastebi ir pradeda statyti savo automobilį. Jeigu su kaimynais draugiškai susitarti nepavyksta, NT brokeris Mantas Mikočiūnas pataria stovėjimo vietoje įrengti užraktą su spyna. Stovėjimo vieta yra privati nuosavybė, tokia pati, kaip ir butas, todėl kiti negali savavališkai jos užimti.

Kyla problemų ir tuomet, kai daugiabučio kieme nėra konkrečių stovėjimo vietų, priklausančių gyventojams, tačiau kaimynai susitaria, kur ir kas statys savo automobilius. Jeigu žmonės pradeda piktnaudžiauti ir vietoje susitarimo statyti vieną automobilį pastato du ar tris, tada kyla nesutarimai, nes stovėjimo vietų neužtenka. Tokiu atveju policija padėti negali, nes tai yra privatus kaimynų susitarimo pažeidimas, o ne teisės aktų pažeidimas.

Automobilių stovėjimo vietų projektavimo normos

Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas - vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį, smarkiai koreguoti sklypo planą. Suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas.

STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“

Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai, yra STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“

• Daugiabučiui gyvenamajam namui nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius - viena vieta vienam butui.
• Projektuojant administracinį pastatą reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m² pastato pagrindinio ploto.

Vilniaus miesto savivaldybės aprašas

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas aprašas papildo minėtą STR, nustatydamas, kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarką už neįrengtas vietas.

Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema.

Zonų pavyzdžiai

1. 1 zona (Vilniaus senamiestis):
   • Mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25 (1 vieta 4 butams).
   • Didžiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,5 (1 vieta 2 butams).
   • 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.
2. 2 ir 3 zonos:
   • Automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme.
   • Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Taigi, vietoje 1 vietos 2 butams, galima įrengti 1 vietą 4 butams.
   • Toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą:
     • 2 zonoje - 4000 eurų.
     • 3 zonoje - 2000 eurų.
   • Brangiausiai atsieitų mažinti vietų skaičių 2.1 zonoje, į kurią įeina naujasis, aplink Konstitucijos prospektą suformuotas Vilniaus centras.

tags: #automobiliu #stovejimo #vietu #normso