Automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo daugiabučių namų kiemuose tvarka

Daugiabučių kiemuose automobilių statymas yra dažna problema, su kuria susiduria tiek vairuotojai, tiek pėstieji. Nors daugeliui atrodo, kad kiemai nėra griežtai reguliuojama teritorija, iš tiesų čia galioja tam tikros taisyklės, kurias reikia žinoti kiekvienam vairuotojui. Kiemuose dažnai pasitaiko atvejų, kai vairuotojai, neradę vietos, palieka automobilius ant šaligatvių ar net žaliosios vejos. Tai ne tik pažeidžia Kelių eismo taisykles, bet ir gali baigtis bauda. Po darbo dienos parvažiuojate namo, o mašinos nėra kur statyti - tai sostinės ir kitų didžiųjų miestų daugiabučių gyventojų realybė ir kasdienybė.

Augantis nelaidžių dangų kiekis yra vienas didžiausių šių dienų miestų iššūkių, siekiant užtikrinti atsparumą klimato kaitos keliamiems padariniams. Automobilių stovėjimo aikštelių plėtros problematika yra aktuali beveik visuose didesniuose Lietuvos miestuose ir kurortuose - ir naujų teritorijų vystymo, ir esamų teritorijų atnaujinimo kontekste. Nors, visų pirma, turi būti siekiama sumažinti automobilių naudojimą ir jiems skirtos infrastruktūros poreikį, šiam pokyčiui prireiks laiko. Tuo tarpu, kol kas kiekvieną dieną Lietuvoje yra formuojamos naujos stovėjimo aikštelės daugiabučių kiemuose, prie prekybos centrų, biurų.

Teisinis reglamentavimas ir reikalavimai

Nors teisės aktai numato griežtus reikalavimus minimaliam statomų gyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo vietų skaičiui, realybėje tai nebūtinai atsispindi. Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas - vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį, smarkiai koreguoti sklypo planą. Kaip rodo praktika, suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas.

Norminiai aktai

Svarbu žinoti, kad šių metų sausio mėn. įsigaliojo nauja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ redakcija. Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai - STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“

• Šiame STR daugiabučiui gyvenamajam namui nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius - viena vieta vienam butui.
• Projektuojant administracinį pastatą reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m2 pastato pagrindinio ploto.
• Gyvenamosios paskirties daugiabučiai (trijų ir daugiau butų pastatai) turi turėti mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui.
• Vieno ar dviejų butų pastatams privalomų įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo tokių pastatų naudingojo ploto: gyvenamajam namui, kurio naudingasis plotas yra 150 kv.m, turėtų būti įrengta ne mažiau kaip trys, o pastatui, kuriame įrengti du butai ir kurio naudingasis plotas yra 230 kv.m., - ne mažiau kaip 4 automobilių stovėjimo vietos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog projektuojant daugiabutį gyvenamąjį namą yra privaloma suprojektuoti ir statant įrengti kiekvienam butui po vieną automobilio stovėjimo vietą. Daugiabutis gyvenamasis namas gali būti pripažintas tinkamu naudoti, kai atlikti visi būtini statybos darbai, įskaitant ir stovėjimo vietų įrengimą.

Atstumų reikalavimai

Svarbiausi pasikeitimai lyginant su prieš tai galiojusia STR 2.06.04:2014 redakcija - gerokai sumažėję privalomi atstumai nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių iki varstomų pastatų langų ar vėdinimo sistemos oro paėmimo angų. Pavyzdžiui, nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki 20 automobilių stovėjimo vietų aikštelės būtina išlaikyti 7 metrų atstumą.

Anksčiau atstumų reikalavimai buvo griežtesni:

• Jei aikštelėje automobiliams skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turėjo būti išlaikytas 10 metrų atstumas nuo pastato.
• Jeigu automobilių skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėjo iki 15 metrų.
• Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalėjo būti 25 metrų atstumas.

Nuo šiol palikta galimybė susitarti su kaimyninio sklypo savininku, kuris, galbūt, numano kaip pastatą statys, gal toje vietoje apskritai nebus pastato arba pastato su langais, o gal jis bus tokios paskirties, kuriam atstumas nesvarbus. Susitarimo galimybė tankiame mieste labai svarbi.

Elektromobilių stovėjimo vietų reglamentavimas

Dar vienas svarbus pakeitimas - elektromobilių stovėjimo vietų reglamentavimas. Anksčiau galiojęs STR leido netaikyti privalomo atstumo tarp langų ir elektromobilių stovėjimo vietų, tačiau nebuvo reikalavimo prie jų įrengti krovimo stoteles ir specialų tokių vietų ženklinimą. Vadinasi, buvo palikta galimybė elektromobilių vietas naudoti kaip paprastų automobilių stovėjimo vietas. Naujausios redakcijos STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ numato aiškesnį reglamentavimą.

Vilniaus miesto savivaldybės reglamentavimas

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas aprašas papildo aukščiau aprašytą STR. Jame nustatyta, kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarka už neįrengtas vietas ir pan. Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema.

Automobilių stovėjimo vietų koeficientai Vilniaus miesto zonose

Vilniaus miestas suskirstytas į zonas, kuriose galioja skirtingi automobilių stovėjimo vietų koeficientai ir mokesčiai už neįrengtas vietas.

Pavyzdžiui, 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Vadinasi, projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams). Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.

2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme. Toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą.

Bendrosios taisyklės ir draudimai daugiabučių kiemuose

Automobilių statymas kiemuose turi aiškias taisykles, nors daugelis vairuotojų mano, kad kieme galima statyti automobilį bet kur, kur yra vietos. Iš tiesų, daugiabučių kiemuose galioja Kelių eismo taisyklės (KET) bei vietinės savivaldybės nustatyti reikalavimai.

Draudžiamos statymo vietos

• Ant šaligatvių ir vejų: Vairuotojai, neradę vietos, palieka automobilius ant šaligatvių ar net žaliosios vejos. Tai ne tik pažeidžia Kelių eismo taisykles, bet ir gali baigtis bauda.
• Prie įėjimų į laiptines: Kai kurie vairuotojai palieka automobilius prie daugiabučio durų, tačiau tai trukdo kitiems gyventojams bei pažeidžia priešgaisrinius reikalavimus.
• Prie šiukšlių konteinerių: Statyti automobilius prie šiukšlių konteinerių draudžiama.
• Užstatant įvažiavimus ar išvažiavimus: Jei automobilis trukdo patekti į daugiabučio kiemą ar užstato garažus, tai yra aiškus taisyklių pažeidimas.

Kelių eismo taisyklės (KET) kiemuose

Daugiabučių kiemuose galioja tam tikros Kelių eismo taisyklės (KET), kurių nesilaikymas gali užtraukti baudą ar net sukelti pavojų eismo dalyviams.

• Maksimalus greitis: Kiemuose maksimalus greitis yra 20 km/h. Šis apribojimas yra nustatytas tam, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų, ypač vaikų, saugumas.
• Atsargumas dėl vaikų: Dėl vaikų, žaidžiančių kiemuose, reikia būti itin atsargiems.
• Dešinės pusės taisyklė: Jei kiemas neturi specialių ženklų, galioja dešinės pusės taisyklė, t. y. pirmenybę turi transporto priemonė, atvažiuojanti iš dešinės.
• Pėstieji visada turi pirmumą: Kadangi kiemai yra gyvenamoji zona, vairuotojai privalo praleisti pėsčiuosius, net jei nėra perėjų.
• Išvažiavimas į pagrindinį kelią: Išvažiuojant iš kiemo į pagrindinį kelią, reikia praleisti visą eismą.

Neįgaliesiems skirtos vietos

Neįgaliesiems skirtos parkavimo vietos daugiabučių kiemuose yra saugomos pagal įstatymą, todėl jų naudojimas be leidimo gali užtraukti dideles baudas.

• Atpažinimo ženklai: Neįgaliųjų vietos paprastai žymimos aiškiais kelio ženklais su neįgaliojo simboliu ir paženklinta danga (specialiu baltu arba mėlynu ženklinimu ant asfalto). Jos taip pat būna platesnio parkavimo ploto.
• Baudos už pažeidimus: Neturint teisės parkuotis neįgaliesiems skirtoje vietoje, galima gauti baudą nuo 100 iki 300 eurų. Automobilis gali būti nutemptas, jei neteisėtai pastatytas automobilis trukdo neįgaliajam. Naudojimasis suklastotu neįgaliojo leidimu taip pat yra baudžiamas.

Nuosavybės formos ir ginčų sprendimas

Automobilių statymas daugiabučių kiemuose dažnai tampa konflikto priežastimi tarp gyventojų. Pagrindinės problemos - per didelis automobilių kiekis, netvarkingai pastatyti automobiliai ir užstatyti įvažiavimai. Dėl šių priežasčių kyla ginčai, nepatogumai ir netgi baudos.

Viešosios nuosavybės aikštelės

Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.

Privačios nuosavybės aikštelės

Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Perkant būstą naujos statybos name kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta. Svarbu paminėti, jog įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį.

Ginčų sprendimas ir naudojimosi tvarka

Kylant ginčams, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būna sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų.

Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigys nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai.

Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo. Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui.

Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir/ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.

Sprendimai trūkstamoms vietoms

Gyventojai, kurie susiduria su stovėjimo vietų trūkumu daugiabučių kiemuose, turi ir daugiau išeičių:

• Bendrijos sprendimai: Daugiabučių bendrijos gali svarstyti galimybę perplanuoti kiemo erdvę, pavyzdžiui, sumažinti nereikalingus vejos plotus ar suprojektuoti papildomas stovėjimo vietas.
• Savivaldybės projektai: Kai kuriose savivaldybėse galima kreiptis dėl naujų parkavimo vietų įrengimo arba aikštelių plėtros finansavimo. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė, norintiems susitvarkyti savo kiemą, skiria finansavimą - nuo 10 iki 15 eurų už 1 kv. metrą atnaujinamos teritorijos tiems, kurie atsinaujins iki 2002 m. pastatytų daugiabučių namų kiemus.
• Dalijimosi parkavimo vietomis sistema: Galima ieškoti sprendimų su netoliese esančiomis aikštelėmis (prekybos centrai ar verslo pastatai leidžia gyventojams naudotis jų stovėjimo aikštelėmis ne darbo valandomis).
• Daugiabučių namų savininkų bendrijos: Gyventojai, kurie susiduria su pašalinio transporto statymu daugiabučių namų vidinėje teritorijoje, kurioje nėra suformuoto žemės sklypo, gali nustatyta tvarka steigti daugiabučių namų savininkų bendrijas ir formuoti žemės sklypus. Suformuotame ir bendrijai priskirtame žemės sklype galima nustatyti automobilių stovėjimo tvarką, plėsti automobilių stovėjimo aikšteles, želdynus, vejas, įsirengti norimas technines eismo reguliavimo priemones ar užsitverti įvažiavimo kelią į sklypą užtvaru.

Kiemų atnaujinimo iniciatyvos

Savivaldybė nurodo, kad betoninių trinkelių korinės aikštelės yra tvarus būdas pritaikyti senus daugiabučių kiemus pasikeitusiems gyventojų poreikiams. Atnaujinant aikšteles taip pat bus remontuojamos susidėvėjusios asfalto ir šaligatvių dangos ir bortai. Korinių aikštelių įrengimas kainuos apie 280 tūkst. eurų, o kiemų infrastruktūros sutvarkymas - dar apie 1,4 mln. eurų. Didesnis skaičius korinių aikštelių planuojamas įrengti kitais metais. Prie daugiabučių projektuojamos 66 korinės aikštelės - apie 40 tūkst. kv. m ploto.

tags: #automobiliu #stovejimo #aiksteliu #irengimo #daugiabuciu #namu