Automobilių stovėjimo aikštelių didinimas prie daugiabučių: sprendimai ir iššūkiai

Automobilių stovėjimo vietų prie daugiabučių gyvenamųjų namų trūkumas - viena iš aktualiausių problemų, dėl kurių butų ir kitų patalpų savininkai vis dažniau kreipiasi į daugiabučių namų administratorius. Didžiųjų miestų gyventojai „mėgaujasi“ ne tik aktyviu šurmuliu, bet ir parkavimo vietų trūkumu. Visgi gyventojams netenka tik lūkuriuoti, kada bus sutvarkyti plotai prie gyvenamųjų namų - jie ir patys gali imtis iniciatyvos bei įsirengti norimą infrastruktūrą.

Teisiniai automobilių stovėjimo aikštelių aspektai

Norint įvertinti tokių veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta.

Viešosios nuosavybės aikštelės

Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui.

Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą. Vilniaus miesto savivaldybė atkreipė dėmesį, kad jei gyventojams kyla įtarimas, jog stovėjimas bendrojo naudojimo aikštelėje ribojamas neteisėtai, apie tai jie turėtų pranešti savivaldybei. Nustačius, kad techninės eismo reguliavimo priemonės įrengtos neturint tam teisės, jos yra pašalinamos, o nusižengimą padariusiam asmeniui gresia atsakomybė pagal 366 Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, t. y. gyventojai gali gauti įspėjimą arba baudą iki 146 eurų.

Privačios nuosavybės aikštelės

Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta.

Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį.

Ginčų sprendimas ir susitarimai

Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būną sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų.

Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai. Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.

Fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui. Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą. Svarbu žinoti, kad šių metų sausio mėn. policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nebederina.

Reikalavimai automobilių stovėjimo aikštelių įrengimui

Be nuosavybės teisės klausimų, svarbu atsižvelgti į kitus reikalavimus, įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles.

Atstumo reikalavimai nuo kaimyno sklypo

Vienas svarbiausių aspektų planuojant automobilių stovėjimo aikštelę yra atstumas nuo kaimyno sklypo ribos. Nesilaikant nustatytų atstumų, gali kilti ginčų su kaimynais ir netgi teisinių problemų. Konkretūs atstumų reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo vietos savivaldybės taisyklių, todėl visada rekomenduojama pasidomėti galiojančiais teisės aktais. Jei planuojama statyti arčiau nei leidžiama, reikalingas kaimyninio sklypo savininko raštiškas sutikimas. Pagal viską turėjo būti notariškas sutikimas visų bendrasavininkų.

Kiti reikalavimai ir leidimai

Sodo namelio rekonstrukcijai, jei sodo namas jau bus didesnis nei 80 m², reikalingas projektas ir statybos leidimas, nes tai tampa privaloma. Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu jis statomas tam tikrose teritorijose:

• mieste;
• konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje;
• kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje;
• gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima);
• Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje);
• kurortuose, Kuršių nerijoje;
• magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į automobilių parkavimo vietų ir priešgaisrinius atstumus. Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė tikino, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar bendrija turi žemės nuosavybę arba nuomojasi. Jeigu žemės nėra, tai šią problemą reikia palikti spręsti savivaldybei. Jeigu žemė yra, reikia susirasti projektuotoją ir parengti aikštelės projektą. Tačiau yra įvairių niuansų, reikia žiūrėti, ar toje vietoje nėra vandentiekio, kanalizacijos, ypač „Vilniaus energijos“ šilumos tinklų, kurie išvis neleidžia jokių aikštelių ant savo tinklų, o visi tinklai turi apsaugos zonas, kurios negali būti pažeistos. Pašnekovė taip pat sako, kad yra ir dar lengvesnis aikštelės praplatinimas, kada nereikia jokio projekto ir nereikia savivaldybės patvirtinimo. Jei turi žemę ir tai nėra kultūros paveldo zona, iki 100 kvadratinių metrų net nereikalingas raštiškas pritarimas iš savivaldybės, tai skaitosi prie sklypo tvarkymo darbų. Aišku, reikėtų tik supažindinti bendrijos narius.

Gyventojų iniciatyvos ir finansavimas

Automobilių stovėjimo vietų prie daugiabučių namų trūkumas skatina gyventojus imtis iniciatyvos.

Bendrijų vaidmuo

Daugelis daugiabučių namų Kauno mieste neturi suformuotų žemės sklypų, tad visa žemė aplink juos priklauso valstybei. Yra nustatyta, kad vienam daugiabučio butui turi būti projektuojama ne mažiau kaip viena automobilių saugojimo vieta, o tikrąjį vietų poreikį žino patys gyventojai. Norint įsirengti automobilių aikštelę, visų pirma daugiabučio gyventojai arba jų atstovas (bendrijos pirmininkas, gyventojų įgaliotas daugiabučio namo administratorius ar kt.) turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrių, kad būtų suformuotas daugiabučio sklypas.

Suformavus sklypą teisės aktų nustatyta tvarka, gyventojai gali svarstyti ir kitas alternatyvas - namo priestato ar kitos infrastruktūros įrengimo galimybes. Suderinus projektą, gyventojai savo lėšomis galės įsirengti automobilių aikštelę. Bet kokiu atveju pirmasis žingsnis - namo įgalioto atstovo kreipimasis į Kauno miesto Planavimo ir architektūros skyrių su prašymu suformuoti žemės sklypą. Suformavus sklypą, paaiškės, ar numatytoje vietoje konkretus daugiabutis gali vykdyti kokią nors veiklą.

Eismo organizavimo tvarkos namo kieme pakeitimui turėtų pritarti dauguma gyventojų, o inicijuoti pakeitimą turėtų bendrojo objekto valdytojas. Gyventojai gali kreiptis į miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių su prašymu įvertinti automobilių stovėjimo vietų įrengimo galimybę, panaudojant eko medžiagas (betonines trinkeles, kurios pritaikytos lengvojo transporto apkrovoms, be to, nereikia įrengti lietaus nuotekų tinklų). Gyventojai informuojami, kad jei toje vietoje, kur jie siūlo įrengti automobilių parkavimo vietas, yra inžineriniai tinklai, tada būtina parengti projektą. Tačiau abiem atvejais reikalinga, kad tokiai iniciatyvai pritartų dauguma butų savininkų.

Finansavimo šaltiniai ir sprendimai

Jeigu bendrojo naudojimo apraše nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė priskiriama visų butų savininkams (visi gali naudotis, net jeigu trūksta vietų, tai užims tas, kuris pirmas, galės pastatyti ir automobilio neturinčio savininko svečias), tai padidina visų savininkų gyvenimo kokybę ir jų butų vertę. Pirkdamas butą naujas savininkas žino, kad ir jis galės statyti savo automobilį bendroje aikštelėje.

Apsaugant investicijas gal būtų galima nuspręsti, kad ta aikštele konkrečių butų savininkai naudosis tam tikrą protingą laiką (pavyzdžiui, keletą metų). Apsidraudimui nuo ginčų gal būtų galima surinkti 100 proc. savininkų pritariančių balsų, bet naujas savininkas vėl galėtų ginčyti tai. Bendrus reikalus tenka spręsti bendrai ir derinantis. Sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Taigi, net daugumai sutikus, jeigu kuris savininkas įrodytų, kad sprendimas pažeidžia jo teisėtus interesus, sprendimas gali būti atmestas teismo keliu. Pastato atnaujinimui sukauptomis lėšomis nereikėtų įrenginėti aikštelės, nes ne tam tos lėšos kaupiamos (jos skiriamos bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui (defektų šalinimui) pagal privalomuosius jų priežiūros reikalavimus).

Automobilių stovėjimo vietų įrengimas vejoje

Norintiems turėti niekuo neišsiskiriančią iš aplinkos žalią veją, ant kurios drąsiai galėtumėte statyti automobilius nepakenkdami žolei bei pagrindui, patariama naudoti didelio gniuždomojo stiprio groteles GeoGreen arba GeoGrass.

Grindinio paruošimas

1. Pirmiausia nuo numatytosios dėvimojo paviršiaus altitudės daroma apytiksliai 30 cm gylio iškasa ir pavibravus pamatuojamas jos stiprumas. Jei esamas pagrindas nėra bent Evd ≥ 25 MPa (Ev2 ≥ 45 MPa), rekomenduojama kreiptis į UAB „Mosas" specialistus, kad jie nustatytų tinkamą sustiprinimą.
2. Iškasos dugnas ir šonai išklojami didelio stiprio neaustine geotekstile S18NW.
3. Įrengiamas ir gerai sutankinamas mažiausiai 150 mm storio pagrindo sluoksnis. Jam rekomenduojama naudoti 0/16 - 0/32 mm frakcijos gerai drenuojančio (praleidžiančio vandenį) smėlio - žvyro mišinį. Praėjus dviem dienoms po sutankinimo, patikrinamas grunto stiprumas.
4. Ant sutankinto smėlio - žvyro mišinio sluoksnio įrengiamas 100 mm storio grotelių pagrindo sluoksnis. Šiam sluoksniui rekomenduojama naudoti vulkaninės kilmės 0/5 mm frakcijos smėlio sluoksnį su nedidele augalinio grunto ir trąšų priemaiša, tai padės užtikrinti gerą vejos vešėjimą. Šiam sluoksniui svarbus geras sutankinimas ir lygumas prieš grotelių įrengimą.
5. Įrengus įsodinimo sluoksnį, klojamos GeoGreen (arba GeoGrass) grotelės. Įrengiant groteles, dėl galimo terminio plėtimosi rekomenduojama palikti 30 mm tarpus nuo bet kokių fiksuoto įtvirtinimo objektų (pvz., nuo bortų, šulinių). Apeinant kliūtis GeoGreen elementus galima pjaustyti diskiniu pjūklu.

Preliminariam darbų vertinimui galima skaičiuoti, kad vienas žmogus per valandą gali įrengti apie 60 kv.m GeoGreen (arba GeoGrass) grotelių.

Grotelių užpildymas ir priežiūra

Grotelės gali būti pildomos vulkaninio smėlio (0/5 frakcijos), dirvožemio ir organinės trąšos mišiniu arba paprasto silicio smėlio, dirvožemio ir durpių/humuso mišiniu. Grotelių akutės užpildomos iki pat viršaus, tada palaistoma vandeniu, kad gruntas susėstų ir vėl užpildoma iki galo. Sėti veją galima ant jau užpildytų grotelių akučių arba sėklas galima įmaišyti tiesiai į užpildo gruntą. Kokias vejos sėklas rinktis, geriausia pasikonsultuoti su tos srities specialistais. Iki visiško žolių įsišaknijimo būtina pasėtą veją laistyti. Veją reguliariai tręškite ir laistykite, periodiškai patikrinkite, ar akučių nereikia papildomai užpildyti gruntu.

Savivaldybių iniciatyvos ir ateities planai

Miestų savivaldybės aktyviai ieško sprendimų, kaip padidinti automobilių stovėjimo vietų skaičių prie daugiabučių.

Vilniaus miesto sprendimai

Vilniaus savivaldybės plėtros planavimo skyriaus vedėja Rūta Matonienė pasakoja, kad tarybiniais laikais projektuoti daugiabučių kvartalai buvo suplanuoti visai kitokiam automobilių kiekiui negu šiai dienai miestas priverstas talpinti savyje. Dar prieš naujus metus į juos kreipėsi Fabijoniškių ir Žirmūnų bendruomenės su prašymu bendromis jėgomis spręsti šią problemą. Buvo sudarytos dvi darbo grupės abiems rajonams, kurios ieško variantų, kaip pagerinti situaciją šiuose rajonuose.

Naujasis miesto meras Remigijus Šimašius išskiria kelis pagrindinius strateginius parkavimo elementus, kuriuos ketinama išspręsti:

• automobilių parkavimas šalia tų vietų, kuriose dirbama arba į kurias atvažiuojama iš namų;
• viešojo transporto patogumo, patikimumo ir prieinamumo vidutinės klasės žmonėms didinimas;
• parkavimo vietų statymas aplink traukos vietas, senamiestį;
• parkavimas miegamuosiuose rajonuose, kur planuojama kuo daugiau įgalinti gyventojus ir bendrijas, ir pavesti administratoriams tuos dalykus spręsti.

Šimašius paminėjo, kad sprendimai yra įvairūs - vienur reikia daugiau aikštelių, kitur reikia elementariai tvarkos ir šlagbaumų, kitur galbūt reikia įteisinti parkavimo būdą, kuris dešimtmečius buvo, kada vienas ratas ant šaligatvio pastatomas. Jis pabrėžė, kad tai neturi trukdyti praeiviams: ten, kur netrukdo praeiviams ir negadina dangos, reikia įteisinti, o ten, kur trukdo, reikia griežtai bausti, kad nevyktų toks nelegalus parkavimas. Anot mero, bendrijos gali kreiptis į savivaldybę dėl automobilių aikštelių didinimo, tačiau priduria, kad kol kas visi sprendimai dar nėra rasti.

Vilniaus savivaldybė daugiabučių bendrijoms, kurios atnaujina senesnių nei 15 metų daugiabučių namų kiemus ir teritoriją, iš Kaimynijų programos lėšų skiria po 10 eurų už 1 kv. m. atnaujinamos teritorijos. Pavyzdžiui, jeigu kiemo plotas - 10 000 kv. m., galima gauti 0,1 mln. eurų jo atnaujinimui. Pagal šią programą taip pat finansuojamas ir automobilių stovėjimo vietų kieme įrengimas, kaimynijos teritorijoje suformuotų sklypų įteisinimas. Kaimynijų programą Vilniuje administruoja VšĮ „Atnaujinkime miestą". Mieste yra suformuotos 1288 kaimynijos, turinčios net 934 ha neužstatytų bendrų plotų, kuriuos galima paversti jaukiomis, patogiomis kaimyniškomis erdvėmis. Tam iš viso bus skirta apie 100 mln. Šiuo metu yra vienas suderintas projektinis pasiūlymas, kurį daugiabučių namų savininkai tvirtins per artimiausias savaites - tai Konarskio g. 10-22 kaimynija, kurioje numatyta 134 parkavimo vietos (18 iš jų pritaikytos neįgaliesiems).

Kauno miesto perspektyvos

Nors šiuo metu Kauno miesto savivaldybė įgyvendina automobilių parkavimo vietų skaičiaus didinimo planus, akivaizdu, kad artimiausiu metu visame mieste šios problemos išspręsti nepavyks, todėl iniciatyvos turėtų imtis patys butų ir kitų patalpų savininkai. Kauno miesto taryba 2013 m. vasarį patvirtino specialaus plano, skirto automobilių saugykloms išdėstyti miesto teritorijoje, koncepciją. Jokių papildomų statinių mikrorajonuose neketinama statyti. Jeigu daugiabučių kiemuose nebus įmanoma padidinti automobiliams skirtų stovėjimų vietų skaičiaus, bus ieškoma galimybių papildomų vietų ieškoti šalia daugiabučių esančiose gatvėse, prekybos centrų aikštelėse. Planas buvo parengtas, įvertinta esama padėtis.

Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius per savaitę nagrinėja ne mažiau kaip dešimt skundų dėl neteisingai pastatytų automobilių. Jos statomos ant žalios vejos, vaikų žaidimų aikštelėse, ant šaligatvių. „Jei automobilis paliktas nusižengiant KET, turime įgaliojimus bausti. Pirmą kartą 50 litų bauda, pakartotinai iki 300 litų“, - sakė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Danas Bortkevičius. Organizacija „Vieningas Kaunas“ jau kelerius metus ragina savivaldybę spręsti šią problemą gyvenamuosiuose kvartaluose įrengti daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikšteles arba perplanuoti kiemų teritorijas. Savivaldybė turi skirti daugiau dėmesio daugiabučių kiemų priežiūrai - daugiau nei dešimtmetį ji iš esmės neruošė daugiabučių detaliųjų planų, neįrengė naujų vietų automobiliams ir netvarkė įvažų.

Klaipėdos miesto sprendimai

Klaipėdos savivaldybė sulaukė daug prašymų iš norinčiųjų įsirengti parkavimo vietas su ažūrine danga, todėl darbai bus atliekami sulaukus eilės. Karas dėl automobilių stovėjimo vietų kiemuose turi baigtis. Nors perprojektuoti, rekonstruoti kiemus ar aikšteles kainuoja daug pinigų ir laiko, šis procesas vyksta nepertraukiamai. Taip pat planuojami nauji sprendimai tuose miesto mikrorajonuose, kur parkavimo vietų ypač trūksta. Naujos parkavimo vietos, anot savivaldybės atstovų, buvo sukurtos minimaliais resursais, tam išnaudojant neracionaliai suplanuotus šaligatvius. Klaipėdos savivaldybė pranešė, kad planuojama įrengti beveik tūkstantį parkavimo vietų Kauno gatvės mikrorajone, tam skiriama apie 5,5 mln. Naujos vietos automobiliams atsiras ir dalyje kiemų Taikos prospekte, J. Savivaldybės trejų metų strateginiame veiklos plane iš viso numatyta skirti bemaž 9 mln.

Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos teigimu, pagal praėjusiais metais pateiktus prašymus šiemet planuojama rekonstruoti 7 automobilių stovėjimo aikšteles prie daugiabučių namų. Pagal galiojančią Savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką tokių objektų projektavimas ir rekonstravimo darbai 70 proc. finansuojami miesto biudžeto lėšomis ir 30 proc. prisidedant patiems gyventojams.

Finansiniai automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo aspektai

Žemė miestuose brangi, todėl nemokamos automobilių aikštelės statytojams smarkiai kerta per kišenę. Įrengti pakankamai vietų požeminėse aikštelėse pavyksta ne visada, o ir ne visada jas lengva parduoti.

Kainos ir kompensacijos

Už neįrengtą automobilių stovėjimo vietą statytojas miestui turi kompensuoti 15000 Lt. Kompensacijos dydis už vieną automobilių stovėjimo vietą indeksuojamas kartą per metus atsižvelgiant į metinį statybos sąnaudų kainų indeksą. Automobilio stovėjimo vieta požeminėje aikštelėje kainuoja nuo 5-6 tūkst. eurų gyvenamuosiuose rajonuose iki 13-15 tūkst. A. Jonaičio teigimu, parkingo vietų kaina labai priklauso nuo vietos mieste ir gali skirtis kelis kartus. Vidutinė aikštelės įrengimo kaina (pagal statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas ir apimanti buvusio asfalto nuėmimą, naujo patiesimą, stogines, pritaikymą neįgaliesiems ir t. t.) siekia apie 30 000 eurų.

Pažymėtina, kad ši kaina yra maksimaliai leistina, o ne faktinė, kuri paaiškės po techninio darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimo. Nekilnojamojo turto plėtotojai aiškina, kad aikštelių įrengimas yra labai brangus, todėl ir tokios didelės automobilių stovėjimo vietų kainos. Požeminių stovėjimo vietų kaina svyruoja nuo 3,5 tūkst. iki kone 40 tūkst. eurų. Tačiau dažniausiai už vieną vietą prašoma 11-20 tūkst. eurų.

Pokyčiai teisės aktuose ir nauji reikalavimai

Aplinkos ministerija svarstė keisti tvarką, kad požeminė mašinų aikštelė taptų bendra viso namo gyventojų nuosavybe - vieta automobiliui būtų privalomai parduodama su butu. Svarstyta, kad taip būtų išvengta pasipinigavimo iš stovėjimo vietų pardavimo, o aikštelė kaip bendro naudojimo patalpa namo gyventojams galėtų tapti ir laikinu prieglobsčiu kilus pavojui. Tačiau šiuo metu yra pakeistas toks reglamentavimas: jeigu parkavime yra kartu įrengta priedanga, tai tuomet tai nedaroma, tai yra bendros nuosavybės parkavimas. Bet jeigu ne, tai tuomet yra atskirai vienam butui viena parkavimo vieta pagal normavimą.

Ministerijos atstovė pabrėžia, kad kai kuriems naujai statomiems daugiabučiams galioja reikalavimas įrengti priedangas. Reikia visuomeniniams pastatams, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip šimtas žmonių, ir aukštybiniams pastatams, t. y. daugiabučiams, jeigu yra daugiau nei penki aukštai, tad nuo šešių aukštų taip pat atsiranda prievolė priedangai įrengti. Tokiu atveju, daugiabutyje, jeigu yra priedanga kartu su parkavimu, tai tuomet tai yra bendro naudojimo. Tuomet parkavimo vietos nebegali būti pardavinėjamos dalimis. Jei nekilnojamojo turto plėtotojai nori įrengti išperkamas požemines automobilių stovėjimo aikšteles, jie vis tiek privalo pasirūpinti priedanga.

tags: #automobiliu #stovejimo #aiksteles #didinimas #prie #daugiabuciu