Lietuva išlieka viena labiausiai automobilizuotų šalių Europos Sąjungoje (ES), kur vienas lengvasis automobilis statistiškai tenka kas antram gyventojui. Automobiliai yra populiariausia transporto priemonė visoje ES. Eurostato duomenimis, 2021 metais keleiviai jais atliko 79,7 % visų kelionių. 2021 metais automobilių transportas šalyje sudarė 91,7 % viso susisiekimo, aplenkdamas Nyderlandus (85,4 %) ir Suomiją (85,2 %). ES statistikos tarnyba skaičiuoja, kad 2022 metais Lietuvoje 1 tūkst. gyventojų teko 637 automobiliai. Ši statistika rodo, kad Lietuvoje automobiliai sudaro didžiausią dalį eisme, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis.
Vis dėlto, tiek įstatymų leidėjų, tiek visuomenės reakcija į klimato krizę pastebimai keičia vairuotojų įpročius. Lietuvoje prigijus automobilių dalijimuisi (angl. „car sharing“), gyventojai noriai renkasi kompaktiškus miesto automobilius, taip pat populiarūs universalai ir padidinto pravažumo automobiliai (SUV).
Automobilių Rinkos Apžvalga 2024-2025 m.
2024 metų automobilių rinkos apžvalga
2024 metai Lietuvos automobilių rinkoje buvo itin stabilūs. Per visus 2024 metus Lietuvoje buvo sudaryta beveik 339 tūkst. lengvųjų automobilių pardavimo sandorių, o tai yra 9,3 % daugiau nei 2023 metais. Augo tiek naujų, tiek naudotų, tiek ir į šalį importuojamų modelių sandorių kiekiai. Daugiausiai padidėjo naudotų, į šalį naujai įvežtų transporto priemonių - net 18,9 %. Importuota 16 tūkst. automobilių daugiau nei pernai.
Bendra 2024 metų transporto rinkos apyvarta siekė 3,93 mlrd. eurų, o tai 6,7 % daugiau, lyginant su praėjusiais metais. Didžiąją dalį šio skaičiaus, 2,78 mlrd. eurų, sudaro naudotų automobilių apyvarta, kuri augo 12 %. Tuo tarpu, nors naujų automobilių sandorių kiekis augo, rinkos apyvarta sumažėjo.
Automobilių kainų pokyčiai
Paskutinį 2024 metų ketvirtį vidutinė Lietuvoje parduoto naudoto automobilio kaina siekė 9,1 tūkst. eurų. Metinis vidurkis buvo šiek tiek mažesnis - 8,9 tūkst. eurų, palyginti su 8,85 tūkst. eurų pernai. 2023 metais naujo Lietuvoje parduoto automobilio vidutinė kaina siekė 39,9 tūkst. eurų. Per metus kaina sumažėjo 11 % ir 2024 m. I-III ketv. duomenimis siekė 34,7 tūkst. eurų.
Žvelgiant į skirtingas amžiaus grupes, vidutinėse kainose kardinalių pokyčių nėra. Didžiausias transporto priemonių kainų augimas fiksuotas 11-15 metų grupėje (7,6 %), o mažiausias - 21 metų ir vyresnių transporto priemonių grupėje (0,7 %). Didžiausias kainos kritimas pastebėtas 1 metų amžiaus dar nesulaukusių automobilių grupėje - 6,2 % (nuo 43 157 eur. 2023 m. iki 40 464 eur. 2024 m.).
Sandorių kiekio augimas
Jau nebe pirmi metai iš eilės sandorių kiekiai auga didžiojoje dalyje amžiaus grupių. Didžiausias augimas pastebėtas 6-10 metų amžiaus sulaukusių automobilių segmente: pernai augimas siekė 10 %, o šiemet - dar 18 %. Šiam augimui didelės įtakos turėjo didėjantys importo kiekiai, nes 6-10 metų transporto priemonės sudaro itin didelę viso metinio importo dalį. Šiek tiek mažiau, tačiau taip pat augo ir naujų, bei 1-5 metų amžiaus automobilių pardavimai - po 9 %.
Degalų rūšies pasirinkimas
Ši statistika jau daug metų iš eilės nesikeičia. Į šalį importuojamų naudotų transporto priemonių amžius periodiškai mažėja, o vairuotojai renkasi ekologiškesnį transportą. Augo visų degalų rūšių automobilių importas. Šiemet mažiausią augimą pademonstravo dyzeliniai automobiliai (10,2 %), tačiau jie vis dar sudaro didžiausią įvežamų automobilių dalį - 65,5 %. Stabiliai auga hibridinių modelių importas (66,3 %), ir dabar hibridai sudaro beveik 11 % importo. Įprastų benzininių modelių pardavimo sutarčių augimas siekia 27,9 %, tačiau bendrame importo fone jie nesudaro net 20 %. Naudotų, importuotų elektromobilių kiekis per 2024 metus ūgtelėjo 53,4 %.
Naujų automobilių rinkoje sandorių kiekis didėja jau trečius metus iš eilės. Šiemet Lietuvoje buvo parduota 32 910 naujų automobilių, tai 7,5 % daugiau nei pernai. Naujų automobilių pirkėjų degalų rūšies pasirinkimas stipriai skiriasi nuo naudotų automobilių vairuotojų. Čia didžiausią dalį (48,8 %) sudaro hibridinės transporto priemonės. Naujų dyzelių pardavimai, lyginant su 2023 metais, taip pat ūgtelėjo 17,4 % ir sudaro 21 %. Elektrinių bei benzininių modelių populiarumas šiemet krito atitinkamai 18 % ir 20,7 %. Panašu, kad ne tik naudotų, bet ir naujų transporto priemonių pirkėjai vis skeptiškiau žiūri į elektromobilio įsigijimą.
Populiariausi modeliai
Sėkmingiausiai parduodamu 2024 metų nauju modeliu tapo vidutinio dydžio SUV su hibridine jėgaine - „Toyota RAV4“. Antroje vietoje liko mažasis gamintojo krosoveris „Toyota Yaris Cross“, o trečioje - „Toyota Corolla“. Ketvirtoje vietoje - gatvėse dažnai sutinkama „Škoda Octavia“.
Naudotų automobilių rinkoje pirkėjų favoritu išliko „Volkswagen Passat“ (tiek sedano, tiek universalo kėbulu). „Volkswagen Golf“, „Audi A6“, „Škoda Octavia“ ir „Škoda Superb“ taip pat užėmė aukštas pozicijas dėl savo praktiškumo ir prieinamumo. Tarp populiariausių buvo ir premium klasės modeliai, tokie kaip 3 bei 5 serijos „BMW“ ir „Audi A4“.
Naujų elektromobilių pardavimuose tokio stipraus dominavimo nėra, tačiau elektra varomo transporto pirkėjai parodė aiškų susidomėjimą „Volkswagen“. Modelis „ID.4“ tapo populiariausiu nauju 2024 metų elektromobiliu (parduoti 209 automobiliai). „Tesla“ modelių populiarumas taip pat nemažas: „Model 3“ užėmė ketvirtą vietą (85 per metus parduoti automobiliai), o „Model Y“ - šeštoje vietoje (74 pasirašytos sutartys).
Parko senėjimas
Šalies vidinis parkas ir toliau sensta. Nepaisant to, kad padidėjo naujų automobilių pardavimai, padidėjo importo kiekis ir sumažėjo įvežamų modelių amžius - vidinis šalies parkas per 2024 metus paseno dar trimis mėnesiais. Dabar vidutiniam Lietuvos keliais važinėjančiam automobiliui yra lygiai 17 metų. Palyginimui, 2024 metų Europos Sąjungos automobilių amžiaus vidurkis - 11 metų 9 mėnesiai. 2025 metais vidutinis automobilio amžius Lietuvoje pasiekė 17 metų ir 1 mėnesį.
Apie pozityvią prognozę indikuoja padidėjęs naudoto transporto eksportas - kiekis per metus ūgtelėjo 22,4 %. Tikėtina, kad ir toliau mažės dyzelinių automobilių rinkos dalis, o 6-10 metų amžiaus automobilių populiarumas didės.
Automobilių Nuomos Sąlygos ir Patarimai
Neretai išsinuomoti automobilį sugalvojusiems vairuotojams kyla klausimų dėl jų mokumo ar kredito istorijos. Dėl to, vairuotojams primenama visada peržiūrėti trumpalaikės automobilio nuomos sutartį prieš ją pasirašant, nes kliento parašas nurodo jo sutikimą su pateiktomis sąlygomis.
Net jei automobilio prireikia trumpam, verčiau sugaišti tą minutę ir apeiti automobilį. Pastebėjus pažeidimus, juos reikėtų nufotografuoti telefonu. Tai bus įrodymas, kad automobilis buvo apibraižytas ar apgadintas dar prieš kelionę. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į automobilio saloną - vairuotojai turi teisę reikalauti švaraus, tvarkingo automobilio.
Nutikus net mažiausiam įvykiui, reikėtų drąsiai informuoti apie kilusią situaciją. Įprastai trumpalaikę automobilių nuomos paslaugas teikiančios įmonės automobilius draudžia KASKO draudimu. Vis dėlto, kas turės padengti dėl eismo įvykio kilusius nuostolius, priklauso ir nuo pasirinkto draudimo paketo - su atsakomybe ar be jos.
Įprastai trumpalaikė automobilių nuoma trunka nuo 1 iki 30 dienų. Nuomojamas automobilis yra perduodamas su pilnu baku degalų arba įkrauta baterija, jei tai elektromobilis, tad tikimasi, jog klientas jį grąžins tokios pačios būklės.
Didžioji dalis vairuotojui tenkančių pareigų yra savaime suprantamos ir žinomos: laikytis kelių eismo taisyklių, naudoti tik patvirtintą degalų rūšį, nenaudoti telefono be laisvų rankų įrangos.
Lietuvos oro uostų įtaka automobilių rinkai
Pagrindiniai skaičiai ir tendencijos
2025 metais Lietuvos oro uostų tinklas aptarnavo 7 158 699 keleivius, tai aštuonių procentų augimas, lyginant su 2024 metais. Šis istorinis pasiekimas yra ne tik aviacijos sektoriaus statistika: geresnės oro jungtys tiesiogiai veikia kelionių mobilumą, nuomos automobilių paklausą, logistines grandines ir net naujų automobilių tiekimo galimybes Lietuvoje.
2025 metų rezultatai parodė augimą visuose trijuose pagrindiniuose oro uostuose: Vilniaus, Kauno ir Palangos. Vilniuje aptarnauta per 5,11 mln. keleivių, Kaune apie 1,6 mln., o Palangoje - beveik 448,4 tūkst. Kartu Lietuvos oro uostai sudarė 40,3 % Baltijos rinkos ir aplenkė kaimyninius oro uostus. Daugiau nei 59 tūkst. skrydžių per metus reiškia intensyvesnį keleivių judėjimą ir augančią paslaugų paklausą - nuo taksi ir viešojo transporto iki automobilių nuomos ir trumpalaikio parkavimo.
Poveikis Lietuvos automobilių rinkai
Didesnis keleivių srautas tiesiogiai didina automobilių nuomos paklausą šalia oro uostų. Vairuotojams Lietuvoje tai reiškia platesnį trumpalaikio nuomos pasirinkimą ir dažniau atnaujinamą parko flotilę. Nuomos bendrovės dažnai įsigyja populiarius miesto ir kompaktiškus modelius dėl miesto kelių Vilniuje ir Kaune, taip pat SUV bei universalius automobilius keliaujant šeimai ar verslo reikalais.
Intensyvesnis oro susisiekimas palengvina automobilių dalių tiekimą ir naujų modelių pristatymą į Lietuvos salonus. Tai gali trumpinti laukimo laiką užsakomiems automobiliams bei mažinti logistines išlaidas. Analitikų vertinimu, geresnės oro jungtys gali prisidėti prie mažesnių kainų svyravimų, ypač kai tiekėjai greičiau reaguoja į paklausos pokyčius. Visgi Lietuvos automobilių rinka išlieka jautri euro zonos kainų dinamikai ir valiutos faktoriams.
Automobilių Nuomos Rinka: Ateities Prognozės
Eksperto vertinimu, Lietuvos automobilių rinkos augimas kitąmet gali sulėtėti. Anot jo, automobilių nuomos, pavėžėjimo ir dalijimosi bendrovių parkų atnaujinimo ciklas paprastai trunka dvejus metus, todėl 2026 m. Šiemet matomas ciklinis šuolis, tačiau tokie procesai natūraliai linkę išsikvėpti. Įmonės masiškai atnaujino automobilių parkus, todėl kitąmet jų poreikis bus mažesnis. Vis dėlto rinką gali paveikti ir pensijų kaupimo sistemos pakeitimai.
Šiuo metu nuoma (butų nuoma, automobilių nuoma, ilgalaikė nuoma ir kt.) tampa vis aktualesniu verslo modeliu Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Kiekviena nuomos rūšis turi specifinių savybių: savininkas turi investicijų ir priežiūros sąnaudų, nuomininkas - lankstumo, mažesnės pradžios investicijos ir mažesnės rizikos.
Remiantis ERA Market Report, nuomos rinka Europoje auga: prognozuojama +0,9 % 2024 m., +2,8 % 2025 m., +3,6 % 2026 m.
Nuomos ekonomika Europoje, taip pat ir Lietuvoje, sparčiai plečiasi dėl didėjančios asmeninės laisvės vertės, gyvenimo ritmo pokyčių bei finansinės rizikos vengimo. Nuoma apibūdina modelius, kuriuose nuomininkas gauna lankstumą, mažesnę pradžios investiciją ir galimybę greičiau prisitaikyti prie kintančių poreikių. Tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomos verslas turi vertinti ir trūkumus: didesnę kainą laikui bėgant, priežiūros išlaidas ir savininko rizikas.
Ateities prognozės aiškios: artimiausią dešimtmetį mobilumo kompanijų poreikis dar labiau augs. Jau dabar inovatyvių mobilumo kompanijų, vadinamų „MaaS“ (angl. Mobility as a Service) modelis pasaulyje įgauna pagreitį. Automobilių ilgalaikė nuoma turės ypatingai didelį poveikį visai auto rinkai. Specialistai spėja, kad iki 2025 m. didžioji dalis automobilių bus nuomojami, o ne perkami.
Automobilių nuomos modeliai ir kainos Lietuvoje
Lietuvoje "Paslaugos.lt" duomenys rodo, kad automobilių nuoma kainuoja vidutiniškai apie 17 €/parai lengviesiems automobiliams. Šalyje veikia kelios didelės automobilių nuomos įmonės, tokios kaip CityBee Solutions, Transporent, Hegelmann Rental, kurios valdo didelius automobilių parkus ir orientuojasi į trumpalaikę bei ilgalaikę automobilių nuomą.
Automobilių nuomos rūšys apima:
- Trumpalaikė (dienai, kelionei)
- Ilgalaikė (mėnesiams)
- Nuoma su vairuotoju
- Minivanų nuoma
- Automobilių nuoma įmonėms
Lizingo rinkos dinamika ir jos įtaka
2023 metais bendra lizingo portfelio vertė pasiekė beveik 3,7 mlrd. eurų ir, kaip rodo preliminarūs 2024 metų duomenys, lėtai, bet nuosekliai didėjo toliau. Pavyzdžiui, 2024 metų birželio pabaigoje lizingo portfelio vertė jau siekė beveik 3,8 mlrd. eurų.
2023 metais finansavimo sutarčių skaičius sumažėjo beveik 1000 vienetų iki 5442, o naujai pasirašytų sutarčių finansuojama vertė sumažėjo daugiau nei 20 mln. eurų iki 461,9 milijono. Panašiai situacija klostėsi ir finansuojant priekabas - finansuojama sutarčių vertė mažėjo nuo 158 iki 149 mln. eurų.
Tuo tarpu lengvųjų automobilių segmente situacija pernai pamažu keitėsi. Dar iš pandemijos laikų išlikusią pardavėjų rinką pamažu keičia pirkėjų rinka, kurioje prekės ženklų atstovybės varžosi nuolaidomis net ir premium segmente. Dėl to 2023 metais finansuojamos sutarčių dalies vertė didėjo nuo 730 iki 764 mln. eurų.
Daugiausia naujų automobilių įsigyjama lizingu. „Regitros“ statistinės analizės duomenimis, 2025 m. Lietuvoje iš viso buvo įregistruota daugiau nei 46 tūkst. naujų automobilių - beveik 40 % daugiau nei 2024 m., kai registracijų skaičius siekė 33 tūkst. Didžiausią naujų automobilių įsigijimų dalį pernai sudarė transporto priemonės, įsigytos lizingu - jų registruota 24 tūkst., kai tiesiogiai savininkų vardu registruotų automobilių buvo keliais tūkstančiais mažiau. 2024 m. situacija buvo panaši: tuomet lizingo bendrovėms teko 18,5 tūkst. registracijų, o savininkams - 14,6 tūkst.
„Pagrindinė priežastis, dėl kurios auga automobilių finansavimas, yra sumažėjusios palūkanų normos. Tačiau prie sprendimų įsigyti naują automobilį prisideda ir gerėjančios klientų finansinės galimybės bei optimistiškesnės vartotojų nuotaikos“, - sako „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas.
tags: #automobiliu #nuomos #rinka #lietuvoje #statistika