Automobilių kelių plėtra ir ilgis Lietuvoje

Kapitalinis viso Lietuvos automobilių kelių tinklo tobulinimas prasidėjo nuo 1960 m. Pirmasis didelis kelininkų išbandymas buvo Kuršėnų-Palangos kelio rekonstrukcija. Šio kelio tyrinėjimo darbai prasidėjo 1959 m., o pati rekonstrukcija buvo baigta 1965 m. lapkričio 18 d. Projektą parengė „Lietkelprojekto“ specialistai, o darbus vykdė Klaipėdos, Šiaulių autokelių ir Telšių kelių statybos valdybos.

Išaugus transporto eismo intensyvumui, linijinė kelių eksploatacijos tarnyba nebesugebėjo užtikrinti tinkamos kelių priežiūros. Dėl šios priežasties 1961 m. buvo pereita prie brigadinio mechanizuoto automobilių kelių priežiūros ir remonto būdo. Tai buvo naujas ir daug pažangesnis priežiūros metodas. Kelių remonto punktas aptarnaudavo 110-150 km kelių, o punktuose pradėtos statyti bazės. 1975 m. veikė 134 kelių remonto punktai, kurie aptarnavo 88 proc. kelių tinklo.

Kelių organizacinė struktūra ir valdymas

1964 m. Lietuvos rajonų Vykdomieji komitetai siekė, kad kiekviename rajone atsirastų savarankiška kelių organizacija. Buvo įkurtos 44 eksploatacinės kelių organizacijos: 23 kelių eksploatacijos ruožai (KER) ir 21 autokelių valdyba (AKV). Tokia kelių klasifikacija, kai Vykdomajam komitetui priklausė visi rajono ribose esantys keliai, išliko iki 1992 m.

1966 m. Vyriausioji kelių valdyba buvo reorganizuota į Vyriausiąją gamybinę autokelių valdybą. Vadovybę sudarė praktinėje veikloje gerai pasireiškę specialistai. Tarp vadovaujančių darbuotojų buvo viršininkai Henrikas Jackevičius ir Česlovas Radzinauskas, pavaduotojai Ričardas Kasperavičius, Vaclovas Zyzas, Petras Makrickas, Vytautas Pranckevičius, ir vyriausiasis inžinierius Pranas Vilčinskas.

Pagrindinių kelių tiesimas ir rekonstrukcija

1965-1970 m. laikotarpiu vyko magistralės Vilnius-Kaunas tiesimo darbai, kuriuos atliko Lietuvos SSR automobilių transporto ir plentų ministerijos Kelių statybos trestas su pavaldžiais padaliniais. Dideli kelių rekonstrukcijos darbai vyko visoje Lietuvoje. Per šį laikotarpį pagrindiniuose keliuose buvo paklota naujų ir atnaujinta daugiau kaip 1 tūkst. km kelio dangų.

1970 m. buvo sudarytos Lietuvos kelių vystymo schemos laikotarpiams iki 1980 m. ir iki 1990 m. Nuo 1973 m. pradėjo veikti budinčios 3-4 žmonių brigados, kurios specialiais automobiliais patruliuodavo priskirtuose kelių ruožuose ir operatyviai šalindavo atsiradusius kelių defektus. Brigadų pareigos apėmė kelio ženklų taisymą ir atnaujinimą, poilsio aikštelių bei tualetų tvarkymą, kelio dangos ir kelkraščių nelygumų likvidavimą.

1971-1975 m. buvo rekonstruoti tokie keliai kaip Mažeikiai-Šiauliai, Pasvalys-Šiauliai, Rokiškis-Biržai, Vievis-Trakai, Prienai-Alytus ir kiti. Taip pat buvo išasfaltuoti 300 gyvenviečių keliai.

1975 m. pradėtas formuoti modernių magistralinių kelių tinklas. 1969-1970 m. Kelių projektavimo institutas „Lietkelprojektas“ parengė Vilniaus-Ukmergės ruožo rekonstravimo projektą, o darbai prasidėjo 1971 m. Automagistralės trasa prasidėjo Vilniaus priemiestyje (5,3 km iki 9,3 km) ir, aplenkdama gyvenvietes ir miestus, senąjį kelią kirto už Ukmergės, 77-ajame kilometre. Kelio ašyje buvo numatyta pastatyti dvipusius metalinius atitvarus. Šiame magistralės ruože įrengta 13 skirtingų lygių sankryžų ir 7 skirtingo lygio ūkinės pervažos. Automagistralė buvo atidaryta 1980 m.

1976-1980 m. Lietuvos kelininkai kapitališkai suremontavo 7,4 tūkst. km valstybinės, respublikinės ir rajoninės reikšmės kelių, o tai sudarė daugiau kaip 35 proc. visų Lietuvos kelių tinklo.

Kelių tinklo plėtra ir priežiūra 1980-1990 m.

1980-1990 m. pirmenybė buvo teikiama magistralinių kelių tiesimui ir rekonstravimui. 1980 m. prasidėjo Kauno-Klaipėdos automagistralės tiesimo darbai, įrengtos patogios poilsio ir apžvalgos aikštelės, kavinės. 1987 m. automagistralė nuo Kauno iki Klaipėdos buvo baigta tiesti. Buvo tiesiami nauji aukštų techninių parametrų keliai, užtikrinantys normalų automobilių transporto eismą.

Kelio dangų eksploatacijos trukmė labai priklausė nuo asfaltinių dangų paviršiaus apdorojimo. Šiurkštesnio paviršiaus asfaltinės dangos pasižymėjo didesne atsparumu iririmui bei nusidėvėjimui. 1980-1990 m. kasmet buvo apdorojama 1000-1200 km kelio asfaltbetonio dangų paviršiaus.

1980 m. spalio 3 d. įvyko iškilmingas naujo Panevėžio-Šiaulių plento ruožo atidarymas. Šis Šiaurės Lietuvos valstybinės reikšmės kelias sujungė du svarbius pramonės ir kultūros centrus. Nors XIX a. čia ėjo vienas svarbiausiųjų pašto traktų, tačiau staigūs posūkiai, siaura važiuojamoji dalis ir stačios nuokalnės trukdė normaliam automobilių eismui.

1985 m. spalio 5 d. įvyko iškilmingas Jiezno-Merkinės kelio atidarymas. Tai buvo svarbi valstybinės reikšmės Kauno-Gardino trasos atkarpa. Kapitališkai buvo suremontuotas 48,3 km ilgio kelio ruožas. Įrengtos sankasos plotis siekė 12 m, važiuojamosios dalies - 8 m. Kelyje įrengta 19 vieno lygio ir 2 skirtingų lygių sankryžos, pastatytos autobusų stotelės, autopaviljonai ir poilsio aikštelės. Kaniūkų ir Pivašiūnų sankryžoje pastatyti gelžbetoniniai viadukai, nutiestas 60 m ilgio tiltas per Verknę.

1982 m. Lietuvos kelininkai įsigijo pirmą našų cementbetonio dangų klojimo įrenginių komplektą DS-110. Jam reikėjo pastatyti didelės talpos cemento sandėlius ir betono gamybos technologines linijas. Pirmoji Lietuvoje cementbetonio danga paklota Vilniaus-Molėtų-Utenos kelyje. Vilniaus-Utenos kelio ruožas nuo 16,9 km iki 89,4 km buvo nutiestas kalvota vietove nauja trasa, aplenkiant Paberžę, Giedraičius ir Molėtus. Už Molėtų naujasis kelias beveik sutapo su senuoju keliu. Sankirtoje su Giedraičių-Dubingių keliu įrengta supaprastinta skirtingų lygių sankryža. Šiame ruože su specialia įranga paklota 7,5 m pločio cementbetoninė danga. Kelio ruožas nuo 89,4 km iki 95,6 km (iki Kauno-Zarasų kelio) rekonstruotas 1989-1991 m. nekeičiant trasos, ir tik Utenoje, per pramonės rajoną, nutiesta nauja trasa. Jai įrengti reikėjo puikių profesinių žinių ir griežtos technologinės drausmės. 1985 m. lapkričio 2 d. pradėtas eksploatuoti šis šiuolaikiniais techniniais parametrais pasižymintis kelias, kurio ilgis 52,4 km, jis jungia sostinę su Lietuvos šiaurės ir rytų rajonais. Trasoje įrengtos 32 autobusų stotelės ir 4 poilsio aikštelės. Į žemės sankasą supilta 1,4 mln. m³ grunto, 200 tūkst. m³ smėlio, 140 tūkst. m³ žvyro, paklota 190 tūkst. m² cementbetonio dangos, įrengta 1,2 km vamzdžių. Iš abiejų dangos šonų pakloti 1,0 m asfaltbetonio ir 1,75 m pločio žvyruoti kelkraščiai.

Kelininkai rūpinosi ne tik kelių statyba ir priežiūra, bet ir eismo saugumu bei kelių patogumu vairuotojams ir keleiviams. 1989 m. prie Vilniaus-Klaipėdos magistralės pradėjo veikti Kalnujų poilsio ir automobilių aptarnavimo kompleksas. Tai buvo pirmoji tokio tipo paslaugų įstaiga keliautojams, kurioje veikė viešbutis, kavinė, automobilių dalių parduotuvė, stovėjimo aikštelė ir degalinė.

Sovietmečiu labai svarbus buvo Vilniaus-Minsko kelias, kurio trasa ėjo per Rukainių ir Medininkų gyvenvietes. 1988-1989 m. buvo nutiesta kairioji važiuojamoji dalis, pastatyta Skaidiškių skirtingų lygių sankryža ir viadukas per geležinkelį. Nuo Skaidiškių sankryžos iki Baltarusijos Respublikos sienos kelias nutiestas pagal A II kategorijos parametrus nauja trasa, aplenkiant gyvenvietes, o valstybės siena kirsta naujame taške. Iki 22 km paklota asfaltbetoninė danga.

1986-1987 m. nauja trasa, pagal II kategorijos kelių parametrus, nutiestas Jonavos dalinis aplinkkelis (iki 36,8 km) su tiltu per Nerį. Kauno-Zarasų-Daugpilio kelio Kauno-Jonavos ruože 1988 m. pagal A I kategorijos kelių parametrus pradėtas tiesti Turžėnų aplinkkelis.

Kelias Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ėjo per miestus ir miestelius. Marijampolės aplinkkelio dalis 1986-1987 m. buvo nutiesta iš šiaurinės Marijampolės pusės iki Marijampolės-Vilkaviškio kelio pagal A II kategorijos kelių parametrus. Valstybinė komisija jį priėmė naudoti 1987 m.

1988-1990 m. Kauno-Marijampolės ruože buvo nutiestas Sargėnų-Garliavos (Kauno miesto vakarinis aplinkkelis) ruožas nuo Sargėnų trijų lygių sankryžos iki Noreikiškių pagal A I kategorijos parametrus. Pastatytas didelis Č. Radzinausko tiltas per Nemuną, 6 viadukai, 4 skirtingų lygių sankryžos. Ruože Noreikiškės-Garliava kelias suprojektuotas ir nutiestas pagal A II kategorijos parametrus.

1983-1985 m. Šiaulių-Palangos kelio Šiaulių-Kuršėnų ruože 1986-1988 m. buvo nutiesta antra važiuojamoji dalis, lygiagreti su senąja, pastatytas viadukas per geležinkelį.

1983 m. magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda pradėjo veikti pirmasis radijo telefoninis ryšys. Geltonai oranžine spalva nudažyti telefono stulpeliai buvo išdėstyti kas tris kilometrus žaliosios, skiriamosios juostos viduryje. Jie buvo sunumeruoti, o prie kiekvieno kilometrinio ženklo nurodytas atstumas iki artimiausio telefono stulpelio. Norint iškviesti pagalbą, pakako paspausti stulpelyje esantį mygtuką ir pranešti budinčiajam reikiamą paslaugą.

1987 m. rugsėjo 4 d. oficialiai atidaryta automagistralė Kaunas-Klaipėda. Kelininkai magistralės statyboje dirbo 17 metų. Atsižvelgiant į didėjančią Vilniaus-Ukmergės-Panevėžio ruožo reikšmę (buvo Minsko-Vilniaus-Rygos-Talino M1 magistralės dalis), nuspręsta Ukmergės-Panevėžio ruožą tiesti nauja trasa pagal I techninės kelių kategorijos parametrus, aplenkiant visas gyvenvietes. Buvo pasirinkta panevėžį apsiūti iš vakarų pusės. Rengiant kelio projektą taikyti landšaftinio projektavimo principai. Automagistralės Ukmergės-Panevėžio ruožo parametrai analogiški Vilniaus-Ukmergės ruožui, tačiau skiriamojoje juostoje saugos juostų plotis - 1,0 m, o asfaltuotų kelkraščių plotis - 2,5 m. Kelyje pastatytos trys skirtingų lygių sankryžos ir viena skirtingų lygių pervaža. Dešinioji važiuojamoji dalis baigta tiesti 1990 m., o visas kelias - 1998 m. Iškilmingas magistralės atidarymas įvyko 1998 m.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje per Lietuvos miestus, miestelius ir kaimo gyvenvietes ėjo daugiau kaip 2000 km valstybinės reikšmės kelių, dauguma jų ruožų buvo asfaltuoti. Didžiausios gyvenviečių gatvių tvarkymo apimtys fiksuojamos 1975-1985 m., kai kasmet kelininkai paklodavo 70-100 km asfaltinių dangų. Tai iš esmės pagerino kaimo gyvenviečių sanitarines ir komunalines sąlygas.

1990 m. Lietuvoje kelių su asfalto danga buvo per 9800 km. Praėjus trejiems metams nuo Vilniaus-Kauno-Klaipėdos magistralės atidarymo, Lietuvos automobilių kelių tinkle magistralės sudarė 2,4 proc.

1987 m. moderni automagistralė sujungė Lietuvos sostinę Vilnių ir Baltijos jūros uostą Klaipėdą. Tarp didžiausių miestų - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos nutiesta automobilių magistralė prilygo geriausiems Vakarų Europos statiniams. Pro Elektrėnus, Rumšiškes, aukštai pakilusi virš Dubysos slėnio ir peršokusi Kryžkalnio kalvas bei aplenkusi Rietavą, pagrindinė Lietuvos trasa pasiekė Baltijos jūrą. Šis statinys, pareikalavęs daug pastangų ir inžinerinės išmonės, iškilo visos Lietuvos kelininkų pastangomis.

Pokario metais, didėjant automobilių eismo intensyvumui, Vilniaus-Kauno kelio transporto laidumo problema tapo labai aktuali, nes senasis kelias neužtikrino saugaus eismo. Pradėta galvoti apie Vilniaus-Kauno magistralės tiesimą, vėliau ją pratęsiant iki Klaipėdos. Šią idėją iškėlė ir palaikė ministras V. Martinaitis, nors tuomet daugelis vadovaujančių respublikos darbuotojų abejojo šios magistralės reikalingumu. V. Martinaičiui teko įtikinėti abejojančius. Kelias buvo tiesiamas iš abiejų galų - kelininkai iš Vilniaus pajudėjo Kauno link, o iš Kauno - į Vilniaus pusę.

Vilniaus-Kauno magistralės projektą, atitinkantį pažangias automobilių eismo ir kelių tiesimo sąlygas, parengė Lietuvos valstybinio automobilių kelių tyrinėjimo ir projektavimo instituto „Lietkelprojektas“ specialistai. Vilniaus-Kauno magistralė pradėta tiesti 1960 m. Pirmuosius darbus Žemuosiuose Paneriuose atliko 4-asis Vilniaus kelių statybos rajonas, vėliau pavadintas 2-ąja tiltų statybos valdyba (viršininkas V. Štrimaitis). Kelininkai darbus pradėjo nuo didžiausio eismo intensyvumo ruožo Žemuosiuose Paneriuose. Ant Panerių kalvų pastatytas pirmasis monolitinis viadukas per magistralę. Jau iš pat pradžių, tiesdami išvažiavimą iš Vilniaus, kelininkai susidūrė su sunkiais darbais - reikėjo kasti gilias iškasas ir platinti pylimus. Iki Grigiškių gyvenvietės antroji magistralės važiuojamoji dalis buvo tiesiama šalia buvusio kelio. 27,8 proc. darbų Vilniaus-Kauno kelyje atliko 2-osios Vilniaus tiltų statybos valdybos kolektyvas; jie nutiesė ir atidavė naudoti 26,2 km magistralės.

Nuo Kauno į Vilnių magistralės statybos darbus pradėjo 1-ojo Kauno kelių statybos rajono (vėliau pavadinto 1-ąja Kauno tiltų statybos valdyba, viršininkas A. Leliūga) kolektyvas. Per šešerius metus 1-oji Kauno tiltų statybos valdyba Vilniaus-Kauno magistralės ruože atliko 36,7 proc. darbų. Magistralėje pradėtos diegti naujos gelžbetoninės tiltų ir viadukų konstrukcijos su iš anksto įtempta armatūra. Sudėtingos konstrukcijos viadukai statyti be atramos skiriamojoje juostoje. Vilniaus-Kauno magistralėje kelininkai pastatė po antrą lygiagretų tiltą per Neries ir Krunos upes, viadukus Biruliškių, Rumšiškių, Žiežmarių ir Bačkonių sankryžose.

Tuo pat metu Vilniaus-Kauno magistralės ruožo viduryje darbus pradėjo 6-oji Vievio kelių statybos valdyba (viršininkas A. Černiauskas). Šios kelininkų valdybos kolektyvas atliko 23,9 proc. darbų, nutiesė ir atidavė naudoti 25 km magistralės. Keliui reikėjo paruošti ir suvežti daug žvyro ir skaldinio. Tam valdyba rekonstravo Kazokiškių karjere esančius žvyro rūšiavimo ir skaldymo įrenginius, organizavo trijų pamainų darbą ir laiku paruošė reikiamą žvyro bei skaldinio kiekį. Siekiant paspartinti magistralės tiesimo darbus buvo pakviesta ir toliau nuo jos esanti 2-oji Ukmergės kelių statybos valdyba (viršininkas A. Raižys). Ukmergės kelininkai dirbo Žiežmarių rajone; kur rengė žemės sankasą ir klojo kelio pagrindus. Valdybos kolektyvas šioje magistralės atkarpoje atliko 11,6 proc. darbų. Statyboje ruošiant medžiagas bei gaminant konstrukcijas kasdien vidutiniškai dirbo apie 1000 žmonių. Iš viso iškasta apie 5 mln. kubinių metrų grunto, supilta 690 tūkst. kubinių metrų smėlio, 540 tūkst. kubinių metrų žvyro, 262 tūkst. kubinių metrų skaldos, paklota 395 tūkst. tonų asfaltbetonio mišinio. Magistralės statyba kainavo 18 mln. rublių.

Kelių būklė ir eismo saugumas 2011 m.

2011 m. sausio 26 d. vyko Lietuvos kelių policijos tarnybos 2011 metų veiklos ataskaitinis susirinkimas. Iš 297 eismo įvykiuose žuvusių žmonių daugiausia buvo pėsčiųjų - 111, kas sudarė 37,4 proc. visų žuvusiųjų. Kita svarbi problema šalyje išlieka neblaivūs transporto priemonių vairuotojai, dėl kurių kaltės įvyko 8 proc. eismo įvykių.

Palyginti su 2010 m., užregistruota 9,9 proc. mažiau eismo įvykių, kuriuose nukentėjo nepilnamečiai (686 eismo įvykiai; 2010 m. - 761). Įvykių skaičius dėl nepilnamečių neatsargumo taip pat sumažėjo (22 proc.).

2011 m. policijos pareigūnai šalyje išaiškino 334 677 Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Lietuvos Respublikos teismai išnagrinėjo 27 106 administracines KET pažeidimų bylas.

Tarnybos iniciatyva organizuotos 77 respublikinės prevencinės priemonės, tarp jų 9, inicijuotos Europos kelių policijos tinklo (TISPOL). Su socialiniais partneriais sporto klubu „Coffee Racers“ ir VšĮ „Nemuno žiedas“ Kačerginėje (liepos 28 d.) organizuota „Moto diena“. Renginio dalyviams (daugiau nei 100) suteikta galimybė nemokamai išbandyti vairavimo sugebėjimus ir motociklų galią saugioje ir kontroliuojamoje aplinkoje - žiedinių lenktynių trasoje.

Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas paminėjo, kad buvo parengta 11 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymų ir 9 raštai-konsultacijos policijos įstaigoms. Policijos generalinis komisaras R. Požėla, dėkodamas visiems už darbą, pabrėžė, kad 2011 m. vykę renginiai, tokie kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų tarybos sesija ir 37-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas „EuroBasket 2011“, įrodo kelių policijos pajėgumą ir siekį užtikrinti kiekvieno eismo dalyvio saugumą Lietuvos keliuose.

Istorinis automobilių kelių vystymasis Lietuvoje

Pirmuose kryžiuočių žvalgų pranešimuose apie Lietuvą (Lithauische Wegeberichte) aprašomi Lietuvos gruntkeliai. Vėliau pranešimuose minimi keliai iš Klaipėdos į Žemaitiją, iš Įsruties į Kauną, Darsūniškį, Alytų ir kiti (iš viso apie 100 kelių).

XIV a. ir XVI a. svarbią reikšmę įgavo Maskvos-Poznanės kelias (nuo Medininkų nutiestas per Vilnių, Varėną, Merkinę link Gardino). Nutiestas naujas kelias nuo Įsruties per Virbalį link Nemuno, o persikėlus per Nemuną Panemunės vieškeliu buvo galima patekti į Jurbarką ir Kauną. Kiti svarbūs to meto prekybos keliai ėjo iš Vilniaus į Rygą (per Ukmergę, Anykščius), Karaliaučių (per Trakus, Kauną, Jurbarką), Lietuvos Brastą (per Lydą) su atšaka į Alšėnus, Naugarduką, Kijevą. Vieškeliams plėtotis svarbų impulsą davė keleivių, pašto siuntų ir kitų krovinių (jau XVI a. jie buvo vežami į Krokuvą, Vieną, Veneciją) daugėjimas.

1795 m., prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos, per Lietuvos teritoriją pradėta gabenti ir daugelį Rusijos prekių. Kietos dangos keliai - plentai - pradėti tiesti tik XIX a., jų tiesimas vyko lėtai.

1830-1836 m. nutiestas pirmasis Lietuvoje plentas Sankt Peterburgas-Varšuva, ėjęs per Daugpilį, Zarasus, Ukmergę, Kauną, Marijampolę, Suvalkus. Jis turėjo atšaką nuo Marijampolės per Kybartus iki Virbalio (t. y. iki Karaliaučiaus plento).

1836-1858 m. nutiestas antrasis plentas Sankt Peterburgas-Ryga-Karaliaučius per Joniškį, Šiaulius, Tauragę, Pagėgius. Plentus stengtasi tiesti kuo tiesesniais ruožais, su kuo mažesnio nuolydžio įkalnėmis.

XIX a. pabaigoje Rusija intensyviai pradėjo tiesti strateginius kelius savo vakariniame pasienyje (Alytus-Varėna-Valkininkai, Merkinė-Leipalingis-Kapčiamiestis ir kiti).

Per Pirmąjį pasaulinį karą daug kelių (daugiausia plentų) ir tiltų buvo sunaikinta, todėl sukūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę jos keliai buvo labai prasti. 1920 m. buvo 1190 km plentų, labai netolygiai pasiskirsčiusių po Lietuvos teritoriją (jų beveik nebuvo Žemaitijoje, Kėdainių, Panevėžio, Biržų, Rokiškio apskrityse).

Pirmoji miesto autobusų linija paleista 1924 m. Kaune. 1932 m. Lietuvoje buvo apie 2000 automobilių, 1939 m. - 3100 (iš jų 720 sunkvežimių).

Susisiekimui su Klaipėdos kraštu pagerinti 1929 m. pradėtas tiesti Žemaičių plentas iš Kauno į Klaipėdą, pirmiausia jo Raseinių-Viduklės ruožas. Žemaičių plentas (Kaunas-Raseiniai-Rietavas-Gargždai, ilgis 195,5 km) iškilmingai atidarytas 1939 07 09.

1937-1939 m. nutiestas ir Aukštaičių plentas maršrutu Cinkiškiai (Kauno rajono savivaldybė)-Kėdainiai-Panevėžys-Pasvalys-Biržai (170 kilometrų).

Po Antrojo pasaulinio karo 1945 m. Lietuvoje tebuvo 104 km asfaltuotų kelių. Pirmiausia pradėta atstatyti pagrindinius Lietuvos plentus.

1950 m. Lietuvoje buvo apie 40 800 km kelių, iš jų apie 7200 km (arba 17,6 %) buvo galima važiuoti visus metus arba laikyti stabiliais oro sąlygų atžvilgiu. 1952 m. baigta kloti asfalto danga Vilniaus-Kauno kelyje.

Sparčiai didėjant automobilių eismo intensyvumui 1970 m. nutiesta pirmoji moderni keturių važiavimo juostų automobilių magistralė Vilnius-Kaunas. 1970 m. pradėti Kauno-Klaipėdos automagistralės tiesimo darbai (šios automagistralės pagrindas buvo senasis Žemaičių plentas, bet daugelyje vietų jo ruožų trasa ištiesinta, aplenktos visos gyvenvietės), ji baigta 1987 m. 8 dešimtmečio pradžioje sparčiau pradėta asfaltuoti gyvenviečių gatves, 1971-1990 m. išasfaltuota apie 1500 km gatvių.

Automobilių kelių tinklas nepriklausomoje Lietuvoje

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, išasfaltuota daug žvyrkelių, tačiau rajoniniai keliai vis dar daugiausia yra su žvyro danga. Lietuva turi gerai išplėtotą automobilių kelių tinklą, automobilių transportu pasiekiamos visos gyvenamosios vietovės.

Valstybinės reikšmės automobilių kelių ilgis 2018 m. sudarė 21 238 km. Iš jų 14 810 km (69,7 %) - su asfalto danga, 6359 km (29,9 %) - su žvyro danga, likusieji - su cementbetonio ar grindinio dangomis. Valstybinės reikšmės kelių suskirstymas apima 1751 km magistralinių kelių (iš jų 1639 km europinės reikšmės, arba E kategorijos, kelių), 4928 km krašto ir 14 559 km rajoninių kelių.

Automagistralių ilgis 2018 m. buvo 324 km, 2020 m. - 400 km, 2023 m. - 400 kilometrų. Lietuvą kerta 6 transeuropiniai automobilių keliai, tarp jų E67 Via Baltica.

Valstybinės reikšmės kelių tinklo tankumas 1000 gyventojų sudaro daugiau kaip 6,32 km, 1000 kvadratinių kilometrų šalies teritorijos - 326,5 kilometro.

Kelių transporto priemonių skaičius 1995-2022 m. pateiktas 1 lentelėje. 2018 m. 1000 gyventojų teko 439, 2020 m. - 486, 2022 m. - 507 individualūs lengvieji automobiliai. Kelių transportui tenka daugiau kaip 50 % visų rūšių transportu pervežamų krovinių ir daugiau kaip 97 % visų keleivių.

XVI a. Lietuvos keliai yra Lietuvos transporto sistemos dalis. Valstybei priklausantys (valstybiniai) keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius.

1994 m. nustatyti du Lietuvą kertantys Trans European Network koridoriai. Koridorius (greitkelis Via Baltica ir geležinkelio linija Rail Baltica) kerta Lietuvą šiaurės-pietų kryptimi, jungdamas Taliną - Rygą - Saločius - Panevėžį - Kauną - Kalvariją - Varšuvą. Koridoriaus atšaka Nr. IX B jungia Kijevą - Minską - Vilnių - Klaipėdą.

Lyginant su 2010 m., 2011 m. sumažėjo kelių su asfalto danga ilgis iki 2013 m. ir bendras kelių ilgis.

Kad automobilis greičiau riedėtų, reikalingas lygus kelias. Tačiau vien lygaus kelio nepakanka: važiuoti smagiau, jei kelias tiesus, be staigių posūkių, pavojingų vietų ir nuokalnių. Apie kiekvieno krašto ekonomiką ir kultūros lygį atspindi ne tik automobilizacijos tempai, bet ir krašto keliai. Tankus, gerai automobiliams pritaikytas kelių tinklas leidžia tolygiai išdėstyti gamybines jėgas, spartina miestų ir gyvenviečių augimą, naujų pramonės įmonių ir agrarinių kompleksų plėtrą, nes greitas žaliavų ir medžiagų pristatymas bei produkcijos išvežimas automobiliais spartina gamybos procesą ir stiprina ryšius su vartotojais. Geri keliai prailgina automobilių amžių, sumažina jų remonto ir eksploatacijos išlaidas.

Šiandieninis Lietuvos kelių tinklas, žinoma, remiasi ir istoriniu palikimu, tačiau prieš gerą pusšimtį metų daugelis mūsų kelių buvo gana blogi - vyravo gruntkeliai, kuriais pavasario ar rudens polaidžių metu buvo sunku išvažiuoti. Būta ir nedidelių asfaltuotų ruožų. Iki pat Tarybų valdžios atkūrimo nė vienas Lietuvos plentas neturėjo ištisinės asfalto dangos. 1940 m. pradžioje kelių su kieta danga (grįstų akmenimis, išpiltų skalda ar žvyru) buvo tik 2000 kilometrų, arba mažiau kaip šeši procentai.

tags: #automobiliu #keliu #ilgis #lietuvoje #2011