Automobilių ir jų junginių su priekabomis informacija

Nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatyme (2007 m. lapkričio 22 d.), kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kiti teisės aktai, nustatantys eismą keliuose, negali prieštarauti šioms Taisyklėms. Vairuojant transporto priemonių junginį, ypač su priekaba, kyla daug klausimų dėl teisinių reikalavimų, kategorijų apribojimų ir saugumo. Netinkamai pasirinktas ir neteisingai sukomplektuotas transporto priemonių junginys kelia rimtą pavojų ne tik pačiam vairuotojui ir jo turtui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Fizikos dėsniai, tokie kaip inercijos jėga ir stabdymo kelio ilgėjimas, ypač veikia, kai priekabos masė yra didesnė nei rekomenduojama arba leistina.

Šios taisyklės ir įstatymai padeda išvengti administracinės atsakomybės, finansinių nuostolių ir, svarbiausia, užtikrinti eismo saugumą. Šiame straipsnyje bus nuodugniai išanalizuoti teisiniai reikalavimai, paaiškinti skirtingų kategorijų apribojimai ir pateiktos aiškios gairės, kaip teisingai paruošti transporto priemonių junginį.

Vairuotojo pažymėjimo kategorijos ir reikalavimai junginiams su priekabomis

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nustato įvairias vairuotojo pažymėjimo kategorijas, kurios apibrėžia, kokio tipo transporto priemones ir jų junginius su priekabomis leidžiama vairuoti.

B kategorijos vairuotojo pažymėjimas

B kategorijos vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė (DLM) ne didesnė kaip 3 500 kg ir turinčius ne daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos. Minimalus amžius šiai kategorijai įgyti yra 18 metų.

B kategorija ir priekabų vilkimas

Vilkimo atveju, B kategorijos leidimas suteikia du pagrindinius scenarijus:

• Vilkimas lengvosios priekabos: Vairuotojas su B kategorija gali vilkti priekabą, kurios didžiausioji leidžiamoji masė (DLM) yra iki 750 kg. Šiuo atveju bendra junginio masė nėra ribojama. Tai yra paprasčiausias ir dažniausiai pasitaikantis priekabos vilkimo atvejis.
• Vilkimas sunkesnės priekabos: Vilkti priekabą, kurios didžiausioji leidžiamoji masė yra didesnė nei 750 kg, yra leidžiama tik tuo atveju, jei yra įvykdytos dvi griežtos sąlygos:
  1. Bendra junginio didžiausioji leidžiamoji masė neviršija 3 500 kg. Tai reiškia, kad prie automobilio (kurio DLM gali būti iki 3 500 kg) negalima prikabinti sunkios priekabos, jei bendras svoris viršys 3 500 kg. Pavyzdžiui, jei automobilio DLM yra 2 000 kg, priekabos DLM negali viršyti 1 500 kg.
  2. Priekabos didžiausioji leidžiamoji masė yra ne didesnė už tuščio velkančiojo automobilio masę. Ši taisyklė yra itin svarbi ir dažnai pamirštama. Ji sukuria papildomą apribojimų sluoksnį, kuris užtikrina saugų priekabos ir automobilio svorio santykį. Ši sąlyga galioja net jei bendra junginio masė neviršija 3 500 kg. Pavyzdžiui, jei tuščio automobilio masė yra 1 500 kg, prie jo negalima prikabinti priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė viršija 1 500 kg, nepaisant to, koks yra bendras junginio svoris.

Pagrindinė B kategorijos junginio masės riba yra 3 500 kg, ir tai yra pagrindinė taisyklė, kurią privalo žinoti kiekvienas vairuotojas, planuojantis vilkti priekabą.

Išplėstinis priekabų vilkimas: Kodas „96“

Tuo atveju, kai standartiniai B kategorijos apribojimai netenkina, bet pilnos BE kategorijos poreikio dar nėra, sprendimu tampa specialus kodas „96“. Šis kodas, įrašomas vairuotojo pažymėjime, leidžia vilkti sunkesnes priekabas, nei leidžia bazinė B kategorija, ir yra skirtas junginiams, kurių bendra didžiausioji leidžiamoji masė (DLM) svyruoja nuo 3 501 kg iki 4 250 kg. Minimalus amžius, nuo kurio galima įgyti šį kodą, yra 18 metų.

Kodo „96“ įgijimo procedūra

Kodo „96“ įgijimo procedūra yra gerokai paprastesnė nei pilnos kategorijos. Norint gauti šį leidimą, nereikia laikyti teorijos egzamino - pakanka išlaikyti tik praktinio vairavimo egzaminą VĮ „Regitra“. Egzamino metu privaloma turėti specialią (virš 750 kg, O2 kategorijos) priekabą. Šis kodas yra puikus kompromisas, leidžiantis vairuotojams, kuriems reikia vilkti šiek tiek sunkesnius krovinius asmeniniams poreikiams, išvengti sudėtingesnės ir brangesnės BE kategorijos įgijimo.

BE kategorija: neišvengiama būtinybė sunkiems kroviniams

BE kategorija yra skirta dideliems ir sunkiems transporto priemonių junginiams. Ši kategorija apibrėžiama kaip B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai. BE kategorija leidžia vilkti junginius, kurių bendra masė viršija 4 250 kg, jei velkančiojo automobilio DLM ne didesnė kaip 3 500 kg, o priekabos DLM ne didesnė kaip 3 500 kg. Pavyzdžiui, junginys, kurį sudaro 3 500 kg automobilis ir 3 500 kg priekaba, gali siekti 7 000 kg bendrą masę, ir jam reikalinga būtent BE kategorija. Minimalus amžius įgyti BE kategoriją yra 18 metų.

BE kategorijos įgijimo procesas

BE kategorijos įgijimo procesas yra panašus į B kategorijos, tačiau paprastesnis, nes nereikia kartoti teorijos kurso. Norint gauti BE kategoriją, būtina išlaikyti praktinio vairavimo egzaminą. BE kategorija yra neišvengiama tiems, kurie reguliariai gabena itin sunkius krovinius, pavyzdžiui, žemės ūkio produkciją, statybines medžiagas ar didelę techniką, ir viršija 4 250 kg bendros masės limitą.

Vairuotojo pažymėjimo kategorijų palyginimas

Kitos vairuotojo pažymėjimo kategorijos, susijusios su priekabomis

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytos ir kitos kategorijos, skirtos specifinėms transporto priemonėms ir jų junginiams su priekabomis:

• C1: Automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, bet ne didesnė kaip 7 500 kg; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg. Minimalus amžius - 18 m.
• C1E: C1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai; šių junginių didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 12 000 kg, o priekabos didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė už automobilio masę be krovinio. Minimalus amžius - 18 m.
• C: Automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg; šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg. Minimalus amžius - 18 m. (tik įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius) arba 21 m.
• CE: C kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai. Minimalus amžius - 18 m. (tik įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius) arba 21 m.
• D1: Automobiliai, skirti vežti keleivius ir turintys daugiau kaip aštuonias, bet ne daugiau kaip šešiolika sėdimų vietų be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg. Minimalus amžius - 18 m. (tik įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius) arba 21 m.
• D1E: D1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji maksimali masė didesnė kaip 750 kg, junginiai; šių junginių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 12 000 kg bei priekabos didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė už automobilio masę be krovinio ir ji nenaudojama keleiviams vežti. Minimalus amžius - 18 m. (tik įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius) arba 21 m.
• D: Automobiliai, skirti vežti keleivius ir turintys daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg. Minimalus amžius - 18 m. (vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km, ir tik įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius), 21 m. (vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km, arba tik įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius) arba 23 m.
• DE: D kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai. Minimalus amžius - 18 m. (vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km, ir tik įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius), 21 m.

Privalomieji dokumentai ir techninė priekabos parengtis

Net ir turint reikiamą vairuotojo pažymėjimo kategoriją, būtina pasirūpinti tinkama transporto priemonių dokumentacija ir technine būkle. Šis aspektas yra kritiškai svarbus, kadangi trūkstami dokumentai ar techniniai pažeidimai gali lemti rimtus teisinius ir finansinius sunkumus.

Reikalingi dokumentai vilkimo metu

Vairuodamas transporto priemonių junginį, vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti:

• Galiojantį atitinkamą vairuotojo pažymėjimą (jei išduotas ne Lietuvoje, būtinas pateikti asmens tapatybės dokumentą kartu).
• Transporto priemonės registravimo dokumentus.
• Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus (tiek automobiliui, tiek priekabai, pvz., O1, O2 klasėms).
• Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą). Priekabai reikalingas atskiras draudimo polisas, nes velkančiojo automobilio draudimas priekabai negalioja. Nesant šio draudimo, eismo įvykio atveju, visa atsakomybė ir nuostolių atlyginimas tektų priekabos savininkui.
• M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą.
• Kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės, jos junginio su priekaba vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų).

Taip pat vairuotojas privalo leisti pareigūnams patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Prieš pradedant kelionę, visus šiuos dokumentus būtina patikrinti ir įsitikinti, kad jie yra galiojantys ir tvarkingi.

Privalomi dokumentai vilkimo metu

Transporto priemonės techninė būklė ir eismo saugumas

Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę.

Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus numatytus atvejus.

Krovinių vežimo taisyklės ir saugumas

Vežant krovinį automobiliu, ypač su priekaba, reikia ne tik jį gerai pritvirtinti, bet ir neviršyti leidžiamojo svorio bei tinkamai pažymėti krovinį, jei jis išlindęs už transporto priemonės gabaritų daugiau, nei leidžiama. Krovinių tvirtinimas ir žymėjimas taip pat turi atitikti nustatytus reikalavimus.

Kinetinės jėgos poveikis

Judant automobiliui, jame esančius daiktus veikia kinetinė jėga. Dėl to nepritvirtintas gėrimo butelis, skėtis ar net mobilusis telefonas gali tapti didele griaunamąja jėga. Pavyzdžiui, 200 gramų telefonas, padėtas ant galinės automobilio palangės važiuojant 50 km/val. greičiu atsitrenkus į nejudamą kliūtį, į priekį judės net 19 kilogramų jėga. Jei greitį padidinsime iki 100 km/val., ši jėga išaugs net keturgubai - iki 77 kilogramų.

Krovinių tvirtinimas ir žymėjimas

• Jei krovinys netelpa automobilyje, galite jį vežti specialioje stogo bagažinėje.
• Labai svarbu patikimai pritvirtinti dviračius, kad jie nenukristų kelionės metu. Taip pat dviračių laikiklis neturi uždengti valstybinio automobilio numerio.
• Jei krovinys išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau nei leidžiama, jį būtina tinkamai pažymėti. Krovinio kraštiniai taškai, išsikišantys už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m į priekį arba galą, arba bent kiek į šoną, turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais - 400 mm ilgio kraštinės kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio juostomis. Šie ženklai ant transporto priemonės turi būti pritvirtinti ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės paviršiaus.
• Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nurodytose transporto priemonės vietose turi degti žibintai - balti iš priekio, oranžiniai - iš šonų ir raudoni - iš galo.
• Pavojinguosius krovinius vežančios transporto priemonės turi būti paženklintos ir pažymėtos Europos sutartyje dėl pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR) ir jos A ir B techniniuose prieduose nustatyta tvarka.
• Ilgi ir sunkūs kroviniai automobiliai, autobusai ir priekabos, nurodyti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos taisyklėje Nr. 70, turi būti paženklinti sertifikuotais ilgų ir sunkių transporto priemonių skiriamaisiais ženklais pagal šioje taisyklėje nustatytus reikalavimus (skiriamųjų ženklų matmenis, skaičių, išsidėstymą ir kt.).

Kiti svarbūs reikalavimai

• Motorinėse transporto priemonėse, išskyrus mopedus ir motociklus be priekabos, turi būti avarinio sustojimo ženklas - lygiakraštis trikampis, kurio 450-500 mm ilgio kraštinės pagamintos iš 50 mm pločio šviesą atspindinčios medžiagos.
• Valstybinio numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję. Valstybės įmonės „Regitra“ išduodama lentelė su valstybiniu numeriu turi būti pritvirtinta gerai matomoje vietoje motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos gale, vežant prie motorinės transporto priemonės, priekabos galinės dalies pritvirtintą dviratį (dviračius), kuris (kurie) uždengia valstybinio numerio ženklą.
• Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir į kitas valstybes išvykstančios motorinės transporto priemonės galas ir jos priekabos galas turi būti paženklinti Lietuvos Respublikos skiriamuoju ženklu, jeigu trumpinio „LT“ nėra valstybinio numerio ženkle. Tai baltas elipsės formos ženklas su juodomis raidėmis „LT“ viduryje. Ženklo horizontalioji ašis turi būti ne trumpesnė kaip 175 mm, vertikalioji - ne trumpesnė kaip 115 mm, raidės - ne mažiau kaip 80 mm aukščio ir ne mažiau kaip 10 mm storio.
• Automobilio su dygliuotomis padangomis gale turi būti priklijuotas skiriamasis ženklas - baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Trikampio kraštinės ilgis - 200-300 mm, apvado plotis - 1/10 kraštinės ilgio.
• Motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis, kuriomis mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti pažymėti baltu lygiakraščio trikampio formos skiriamuoju ženklu su raudonu apvadu ir juoda raide „M“ viduryje. Trikampio kraštinės ilgis - 200-300 mm, apvado plotis - 1/10 kraštinės ilgio.
• Pradedantiesiems vairuotojams privaloma automobilio galinės dalies kairėje pusėje turėti baltą kvadrato formos skiriamąjį ženklą su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje.

Automobilinių priekabų tipai ir jų pasirinkimas

Nedidelių gabaritų krovinių pervežimas dažnai tampa iššūkiu. Lengvojo automobilio priekaba yra praktiškas ir pigus sprendimas, leidžiantis gabenti baldus, statybines šiukšles, malkas, keturračius ar smulkiąją žemės ūkio techniką. Specializuotos priekabos leidžia saugiai transportuoti net ir specifinius krovinius, pavyzdžiui, sugedusius automobilius (tralus) ar žirgus. Renkantis priekabą svarbu suprasti ne tik savo poreikius, bet ir techninius niuansus, kurie lemia saugumą bei važiavimo komfortą.

Populiariausios priekabų modifikacijos

• Vienašės lengvosios priekabos: Patys populiariausi ir manevringiausi modeliai. Jos idealiai tinka buitiniams poreikiams: statybinėms atliekoms išvežti, stambiai buitinei technikai ar sodo technikai transportuoti. Jų keliamoji galia paprastai siekia iki 500 kg, o bendroji masė neviršija 750 kg, todėl jas galima vairuoti turint standartinę B kategoriją.
• Priekabos su tentu: Puikus pasirinkimas pervežant drėgmei jautrius krovinius, pavyzdžiui, korpusinius baldus ar izoliacines medžiagas. Tentas ne tik apsaugo nuo lietaus ar purvo, bet ir stabilizuoja lengvesnius krovinius nuo vėjo poveikio.
• Dviašės priekabos: Skirtos sunkesniems kroviniams (metalo gaminiams, betonui, cementui) bei mini ekskavatoriams ar traktoriams. Dvi ašys suteikia didesnį stabilumą kelyje, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad jei priekabos bendroji masė viršija 750 kg, gali prireikti BE kategorijos vairuotojo pažymėjimo.
• Automobilių tralai: Specializuotos platformos su tvirtinimo mechanizmais, skirtos lengvųjų automobilių pervežimui. Jų keliamoji galia paprastai siekia iki 1 900 kg.

Automobilinių priekabų važiuoklė

Važiuoklės pasirinkimas nulemia ne tik keliamąją galią, bet ir priekabos elgseną kelyje.

Pakabos tipas

Vertinant patikimumą, geriausiu pasirinkimu laikoma reisorinė pakaba su amortizatoriais. Ji efektyviausiai sugeria smūgius ir yra pritaikyta nuolatinėms, aukštoms apkrovoms. Alternatyva - guminė-žvakių pakaba - yra paprastesnė, tačiau mažiau ilgaamžė esant dideliems svoriams.

Stebulės ir guoliai

Rekomenduojama rinktis stebules su neaptarnaujamais guoliais (dažnai naudojami analogai iš lengvųjų automobilių, pvz., VAZ-2108 priekinės pakabos). Tokie guoliai turi aukštesnį resursą ir didesnę keliamąją galią.

Ratai

Standartas yra 13 arba 16 colių ratai. Mažesniems automobiliams pakanka 13 colių, tačiau didesniems visureigiams ar krosoveriams rekomenduojami 16 colių ratai. Svarbu patikrinti padangų indeksą „C“ (komercinis transportas), kuris nurodo padidintą atsparumą apkrovoms.

Automobilinės priekabos rėmas

Rėmas yra visos konstrukcijos pagrindas, nuo kurio priklauso priekabos standumas.

Gamybos technologija

Skiriami suvirinti ir varžtais surenkami rėmai. Suvirintas rėmas yra vientisas, standesnis ir kur kas patikimesnis ilgalaikėje eksploatacijoje, nes neturi jungčių, kurios gali atsilaisvinti nuo vibracijos. Minimalus leistinas metalo storis turėtų būti 3 mm. Surenkamas rėmas pranašesnis tik tuo, kad pažeidus konstrukciją galima pakeisti atskirą detalę.

Apsauga nuo aplinkos

Geriausias būdas - karštasis cinkavimas. Rėmas pilnai panardinamas į cinko vonią, todėl apsauginis sluoksnis padengia ne tik išorę, bet ir vidines ertmes. Tai kur kas efektyviau už galvaninį cinkavimą ar dažymą, nes danga tampa atspari mechaniniams pažeidimams ir druskoms.

Automobilinės priekabos bortai

Bortai ne tik laiko krovinį, bet ir suteikia kėbului papildomo standumo.

Medžiagos

Dažniausiai naudojamas plienas, aliuminis arba plastikas. Plienas pasižymi tvirtumu (ypač svarbu vežant akmenis, betoną), tačiau yra sunkus. Aliuminis nerūdija ir yra lengvesnis, bet brangesnis.

Storis ir aukštis

Minimalus borto metalo storis turi būti 1 mm. Būtina atkreipti dėmesį į standumo briaunas (presuotus griovelius) - be jų bortai išsipūs vežant birius krovinius. Įprastas aukštis yra 300 mm, o didesnių dviašių modelių - iki 450 mm.

Automobilinės priekabos funkcionalumas

Savivartė sistema

Kai kurių vienašių priekabų kėbulas gali atsilošti. Tai kritiškai svarbu vežant smėlį, skaldą arba užvarant lengvą techniką (žoliapjoves, motoblokus) nenaudojant papildomų rampų (trapų). Tokiu atveju galinis bortas naudojamas kaip užvažiavimo platforma.

Administracinė atsakomybė: baudos už pažeidimus

Vairavimas be reikiamos kategorijos ar su jai neatitinkančiu transporto priemonių junginiu yra rimtas administracinis nusižengimas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 424 straipsnis reglamentuoja baudas už tokio tipo pažeidimus.

• Vairavimas neturint teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones: Pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, transporto priemonių, kurių neturi teisės vairuoti, vairavimas užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. Teismų praktika rodo, kad tokiais atvejais gali būti skiriamas ir papildomas teisės vairuoti atėmimas.
• Perdavimas vairuoti: Atsakomybė kyla ne tik vairuotojui, bet ir transporto priemonės savininkui. Perdavus vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, gresia bauda nuo 60 iki 120 eurų.
• Vairavimas be techninės apžiūros: Vairuotojui gresia bauda nuo 30 iki 40 eurų, o automobilio savininkui (leidusiam vairuoti) - nuo 60 iki 120 eurų.
• Vairavimas be civilinės atsakomybės draudimo: Vairuotojui gresia bauda nuo 50 iki 100 eurų.

Svarbu prisiminti, kad vairuotojams draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

tags: #automobiliu #ju #junginiu #su #priekabomis