Transporto priemonių gaisrai kelia didelį pavojų gyvybei, turtui ir aplinkai. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias automobilių gaisrų priežastis, prevencines priemones ir elgesio taisykles, užsidegus transporto priemonei.
Dažniausios automobilių gaisrų priežastys
Automobilių gaisrai dažniausiai kyla dėl techninių gedimų, neatsargaus elgesio su ugnimi ir aplinkos veiksnių. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
1. Kuro tiekimo sistema
Netvarkinga, neprižiūrima kuro tiekimo sistema yra viena pagrindinių gaisrų priežasčių. Nėra skirtumo, kokius degalus (benziną, dyzeliną ar dujas) naudoja automobilis - jo kuro padavimo sistema turi būti prižiūrima. Ypač tai aktualu senesniems automobiliams, nes eksploatuojant automobilį variklio skyriuje kaupiasi dulkės, tepalų ir kuro likučiai. Visa tai sudaro labai degų sluoksnį, ir, jeigu tai dar papildo kuro nutekėjimas, užtenka nedidelės kibirkštėlės, kad automobilį apimtų liepsnos.
Ypač pavojingi seni automobiliniai dujų balionai, neturintys daugiafunkcio vožtuvo. Šiuo metu daugelis automobilininkų turi modernius balionus su tokiais vožtuvais, o tada, kai dujinė įranga tik pasirodė Lietuvos rinkoje, dėl jos kildavo daugelis tragiškai pasibaigusių gaisrų. Dujos dega labai greitai ir kaitriai, todėl užgesinti automobilį be ugniagesių gelbėtojų pagalbos paprastai neįmanoma. Jeigu jūsų automobilyje vis dar stovi seno pavyzdžio dujų balionas, kuo skubiau pakeiskite jį.
2. Elektros įranga ir techninė būklė
Automobilio gaisro priežastimi gali tapti netvarkinga elektros įranga ir prasta automobilio techninė būklė. Nusidėvėję, nudegę laidai, nesandari dujų išmetimo sistema, problemų keliantis variklis - visa tai didina gaisro riziką.
Gaisro priežastimi gali būti ir netinkamai sujungta arba neaiškios kilmės aparatūra. Per didelės apkrovos sudegina laidus, kurie sukelia trumpą jungimą, vėliau galintį peraugti į gaisrą. Trumpasis jungimas įvyksta, kai dėl gedimų, drėgmės, laiko ar kitų priežasčių nusitrynus laidų izoliacijai, susiliečia du skirtingų polių laidai (teigiamas ir neigiamas), ir temperatūra toje vietoje šokteli iki 3000 laipsnių, o elektros srovės jėga pakyla šimtus ir tūkstančius kartų. Plyksteli ugnis, laidai išsilydo ir užsidega. Jeigu saugikliai tvarkingi, pakilus temperatūrai, jie automatiškai išjungia elektrą anksčiau, nei užsidega laidas ar prietaisas.
3. Detalių perkaitimas ir eismo įvykiai
Dar viena gaisro priežastis - besitrinančių detalių perkaitimas. Lengviesiems automobiliams tai mažiau aktualu, tačiau didelių vilkikų vairuotojai to neturėtų pamiršti. Pakrauto vilkiko judančioms detalėms tenka didelės apkrovos, detalės sąveikauja tarpusavyje ir kaista. Tai, nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms, gali tapti gaisro priežastimi.
Transporto priemonė gali užsidegti ir dėl „pašalinių veiksnių“. Pavyzdžiui, dėl netyčia numestos nuorūkos, kuri gali sukelti gaisrą automobilio salone ar bagažinėje. Gali užsidegti eismo įvykio metu stipriai apgadintas automobilis.
4. Sezoniniai veiksniai ir prevencija
Žiemą dažniausiai automobiliai užsidega bandant juos užvesti. Nepavykus automobilio užvesti pirmu raktelio pasukimu, prieš bandant antrą kartą, reikia išlipti ir gerai jį apžiūrėti - patikrinti matomų laidų ir kontaktų būklę, pažiūrėti, ar nėra kuro nutekėjimo, nes neužsivedantis automobilis rodo, kad sistemoje kažkas negerai. Taip pat reikia būti atidžiam užvedant automobilį nuo kito automobilio.
Vasarą automobiliai dažniau dega dėl perkaitimo. Saulėkaitoje paliktas automobilis smarkiai įkaista, užtenka mažiausios kibirkšties, kad įkaitę paviršiai suliepsnotų. Būtent dėl to vasarą užfiksuojama daugiau transporto priemonių gaisrų.
Atminkite - jei automobilio laidai ar kontaktai kibirkščiuoja, salone nuolat jaučiamas kuro ar svylančios plastmasės kvapas, pasirodo dūmai - tai aiškiai rodo, kad iki gaisro - vienas žingsnis.
Kaip elgtis užsidegus automobiliui
Jeigu visgi gaisro išvengti nepavyko ir, tarkim, iš variklio skyriaus veržiasi dūmai, reikia tuojau pat sustoti, išjungti variklį, bet raktelius palikti spynelėje, kad neužsirakintų automobilio vairas. Ekspertai vairuotojams pataria įsidėmėti tris svarbiausius dalykus, kaip elgtis užsidegus automobiliui:
- Nedelsiant išjunkite variklį.
- Gesintuvu variklį gesinkite tik šiek tiek pravėrę variklio dangtį. Jokiu būdu nepakelkite viso dangčio, nes tada, liepsnai gavus oro, gali iššokti ugnies pliūpsnis. Jeigu vieno purškimo neužteko, po kelių sekundžių reikia pakartoti. Vėliau, jeigu gaisrą pavyko apmalšinti, galima pakelti visą dangtį ir dar kartą variklį „palaistyti” gesintuvu.
- Jei gaisras kilo degalinės teritorijoje, nestokite prie sprogių zonų, pažymėtų raidėmis „Ex“.
Kiekviename automobilyje privalo būti veikiantis, turintis patikrą gesintuvas. Jeigu gaisro per pirmas kelias minutes lokalizuoti nepavyko, skubiai kvieskite ugniagesius gelbėtojus (juos galima kviesti ir iškart). Tokiu atveju gesinimas gali užtrukti. Jeigu vieno gesintuvo nepakako (arba jo nebuvo), reikia naudoti parankines priemones - nedegų audinį, vandenį, žemę. Nedegų audinį galima įsigyti daugelyje parduotuvių. Užmetus jį ant liepsnos, ji nebegauna oro ir gęsta. Jeigu gaisras kilo salone, dažniausiai gaisrai kyla priekinėje automobilio panelėje, gesinimo darbai tie patys - naudojamas gesintuvas, o jam pasibaigus - pagalbinės priemonės.
Statistika ir prevencijos svarba
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien per sausio mėnesį ugniagesiams jau teko gesinti 87 transporto priemonių gaisrus. Per 2004-2013 metus Lietuvoje degalinių pastatuose bei jų teritorijose kilo 21 gaisras, kurių metu trys gyventojai patyrė traumas, žuvusių žmonių nebuvo.
Norėdami važinėti saugiai ir netapti statistikos dalimi, rūpinkitės savo automobilio technine būkle, laikykite variklį ir variklio skyrių švarų, visada turėkite po ranka veikiantį gesintuvą. Degalinių tinklą valdančios bendrovė „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ pastebi, kad yra buvę atvejų, kai vairuotojai į degalines atvyko su jau pradėjusiais degti automobiliais.
Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad gaisras plinta itin sparčiai ir reaguoti į pavojų reikia nedelsiant. Prevencija leidžia užkirsti kelią pavojui dar prieš gaisrui prasidedant. Saugumą užtikrina tinkamai prižiūrimos šildymo ir elektros sistemos, patikimai veikiančios priešgaisrinės signalizacijos, reguliarios techninės apžiūros bei 24/7 avarinė tarnyba.
Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės
Gaisras - tai staigus, nekontroliuojamas ugnies išplitimas, keliantis pavojų gyvybei, turtui ir aplinkai. Gaisrai gali kilti dėl elektros gedimų, neatsargaus elgesio su ugnimi ar techninių pažeidimų. Pavojingiausi gaisro veiksniai: dūmai, karštis, nuodingos dujos, sprogimai ir deguonies trūkumas.
Gaisro plitimas ir pavojai
- Gaisras plinta greitai - per 30 sekundžių užsidegęs židinys gali tapti nekontroliuojamas, o po 3 minučių kambarys prisipildo nuodingų dūmų. Per 10-15 minučių liepsna apima visą patalpą.
- Pavojų kelia ne tik ugnis, bet ir karštis, nuodingos dujos, dūmai, sumažėjęs deguonies kiekis ar sprogimas.
- Dūmai - per 3 minutes užpildo patalpą, žmogus gali prarasti sąmonę ir uždusti. Dūmai sumažina matomumą, todėl sunkiau rasti išėjimą.
- Nuodingos dujos - degimo metu išsiskiria toksiškos medžiagos. Įkvėpus jų per 2-3 minutes galima apsinuodyti ar mirti.
- Karštis - liepsnos temperatūra siekia 850-1400 °C. Patalpoje gali susidaryti 1000 °C karštis, nudeginantis kvėpavimo takus ir odą.
- Sumažėjęs deguonies kiekis - kritus iki 18 %, sutrinka judėjimo funkcijos, o 14 % ore yra mirtinai pavojinga.
- Sprogimas - įkaitusios talpos ar dujų rezervuarai gali sprogti, sukeldami griūtį ir dar labiau išplitusį gaisrą.
Pagrindinės buitinių gaisrų priežastys
Be transporto priemonių gaisrų, svarbu prisiminti ir kitas dažnas gaisrų priežastis:
- Užsidegusios cigaretės nuorūkos ant baldų.
- Paliktos be priežiūros žvakės.
- Perkrauti elektros tinklai ir paslėpti laidai.
- Netvarkingi elektros prietaisai.
- Vaikai, palikti su degtukais ar žiebtuvėliais.
- Rūkymas lovoje ar automobilyje.
Dėl netvarkingų elektros prietaisų, dėl neteisingo naudojimosi elektros energija kyla dešimtadalis visų gaisrų. Dažniausios priežastys - vanduo šalia elektros laidų, perkrova elektros tinkle, pliki, neizoliuoti, pažeisti elektros laidai, netvarkingi elektros saugikliai. Dėl perkrovos elektros tinkle, kai į tinklą vienu metu jungiama per daug elektros prietaisų, staiga pradeda kaisti laidai ir užsidega guminė jų izoliacija. Nuo to gali užsiliepsnoti arti esantys daiktai, medinės lubos, sienos. Kad išvengti tokio gaisro, reikia nejungti į vieną buitinį kištuką daugiau kaip 1200 W galios elektros prietaisų.
Krosnis gali sukelti gaisrą, jeigu ji neteisingai įrengta ir nesaugiai eksploatuojama. Dažniausiai gaisrai kyla dėl dūmtraukyje atsiradusių įtrūkimų, krosnies perkaitimo, dėl iš jos iškritusių žarijų ar degančių malkų. Svarbiausia, nepalikti besikūrenančios krosnies be priežiūros, ypač jeigu namuose lieka mažamečiai vaikai. Kad krosnis neperkaistų - reikia ją kūrenti ne ilgiau kaip 1,5 valandos, 2-3 kartus per dieną. Kad iš krosnies neiškristų degančios žarijos - reikia uždaryti krosnies dureles, nekišti į krosnį labai ilgų malkų.
Deganti žvakė - tai atvira ugnis. Ji gali sukelti gaisrą. Todėl svarbu parinkti žvakėms tinkamą vietą, kad jų liepsna niekam nekliudytų, kad prie jų neprieitų mažyliai ar naminiai gyvūnai, nepasiektų besiplaikstanti užuolaida, ar kitokie degūs daiktai. Nereikėtų statyti žvakių lentynose - žvakė skleidžia karštį, todėl virš jos reikia išlaikyti bent metro tarpą. Žvakidės turi būti nedegios ir stabilios, kad žvakė neapvirstų. Jei degančiomis žvakėmis puošiamas šventinis stalas, reikėtų pasirūpinti, kad per jas nebūtų ko nors siekiama - gali užsidegti prie stalo sėdinčiųjų drabužiai ar plaukai.
Vaikų ir ugnies sauga
Ne visi vaikų sukelti gaisrai yra tik smalsumą tenkinančių eksperimentų rezultatai. Dalį tokių „žaidimų“ galima vadinti tyčiniais padegimais. Vaikai gali griebtis ugnies, jausdamiesi nepastebėti ir neįvertinti arba norėdami išreikšti neigiamas emocijas - pyktį, nusivylimą. Labiau su ugnimi linkę žaisti savimi nepasitikintys, jaučiantys talento, sugebėjimų stoką vaikai, nes ugnies valdymas tiesiogiai susijęs su pasitikėjimo savimi jausmu. Todėl stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi ir suvaldyti jų norą žaisti pavojingus žaidimus su ugnimi galima mokant elgtis su ugnimi.
Veiksmai gaisro metu
Pagrindiniai veiksmai gaisro metu - skambinti 112 ir evakuotis į saugią vietą. Kiekviena delsos sekundė didina riziką.
- Kaip elgtis užsidegus bute? Skambinti 112, palikti butą, nebandant gelbėti turto, užverti, bet neužrakinti durų, leistis laiptais, nesinaudoti liftu, laukti ugniagesių saugioje vietoje.
- Kaip elgtis, kai patalpoje daug dūmų? Užsidengti burną ir nosį drėgnu audiniu, judėti pasilenkus arba šliaužti po dūmais. Negalint išeiti - eiti į balkoną, šauktis pagalbos.
- Kaip elgtis, kai dega kaimynų butas? Skambinti 112. Jei laiptinėje dūmai - likti savo bute, uždengti ventiliacijos angas drėgnais skudurais, prieiti prie lango arba išeiti į balkoną, kad gelbėtojai matytų.
- Kaip elgtis užsidegus drabužiams? Griūti ant žemės ir voliotis, užsidengus veidą. Gesinti kitą žmogų nedegiomis medžiagomis nuo galvos link kojų. Nudegimus 15 minučių aušinti vandeniu ar sniegu. Kviesti medikus.
- Kaip elgtis užsidegus elektros prietaisui? Išjungti prietaisą iš elektros tinklo, užmesti tankų audeklą, gesinti gesintuvu. Jei nepavyko - sandariai užverti langus ir duris, palikti patalpą, pranešti kaimynams.
- Kaip elgtis užsidegus riebalams ar aliejui? Uždenkti indą dangčiu, išjungti viryklę, nenaudoti vandens.
Evakuacijos planas ir prevencinės priemonės
Kiekviena šeima turėtų aptarti galimus išėjimus, jei dūmai atkirstų įprastą kelią, ir nusistatyti susitikimo vietą lauke. Viešose vietose įsidėmėkite evakuacinius išėjimus, pažymėtus žalia spalva.
Prevencinės priemonės:
- Įsirengti autonominį dūmų detektorių prieškambaryje, miegamajame, mansardoje.
- Kartą per metus valyti detektorių ir keisti elementus.
- Laikyti gesintuvą lengvai pasiekiamoje vietoje.
tags: #automobiliu #istempimas #gaisro #atveju