Krovinių vežimo versle ypač svarbus operatyvumas - laimi tas vežėjas, kuris sugeba krovinį nuvežti laiku. Žinoma, tai padaryti ne visada lengva, nes vežėjas gali susidurti su įvairiomis aplinkybėmis, trukdančiomis laiku nugabenti krovinį, pvz., užstrigti muitinėje, užtrukti formindamas dokumentus ir pan.
Vežėjo atsakomybė už transporto priemonės nepateikimą
Iki šiol Lietuvos teismai nevienodai vertindavo vežėjo veiksmus nepateikus transporto priemonės į sutartą pasikrovimo vietą. Net ir kasacinėje instancijoje yra pasitaikę sprendimų, kuomet teismai taikydavo CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančią vežėjo atsakomybę vėluojant pristatyti krovinį, nors vežėjas transporto priemonės į sutartą pasikrovimo vietą apskritai nepateikdavo.
Teismų praktikos pokyčiai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje išaiškino, kad vežėjo transporto priemonės nepateikimas kvalifikuojamas kaip sutarties neįvykdymas ir vežėjo atsakomybė už tai nustatoma pagal nacionalinius įstatymus. Pagal CK 6.258 str. transporto priemonės į pasikrovimo vietą nepateikęs vežėjas siuntėjui privalo atlyginti tik protingo dydžio nuostolius.
Nuostolių numatymo doktrina
Pagal nuostolių numatymo doktriną vežėjas atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos jis numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Nukentėjusioji šalis (siuntėjas) privalo įrodyti, kad pakeičiančioji sutartis (t. y. sutartis su kitu vežėju) buvo sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą. Ar nuostoliai yra protingi, teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju pagal faktines bylos aplinkybes.
Pavyzdžiui, aukščiau minėtoje byloje nustatyta, kad vežimo užmokestis pagal pradinę vežimo sutartį buvo 110,00 EUR, tačiau vežėjui nepateikus transporto priemonės į sutartą pasikrovimo vietą, ieškovas turėjo samdyti kitą vežėją už ženkliai didesnę - 900,00 EUR - kainą.
Atsakomybė už krovinio pristatymo termino viršijimą
Šį klausimą yra išsamiai sureguliavusi CMR konvencija, todėl kitaip dėl jo susitarti negalima. Krovinio pristatymo terminus viršijęs vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, jeigu pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala. Nuostolių kompensavimas ribojamas užmokesčio už vežimą dydžiu (išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog vežėjas pristatymo terminą viršijo tyčia ar dėl didelio neatsargumo).
Ekspeditorių vaidmuo ir problemos
Žalos ir jos dydžio, priežastinio ryšio įrodymai itin aktualūs, kai vežėjo ir siuntėjo santykių grandinėje kaip tarpininkai dalyvauja ekspeditoriai. Būtent regresinio reikalavimo atveju (atlyginus nuostolius siuntėjui ir taip įgijus reikalavimo teisę į vežėją) ekspeditoriui būtina turėti įrodymus apie tai, kad gavėjas (siuntėjas) patyrė nuostolius, kokio dydžio nuostolius patyrė ir tai, kad nuostoliai patirti dėl krovinio pristatymo termino viršijimo.
Praktikoje ekspeditoriai be ginčo sumoka savo užsakovams sutartines netesybas už vėlavimą pristatyti krovinį, tuo tarpu sumokėtų sumų regreso tvarka iš vežėjo reikalauja kaip patirtų nuostolių atlyginimo. Tokia praktika yra ydinga. Pavyzdžiui, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-719-661/2019, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartyje nurodė, kad „Apelianto (Atsakovo) prašomi priteisti nuostoliai yra Atsakovui taikytos jo Užsakovo netesybos. Tai, kad Atsakovas šias netesybas laiko savo nuostoliais, nepadaro šių netesybų nuostoliais, kurie gali būti priteisiami iš Ieškovo, kaip vežėjo CMR konvencijos 23 str. 5 d. pagrindu. Tarp Atsakovo ir kitų asmenų ir jo Užsakovo, sudarytų sutarčių sąlygos negali pakeisti, padidinti ar kitaip nulemti tarp Ieškovo ir Atsakovo susiformavusių teisinių santykių ir iš jų kylančios atsakomybės.“
Bendras reikalavimas - nuostolių įrodinėjimas
Nepaisant skirtingo atsakomybės ir jos ribų reglamentavimo transporto priemonės nepateikimo į pasikrovimo vietą ir krovinio pristatymo termino viršijimo atvejais, bendras reikalavimas yra tas, kad nukentėjusiajam asmeniui tenka pareiga įrodinėti nuostolius ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas.
Nacionalinės teisės reglamentavimo atveju, už transporto priemonės nepateikimą atsakomybei esant neribotai, siuntėjas turi įrodyti, jog pakeičiančiąją sutartį su kitu pasitelktu vežėju sudarė protingomis sąlygomis ir per protingą terminą. Tiesa, transporto priemonės nepateikimo į pasikrovimo vietą atveju vežimo sutarties šalys gali susitarti dėl netesybų sumokėjimo, ko vėlavimo pristatyti krovinį atveju padaryti negali.
Vežėjų atsakomybės ribos pagal CMR konvenciją
Pervežimo santykių dalyviai, manydami, kad yra laisvi susitarti dėl prisiimamų pareigų ir atsakomybės už netinkamą jų vykdymą, į sutartis nevengia įtraukti nuostatų dėl baudų (netesybų) taikymo vežėjui už pavėluotą krovinio pristatymą. Kadangi vėlavimas pristatyti krovinį dažnai būna tiesiogiai susijęs ir su pavėluotu transporto priemonės pateikimu bei jos nepateikimu, baudos (netesybos) yra nustatomos ir už šių vežėjui tenkančių pareigų pažeidimą.
CMR konvencijos 41 str. 1 d. ir nukrypimai
CMR konvencijos 41 str. 1 d. nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais tiesiogiai arba netiesiogiai nukrypstama nuo CMR konvencijos, laikomi negaliojančiais, išskyrus CMR konvencijos 40 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šio straipsnio nuostatą, yra ne kartą nurodęs, kad CMR konvencija turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą ir klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi.
Nors CMR konvencijoje niekur nėra nurodyta, kad šalys iš anksto negali susitarti dėl minimalių nuostolių (baudos), Lietuvos teismų pozicija yra ypač kategoriška dėl vežimo sutarčių nuostatų, kurios išplečia vežėjo atsakomybės ribas (t. y. pablogina vežėjo padėtį), lyginant su ribomis, numatytomis CMR konvencijoje. Pastaruoju metu Lietuvos teismai vis dažniau linkę tokias vežimo sutarčių nuostatas pripažinti negaliojančiomis, kaip prieštaraujančias CMR konvencijai. Tokius savo sprendimus teismai grindžia būtent minėta CMR konvencijos 41 str. 1 d.
Pripažintos negaliojančiomis sąlygos ir jų pasekmės
Teismui pripažinus, kad atitinkama vežimo sutarties sąlyga negalioja, nes prieštarauja CMR konvencijai, kita šalis nebegali šia sutarties sąlyga remtis ir jos pagrindu kažko reikalauti iš kitos šalies. Tokiu atveju šalių santykiams būtų taikomos CMR konvencijos nuostatos, o ne vežimo sutarties (užsakymo) sąlygos.
Pagal CMR konvenciją iš vežėjo už pristatymo termino viršijimą gali būti reikalaujama tik nuostolių (pavyzdžiui, gavėjo sumokėtos netesybos arba papildomi importo mokesčiai dėl krovinio pavėluoto pristatymo, nuostoliai dėl uždelsto pardavimo, kainų sumažėjimo ir pan.), kurių įrodinėjimas ženkliai skiriasi nuo reikalavimo priteisti baudą pagrindimo. Ir tai, atlyginami nuostoliai gali būti ne daugiau nei frachto dydžio (t. y. užmokesčio už vežimą).
Dar vienas labai svarbus momentas (net jei nuostoliai dėl pristatymo termino viršijimo ir yra faktiškai patirti), kad ieškinys teisme dėl nuostolių atlyginimo gali būti pareikštas tik tuo atveju, jeigu vežėjui buvo raštu pateiktas reikalavimas atlyginti nuostolius dėl pavėluoto krovinio pristatymo per 21 dieną nuo krovinio gavimo momento (CMR konvencijos 30 str. 3 p.) ir šio reikalavimo vežėjas geranoriškai nepatenkino. Negaliojančiomis galėtų būti pripažintos ir vežimo sutarties sąlygos, kuriomis pakeičiami pretenzijų vežėjui pateikimo terminai, įtvirtinti CMR konvencijos 32 str.
Vėlavimas kaip krovinio praradimas
Svarbu atminti ir tai, kad tam tikrais atvejais pavėlavus pristatyti krovinį, toks vėlavimas gali būti vertinamas kaip krovinio praradimas. Jeigu vežėjas vėluoja pristatyti krovinį daugiau nei 30 dienų, skaičiuojant nuo šalių suderinto pristatymo termino, o jeigu pristatymo terminas nebuvo suderintas, - daugiau nei 60 dienų nuo to momento, kai krovinį perėmė vežėjas, toks vėlavimas pristatyti krovinį gali būti laikomas viso krovinio praradimu pagal CMR konvencijos 20 str. 1 p. Pavėlavus pristatyti krovinį per 20 str. 1 p. nurodytą terminą arba jo nepristačius, krovinio siuntėjas įgyja teisę reikalauti kompensacijos už krovinio praradimą. Kompensacijos dydis tokiu atveju skaičiuojamas pagal CMR konvencijos 23 str. numatytas taisykles.
Išvados dėl teismų praktikos
Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, pavėluotas transporto priemonės pateikimas ir krovinio pristatymo termino pažeidimas yra tiesiogiai susiję, todėl pavėluoto transporto priemonės pateikimo atveju galima taikyti CMR konvencijos 23 str. 5 d. įtvirtintą vežėjo atsakomybę, jei transporto priemonės nepateikimas sąlygojo vėlavimą pristatyti krovinį. Tačiau aukščiau nurodyta praktika nėra taikytina vežėjo atsakomybės už transporto priemonės nepateikimą pakrauti atveju.
Nors vežimo santykių dalyviai buvo linkę vadovautis nurodyta teismų praktika, taikytina tuo atveju, kai transporto priemonė, nors ir pavėluotai, pateikiama pakrauti, 2019 m. pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas galutinę ir neskundžiamą nutartį ginče dėl vežėjo civilinės atsakomybės už transporto priemonės nepateikimą kroviniui vežti vežimo sutartyje nustatytu terminu, išaiškino, kad CMR konvencijos 23 str. 5 d. norma negalima būti taikoma tuo atveju, kai vežėjas nepateikė transporto priemonės pakrauti, nes tokia teisinė situacija nepatenka į CMR konvencijos reguliavimo sritį.
Įvertinus Lietuvos teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad vežimo santykių dalyvių susitarimai tiek dėl baudų už vėlavimą pristatyti krovinį, tiek už pavėluotai pateiktą transporto priemonę yra pripažįstami negaliojančiais ir neįpareigoja vežėjo. Vėlavimo pristatyti krovinį ir pavėluoto transporto priemonės pateikimo atveju iš vežėjo gali būti reikalaujama atlyginti tik ne didesnius kaip užmokestis už vežimą nuostolius (pavėluoto transporto priemonės pateikimo atveju dargi papildomai įrodžius, kad transporto priemonės nepateikimas sąlygojo vėlavimą pristatyti krovinį).
Perkrauto krovininio transporto pažeidimai Lietuvoje
Lietuvos keliuose fiksuojami sisteminiai perkrauto krovininio transporto pažeidimai, o dalis vežėjų juos kartoja nuolat. Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) duomenimis, pernai patikrinta 11,9 tūkst. krovininių transporto priemonių, o 215 atvejų nustatyti leistino svorio viršijimo pažeidimai. Didžiausia pažeidimų koncentracija fiksuojama medienos transportavimo sektoriuje.
Šiuo metu už perkrautą krovininį transportą skiriamos baudos siekia nuo 140 iki 3,5 tūkst. eurų. Tokį elgesį lemia paprasta logika - viršsvoris leidžia pervežti daugiau krovinio vienu reisu, taip sumažinant sąnaudas.
Darbo grupės siūlymai ir priemonės
Darbo grupė svarsto kelias kryptis, kurios galėtų pakeisti situaciją iš esmės. Taip pat siūloma įteisinti aiškų mechanizmą, leidžiantį apskaičiuoti keliams padarytą žalą ir ją išieškoti iš pažeidėjų. Svarstoma ir griežtinti atsakomybę tais atvejais, kai vežėjai vengia kontrolės ar trukdo pareigūnams. Posėdyje akcentuota, kad vien LTSA pajėgumų nepakanka. Taip pat svarstoma peržiūrėti resursų paskirstymą bei suteikti daugiau įgaliojimų savivaldybėms.
Darbo grupė, sudaryta susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu, vienija daugiau kaip 20 valstybės institucijų, savivaldos, verslo ir asociacijų atstovų. Ji renkasi kas dvi savaites ir dirba iki liepos 1 d.
Pavojingų krovinių gabenimo pažeidimai
„Iki didelės nelaimės - vienas žingsnis“, - taip situaciją pavojingų krovinių gabenimo rinkoje apibūdina pats šį darbą dirbantis vairuotojas Stasys. Tvirtinama, kad nesąžiningi verslininkai šiurkščiai pažeidinėja pavojingų krovinių gabenimo taisykles ir dėl didesnio uždarbio kasdien rizikuoja ne tik krovinius vežančių vairuotojų, bet ir aplinkinių žmonių saugumu. Atsakingos institucijos pripažįsta, kad fiksuoja pažeidimų bei sulaukia žinių iš užsienio partnerių apie Lietuvos vežėjų nusižengimus.
Nelegalus pavojingų krovinių gabenimas
Ne vienus metus legaliai pavojingus krovinius pervežantis Stasys pasakojo, kad kai kurie Lietuvos verslininkai dėl didesnio uždarbio ryžtasi nuslėpti gabenantys pavojingus krovinius ir dokumentuose juos įformina kaip eilinius ir įprastus, todėl klientams tuos pačius pervežimus gali pasiūlyti atlikti pigiau nei tos bendrovės, kurios laikosi nustatytų tvarkų.
„Jie veža pigiau. Veža kaip paprastus krovinius - nuplėšia lipdukus, perdaro CMR važtaraščius. Kol nenutiks nelaimė. <...> Tie lipdukai žymi krovinio specifiką ir krovinio pavojingumo klases. Jie tuos lipdukus nuplėšia ir veža kaip paprastą krovinį. CMR važtaraštį perdaryti yra zuikio dainos - minutės reikalas.“
Nepritaikyti automobiliai ir rizikos
„Dažniausiai būna nepritaikyti automobiliai. Pagal ADR standartus, automobiliai turi būti sertifikuoti. Tikrai jie yra kiek kitokie. Dauguma vairuotojų turi ADR pažymėjimus. Tada jie veža tik pusiau legaliai, nes jeigu automobilis nesertifikuotas, jie neturi teisės vežti to produkto. <...> Iki didelės nelaimės - vienas žingsnis. Jau vien dėl to, kad automobilis yra neparengtas, neatitinka standartų.“
„Į tam tikrus konteinerius dažnai krauna skysčius: dažnai būna rūgštis ar bendro pavojingumo klasės. Įsivaizduokite, mašina padarė avariją, toks konteineris apsivertė ir iš jo bėga skystis. Tas skystis gali būti toksiškas, bet niekas to nežino, nes lipdukų nėra - veža nelegaliai. Vairuotojas nukentės, taip pat ir gelbėtojai nežinos, kas čia yra. Atsitikus avarijai ir trūkus cisternai gali žūti žmonių. Tai yra tiksinti bomba ir niekas nenori to pripažinti. <...> Atvažiuoja bačkos su nuplėštais lipdukais į, pavyzdžiui, plovyklą. Žmogus įlips plauti, o ten buvusi toksiška medžiaga arba rūgštys. Gali tokios reakcijos įvykti, kad baisu.“
Kontrolė ir pažeidimų statistika
Muitinės atstovų teigimu, laboratorija 2023 m. iš viso gavo 4 687 vnt. mėginių tyrimams, 2022 m. - 3 509 vnt., 2021 m. - 2 735 vnt. „Muitinė, iš esmės, tikrina tokius pagrindinius dalykus, kas vadinama daline kontrole, - dokumentus. Tiesiog patikrina, ar iš to transporto priemonės krovinio skyriaus niekas nebyra, neteka, nėra pažeistos pakuotės, yra saugos priemonės.“
LTSA duomenimis, 2023 m. iš 92 patikrintų transporto priemonių, registruotų Lietuvoje, buvo nustatyta 10 atvejų, kai pavojingą krovinį gabenusios transporto priemonės nebuvo tinkamai pažymėtos. Tai sudaro apie 10 proc. patikrinimų. 2024 m. sausio mėnesį iš 428 patikrintų transporto priemonių pavojingų krovinių vežimo pažeidimų rasta 6 atvejais. „Tas kiekis nuo visų patikrintų transporto priemonių - gana mažas. 4 500 transporto priemonių patikrinta per metus ir 92 atvejai, kai vežami pavojingi kroviniai, o iš jų tik 10 atvejų, kai buvo nežymėta.“
„Jeigu nustatome, kad transporto priemonė neženklinta, vairuotojas neatitinka keliamų reikalavimų, tokiai transporto priemonei uždraudžiama toliau važiuoti, kol nebus pašalinti trūkumai“, - paaiškino R. Tvarkų gabenant pavojingus krovinius pažeidimai žinomi ir Susisiekimo ministerijai.
Pažeidimai užsienyje ir kontrolės spragos
„Susisiekimo ministerijai labiau žinomi atvejai, kai Lietuvos vežėjai daro šiuos pažeidimus kitose valstybėse. Yra tokia galimybė kaip savitarpio pagalba tarp kitų susitariančių šalių. Kai kurios susitariančios šalys labai aktyviai naudoja šią galimybę ir tikrai mes, kaip pagrindinė kompetentinga institucija, gauname informacijos apie mūsų įmonių, vežančių pavojingus krovinius, daromus pažeidimus kitose užsienio valstybėse. Labai aktyvi šioje srityje yra Austrija. Ten mūsų vežėjai yra labai stipriai tikrinami“, - teigė Susisiekimo ministerijos Parengties ir krizių valdymo grupės vyresnioji patarėja G.
Paklausta, kodėl taip nutinka, kad pavojingus krovinius gabenantys Lietuvos verslininkai įkliūva užsienyje, ir ar tai nesignalizuoja apie spragas tikrinant vežėjus Lietuvoje, G. paaiškino: „Tai, kad mes gauname pranešimus iš užsienio šalių kompetentingų institucijų, tik rodo pajėgumų pakankamumą patikrinimui. <...> Gal jie (LTSA) tiesiog mažiau naudojasi tuo kanalu, kuris vadinasi savitarpio pagalba tarp valstybių narių.“
Kaip matyti iš LTSA pateiktų duomenų, įstaiga per metus patikrina tik kelis tūkstančius krovinius gabenančių automobilių. Tai yra nedidelė dalis viso srauto. G. pabrėžė, kad kontrolės stiprinimas yra būtinas.
Pretenzijų pateikimas ir nagrinėjimas
Apgailestaujame, kad mūsų teikiamų paslaugų kokybė neatitiko Jūsų lūkesčių ar Jūsų krovinys transportavimo metu buvo sugadintas. Mes stengsimės, kad Jūsų pateikta pretenzija būtų išnagrinėta kuo skubiau.
Kas yra pretenzija?
Pretenzija yra skundas raštu, susijęs su paslaugos nesuteikimu arba netinkamu suteikimu, ypač dėl prekių sugadinimo, praradimo ar dalinio krovinio praradimo, įvykusio per laikotarpį nuo krovinio paėmimo iki jo pristatymo gavėjui arba krovinio pristatymo vėlavimu.
Pretenzijos pateikimas per myClaim platformą
Paprastas būdas pateikti pretenziją - krovinio sekimo platformoje myT&T arba tiesiai per myClaim.
- Automatinis krovinio duomenų pildymas - nereikia iš naujo vesti duomenų.
- Automatinė sąsaja su dokumentais, įtrauktais į T&T - nereikia jų kopijuoti papildomai.
- Pretenzijos statuso stebėjimas.
- Greita informacija apie asmenį, kuris atsakingas už Jūsų pretenzijos nagrinėjimą, taip pat pasikeitus asmeniui išvykimo ar atostogų metu.
- Lengva pretenzijų paieška, pvz. pagal gavėjo pavadinimą, krovinio užsakymo numerį, pagal pretenzijos numerį arba pagal Raben suteiktą numerį.
- Kliento ir pretenziją nagrinėjančio asmens bendravimas myClaim platformoje.
- Informacija apie pretenzijos uždarymą iškart po to, kai ji bus išspręsta - gausime trumpą pranešimą nelaukdami oficialaus atsakymo rašto.
- Jūsų pretenzijos sprendimas visada matomas myClaim platformoje.
- Visų pateiktų pretenzijų ir jų statusų stebėjimas vienoje vietoje.
- Galimybė atsisiųsti pretenzijos dokumentus (sąskaita faktūra, pristatymo dokumentas) neatsijungiant nuo sistemos.
- Išsami informacija apie bendradarbiavimą vienoje vietoje.
Jeigu neturite galimybės prisijungti prie myClaim, nes neturite myRaben paskyros, pretenziją galite pateikti užpildant PRETENZIJOS FORMĄ.
Dažniausiai užduodami klausimai apie pretenzijas
- Kas gali pateikti pretenziją?
- Kaip pateikti pretenziją?
- Kokia forma turi būti pateikiama pretenzija?
- Kokie lydintys dokumentai turi būti pateikiami su pretenzija?
- Kokios yra atsakomybės ribos vietiniams pervežimams?
- Kokios atsakomybės ribos yra tarptautiniams pervežimams?
- Kokio dydžio kompensacija yra mokama?
- Per kiek laiko klientas gali pateikti apeliaciją pretenzijos atsakymui?
tags: #raben #baudos #uz #krovinio #pazeidimus