Automobilių pramonės transformacija ir tarptautinis verslas

Automobilių pramonė pasauliniu mastu išgyvena didelius pokyčius, pereidama prie ateities be iškastinio kuro. Šios permainos atveria naujas galimybes ir reikalauja didžiulių investicijų į baterijų vystymą ir gamybą, pigesnės žaliosios energijos tiekimą, kompetentingų darbuotojų ir geresnio susisiekimo su pagrindiniais gamintojais Europoje.

Lietuvos vaidmuo pasaulinėje automobilių pramonėje

Vokietijos ir Didžiosios Britanijos susidomėjimas Lietuva

Didžiosios Britanijos Motorinių transporto priemonių gamintojų ir pardavėjų asociacijos (SMMT) bei Vokietijos Automobilių pramonės asociacijos (VDA) vadovai lankėsi Baltijos automobilių detalių klasterio (BACC) kvietimu. Pasak BACC valdybos pirmininko Giedriaus Valucko, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos automobilių pramonės jau seniai stebi Lietuvos įmonių plėtrą, o šis vizitas buvo proga „gyvai“ susipažinti su Lietuvos verslo aplinka, pramonės ekosistema ir dar neišnaudotomis galimybėmis.

Vizito metu SMMT ir VDA asociacijų vadovai susitiko su Ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, susisiekimo viceministre Agne Vaiciukevičiūte, bei lankėsi automobilių pramonės įmonėse: UAB „Altas Auto“, UAB „Arrival LT“, UAB „Teltonika EMS“, UAB „Elinta“, taip pat tarptautinių korporacijų „Continental“ bei „Hella“ gamyklose.

Automobilių pramonės kaita - galimybė Lietuvai

Kaip minėjo britų Motorinių transporto priemonių gamintojų ir pardavėjų asociacijos vadovas Mike Hawes, pasaulinė automobilių pramonė yra pereinamojoje būsenoje į ateitį be iškastinio kuro. Šiuo metu sprendžiama dėl didžiulių investicijų renkantis optimalias vietas baterijų vystymui ir gamybai. Tam būtina užtikrinti pigesnės - žaliosios energijos tiekimą, taip pat turėti kompetentingus darbuotojus ir gerą susisiekimą su pagrindiniais gamintojais Europoje. Apie šiuos klausimus ir buvo diskutuojama aukščiausio lygio susitikimuose su Vyriausybės ir „Investuok Lietuva“ atstovais, vietos įmonėse, planuojančiose aktyvią plėtrą.

Pasak Giedriaus Valucko, Lietuvos pramonė nuolat didina efektyvumą, augina kuriamą pridėtinę vertę, diegia modernius skaitmeninimo ir robotikos sprendimus, todėl yra tapusi viena iš lyderių Baltijos ir Šiaurės šalyse, čia jau dabar kuriami sprendimai elektrinėms transporto priemonėms. Pastaraisiais metais Lietuva pritraukė nemažai užsienio investicijų, kurios tiesiogiai orientuotos į automobilių pramonę, sėkmingai vysto veiklą ir plečiasi Lietuvoje.

Spartus augimas ir talentų ugdymas

Svečius Kaune veikiančioje „Continental Automotive Lithuania“ gamykloje priėmęs vadovas Shayan Ali pabrėžė, kad automobilių sektorius Lietuvoje pastaruosius 5 metus buvo viena sparčiausiai augančių pramonės šakų. Neabejotina, kad tendencija išliks, nes pagrindiniai pamatai jau pastatyti, talentų būrys auga, ugdomos reikiamos kompetencijos. Žinoma, siekiant užtikrinti tvarų augimą, bendras talentų skaičius turėtų nuosekliai augti. Todėl daugiau žmonių turėtų būti skatinami rinktis elektronikos inžinerijos, automatikos, robotikos ir kitas automobilių pramonei svarbias specialybes.

Reikšmingas augimas pandemijos metais

Automobilių pramonės gamybos pajėgumai reikšmingai ūgtelėjo per pastaruosius porą metų. Oficiali statistika fiksuoja, kad Kaune veikiančios „Continental“ gamyklos darbuotojų skaičius nuo poros šimtų darbuotojų išaugo iki beveik 700. Kone padvigubėjo (nuo 170 iki 330) kitos Kauno investicijų bumą ženklinusios „Hella“ gamyklos darbuotojų skaičius. Lietuviško kapitalo „Teltonika“ įmonių grupės, dirbančios su automobilių pramone, taip pat skaičiavo darbuotojų skaičiaus šuolį nuo 200 iki 500 („Teltonika Telematics“) ir nuo 100 iki 650 („Teltonika EMS“). Į naują gamyklą persikėlusios AQ Wiring systems darbuotojų skaičius šiemet išaugo nuo 700 iki 1064.

„Investuok Lietuvoje“ gamybos sektoriaus komandos vadovė Nadežda Bausienė, komentuodama Vokietijos ir D.Britanijos asociacijų dėmesį, išskyrė progą pristatyti Lietuvos potencialą: „Dėl kelerių pastarųjų metų regioninių ir pasaulinių tendencijų, lankstumas bei gebėjimas prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių aplinkybių gamybinėms įmonėms tapo itin svarbus. Vizito metu akcentavome, kad Lietuva yra puiki lokacija inovacijoms ir plėtrai dėl lanksčių sąlygų kurti verslą ir efektyviai priimamų sprendimų. Juk ne kiekvienoje valstybėje galėtume surengti atvirą diskusiją prie vieno stalo esant tiek verslo ir asociacijų, tiek politikos atstovams“.

Tikslas - pramonės pardavimų dvigubinimas iki 1,5 mlrd. eurų

Giedrius Valuckas, Baltijos automobilių detalių klasterio valdybos pirmininkas, sako, jog per artimiausius 5 metus Lietuvos automobilių pramonės sektorius planuoja pardavimus padidinti bent 2 kartus ir pasiekti 1,5 mlrd. eurų apyvartą. Bendradarbiavimas su Europos automobilių pramonės lyderiais prie to neišvengiamai prisidės ir suteiks tvarų augimo pagrindą. Sėkmės atveju šios aukštos pridėtinės vertės gamybos plėtra bus dar spartesnė, tačiau tam būtina atlikti namų darbus plėtojant investicijoms reikalingą infrastruktūrą, keičiant švietimo sistemą, vystant tiekimo grandines.

Tokias perspektyvas patvirtina ir automobilių pramonės atstovai. Po vizito p. Mike Hawes akcentavo, jog svarbu, kad Lietuva dar nėra perpildyta rinka, todėl čia išties yra erdvės plėtoti gamybą ir tyrimus. Išsilavinę darbuotojai, geri jų kalbos įgūdžiai, dėmesys inovacijoms ir pragmatiškas požiūris tik išryškina šį potencialą. Kaip teigiama pranešime, Vyriausybės palaikymas yra esminis dabar, kai investuotojai ieško ekonominio ir politinio stabilumo, finansinių mechanizmų ir paskatų tyrimams, mokymų ir infrastruktūros investicijoms. Gyvybinga technologinė aplinka taip pat padeda aukštomis technologijomis ir skaitmeniniu pagrįstai automobilių gamybai.

Logistikos sprendimai automobilių pramonėje: „Pramonė 4.0“

Technologiškai saugesnis medžiagų srautas: autotraukiniai

Transportavimui sandėlio ir gamybos salių viduje dažniausiai naudojami elektriniai krautuvai ir kėlimo vežimėliai. Jeigu vienu metu transportuojami skirtingi krovinių padėklai ir kroviniai, tuomet naudojamas autotraukinys. Jį sudaro vilkikas ir dažniausiai kelios priekabos. Jas galima skirtingose vietose iškrauti ir vėl pakrauti. Technikos konstrukcija ir maršrutų planavimas visada orientuojamas į individualias užduotis. Ypač svarbu, kad gamybos proceso metu būtų užtikrintas tikslus medžiagų tiekimas ir šalinimas iš gamybos mašinų. „Jungheinrich“ autotraukinio sistema yra daug pranašesnė lyginant su atskiromis transporto priemonėmis, nes mažina išlaidas ir sušvelnina eismo situaciją.

Automobiliai spartina tempą: Pramonei 4.0 skirti sprendimai

Automobilių pramonė globalizacijos laikais keičiasi. „Pramonė 4.0“ yra visa ko matas. Reikia išmanyti tarptautines tiekimo grandines, greitai, saugiai, ekonomiškai ir aplinkai nekenksmingomis sąlygomis į išmanias gamyklas pristatyti tiekėjų pristatytas dalis. Todėl automobilių pramonė ir transporto priemonių gamyba pagrįstai reikalauja pažangių, į ateitį orientuotų logistinių aukštosiomis technologijomis paremtų sprendimų tiekimo grandinėje.

Tai kelia aukščiausius reikalavimus automobilių pramonės logistikos procesams, kurie turi būti sukurti taip, kad lanksčiai prisitaikytų prie besikeičiančių paklausos sąlygų. Pavyzdžiui, vis daugiau dalių ir krovinių turi RFID žymas (identifikavimas radijo dažniu), todėl gali nuolat perduoti savo buvimo vietą IoT (daiktų internete). „Jungheinrich“ yra automobilių pramonės partneris, turintis aukščiausios klasės technologijomis paremtų sprendimų, skirtų informacijos srautui tarp gamintojų, tiekėjų ir logistikos paslaugų teikėjų transporto priemonių gamybos pramonėje optimizuoti pasitelkiant pažangią aukščiausios klasės technologiją.

Logistika 4.0: ryšys tarp WMS ir krautuvų

„Jungheinrich“ Warehouse Management System, „Jungheinrich WMS“, valdo ir sujungia visus procesus automobilių pramonės klientų sandėliuose. Tokiu būdu galima dalinai ar visiškai automatizuoti procesus sandėliuose su aukštais stelažais ir siaurais koridoriais bei tuo pačiu išvengti paėmimo ir sukrovimo klaidų. „Jungheinrich“ logistinė sąsaja tiesiogiai palaiko ryšį su sandėlio transporto priemonėmis. Dėl to aukštųjų stelažų krautuvai automatiškai atpažįsta vietą, į kurią turi važiuoti.

Krautuvuose, pavyzdžiui, pažangiame kombinuotame EKX krautuve, yra įrengta siųstuvo-imtuvo įranga, RFID skaitytuvai. Todėl dalis, turinčias lustus, galima nuskaityti automatiškai. Tarptautinėse tiekimo grandinėse, kurios būdingos automobilių sektoriui, tai padeda sutaupyti nemažai laiko ir pinigų. „Jungheinrich“ jau prieš daugelį metų pristatė savo elektrinius krautuvus, o kalbant apie logistiką elektriniais krautuvais, dažnai automobilių pramonė nurodoma kaip pavyzdys.

Automobilių gamybos istorija: nuo Ransomo Oldso iki „Volkswagen“

Ransomas Eli Oldsas ir masinės gamybos pradininkai

Liucijus Suslavičius iš „Retromobile“ teigia, kad besidomintys technika tikriausiai yra tvirtai įsisąmoninę, jog masinę konvejerinę automobilių gamybą pirmasis istorijoje organizavo Henris Fordas. Geriausiu to įrodymu yra tie 15 milijonų „Ford T“ markės automobilių, surinktų ant „Ford“ gamyklų konvejerių. Deja, ne visos aksiomos gali būti priimamos be įrodymų.

Jau 1899 metais Detroitas buvo vadinamas „JAV automobilių pramonės sostine“. Tais metais čia buvo pastatytas pirmasis šalyje specialiai automobilių gamybai skirtas fabrikas, priklausęs firmai „Olds Motor Vehicle“. 1899 metais čia pagaminti tik 12, dar po metų - 386, o 1904 metais - jau 2233 automobiliai. Firma buvo pervadinta į „Olds Motor Works“ ir kuriam laikui tapo didžiausia Amerikoje automobilių gamykla. Būtent į ją ne kartą buvo atvažiavęs Henris Fordas pasižiūrėti, kaip čia surenkami automobiliai.

Skirtingai nei kitose tuo metu automobilius gaminusiose įmonėse, nesvarbu, Europoje ar Amerikoje, kur automobilius nuo pradžios iki galo montuodavo vienoje vietoje ant stapelio, „Olds Motor Works“ cechuose darbininkai savuosius „oldsmobilius“ rinkdavo ant medinių platformų, kurios judėdavo po cechą ant ratukų, o surinkimui reikalingos detalės būdavo sukauptos „strateginiuose“ taškuose. Tai buvo gamyklos vadovo ir vyriausiojo konstruktoriaus Ransom Eli Olds idėja.

Ransomo Oldso gyvenimas ir išradimai

Ransomas Oldsas gimė 1864 m., vieneriais metais vėliau negu Henris Fordas. Oldsų šeimyna, kurios nariai nuo seno turėjo polinkį technikai, 1880 metais iš agrarinio Ohajo pervažiavo į Mičigano valstijos Lesingo miestą, kuriame Oldsas vyresnysis įkūrė savo mechanines dirbtuves. Jo sūnus baigė technikos mokslus ir tapo savo tėvo partneriu. Kaip tik tuo metu jaunam inžinieriui į rankas pateko publikacijos spaudoje apie Vokietijoje G.Daimlerio ir K.Benco sukurtus vidaus degimo variklius, kas nulėmė jo tolesnį gyvenimo kelią.

Laisvalaikį jaunasis Oldsas leido eksperimentuodamas su įvairiausiais varikliais. Visa tai baigėsi tuo, jog jam pavyko sukonstruoti trijų ratų motorinį vežimėlį su garo varikliu. 1887 metų vasarą su juo autorius pervažiavo vieną miesto kvartalą ir po to savo kūrinį paslėpė dirbtuvėse. Tiesa, jis ir toliau konstravo automobilius, tik jo eksperimentai su garo varikliais baigėsi. Inžinierius nujautė, kokie varikliai gali turėti ateitį ir 1897 metų lapkričio mėnesį gavo patentą vidaus degimo varikliui, o tų pačių metų rugpjūtį naujai įregistruota firma „Olds Motor Vehicle“ pradėjo gaminti vieno cilindro variklį. Tai buvo tik epizodas, o rimtas darbas prasidėjo 1899 metais Detroite Oldso pastatytame pirmajame Amerikos specializuotame automobilių fabrike.

R. Oldso gamybos principai

1. Pirmasis R.Oldso principas buvo, kad ne darbininkas vaikščiotų pirmyn - atgal, nešiodamas detales į darbo vietą, o kad montuojamas automobilis pats atkeliautų prie surinkėjo darbo vietos, kaip ir jam reikalingų detalių atsarga.
2. Antra, šioje gamykloje iš karto buvo atsisakyta gaminti viską patiems, pradedant nuo paprasčiausio varžtelio. Ne tik jie, bet, pavyzdžiui, ir dalis variklių buvo tiekiama iš brolių Dodžų gamyklos, o transmisijos - iš ten pat Detroite veikusių „Leland“ bei „Faulconer“ firmų, gaminusių detales ir mazgus pagal R.Oldso brėžinius. Kitaip tariant, R.Oldsas skatino komplektuojančių detalių ir mazgų gamybą specializuotose firmose.
3. Trečia, Oldsas sąmoningai iki minimumo supaprastino automobilio konstrukciją. Nepatikėsite, bet vienintelis gaminamas „Curved Dash Runabout“ modelis turėjo tik 443 detales. Palyginimui, šiandieniniai automobiliai vidutiniškai jų turi po 20 tūkstančių. Po sėdyne sumontuotas 1 cilindro vieno litro darbo tūrio 7 AG variklis suko užpakalinius ratus ir leido dviviečiam automobiliukui pasiekti 35 km/h greitį. Transmisija turėjo tris pavaras - dvi į priekį ir atbulinę. Tuo metu firmos reklaminis lozungas buvo „Svaras už dolerį“: automobilis svėrė 650 svarų (apie 300 kg) ir buvo parduodamas už 650 dolerių, tad buvo prieinamas ne tik patiems turtingiausiems. Ir dar - jis gana nesunkiai įveikdavo bekelę. Viso buvo pagaminta maždaug 10 tūkstančių „Oldsmobile Curved Dash“ modelio automobilių, kas XX amžiaus pirmame dešimtmetyje buvo neregėtai dideliu skaičiumi.

Nors iš primityvoko, faktiškai net kėbulo neturėjusio „Curved Dash“ buvo šaipomasi, jis įrodė, ko vertas, kai be problemų savo eiga tuometiniais gruntkeliais nuvažiavo į automobilių parodą Niujorke 1901 metais. Gamyklos bandytojas Rojus Chapinas per septynias su puse dienos įveikė labai ilgą atstumą tuo metu neregėtai dideliu vidutiniu greičiu - 14 mylių per valandą, tam sunaudodamas 30 galonų (apie 113 litrų) kuro.

R. Oldso verslo sėkmė ir iššūkiai

R.Oldsas buvo ne tik puikus inžinierius, pirmasis įgyvendinęs praktikoje masinės automobilių gamybos principus, taikomus ligi šiol, bet ir geras verslininkas. Pavyzdžiui, auto sportu jis užsiiminėjo ne dėl sportinių laimėjimų, bet dėl reklamos. Vertingas vien jo sugalvotas lozungas: „Arklio smegenys - gamtos klaida“. Jis pirmasis pasaulyje sukūrė ir automobilių dilerių tinklą. Jau 1903 metais veikė 50 pardavimo ir serviso punktų JAV ir 18 Europoje, Azijoje ir Australijoje, keliose šalyse, tame skaičiuje Rusijoje, „oldsmobiliai“ buvo gaminami pagal licenziją arba montuojami iš importuotų dalių.

Amerikoje prie kiekvieno jo automobilių pardavėjo pastato būdavo lentelė su užrašu: „Arkliui šerti per metus reikia išleisti 180 dolerių, o benzinui „Curved Dash“ automobiliui - tik 35. Taigi rinkitės!”. Amerikoje tuo metu kas ketvirtas parduodamas automobilis buvo pagamintas Oldso, tačiau kompanijos valdyboje kilo nesutarimų - direktorių valdyba norėjo gaminti solidesnius ir brangesnius modelius, o pats Oldsas - pigius ir daugeliui prieinamus. Todėl 1904 metais R.Oldsas pasitraukė iš savo kompanijos ir įsteigė kitą, „R.E. Olds Co“ pavadintą automobilių firmą.

Naujai atsiradusios „REO“ markės automobiliai buvo kur kas sudėtingesni ir brangesni, tačiau iš pradžių gelbėjo labai gera šios firmos savininko reputacija, įgyta gaminant „Curved Dash“. Gamybos apimtys buvo kur kas kuklesnės, nei anksčiau. Bet dar vieną pakilimo bangą R.Oldsui pasisekė išgyventi, kai 1908 metais imtas gaminti dviejų cilindrų penkių vietų „Reo Touring“ modelis. Į jo premjerą atvyko pats JAV prezidentas Teodoras Ruzveltas. Laikoma, jog tai buvo pats pirmasis istorijoje viešas JAV prezidento pasivažinėjimas automobiliu. R. Oldsui, žinoma, šis faktas davė labai gerų dividendų. Bet jų užteko neilgam - po Pirmojo pasaulinio karo firmos reikalai ėmė prastėti, teko atsisakyti lengvųjų automobilių gamybos ir užsiimti tik sunkvežimiais.

„Volkswagen“ dalių verslo evoliucija

1945-ieji metai. Vokietija griūva, miestai paversti griuvėsiais, o pramonė sustojusi. Tačiau Volfsburge, tuomet vadinamame Stadt des KdF-Wagens, vyksta stebuklas. Britų majoras Ivanas Hirstas priima sprendimą, kuris keičia automobilių istorijos eigą - atkurti „Volkswagen“ gamyklą. Pirmieji pokariniai metai „Volkswagen“ dalių verslui buvo tikras išbandymas. Gamykla dirbo su tuo, ką turėjo - dažnai tai buvo perdirbtos karo meto medžiagos, improvizuoti sprendimai ir neįtikėtinas darbuotojų išradingumas.

Ekonomikos stebuklas ir globalizacija

Šeštojo dešimtmečio Vokietija keičiasi sparčiau nei bet kada anksčiau. Wirtschaftswunder - ekonomikos stebuklas - paveikė ir „Volkswagen“ dalių verslą. Būtent tada gimė legendinė vokiška kokybės filosofija. Kiekviena varžtelė, kiekvienas filtras, kiekviena lemputė turėjo atitikti griežčiausius standartus. Tai nebuvo vien marketingo triukas - tai buvo išgyvenimo strategija. Amerikoje Beetle tapo kultūriniu fenomenu ne tik dėl savo išvaizdos, bet ir dėl patikimumo. 1960-aisiais „Volkswagen“ įkūrė pirmąsias oficialias dalių platinimo tarnybas už Vokietijos ribų. Tai buvo revoliucija - anksčiau automobilių savininkai turėjo pasikliauti vietiniais meistrais ir universaliomis dalimis.

Septintojo dešimtmečio pabaiga atnešė „Volkswagen“ grupei naują iššūkį. „Beetle“ populiarumas mažėjo, rinkoje atsirado naujų konkurentų, o vartotojų poreikiai keitėsi. Kompanija priėmė drąsų sprendimą - plėsti modelių liniją. Dalių verslas tapo tikru logistikos šedevru. Siekiant užtikrinti, kad bet kurioje pasaulio vietoje, bet kuriuo metu galima būtų gauti tinkamą dalį bet kuriam iš dešimčių modelių, „Volkswagen“ sukūrė regioninius paskirstymo centrus. Vietoj to, kad visos dalys keliautų iš Vokietijos, kompanija įkūrė sandėlius Amerikoje, Brazilijoje, vėliau - Azijoje.

Skaitmeninė transformacija ir ateities iššūkiai

Devintojo dešimtmečio pabaiga atnešė kompiuterius, o su jais - visiškai naują dalių verslo erą. Pirmieji elektroniniai katalogai atrodė primityviai, bet jų poveikis - milžiniškas. Mechanikams nebereikėjo vartyti storų knygų, ieškant tinkamos dalies numerio. Tačiau tikroji revoliucija prasidėjo su interneto atsiradimu. 1990-ieji metai - tai laikotarpis, kai „Volkswagen“ suprato: ateitis priklauso tiems, kurie pirmi prisitaikys prie skaitmeninio pasaulio. Pirmą kartą istorijoje eilinis automobilių savininkas galėjo tiesiogiai pasiekti gamintojo informaciją.

XXI amžiaus pradžia - tai laikotarpis, kai „Volkswagen“ dalių verslas patyrė didžiausią transformaciją nuo pokarinių metų. Interneto plėtra reiškė, kad tradiciniai verslo modeliai nebegalioja. Kompanija suprato: arba prisitaikys prie naujų žaidimo taisyklių, arba praras rinką nepriklausomiems prekeiviams. Tačiau čia slypi ir pavojus. Internetas reiškia, kad vartotojai gali lengvai palyginti kainas. Originali „Volkswagen“ dalis gali kainuoti dvigubai ar trigubai daugiau nei analogas iš Kinijos. Kaip įtikinti žmones mokėti daugiau? Atsakymas - pridėtine verte.

Šiandien „Volkswagen“ dalių verslas - tai ne tiesiog prekių pardavimas. Moderniuose „Volkswagen“ automobiliuose įmontuoti jutikliai nuolat stebi komponentų būklę. Jie gali perspėti apie artėjančius gedimus dar prieš jiems įvykstant. Bet tai tik pradžia. Ateityje, kai autonominiai automobiliai taps realybe, dalių verslas turės vėl transformuotis. Galbūt automobiliai patys važiuos į serviso centrus, kai jiems prireiks aptarnavimo.

Kaip orientuotis dalių pasaulyje: patarimai

• Visada tikrinkite dalies numerį. Kiekviena originali „Volkswagen“ dalis turi unikalų kodą. Įvedę jį į oficialų katalogą, sužinosite tikslią kainą ir suderinamumą su jūsų automobiliu.
• Naudokitės oficialiais kanalais informacijai gauti. „Volkswagen“ svetainėje rasite ne tik dalių katalogus, bet ir instrukcijas, kaip jas keisti.
• Nevenkite analogų, bet būkite atsargūs. Ne visos neoriginalios dalys yra blogos. Kai kurie gamintojai (pavyzdžiui, Bosch, Continental, Mahle) tiekia dalis ir „Volkswagen“ gamykloms.
• Planuokite iš anksto. Jei jūsų automobilis jau ne pirmų metų, susikurkite „kritinių dalių” sąrašą - tai dalys, be kurių automobilis negali važiuoti (vandens pompa, generatorius, starteris).

Nuo pokarinių griuvėsių iki dirbtinio intelekto - „Volkswagen“ dalių verslo transformacija atspindi ne tik vienos kompanijos, bet ir visos automobilių pramonės evoliuciją. Šiandien, perkant automobilio dalį, mes naudojamės technologijomis, kurios prieš trisdešimt metų atrodė kaip mokslinė fantastika. Rytoj šios technologijos atrodys primityvios. „Volkswagen“ dalių verslas išmoko pagrindinę pamoką: sėkmė priklauso ne nuo to, kaip gerai gamini, bet nuo to, kaip greitai prisitaikysi prie kintančių vartotojų poreikių. Tie, kurie supranta šį principą, išlieka rinkoje. Ateitis atneš naujų iššūkių: elektromobiliai, autonominė vairavimo technologija, dalijimosi ekonomika.

tags: #automobiliu #gamyba #tarptautinis #verslas #skaidres