Šiandien, kai klimato kaitos poveikis tampa vis akivaizdesnis, svarbu žinoti, kaip galima sumažinti automobilio anglies dioksido (CO2) kiekį. Transportas yra vienas pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, todėl kiekvieno vairuotojo atsakomybė - stebėti ir mažinti savo automobilio taršą. Kasmet kiekvienas automobilis, važiuodamas, išmeta CO2 į orą, prisidėdamas prie klimato kaitos, kuri gali sukelti stipresnius uraganus, sausras ir potvynius.
Nors automobiliai Europoje sukuria 12 proc. CO2 emisijos, o pasauliniu mastu asmeninės paskirties automobiliai - 5 proc., bendra CO2 emisijos struktūra yra sudėtingesnė: transportas sudaro 26 proc., energetikos gamyba - 39 proc., pramonė - 16 proc., namų ūkiai - 19 proc. Šiuo metu Lietuvos Respublikos keliais važinėja apie 1,7 mln. automobilių, o transporto priemonių parkas per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo. Statistikos duomenimis, net 80 proc. automobilių yra senesni nei 10 metų, o vidutinis Lietuvos automobilių parko amžius siekia 17 metų, todėl Lietuva yra lyderė Europoje pagal tokio masto ir nekokybiškos motorizacijos tendencijas. Tai yra ilgamečio transporto politikos nebuvimo pasekmė.
Automobilio CO2 emisijos nustatymas
Norint sužinoti automobilio CO2 emisijas, pirmiausia galima patikrinti dokumentus. CO2 emisija dažnai nurodoma reikšme - kiek gramų CO2 automobilis išmeta vienam kilometrui (g/km).
Informacijos šaltiniai
- Registracijos liudijimas: Paprasčiausias būdas sužinoti automobilio CO2 emisiją yra pažvelgti į registracijos liudijimą. Jame ši informacija pažymėta „V7“ eilutėje (laukelis „CO2 emisija“), kur pateikiama oficiali gamintojo nustatyta emisijų reikšmė, dažniausiai išreikšta g/km.
- Regitra: Duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, registre pradėti kaupti nuo 2011 m. pagal ES direktyvą, o nuo 2014 m. ši informacija jau įrašoma ir į registracijos liudijimą. Jei automobilį registravote anksčiau nei 2014 metais, informacijos apie išmetamo CO2 kiekį registracijos liudijime nerasite. Transporto priemonių savininkai informaciją apie automobilio išmetamųjų dujų kiekį gali pasitikrinti ir viešoje paieškos sistemoje (nebūtina pildyti visų eilučių - užtenka duomenis įrašyti į 2 iš 3, pvz., VIN kodą, registracijos numerį arba registracijos liudijimo numerį).
- Gamintojo dokumentacija: Jei tokios informacijos nerandate registracijos liudijime ar „Regitros“ paieškos sistemoje, tuomet jos reikėtų ieškoti automobilio atitikties liudijime (COC), kliento informacinėje byloje (CIF), gamintojo techninėje dokumentacijoje arba oficialioje interneto svetainėje. Įvedus automobilio modelį, variklio tūrį ir gamybos metus, rasite automobilio CO2 emisijos duomenis.
- Specialios transporto duomenų bazės: Yra internetinių paslaugų, leidžiančių sužinoti automobilio išmetamo anglies dioksido kiekį pagal automobilio registracijos numerį arba VIN kodą.
CO2 emisijos apskaičiavimas senesniems automobiliams
Senesniems automobiliams, kurių dokumentuose nėra CO2 reikšmės, ją galima apskaičiuoti. Tam reikia žinoti degalų sąnaudas ir degalų tipą. Pavyzdžiui, deginant 1 litrą benzino išmetama apie 2,31 kg CO2, o dyzelino - apie 2,68 kg. Pasinaudojus šiais skaičiais ir vidutinėmis degalų sąnaudomis galima nustatyti apytikslę CO2 emisiją.
Automobilių taršos mokesčiai
Lietuvos kontekstas
Lietuvoje CO2 mokestis arba taršos mokestis skaičiuojamas pagal tai, kiek automobilis išmeta CO2. Jei automobilio išmetamo CO2 kiekis viršija 130 g/km, reikia mokėti mokestį. Mokestis skaičiuojamas pagal registracijos liudijime nurodytą CO2 emisiją (g/km). Jei ši informacija dokumentuose nenurodyta, mokestis nustatomas pagal variklio darbinį tūrį ir kuro tipą. Už kiekvieną 1 g išmetamo anglies dvideginio, viršijantį 130 g/km, teks primokėti po 50 euro centų. Taigi, jei automobilis išskiria 150 g/km anglies dvideginio, mokėsite 30 Eur per metus. Elektromobiliai tiesiogiai išmetamo CO2 neturi, todėl jiems taršos mokestis netaikomas.
Aplinkos ministerija siūlo apmokestinti automobilius, kurie į orą išmeta 130 g/km anglies dvideginio ir daugiau. Pasak ekspertų, planuojamą mokestį (bent minimalius 20 eurų), jei jis būtų visuotinis, tektų mokėti daugiau nei milijonui lietuvių. Teigiama, kad iš 1,5 mln. Lietuvoje registruotų automobilių net 1,3 mln. CO2 emisija yra didesnė nei 130 g/km. Tiesa, iki šiol taip ir lieka neaišku, ar šį mokestį mokėtų jau dabar važinėjantys Lietuvoje automobiliai, ar tik naujai įvežami. Mokestį galima susigrąžinti, jei automobilį išregistruojate ir išvežate iš Lietuvos, parduodate į užsienį arba utilizuojate.
Nauji CO2 emisijos mokesčiai Europoje
Po ilgų diskusijų, nauji CO2 emisijos mokesčiai jau įsigaliojo kai kuriose Europos šalyse:
- Vokietija: Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. daugiau nei 7,5 tonos sveriančioms komercinėms transporto priemonėms buvo taikomas CO2 emisijos mokestis. Kiekvienai CO2 tonai taikoma 200 eurų priemoka. Nuo 2024 m. liepos 1 d. šis mokestis bus taikomas ir daugiau nei 3,5 tonos sveriančioms transporto priemonėms.
- Austrija: Nauji daliniai mokesčių tarifai įsigaliojo 2024 m. Austrijoje šiuo metu CO2 mokestis taikomas tik 3,5 tonos viršijančioms transporto priemonėms.
- Čekija: CO2 emisijos mokestis taikomas sunkesnėms nei 3,5 t transporto priemonėms nuo 2024 m.
CO2 emisijos klasifikacija ir mokesčiai
Transporto priemonės, registruotos iki 2019 m. liepos mėn., automatiškai priskiriamos 1-ai CO2 taršos klasei (didžiausia tarša ir didžiausias mokestis). Nuo 2019 m. liepos 1 d. registruotos transporto priemonės gali atitikti mažesnės CO2 taršos klasės reikalavimus. N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms, sveriančioms daugiau kaip 7,5 tonos, taikomos penkios CO2 taršos klasės. Iki 5 tonų sveriančios transporto priemonės gali būti skirstomos į grupes. Jei transporto priemonė atitinka aukštesnės nei 1-os CO2 emisijos klasės reikalavimus, ją būtina užregistruoti, kad būtų taikoma mažesnė klasė ir atitinkamo dydžio mokesčiai. Nulinės taršos transporto priemonės ir išimtys:
- Vokietijoje nulinės taršos komercinės transporto priemonės nuo taršos mokesčio atleidžiamos iki 2025-12-31. Nuo 2026 m. sausio 1 d. infrastruktūros išlaidoms dengti bus taikomas 25 % (nuo standartinio) mokestis.
- Elektrinės ir vandenilinės nulinės taršos transporto priemonės, taip pat vandenilio kuro elementų transporto priemonės atleidžiamos iki 2025 m.
- Nulinės taršos transporto priemonės, sveriančios iki 4,25 tonos, nuo taršos mokesčio atleidžiamos visam laikui.
Pelno mokesčio atskaitymų ribojimai įmonėms
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) apribojimai. Lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymai bus ribojami, atsižvelgiant į tai, kiek automobilis išmeta CO2. Šis pakeitimas bus taikomas, apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. bei vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Apribojimai bus taikomi tik nuo 2025 m. įsigytiems ar išsinuomotiems automobiliams.
Ribojimų esmė: iš įmonės pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka galės būti atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti:
- 75 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km.
- 50 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis neviršija 130 g/km.
- 25 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km.
- 10 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 200 g/km.
Pavyzdžiui, jei įmonė 2025-12-31 įsigyja elektromobilį už 100 000 eurų, o jo CO2 emisija yra 0 g/km, pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais per 6 metus leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti 75 000 eurų sumą. Nusidėvėjimo suma, priskiriama leidžiamiems atskaitymams, kasmet sieks po 12 500 eurų.
Be to, lengvojo automobilio, kuris nelaikomas įmonės turtu, mėnesio nuomos sąnaudos iš pajamų atskaitomos neviršijant minėtos nustatytos ribos ir ilgalaikio turto grupei, kuriai turėtų būti priskirtas nuomojamas lengvasis automobilis, taikomo PMĮ 1 priedėlyje nustatyto nusidėvėjimo normatyvo (metais) santykio, padalyto iš 12.
Automobilio CO2 emisijos mažinimas
Automobilių išmetamo CO2 kiekį galima sumažinti dviem būdais: didinti degalų naudojimo efektyvumą arba keisti iškastinį kurą aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis. Štai keli paprasti, bet veiksmingi būdai:
- Reguliari techninė priežiūra: Tvarkingas variklis veikia efektyviau, sunaudoja mažiau degalų ir išmeta mažiau CO2. Svarbu reguliariai keisti degimo žvakes (benzininiam varikliui - kas 20-30 tūkstančių kilometrų) ir oro filtrus. Dėl užsikimšusio oro filtro gali padidėti išmetamų teršalų kiekis. Rekomenduojama rinktis patikimus filtrų gamintojus, pvz., „Mahle“ arba „Mann“. Oro filtro negalima išvalyti, pavyzdžiui, dulkių siurbliu, nes filtravimo elemento struktūra sukurta taip, kad „nepaleistų“ pagautų teršalų dalelių.
- Degalų priedai: Prieš techninę apžiūrą į degalų baką įpilkite priedo, prisotinto deguonies junginio. Tokie priedai užtikrina geresnį degalų deginimą cilindruose, taip sumažinant išmetamų teršalų kiekį. Pavyzdžiui, „Wynn‘s 35792 Pre Emission Test Treatment“ benzininiams varikliams ne tik mažina teršalų kiekį, bet ir padidina variklio našumą bei valo kuro sistemą. Dyzeliniams varikliams tinka „Wynn’s 50393 Diesel Emission Reducer“, kuris mažina teršalų kiekį ir valo kuro sistemą, sumažindamas suodžių dalelių degimo temperatūrą nuo maždaug 600 °C iki 200-400 °C. Degalų priedai gali būti naudojami ir profilaktiškai.
- EGR vožtuvo ir oro sklendės valymas: Šis darbas reikalauja šiek tiek daugiau įgūdžių, bet yra įkandamas ir neprofesionalams. Internetinėje erdvėje yra daug informacijos, kaip tai atlikti. Valymui naudojamos specialios priemonės, pvz., „Wynn’s 23379 Diesel EGR Extreme Cleaner“ dyzeliniams varikliams ir „Wynn’s 29879 Petrol EGR Extreme Cleaner“ benzininiams varikliams.
- Ekonomiškas vairavimas: Vengiant staigių pagreitėjimų ir stabdymų galima sumažinti degalų sąnaudas net 20%. Vairavimas ekologiškai apima ir greičio ribų neviršijimą, variklio išjungimą sustojus.
- Tinkamas padangų slėgis: Per mažas slėgis padidina pasipriešinimą riedėjimui, dėl ko automobilis sunaudoja daugiau degalų ir didina CO2 emisijas.
- Aukštos kokybės degalai: Kokybiškas kuras degimo metu sukuria mažiau suodžių ir CO2.
- Oro pasipriešinimo mažinimas: Nereikalingos stogo bagažinės, sunkūs daiktai bagažinėje ar atidaryti langai didina oro pasipriešinimą ir degalų sąnaudas.
- Maršrutų planavimas: Išmetamų CO2 dujų kiekis labiausiai priklauso nuo degalų sąnaudų - kuo daugiau degalų sunaudojama, tuo didesnė tarša.
Svarbu suprasti, kad, atlikus visus išvardytus veiksmus, nėra garantijos, jog išmetamųjų dujų patikros rezultatai bus geri. Daug kas priklauso nuo automobilio techninės būklės. Transporto priemonių savininkai, kurių automobiliams jau daugiau kaip dešimt metų, kaskart nerimaudami laukia techninės apžiūros. Dažna jaudulio priežastis - išmetamųjų dujų patikra. Pagal viešai skelbiamus techninės apžiūros duomenis, net 7 proc. automobilių dėl prastų patikros rezultatų negauna TA sertifikato.
Suskystintos dujos (SND) automobiliuose
Automobilių išmetamo CO2 kiekį galima sumažinti didinant degalų naudojimo efektyvumą arba keičiant iškastinį kurą aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis. Suskystintos dujos (SND) yra viena iš tokių alternatyvų.
Ekologiškumas ir prieinamumas
Dujos (SND) yra ekologiškas kuras, kuris mažiau teršia aplinką: SND sudėtyje nėra sunkiųjų metalų, todėl automobilio išmetamosios dujos yra švaresnės. Naudojant dujas, sumažėja CO2 emisija, taip tausojama gamta. Šimtui tūkstančių automobilių sumontavus dujinę įrangą, į aplinką kasmet nepatektų apie 150 tonų įvairių labai kenksmingų teršalų. Techniškai tvarkingas automobilis, naudojantis dujinį kurą, išskiria tik truputį daugiau nuodingųjų medžiagų negu variklis su katalizatoriumi, deginantis bešvinį benziną. Jeigu 10% šalies automobilių naudotų SND, į aplinką patektų apie 120 tonų CO ir maždaug 30 tonų mažiau ypač pavojingų kancerogeninių medžiagų HC ir NOx. Dujų prieinamumas yra itin didelis: beveik kiekvienoje degalinėje Lietuvoje bei visoje Europoje galima užsipildyti SND, o jų kaina išlieka perpus mažesnė nei benzino ar dyzelino. Tai ne tik ekonomiška, bet ir itin patogu keliaujant.
Ekonominiai privalumai ir rinkos tendencijos
Pasirinkdami automobilius su dujų įranga, vairuotojai sumažina kuro išlaidas ir prisideda prie aplinkos apsaugos. Europoje auga susidomėjimas naujais automobiliais, kuriuose gamykloje įrengtos SND sistemos. Tikimasi, kad tokių transporto priemonių pardavimai iki 2025 m. išaugs net 10 procentų, o iš viso bus užregistruota 347 717 naujų automobilių su gamykloje įrengtomis SND sistemomis. „Renault Group“, o ypač „Dacia“ prekės ženklas, yra atsakingas už išaugusį Europos pirkėjų susidomėjimą. „Dacia“ 2024 m. Europos klientams pristatė 228 962 suskystintomis dujomis varomus automobilius. Vien per praėjusius metus Baltijos šalyse reikšminga dalis „Dacia“ modelių buvo pristatyti su gamykloje montuojamomis SND sistemomis. Ekspertai apskaičiavo, kad „Dacia“ ir „Renault“ naudojamų mažų benzininių variklių SND sistema gali sumažinti benzininio automobilio CO2 išmetimą 10 g/km.
Dujų įrangos kartos ir jų privalumai
Dujų įranga automobiliams yra klasifikuojama pagal technologinę pažangą, nuo pirmosios iki šeštosios kartos. Šiuolaikiniai automobiliai dažniausiai turi įpurškimo sistemas, o ne karbiuratorius, todėl populiariausios šiuo metu yra ketvirtosios (IV), penktosios (V) ir šeštosios (VI) kartos dujų įrangos. Šiuolaikinės dujų sistemos pašalino ankstesnių kartų trūkumus, tokius kaip „šaudymas“ į įsiurbimo kolektorių ir detonacijos rizika.
Pirmoji karta (I)
Paprasčiausia ir lengviausiai reguliuojama dujų sistema. Naudojama transporto priemonėse, kuriose nėra katalizatoriaus ar deguonies jutiklio. Veikia atviru ciklu be elektroninio valdymo. Elektros jungtys reikalingos tik benzino ir SND perjungimo jungikliui bei elektroritei.
Antroji karta (II)
Paremtas vieno taško dujų įpurškimo sistema su elektroniniu valdymo bloku (ECU), kuris užtikrina grįžtamąjį ryšį. ECU analizuoja signalus iš jutiklių (deguonies, akceleratoriaus padėties, variklio apsukų skaičiaus), leidžiant tiksliau reguliuoti dujų tiekimą, pagerinant degalų sąnaudas ir sumažinant teršalų kiekį. Tinka daugeliui transporto priemonių su benzino įpurškimo sistemomis, katalizatoriais ir deguonies jutikliais. Nepaisant patobulinimų, gali atsirasti variklio galios praradimas (iki 10%) ir užsidegimo pavojus oro įsiurbimo sistemoje.
Trečioji karta (III)
Paremtas daugiataškio dujų įpurškimo principu, su pažangesniu elektroniniu valdikliu. Sistema gali veikti dviem būdais: „apgaudinėjant“ variklio valdymo sistemą arba pilnai integruojantis su ja. Užtikrina didelį našumą, patikimumą, visiškai pašalina pirmosios ir antrosios kartos sistemų trūkumus, ir efektyviai mažina išmetamųjų teršalų kiekį. Idealiai tinka transporto priemonėms su benzino įpurškimo varikliais, turinčiais katalizatorius ir deguonies jutiklius.
Ketvirtoji karta (IV)
Pati populiariausia ir universaliausia. Gali būti montuojama į daugelį transporto priemonių su benzino įpurškimo sistemomis, kurios turi katalizatorius bei deguonies jutiklius. Dujų elektroninis valdymo blokas nuskaito visus reikalingus duomenis iš benzino įpurškimo sistemos, todėl automobilis „mano“, kad važiuoja benzinu. Eksploatacinės ir važiavimo savybės yra beveik identiškos benzinu varomų automobilių savybėms. Tinka daugumai variklių su nuoseklia (MPI) arba tiesiogine (DI, FSI, TFSI, GDI ir kt.) benzino įpurškimo sistema.
Penktoji karta (V)
Daugiataškio nuoseklaus skystų dujų (SND) įpurškimo sistema. Balione esantis siurblys tiekia skystos fazės dujas tiesiai į dujų purkštukus, todėl nereikalingas reduktorius ir intervencijos į automobilio aušinimo sistemą. Skystos fazės SND įpurškiamos į kolektorių prieš pat oro įėjimo vožtuvus, o garavimas vyksta naudojant variklio šilumą. Dėl itin žemos SND temperatūros (-42 °C) kuro mišinys atšąla, todėl automobilis tampa galingesnis ir dinamiškesnis. Pritaikoma varikliams, kurie naudoja daugiataškę įpurškimo sistemą (MPI).
Šeštoji karta (VI)
Skystų dujų įpurškimo sistema, specialiai skirta transporto priemonėms, turinčioms tiesioginio įpurškimo sistemas (DI, FSI, TSI, TFSI, GDI ir kt.). Veikimas labai panašus į originalią benzino įpurškimo sistemą. Balione esantis siurblys tiekia skystos fazės dujas į papildomą aukšto slėgio siurblį. Aukšto slėgio siurblys, sukėlęs reikiamą dujų slėgį, originalia benzino tiekimo magistrale tiekia dujas į benzino purkštukus, kurie perduoda dujas į degimo kamerą. Nereikalingas nei reduktorius, nei papildomi dujų purkštukai. Naudoja žemos temperatūros dujas (-42 °C), todėl kuro mišinys tampa vėsesnis, automobilis - galingesnis ir dinamiškesnis. Transporto priemonės vedimas ir darbas atliekamas 100 % dujų pagrindu.
Automatizuota sistema ir patogumas
Modernios dujų įrangos yra visiškai automatizuotos:
- Užvedus automobilį, sistema pati perjungia kuro tiekimą į dujas, kai variklis sušyla iki reikiamos temperatūros.
- Pasibaigus dujoms, automobilis automatiškai persijungia į benzino režimą.
- Pripildžius dujų balioną, kuro tiekimas vėl perjungiamas į dujas.
- Įrangos mygtukas leidžia tiksliai stebėti dujų lygį balione.
Šios savybės užtikrina vairavimo patogumą ir ekonomiškumą, todėl vairuotojui nereikia papildomai rūpintis kuro tiekimo režimo valdymu. Dujų įranga galima montuoti į visus automobilius su tiesioginio degalų įpurškimo sistemomis.
Elektromobiliai ir CO2
Automobilių išmetamo CO2 kiekį galima sumažinti keičiant iškastinį kurą aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis, tokiomis kaip elektra. Elektra varomų automobilių daugėja - 2021 m. jų užregistruota 17,8 proc. (2020 m. - 10,7 proc.).
Skaičiuojant automobilio išmetamą CO2 reikėtų atsižvelgti ne tik į eksploatacijos metu variklio išmetamas dujas, bet ir į tas, kurios susidaro automobilius gaminant ir šalinant. Elektrinių automobilių gamyba ir šalinimas kol kas teršia aplinką labiau nei automobilių su vidaus degimo varikliu gamyba ir utilizavimas. Elektra varomų automobilių generuojamo CO2 kiekis taip pat priklauso nuo to, iš kokių šaltinių pagaminta jų naudojama elektra. Tačiau, atsižvelgiant į vidutinį ES energijos šaltinių derinį, elektriniai automobiliai teršia mažiau nei benzininiai per visą savo gyvavimo ciklą.
tags: #automobiliu #co2 #veikiant #dujoms