Automobilių Variklio Alyvos Rūšys ir Klasifikacija

Variklio alyva yra esminis techninis skystis, naudojamas sutepant automobilio variklio sistemas ir užtikrinantis jų ilgaamžiškumą bei nepriekaištingą veikimą. Tinkamos alyvos pasirinkimas yra itin svarbus, kadangi ji apsaugo variklio dalis nuo nusidėvėjimo, palaiko variklio švarą ir ilgina jo eksploatavimo trukmę.

Pagrindinės Alyvų Rūšys pagal Sudėtį

Variklio tepalai skiriasi pagal sudėtį, kuri lemia jų savybes ir tinkamumą skirtingiems varikliams. Išskiriamos trys pagrindinės variklinių alyvų rūšys:

• Mineralinė alyva: Gaminama iš rafinuotos grynos naftos, išgaunamos vakuuminės distiliacijos metodu. Į ją pridedama priedų, kurie keičia jos klampumą, tepimo savybes ir atsparumą aukštai temperatūrai. Mineralinė alyva yra prastesnės kokybės už sintetinę, tačiau, jei ji atitinka automobilio gamintojo nurodytus reikalavimus ir yra žymiai pigesnė už sintetinę, verčiau rinktis mineralinę ir dažniau ją keisti.
• Pusiau sintetinė alyva: Tai labiau apdorota mineralinė alyva, kuri yra mineralinės ir sintetinės alyvos mišinys, kai sintetinė alyva sudaro apie 30%. Nors pavadinimas "pusiau sintetinė" yra neteisingas vertimas iš angliško "semi-synthetic", ši alyva tinkama didesnio gabarito transporto priemonėms. Ji kainuoja daugiau nei mineralinė, tačiau veikia ilgiau ir todėl ją reikia rečiau keisti.
• Sintetinė (pilnai sintetinė) alyva: Tai labiausiai apdorota bazinė alyva, gaminama sudėtingais cheminiais ir fiziniais procesais, skaidant, modifikuojant ir jungiant "žalioje" naftoje esančias molekules. Cheminiu būdu gaminama sintetinė alyva pagerina mineralinės alyvos lakumo ir tepimo savybes. Ji yra ekologiška, taupo degalus, užtikrina variklio švarą bei apsaugą nuo dėvėjimosi. Ši alyva užtikrina geresnį darbą tiek prie aukštos, tiek prie žemos temperatūros, o automobilis žymiai lengviau pajuda jį užvedus. Naujam varikliui sintetinė alyva yra vienas iš veiksmingiausių pasirinkimų. Sintetinių alyvų savybės gerokai pranoksta minimaliai reikalaujamas variklių gamintojų specifikacijas, jose panaudotos moderniausios cheminių priedų formulės, kurios užtikrina geresnes variklio švarumo, apsaugos nuo dėvėjimosi ir deginių skaidymo savybes per visą alyvos veikimo intervalą. Dėl didesnio bazinės alyvos takumo sintetinės alyvos yra skystesnės šaltyje, todėl taupomi degalai, tausojama akumuliatorių baterija ir starteris.

OEM gamintojų reikalavimus geriausiai tenkina pilnai sintetinės alyvos, nes pati sintetinė bazinė alyva ar jų mišinys turi puikias ir ilgaamžes klampumo charakteristikas tiek žemoje, tiek aukštoje temperatūroje. Svarbu atkreipti dėmesį, kad sintetinė alyva nėra rekomenduojama rotoriniams varikliams. Jei gamintojų nėra nurodyta, kad automobiliui yra tinkama sintetinė alyva, geriau rinktis kitos rūšies alyvą.

Alyvos Klasifikacijos ir Jų Reikšmė

Norint pasirinkti tinkamą alyvą, svarbu suprasti įvairias klasifikacijas, kurios apibūdina alyvos savybes ir tinkamumą. Pagal pirmąjį tipą visi variklio tepalai skirstomi į vasarinius, viso sezono ir žieminius.

SAE Klasifikacija: Klampumas

Viena iš svarbiausių alyvos charakteristikų yra jos klampumas, kuris yra suprantamas kaip skysčio vidinis pasipriešinimas tekėjimui. Alyvos klampumas priklauso nuo temperatūros, todėl tepimo priemonių gamintojai siekia sukurti kuo stabilesnio klampumo alyvą.

SAE (Society of Automotive Engineers) klasifikacija nustato alyvos klampumo sistemą su skaitmeniniu kodu. Pavyzdžiui, alyva žymima 5W-30:

• Pirmas skaičius prieš W raidę (pvz., 5W) nurodo šaltos alyvos klampumą, kuris yra ypač svarbus žiemą. Kuo skaičius mažesnis, tuo skystesni tepalai šaltame ore, todėl starteriui lengviau sukti variklį. Šalto tepalo klampumas matuojamas -18°C temperatūroje. Pavyzdžiui, 5W klampumo alyva sustingsta maždaug -40°C šaltyje. Yra ir 0W klampumo alyvos, kurių klampumas toks pat kaip ir 5W, tačiau jos visiškai nustoja tekėti dar žemesnėje temperatūroje nei -40°C.
• Antras skaičius po raidės W (pvz., 30) nurodo alyvos klampumą darbinėje temperatūroje (100°C).

Nėra vienareikšmio atsakymo, koks tepalas geresnis - skystesnis ar klampesnis. Tai priklauso nuo variklio būklės ir eksploatavimo sąlygų.

• Skystesnės alyvos (W30) privalumas: Šiek tiek sumažina trintį tarp variklio mazgų, todėl variklis tampa ekonomiškesnis. Tačiau skysta alyva yra skvarbesnė ir lengviau teka pro tarpelius tarp tepamų dalių. Senuose ar labai sudėvėtuose varikliuose dėl skysto tepalo gali būti nepakankamas tepalo spaudimas, o dėl pernelyg mažo spaudimo koks nors mazgas gali būti tepamas nepakankamai. Taip pat daugiau skystos alyvos gali patekti į cilindrus ir ten sudegti, todėl reikės dažniau ir daugiau papildyti alyvos.
• Klampesnės alyvos (W50) privalumas: Ji sudaro storesnę ir atsparesnę tepalo plėvelę, kuri geriau apsaugo nuo dilimo.

Tinkamas alyvos klampumas aukštoje temperatūroje reiškia geresnį tepimą, todėl dėl stabilesnės alyvos plėvelės mažiau dėvisi metalo paviršiai, mažiau sunaudojama alyvos ir degalų.

Svarbu atsiminti, kad SAE nėra alyvos kokybės klasifikacija. Skirtingų gamintojų tos pačios SAE klampumo klasės alyvos (pvz., SAE 5W-30) gali labai skirtis kokybiniais parametrais ir kaina. Pigesnė alyva visiškai nereiškia mažesnių variklio eksploatavimo ar degalų sąnaudų.

API Klasifikacija: Kokybės Standartai

API (American Petroleum Institute) klasifikacija apibūdina minimalius tepalo našumo standartus ir nusako alyvos kokybę. API naudoja skirtingus kodus benzininiams ir dyzeliniams varikliams:

• Pirmoji raidė "S" arba "C" nurodo, kokio tipo varikliams skirtas kodas.
  • Po S raidės einantis kodas yra kokybės klasė benzininiams varikliams (pvz., SJ, SL, SM, SN).
  • Po C raidės einantis kodas yra kokybės klasė dyzeliniams varikliams (pvz., CF, CG, CH, CI, CJ, CK-4, FA-4).
• Kuo toliau nuo abėcėlės pradžios yra kodas (pvz., SG, SH, SJ, SL, SM... ir dyzeliniams CF, CG, CH, CI, CJ...), tuo aukštesnius reikalavimus alyva atitinka. SA yra žemiausios kokybės, SB - geresnė ir taip toliau.

Šiuo metu dauguma pusiau sintetinių alyvų yra API SJ/CF ir geresnės kokybės. SH klasė laikoma pasenusia, bet tinka mašinoms, pagamintoms iki 1996 metų. SJ klasės alyva pradėta naudoti 1998 metais ir tinka daugeliui dabar naudojamų automobilių. SI klasės nėra, nes kodas buvo praleistas dėl panašumo į "Systeme International" santrumpą.

API kokybinė klasifikacija skirsto variklines alyvas į dvi grupes, žymimas raidėmis: S-alyvos benzininiams varikliams, C-alyvos dyzeliniams varikliams. Papildoma antroji raidė (pvz. SG, SJ arba CF, CG) nurodo kokybinę klasę. Kuo ji aukštesnė, tuo tolesnė abėcėlės raidė ją žymi. Pavyzdžiui: SJ klasės alyva pasižymi geresnėmis eksploatacinėmis savybėmis nei SG.

ACEA Klasifikacija: Europietiškas Reitingas

ACEA (European Automobile Manufacturers' Association) reitingas yra naudojamas europietiškuose automobiliuose. Jeigu nėra jokių kitų nurodymų, reikėtų vadovautis ACEA klasifikacija parenkant alyvą Europoje pagaminto automobilio varikliui. Ši klasifikacija skirsto variklines alyvas į tris grupes, žymimas raidėmis:

• A - alyvos benzininiams varikliams.
• B - alyvos dyzeliniams varikliams.
• E - alyvos sunkiajam transportui.

Kiekviena iš šių grupių skirstoma į kokybinius lygius, pvz., A1, A2, B2, B3 arba E2, E3. Universalaus panaudojimo alyvos žymimos bendra simbolika, pvz., A2/B2 užrašas nurodo vidutinės klasės alyvą, tinkamą tiek benzininiams, tiek dyzeliniams varikliams.

ACEA klasifikacija turi ne vieną redakciją ir pakeitimus, todėl nelabai paprasta ją perprasti. Pavyzdžiui, alyva, atitinkanti minimalius „ACEA A3/B3“ 2004 metų redakcijos klasifikacijos reikalavimus, toli gražu savo savybėmis neprilygsta alyvai, atitinkančiai minimalius „ACEA A3/B3“ 2008 metų redakcijos klasifikacijos reikalavimus. Dėl to dažniausiai tenka pasitikėti tik naudojamos alyvos gamintoju. Nepateikęs tikslios informacijos, dažnas gamintojas naudojasi šiomis aplinkybėmis ir tiekia vartotojams senesnių reikalavimų žemesnės kokybės, bet pigesnes alyvas. Viena alyva gali turėti ir kelių grupių žymėjimus, tarkim, „ACEA E7 ir A3/B3“ ar „ACEA A3/B4 ir C3“.

Gamintojų Specifikacijos

Kai kurie automobilių gamintojai turi savo alyvų klasifikaciją. Pavyzdžiui, Volkswagen turi savo klasifikaciją, kuri rašoma panašiai į "VW 502.00" ar "VW 502.00/505.00". Jei alyva sertifikuota Volkswagen'o, etiketės kamputyje šie skaičiai bus užrašyti.

Bendrieji Patarimai Renkantis ir Keičiant Alyvą

Svarbiausias dalykas, kurį verta žinoti renkantis variklinę alyvą, yra tai, kad nereikėtų maišyti skirtingų jos rūšių. Aukščiausio (pvz., API SL/CF) ar žemesnio (pvz., API SJ/CF) lygio standartus atitinkančias alyvas sumaišyti galima, nes visos didelių kompanijų gaminamos alyvos tikrinamos specialiais bandymais, pvz., API, ACEA ir kt., įskaitant alyvos maišomumo testą. Tačiau dažnai pasitaiko, kad nežinoma, kokia alyva yra variklyje, arba yra įtarimų, kad buvo naudojami chemiškai agresyvūs priedai, duodantys trumpalaikį efektą perparduodant automobilį.

Alyvos Lygio Patikrinimas ir Papildymas

Kai alyvos lygis yra žemiau minimalios žymės, svarbu atsižvelgti į nuvažiuotą ridą nuo paskutiniojo alyvos pakeitimo:

• Jeigu rida yra tarp 4 000 km ir 15 000 km, reikėtų tik papildyti alyvos kiekį iki nurodytos matuoklio žymės.
• Jeigu rida viršija 15 000 km, reikėtų pilnai pakeisti alyvą.
• Jeigu nuvažiavote mažiau kaip 4 000 km ir alyvos lygis yra žemas, tai gali būti techninės variklio problemos pasekmė. Papildykite alyvos kiekį iki nurodytos matuoklio žymės ir matuokite jį kas savaitę.

Bet kuris variklis sunaudoja tam tikrą kiekį alyvos jos darbo metu. Kai variklio stūmoklis juda žemyn, nedidelė dalis alyvos lieka nenubraukta stūmoklio žiedų ir degalų mišinio uždegimo metu tiesiog sudega cilindre. Taip pat alyva garuoja karteryje ir šie garai patenka iš variklio į atmosferą. Senesnės konstrukcijos varikliuose ir 0,35 l alyvos sunaudojimas 1000 km ridos yra laikomas normaliu. Moderniausios konstrukcijos varikliuose, kuriems reikia naujausios mažo lakumo laipsnio sintetinės alyvos, jos sunaudojimas gali būti beveik nepastebimas. Be to, alyvos sunaudojimas priklauso nuo sezono. Žiemą jos sunaudojama mažiau, nes variklis dažnai nespėja įkaisti iki darbinių temperatūrų. Negana to, žiemą, automobiliui važiuojant trumpomis distancijomis, į alyvą karteryje gali patekti daug nesudegusių degalų (net iki 10% alyvos kiekio). Dėl to alyvos kiekis vizualiai gali net padidėti. Kadangi kokybiška alyva kaupia degimo produktus, smulkias kietąsias daleles, oksiduojasi, jos sunaudojimas ir papildymas intervalo metu tik atšviežina alyvą.

Alyvos Pajuodavimas ir Keitimo Intervalas

Alyvos pajuodavimas darbo metu paprastai yra kokybės požymis. Variklinės alyvos yra specialiai sukurtos tam, kad užkirstų kelią dėvėjimuisi ir išlaikytų variklį švarų. Alyva su detergentų pagalba valo nuo variklio detalių aukštos temperatūros sukeliamas nuosėdas ir priedegas. Alyvoje esantys dispersantai išlaiko šias daleles suspensijoje, neleisdami joms sukibti į didesnius darinius ir vėl nusėsti, pridegti.

Važiavimo režimas turi didelę įtaką alyvos keitimo intervalui. Ilgesnis alyvos keitimo intervalas "apkraus" naudojamą alyvą, ypač moderniuose varikliuose, kuriuose alyvos sunaudojimas (ir papildomas įpylimas intervalo metu) yra mažas. Kur leidžia gamintojas, alyvos gali būti keičiamos ilgesniu intervalu, tačiau tik pagal variklių gamintojo rekomendacijas. Variklių gamintojai grindžia rekomenduojamus alyvos keitimo intervalus statistiniais vidutinio naudotojo duomenimis. Automobilio techninėje naudojimo instrukcijoje yra nurodoma tiek reikalaujamas alyvos kokybės lygis, tiek alyvos keitimo intervalas, tiek sutrumpintas alyvos keitimo intervalas sunkiomis darbo sąlygomis.

Esant darbinei temperatūrai (~100 laipsnių C), alyva yra takesnė nei šalto variklio. Esant kambario temperatūrai, alyva būna tirštesnė ir labiau prilimpa prie vertikalių variklio paviršių. Ji taip pat susilaiko plokščiose, horizontaliose variklio ertmėse. Keisdami kambario temperatūros alyvą, jūs išpilsite tik 60% ar 70% senos alyvos.

Alyvų Maišymas ir Priedai

Pakeitus alyvą į kito gamintojo ar iš mineralinės į sintetinę, gerokai padidėjo alyvos sunaudojimas. Paprastai variklis kurį laiką turi įdirbti su nauja alyvos rūšimi. Kadangi skirtingų markių alyvos turi skirtingą cheminių priedų formulę, naujos alyvos veikimas gali skirtis nuo ankstesnės. Dažniausios įdirbimo problemos yra padidėjęs alyvos sunaudojimas ir varvėjimas per riebokšlius. Tam įtakos, be abejo, turi ir variklio stūmoklinės grupės susidėvėjimas. Daugiau alyvos patenka į variklio degimo kamerą ir yra tiesiog sudeginama bei išmetama kartu su deginiais. Praėjus kuriam laikui ir varikliui įdirbus su nauja alyva, šios problemos paprastai baigiasi.

Kokių nors papildomų priedų įpylimas į variklio alyvą yra nepageidautinas ir nereikalingas, nes pasekmes labai sunku numatyti. Visos žymių gamintojų alyvos turi efektyvų priedų paketą. Kuriant alyvą yra ne tik parenkami specialūs priedų kiekiai, tačiau ir suderinamas jų poveikio vienas kitam balansas. Didžiausias pavojus yra tai, kad įpylus netgi pačio geriausio priedo suardomas šis balansas. Geriausiu atveju efektas bus "nulinis".

Kiti Tepalų Tipai

Nors pagrindinė dėmesys skiriamas variklio alyvai, verta žinoti ir apie kitus tepalų tipus, kurie naudojami įvairiose mašinose ir įrenginiuose. Apskritai, bet kokia medžiaga, dažniausiai skysta, kuri naudojama mažinti dviejų besitrinančių paviršių trintį, gerinti sukibimą ir didinti atsparumą dilimui, gali būti pavadinta tepalu. Tepalai skirstomi į keturias rūšis: alyvos, konsistenciniai tepalai (tepalai), prasiskverbiantys tepalai ir sausi tepalai.

Konsistenciniai Tepalai (Greeses)

Tepalai yra kietas arba pusiau kietas tepalas, gaunamas maišant tirštiklius su skystu tepalu. Jie paprastai yra sudaryti iš maždaug 80% tepalinės alyvos, maždaug 5-10% tirštiklio (pvz., ličio muilo) ir maždaug 10-15% priedų. Tirštiklis sudaro į kempinę panašią struktūrą, kuri apgaubia aliejaus lašelius. Be tepimo, paprastai tikimasi, kad tepalai užtikrins apsaugą nuo korozijos, o tai paprastai pasiekiama naudojant priedus. Kad neišdžiūtų aukštesnėje temperatūroje, taip pat pridedami sausieji tepalai. Pasirinkus tinkamus aliejus, tirštiklius ir priedus, tepalų savybes galima optimizuoti įvairioms reikmėms. Tepalai turi savybę gerai maišytis su alyvoje esančiais tepalais, todėl suteikia lipnumo ir leidžia tepalams kauptis ant paviršių.

Prasiskverbiantys Tepalai

Šie tepalai tarnauja kaip skydai įvairiems kovotojams su užstrigusiais varžtais. Tačiau jie nėra skirti ilgalaikiam tepimui. Dėl mažo klampumo šios alyvos yra specialiai sukurtos vienam tikslui: prasiskverbti į smulkius paviršių įtrūkimus, padidinti sutepimą ir suskaidyti rūdis, padedant atsukti užstrigusias veržles arba varžtus. Šio gaminio niekada negalima naudoti vietoj kitų tepalų ir jo niekada negalima naudoti ant guolių ar kitų dalių.

Sausi Tepalai

Sausuose tepaluose yra tam tikrų tipų tepalų, tokių kaip silicis, molibdenas, grafitas ir PTFE (politetrafluoretilenas). Šios dalelės yra labai slidžios molekulinės prigimties, todėl sumažėja trintis tarp paviršių. Paviršius gali veikti itin aukštą temperatūrą arba slėgį. Yra keletas pagrindinių sausųjų tepalų rūšių:

• Sluoksninės gardelės kietosios medžiagos: Medžiagos, tokios kaip grafitas ir molibdeno disulfidas (dažnai vadinamas molisulfidu), turi kristalinės gardelės struktūrą, išdėstytą sluoksniais. Stiprūs ryšiai tarp atomų sluoksnyje ir santykinai silpni ryšiai tarp skirtingų sluoksnių atomų leidžia sluoksniui slysti viena ant kitos. Kitos tokios medžiagos yra volframo disulfidas, žėrutis, boro nitridas, boraksas, sidabro sulfatas, kadmio jodidas ir švino jodidas. Mažą grafito trintį daugiausia lemia adsorbuotos plėvelės; nesant vandens garų, grafitas praranda tepimo savybes ir tampa abrazyvinis.
• Polimerinės plėvelės: Tai sintetinės medžiagos, tokios kaip politetrafluoretilenas ir polichlorfluoretilenas. Vienas iš pagrindinių tokių plėvelės tipo tepalų privalumų yra jų atsparumas nusidėvėjimui veikiant elementams. Pavyzdžiui, 1/2 colio (1,3 centimetro) storio polimerinės plėvelės plokštės naudojamos šiuolaikinėse iš anksto įtemptojo betono konstrukcijose, kad būtų galima šiluminį judėjimą ant kolonų besiremiančių sijų. Plonos minkšto metalo plėvelės ant kieto pagrindo gali veikti kaip veiksmingi tepalai, jei geras sukibimas su pagrindu. Betono konstrukcijų liejimo formų tepimui bei atskyrimui skirti specialūs tepalai.
• Cheminės konversijos dangos: Cheminės reakcijos metu ant metalinio paviršiaus gali susidaryti daug neorganinių junginių, kurie veikia kaip sausieji tepalai.

tags: #automobiliu #alyvos #rusys