Automobilio kilmė ir evoliucija

Žodis automobilis kilęs iš graikų kalbos žodžio autos, reiškiančio „pats“, ir lotyniško žodžio mobilis, reiškiančio „judantis“. Taigi, pažodžiui automobilis reiškia „judantis pats“.

Automobilių istorijos pradžia

Pirmieji automobiliai pradėti kurti XVIII amžiuje, kai arkliams tempiamam vežimui buvo pritaikytas mechaninis variklis. Jau 1769 metais Prancūzijoje buvo sukurtas savaeigis vežimas, kuriam N. J. Cugnot pritaikė garo mašiną. Šis garu varomas automobilis galėjo vežti 2,5 tonos krovinį 2-4 km/h greičiu.

1831 metais Didžiojoje Britanijoje garo automobiliais (omnibusais) su priekabomis tarp miestų pradėta vežti keleivius, pasiekiant apie 30 km/h greitį.

Benzininių variklių era ir serijinė gamyba

Automobilių kūrimas gerokai paspartėjo pritaikius benzininius variklius. XIX a. pabaigoje automobiliams pradėta masiškai taikyti benzininius variklius.

1885 metais Karlas F. Benzas pagamino triratį automobilį su 0,55 kW benzininiu varikliu. Jau kitais, 1886 metais, Gottlieb Daimleris pristatė keturratį automobilį.

1892 metais Henry Fordas pagamino pirmąjį automobilį Jungtinėse Amerikos Valstijose, o 1903 metais pradėjo serijinę jų gamybą. Tai buvo itin svarbus žingsnis automobilių prieinamumo didinimo link.

Pagrindinės automobilio dalys ir jų funkcijos

Automobilio konstrukciją sudaro kelios pagrindinės dalys: kėbulas arba kabina, variklis, transmisija, važiuoklė, vairavimo įtaisai, stabdžiai, elektros įrenginiai, kontrolės prietaisai, eismo saugos įranga, saugos nuo vagysčių įranga bei degalų bakas.

Dauguma automobilio agregatų, tokių kaip pakaba, tiltai, variklis, kėbulas ir kabina, tvirtinami prie rėmo. Tačiau šiuolaikiniuose automobiliuose vis dažniau naudojamas berėmis kėbulas, kai pats kėbulas atstoja rėmą.

Variklis

Dauguma automobilių varomi vidaus degimo varikliais, dažniausiai keturtakčiais (rečiau - dvitakčiais) benzininiais ar dyzeliniais stūmokliniais varikliais. Taip pat rečiau paplitę dujų turbinos ir rotoriniai (Wankelio) varikliai.

Benzininiai varikliai yra naudingesni nei dyzeliniai tuo, kad yra lengvesni ir gali dirbti didelėmis apsukomis, todėl dažnai naudojami lenktyniniuose automobiliuose. Per daugiau nei šimtą metų jų gamybos istoriją, gerokai sumažėjo tokių variklių tarša aplinkai.

Dyzeliniai automobiliai jau ilgą laiką populiarūs Europoje. Pirmieji dyzelinu varomi automobiliai 4-ame dešimtmetyje pristatė „Mercedes-Benz“ ir „Citroën“. Pagrindinė dyzelinių variklių teigiama savybė yra ta, kad kuro deginimo efektyvumas siekia 50 %, lyginant su benzininio variklio 27 %.

Transmisija

Transmisija jungia variklį su varančiaisiais ratais. Kai kurie automobiliai turi automatinę pavarą, kuri automatiškai keičia variklio sukimo momentą ir transmisijos perdavimo skaičių pagal variklio apkrovą.

Važiuoklė

Automobilio važiuoklę sudaro rėmas, tiltai (ašys), pakaba ir ratai. Pakaba turi amortizatorius (plieninius, guminius arba suslėgto oro), kurie švelnina kėbului tenkančius smūgius, važiuojant nelygiu keliu, bei slopintuvus, mažinančius kėbulo supimąsi.

Vairavimo ir stabdžių sistemos

Automobilio važiavimo kryptis keičiama vairavimo įtaisais, kuriuos sudaro vairaratis, vairo mechanizmas ir vairo pavara. Dažniausiai vairuojami priekiniai ratai, tačiau visureigiuose - visi, o kai kuriuose specialiuosiuose automobiliuose - tik užpakaliniai.

Automobilio stabdžiai skirti mažinti važiavimo greitį ir neleisti automobiliui pajudėti iš vietos. Jie būna mechaniniai (rankiniai) ir hidrauliniai arba pneumatiniai (kojiniai). Stabdymo efektyvumui padidinti naudojami stabdžių stiprintuvai bei antiblokavimo sistema (ABS), kuri neleidžia ratams užsiblokuoti intensyviai stabdant.

Elektros įrenginiai ir kontrolės prietaisai

Elektros įrenginius sudaro elektros srovės šaltiniai (akumuliatorius, generatorius), prietaisai, vartojantys elektros srovę (starteris, uždegimo sistema, žibintai, signalizacija, stiklų valytuvai, kondicionierius) ir laidai jiems sujungti.

Kontrolės prietaisai informuoja vairuotoją apie automobilio būklę. Tai spidometras su nuvažiuoto atstumo skaitikliu, degalų kiekio, alyvos slėgio, aušalo ir alyvos temperatūros rodikliai, manometrai, tachometras, posūkio, rankinio stabdžio, durų, šviesų ir kiti signalizacijos įtaisai.

Automobilių klasifikacija ir charakteristikos

Pagal paskirtį automobiliai skirstomi į transportinius (keleivinius ir krovininius) ir specialiuosius.

Transportiniai automobiliai skirstomi į lengvuosius automobilius ir autobusus (keleiviniai), bei sunkvežimius, automobiliines cisternas, šaldytuvus, vilkikus (krovininiai).

Prie specialiųjų automobilių priskiriami automobilinės kopėčios, sanitariniai, gaisriniai, kelių priežiūros ir statybos, grunto gręžimo, lenktyniniai, sportiniai, atrakcionų, didelio važumo bei pusiau vikšriniai automobiliai, taip pat amfibijos.

Lengvųjų automobilių klasės

Lengvieji automobiliai skirstomi į šias klases pagal variklio cilindrų tūrį ir automobilio masę:

• Žemiausioji: variklio cilindrų tūris iki 1,2 l; savoji masė iki 850 kg.
• Žemoji: 1,2-1,8 l; 850-1150 kg.
• Vidutinioji: 1,8-3,5 l; 1150-1500 kg.
• Aukštoji: 3,5-5,0 l; 1500-1700 kg.
• Aukščiausioji: daugiau kaip 5,0 l; daugiau kaip 1700 kg.

Sunkvežimių klasės

Sunkvežimiai klasifikuojami pagal krovumą (krovinių masę):

• Žemiausiosios klasės: krovumas mažiau kaip 0,5 tonos.
• Žemosios: 0,5-2,0 tonos.
• Vidutinės: 2,0-5,0 tonos.
• Aukštosios: 5-15 tonų.
• Aukščiausiosios: daugiau kaip 15 tonų.

Technologinės inovacijos automobilių istorijoje

Automobilių evoliucija apima daugybę svarbių technologinių naujovių:

• 1904 m. - krumplinė pavarų dėžė, sankaba.
• 1907 m. - mechaniniai stabdžiai.
• 1910 m. - elektrinis apšvietimas, elektrinis starteris.
• 1914 m. - pneumatiniai stabdžiai.
• 1929 m. - aptakus kėbulas.
• 1932 m. - berėmis kėbulas, automatinė pavarų dėžė.
• 1950 m. - automobiliui pritaikyta dujų turbina.
• 1962 m. - F. Wankelio variklis.
• 1966 m. - saugos diržai.
• 1968 m. - stabdžių antiblokavimo sistema (ABS).
• 1989 m. - dyzelinis variklis su elektroniniu valdymu.

Alternatyvūs degalai ir taršos mažinimas

Dauguma šiuolaikinių automobilių varomi benziną arba dyzeliną naudojančiais vidaus degimo varikliais. Tačiau šie varikliai teršia aplinką ir prisideda prie visuotinio atšilimo. Augančios kuro kainos, griežtesni taršos įstatymai ir išmetamųjų dujų apribojimai skatina kurti automobilius, varomus alternatyviu kuru.

Dauguma modernių automobilių gali naudoti kurą, kurio sudėtyje yra iki 15 % etanolio.

Terminologiniai ypatumai: „automobilis“ prieš „mašina“

Nors tiek automobilis, tiek mašina yra nelietuviškos kilmės žodžiai, pastaruoju metu pastebimas tendencija kasdieninėje vartosenoje „mašina“ beveik išstumti „automobilį“. Tai vyksta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Pasak kai kurių kalbininkų, tai yra nepagrįstas tarptautinių terminų keitimas mažiau tinkamais ar nevykusiais. Žodis mašina, nors ir tarptautinis, kartais netinkamai vartojamas apibūdinti konkrečią transporto priemonę. Tai gali sukelti painiavą, juk skirtingos transporto priemonės (automobilis, autobusas, troleibusas, lėktuvas, laivas) yra skirtingos „mašinos“.

Šis reiškinys gali būti siejamas su kitų kalbų įtaka ir greitu netinkamų žodžių ar posakių plitimu, ypač per spaudą.

tags: #automobilis #zodzio #kilme