Automobilio sulaikymo priežastys ir tvarka

Daugelis Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su tuo, kad juos sustabdė policija. Tačiau ne visi vairuotojai žino savo teises ir pareigas tokių susidūrimų metu. Suprasti šių įvykių priežastis ir teisinius aspektus yra svarbu kiekvienam vairuotojui.

Policijos pareigūnų teisės ir pareigos sustabdant transporto priemonę

Pagal Lietuvos Kelių eismo taisykles ir Policijos įstatymą, pareigūnai gali sustabdyti transporto priemones tik tam tikromis aplinkybėmis:

• Įtariamas Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas.
• Transporto priemonė atitinka ieškomo objekto aprašymą.
• Transporto priemonės techninė būklė kelia pavojų eismo saugumui.
• Prevenciniai patikrinimai, reidai ar blaivumo akcijos.
• Bendrosios eismo saugumo operacijos.

Pareigūnas privalo aiškiai nurodyti jūsų sustabdymo priežastį. Ne visuomet teisingais signalais laikomi neaiškūs gestai ar mirksintys žibintai.

Vairuotojo teisės ir pareigos

• Vairuotojai neprivalo išlipti iš automobilio, nebent pareigūnas nurodo teisėtą priežastį (pvz., sulaikymas, įtarimas padarius nusikaltimą).
• Jūs turite teisę patikrinti ženklelį ir užsirašyti pareigūno asmens tapatybės numerį.
• Dokumentus galite pateikti skaitmeniniu būdu (pvz., naudodamiesi programėle „ePolicija“).
• Lietuvos įstatymai leidžia įrašinėti policijos pareigūnus, atliekančius viešąsias pareigas.
• Policijos pareigūnai gali apžiūrėti jūsų transporto priemonę tik esant tam tikroms teisinėms sąlygoms.

Sulaikymo protokolas turi būti užpildytas, o priežastis aiškiai paaiškinta. Nepateikus ataskaitos, sulaikymas laikomas neteisėtu. Administracinės baudos turi būti skiriamos įvykio vietoje, išskyrus atvejus, kai dėl pažeidimo reikia atlikti tolesnį tyrimą. Svarbu išlikti ramiems, pagarbiems ir žinoti savo teises. Prireikus dokumentuokite incidentus ir kreipkitės į teisinę pagalbą, jei jūsų teisės pažeidžiamos.

Priverstinis transporto priemonės sulaikymas ir nutempimas

Jei ryte kieme nerandate savo automobilio, tai nebūtinai reiškia vagystę - jis galėjo būti priverstinai nuvežtas į specialią saugojimo aikštelę už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Priverstinis nutempimas taikomas, kai automobilis trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę sveikatai ar gyvybei. Pagrindinė priežastis, dėl kurios automobiliai dažnai nutempiami - pėsčiųjų perėjų užstatymas.

Dažniausios priverstinio nutempimo priežastys

• Stovėjimas draudžiamoje vietoje.
• Automobilis trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui.
• Automobilis kelia grėsmę sveikatai ar gyvybei.
• Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos (gali lemti baudą, teisės vairuoti praradimą ir draudimo išmokų išieškojimą regresine tvarka).

Nutempimo ir saugojimo kainodara

Priverstinai automobilis gali būti nuvežamas į ūkio subjekto, turinčio teisę verstis tokia veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę. Išlaidas, susijusias su priverstiniu nuvežimu ir saugojimu, automobilio savininkas ir vairuotojas atlygina solidariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad priverstinai nuvežamas automobilis paprastai saugomas pagal policijos komisariato ir saugotojo sudarytą sutartį. Šiuo atveju pareiga sumokėti už saugojimo paslaugas kyla ne sutartį sudariusiai šaliai, o automobilio savininkui ir vairuotojui.

Prieš priimant sprendimą nuvežti transporto priemonę, viešosios tvarkos darbuotojas apžiūri automobilį, fiksuoja išorinius apgadinimus ir viduje esančius daiktus. Jei savininkas nesutinka su automobilio nuvežimu, jam įteikiamas administracinio nusižengimo protokolas, o automobilis vis tiek nuvežamas į saugomą aikštelę.

Pavyzdžiui, Vilniaus mieste priverstinio nuvežimo funkciją atliekančios įmonės „Sauda“ vadovas Saulius Kundrotas nurodo, kad automobilio nutempimas kainuoja 120 eurų, o saugojimas - 8,1 euro parai. Vilniaus policija savo oficialiame puslapyje pateikia „Tomadas“ stovėjimo aikštelės įkainius: transporto priemonės iki 3,5 tonos nutempimas kainuos 145,2 eurus, o saugojimas - 9,8 eurai parai. Šiuos kaštus savininkai privalės padengti atsiimdami automobilį.

Trumpuoju numeriu 19988 teikiama informacija apie nuvežtų automobilių saugojimo vietą, atsiėmimo tvarką ir įkainius. Vilniaus savivaldybė primena, kad priverstinis nuvežimas yra priemonė, užtikrinanti saugų eismą ir gerinanti komunalinių paslaugų kokybę. Nuvežami ne visi KET pažeidžiantys automobiliai, o tik tie, kurie kelia grėsmę, trukdo eismui, apsunkina avarinių tarnybų darbą ar pažeidžia neįgaliųjų teises.

Neradus savo automobilio ir įtarus, kad jis galėjo būti priverstinai nuvežtas, reikia skambinti Bendrojo pagalbos centro telefonu 112. Apie pastebėtus parkavimo tvarkos pažeidimus gyventojai gali pranešti Viešosios tvarkos skyriaus budėtojų telefonu 8 5 219 7948.

Automobilio sulaikymas policijos aikštelėse

Automobiliai į policijos laikino sulaikymo aikšteles patenka dėl įvairiausių priežasčių. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) duomenimis, rugpjūčio pabaigoje Kauno apskrities VPK laikino sulaikymo aikštelėse buvo laikoma 520 transporto priemonių. Nors automobilių skaičius nėra pastovus, didžioji dalis paprastai laikoma Technikos gatvės aikštelėje.

Dažniausios automobilių patekimo į policijos aikšteles priežastys

• Neblaivių asmenų vairuojamos transporto priemonės.
• Transporto priemonės su suklastotais identifikaciniais numeriais.
• Transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje.
• Vogtos transporto priemonės.
• Transporto priemonės, naudotos kaip nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., neteisėtas praturtėjimas).

Pasak Kauno apskrities VPK specializuoto padalinio patarėjo Stanislovo Zaikino, itin dažnai transporto priemonės į aikšteles patenka, kai jas vairavę asmenys yra neblaivūs. Be lengvųjų automobilių, aikštelėse taip pat laikomos ir kitos transporto priemonės - krovininiai automobiliai, vilkikai, puspriekabės, priekabos, motociklai ir kt. Dažniau policijos aikštelėse atsiduria senesni automobiliai, atitinkantys bendras lietuviško autoparko tendencijas (vidutinis lengvųjų keleivinių automobilių parko amžius Lietuvoje siekia apie 14,7 metų). Didesnė dalis šių automobilių registruota Lietuvoje, tačiau nemaža dalis yra vogti arba su suklastotais identifikaciniais numeriais (rugpjūčio pabaigoje tokių automobilių buvo apie 150).

Automobilių laikymo trukmė ir konfiskavimas

Kai kurie aikštelėje atsidūrę automobiliai savininkus pasiekia greitai. Tai nutinka, kai automobilį vairavo kitas asmuo, kuris buvo neblaivus, o savininkas neprivalo atsakyti už jo veiksmus. Tokiu atveju automobilis aikštelėje neužsibūna.

Tačiau automobiliams gali būti numatytas ir konfiskavimas, laukiant teismo ar prokuroro sprendimų. Tokiu atveju transporto priemonė gali būti laikoma nuo vieno iki kelių mėnesių. Ilgiausiai automobiliai užsibūna, kai įtariama vagystė, suklastotas identifikacinis numeris arba kai transporto priemonė naudota kaip nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas. Tokiais atvejais saugojimas gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.

Pasitaiko atvejų, kai automobilių savininkai nenori jų atsiimti. Tokiu atveju policija kreipiasi į teismą dėl transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo valstybės nuosavybėn. Vis dėlto, kai kurie automobiliai negali būti perduoti valstybei dėl ilgai užsitęsusių teisminių procesų.

Transporto priemonės konfiskavimo rizika ir teismų praktika

Už tam tikrus KET pažeidimus automobilis gali būti konfiskuotas. Teismai vis dažniau vertina ne tik patį pažeidimą, bet ir automobilio savininko elgesio modelį. Jei savininkas leidžia vairuoti asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti ar anksčiau baustam už šiurkščius KET pažeidimus, jis prisiima riziką.

Teismai ypač atidžiai ir įvairiapusiškai išnagrinėja automobilio, priklausančio kitam asmeniui, atsiradimo aplinkybes pas pažeidėją. Pavyzdžiui, vienoje byloje pažeidėjas vairavo močiutei priklausančią transporto priemonę. Močiutė sakė, kad automobilio raktelių anūkui pažeidimo dieną nedavė, anūkas automobilį pasiėmė savavališkai be močiutės leidimo. Kitoje byloje automobilio savininkė prieš išvykdama į užsienį, automobilį paliko aptvertoje namo valdos teritorijoje, automobilio akumuliatorių atjungė, raktus ir dokumentus paslėpė. O namų valdą paliko saugoti pažįstamam, kuriuo pasitikėjo.

Konfiskuotos transporto priemonės savininkas bei pažeidėjas su prašymu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydami panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo taikytas transporto priemonės konfiskavimas. Prašyme transporto priemonės savininkas nurodė, kad jis žinojo, kad pažeidėjas turi teisę vairuoti automobilius, tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti aplinkybių, kad jis turi galiojančią nuobaudą už automobilio vairavimą esant neblaiviam, kad jis vairuos automobilį pavartojęs alkoholio. Tačiau teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pažeidėjas baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o vairuodamas žemesnių grandžių konfiskuotą transporto priemonę, buvo baustas šešis kartus, tarp kurių ir už vairavimą neblaiviam. Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog transporto priemonės savininkas būtų neveiksnus arba ribotai veiksnus ir galėtų netinkamai suvokti jį supančią aplinką bei įvertinti tam tikras aplinkybes. Todėl būdamas pakankamai nuovokus ir perduodamas savo transporto priemonę naudoti pažeidėjui transporto priemonės savininkas neabejotinai suprato, jog naudodamasis ja pažeidėjas turi galimybę padaryti ne tik KET ar kitus administracinius pažeidimus, tačiau ir nusikalstamas veikas.

Suvokdamas tai ir perduodamas savo transporto priemonę kitam asmeniui transporto priemonės savininkas neabejotinai prisiėmė daikto - transporto priemonės - atsitiktinio žuvimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-2017). Štai byloje, teismas konstatavo, kad automobilio savininkė, žinodama, jog jos draugas, su kuriuo buvo pora ir vedė bendrą ūkį, neturi teisės vairuoti transporto priemones, žinodama apie ankstesnes nuobaudas už padarytus pažeidimus šiam valdant jos vardu registruotus automobilius, nebuvo pakankamai apdairi, su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai ir neužtikrino, jog pažeidėjas nepasinaudotų jos vardu registruota transporto priemone bei tokiu būdu negalėtų pasinaudoti jai priklausančiu automobiliu ir nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Ir tokiu būdu automobilio savininkė sudarė sąlygas savo turtą naudoti priešingiems visuomenės interesams (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-243-2025).

Kitoje byloje taip pat buvo konfiskuotas MB priklausantis automobilis, teismui konstatavus, kad MB direktorė elgėsi nerūpestingai ir leido vairuoti šią transporto priemonę neturinčiam teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktam sutuoktiniui. Teismas nustatė, kad MB direktorei buvo žinoma, jog jos sutuoktinis neturi teisės vairuoti, transporto priemonė buvo laikoma direktorės ir jos sutuoktinės gyvenamosios vietos kieme, prieiga prie transporto priemonės raktelių pažeidėjui nebuvo niekaip ribojama ir aptariama transporto priemone važinėjo nuolat (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-53-2025).

Sprendžiant, ar automobilio savininkas, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, žinojo (automobilio savininkas), kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, vertinamas transporto priemonės savininko elgesys, aiškinamasi, ar yra savininko elgesio ryšys su transporto priemonės panaudojimu darant pažeidimą. Tokiose situacijose kiekvienas žodis, kiekviena aplinkybė ir net menkiausia detalė gali nulemti, ar Jums priklausantis automobilis bus konfiskuotas, ar pavyks apsiginti. Teismai vis dažniau vertina ne tik savininko paaiškinimus, bet viso elgesio modelį, todėl spontaniškas, neapgalvotas paaiškinimas gali kainuoti tūkstančius eurų vertės turtą.

ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylose gali būti konfiskuotas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Ši sąlyga taikytina tais atvejais, kai byloje nustatyta, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotiną turtą perleido savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, t. y. su juo (jais) sudarė sandorį. Jeigu nėra nė vienos ANK 29 straipsnio 4 dalyje reikalaujamos sąlygos transporto priemonės konfiskavimas nėra galimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, yra ne kartą pasisakyta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būdas yra galimas. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog taikant Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas.

Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Iš gausios praktikos, teismai įvertina aplinkybes skirdami ar neskirdami papildomą administracinio poveikio priemonę - transporto priemonės konfiskavimą.

Laikinas asmens sulaikymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 140 straipsnis reglamentuoja laikino asmens sulaikymo tvarką ir terminus. Svarbu žinoti, kad sulaikymas yra trumpalaikė priemonė, siekiant užtikrinti asmens atvykimą pas tyrėją ar prokurorą, arba, kai reikia atlikti skubius proceso veiksmus.

Sulaikymo pagrindai ir tvarka

1. Prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo.
2. Apie kiekvieną ikiteisminio tyrimo pareigūno ar kito asmens sulaikytą asmenį per įmanomai trumpiausią laiką turi būti pranešta prokurorui ir jam pateikti dokumentai, pagal kuriuos asmuo buvo sulaikytas, ar šių dokumentų nuorašas.
3. Prokuroras, susipažinęs su asmens laikino sulaikymo dokumentais, privalo nedelsdamas įvertinti laikino sulaikymo teisėtumą ir pagrįstumą.
4. Įvertinęs asmens laikino sulaikymo teisėtumą ir pagrįstumą, prokuroras rezoliucija patvirtina arba BPK 170 straipsnio 3 dalies pagrindu nutarimu panaikina paskirtą laikiną sulaikymą.

Sulaikymo terminai

• Maksimalus laikino sulaikymo terminas yra keturiasdešimt aštuonios valandos.
• Jei sulaikomas asmuo anksčiau procese buvo apklaustas kaip įtariamasis, laikinas sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip dvidešimt keturias valandas; prokuroro nutarimu šis terminas gali būti pratęstas iki maksimalaus laikino sulaikymo termino.
• Sulaikymas negali trukti ilgiau, negu tai būtina asmens tapatybei nustatyti ir (ar) būtiniems proceso veiksmams atlikti. Šie veiksmai turi būti atlikti per įmanomai trumpiausią terminą.

Kitos svarbios nuostatos

• Apie asmens sulaikymą per įmanomai trumpiausią laiką ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras surašo laikino sulaikymo protokolą.
• Laikinai sulaikytas asmuo nedelsiant pristatomas į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokuratūrą, ar laikino sulaikymo vietą, ar vietą, kurioje atliekamas proceso veiksmas, kuriame laikinai sulaikytas asmuo privalo ar sutinka dalyvauti.
• Sulaikytas asmuo ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas (jei sulaikytas darant nusikalstamą veiką) arba nedelsiant (jei sulaikytas po nusikalstamos veikos) turi būti apklaustas kaip įtariamasis.
• Jei laikinai sulaikytas asmuo prašo per apklausą užtikrinti gynėjo dalyvavimą, apklausa atidedama iki gynėjo atvykimo.
• Apie asmens laikiną sulaikymą ir jo laikino sulaikymo vietą nedelsiant pranešama BPK 128 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.
• Asmens laikinas sulaikymas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundas paduodamas per ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą, dėl kurio veiksmo ar sprendimo skundžiamasi. Teisėjas privalo skundą išnagrinėti per dvidešimt valandų nuo skundo gavimo momento. Jeigu teisėjas patenkina skundą, sulaikytas asmuo nedelsiant paleidžiamas, išskyrus atvejus, kai jam paskirtas suėmimas.

tags: #automobilis #yra #sulaikomas