Krūtų ligų diagnostika yra itin svarbi ankstyvam vėžio nustatymui ir sėkmingam gydymui. Šiuolaikinėje medicinoje naudojami įvairūs tyrimo metodai, kurie leidžia detaliai įvertinti krūtų audinius ir laiku aptikti pakitimus.
Automatinė krūtų ultragarso sistema (ABUS)
Automatinė krūtų ultragarso sistema (ABUS) - tai pažangi diagnostinė technologija, skirta krūtų tyrimams. Ši automatizuota sistema leidžia standartizuotai ir nuosekliai tirti krūtų audinius, užtikrinant, kad nė viena krūties dalis nebūtų praleista.
ABUS technologija yra ypač efektyvi moterims su tankiu liaukiniu krūties audiniu, kuriame mamogramose gali būti sunku pastebėti vėžio požymius. Įdomus ir šiek tiek gąsdinantis faktas yra tai, jog esant tankiam liaukiniam audiniui kas antrai moteriai mamogramose vėžys gali likti nepastebėtas. To išvengti padeda ultragarsinis ar ABUS tyrimas.
Kam reikalingas ABUS tyrimas?
ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. Paprastai tai dauguma moterų iki penkiasdešimties metų amžiaus, bei dalis vyresnių moterų, turinčių gausų liaukinį audinį. Tyrimas aktualiausias:
- Tikrinantis profilaktiškai.
- Stebint jau žinomus nepiktybinius pokyčius krūtyse.
- Moterims, dalyvavusioms profilaktinėje patikroje dėl krūties vėžio, kai nerandama patologinių pokyčių, tačiau atžymimas tankus liaukinis krūties audinys.
ABUS tyrimo privalumai
Didžiausias ABUS tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu.
- Aukšta vaizdų raiška ir didelis vėžio nustatymo dažnis.
- Standartizuotas tyrimas, mažiau priklausomas nuo tyrėjo patirties.
- Tinka visoms amžiaus grupėms ir moterims su tankiu liaukiniu krūties audiniu.
- Tyrimas yra visiškai saugus, kadangi tyrimo metu nėra naudojama jonizuojanti spinduliuotė.
ABUS tyrimo eiga ir skausmingumas
Tyrimo metu moteris guli ant nugaros, o krūtį patepus ultragarsui laidžiu geliu, ultragarso jutiklis, kiek paspausdamas krūtį, juda nuo krūties apačios iki viršaus, paprastai per tris kartus nuskenuodamas visą krūties audinį. Skausmingumas priklauso tik nuo krūtų jautrumo paspaudimui. Reikia paminėti, kad tyrimo metu moteris gali pasirinkti, kokiu stiprumu galima paspausti krūtį (trys laipsniai). Tyrimas gali būti kažkiek nemalonus moterims su jautriomis krūtimis, taip pat moterims prieš mėnesines.
ABUS tyrimas trunka nuo dešimties iki penkiolikos minučių, priklausomai nuo krūtų dydžio bei tyrimą atliekančio radiologijos technologo įgūdžių. Atsakymas pacientei pateikiamas po gydytojo radiologo išvadų. Dėka standartizuotos vertinimo procedūros ABUS tyrimo vaizdų vertinimas yra kiek greitesnis ir paprastesnis. Profilaktiškai tyrimą rekomenduojama atlikti kasmet.
ABUS tyrimas nėštumo ir žindymo metu
Taip, tyrimą atlikti galima, tačiau krūtimi maitinančiai moteriai toks tyrimas gali būti mažesnio informatyvumo dėl pienu praplėstų latakų (kaip ir paprastas ultragarso tyrimas).
Mamografija
Mamografija - tai vienas svarbiausių krūtų ligų tyrimų, atliekamas mamografu, naudojant rentgeno spindulius, siekiant išgauti detalų krūties vaizdą. Šio tyrimo tikslas - aptikti įvairius krūtų pakitimus - cistas, riebalines sankaupas ar navikus. Šis tyrimas yra vienas pagrindinių metodų, taikomų krūties vėžio diagnostikai. Tyrimo tikslumas siekia 95 proc. Dėka mamografijos tyrimo galima aptikti iki 85-90% krūties vėžio atvejų. Taigi galima aptikti auglį dvejais metais anksčiau nei jis bus apčiuopiamas.
Mamogramas tikslingiausia daryti ne jaunesnėms kaip 40 metų moterims. Jaunesnių moterų krūties liaukinis audinys tankus, pro jį blogiau praeina rentgeno spinduliai, todėl sunkiau tiksliai diagnozuoti. Apie 40-50-uosius metus, artėjant menopauzei arba jai jau prasidėjus, krūties liaukinis audinys nyksta, lieka daugiau riebalinio audinio, per kurį spinduliai labai gerai praeina ir išryškėja visi patologiniai dariniai krūtyse. Tuo paremta ši tyrimo metodika. Pagal krūties vėžio diagnostinės atrankos programas paprastai mamografinis tyrimas atliekamas vyresnėms nei 50 metų moterims dėl jų krūtų audinio ypatybių ir todėl, kad šio amžiaus moterims didesnė tikimybė rasti pakitimų.
Mamografijos eiga ir diskomfortas
Pirmiausiai radiologijos technologas supažindina pacientę su tyrimo eiga, atsako į jai rūpimus klausimus. Tyrimas atliekamas stovint ar sėdint priešais mamografą. Kiekvienos mamografijos atlikimo metu krūtis padedama ant metalinio stalelio, atsargiai prispaudžiama plastikine plokštele (prispaudimas trunka 5-10 sekundžių) ir peršviečiama rentgeno spinduliais - šiuo momentu labai svarbu nejudėti. Visa procedūra su pasiruošimu trunka apie 5-10 minučių.
Neretai nuo mamogramos tyrimo moteris sustabdo skausmo baimė. Nors tyrimais nustatyta, kad tik 4 moterys iš 100 mamogramos atlikimo metu patiria skausmą, tačiau labai svarbu tinkamai suspausti moters krūtis, kad gaunamas vaizdas būtų kuo tikslesnis, o tiriamoji gautų mažesnę jonizuojančios spinduliuotės dozę. Mamografijos metu patiriamo krūties spaudimo moterys neturėtų bijoti - jis trunka kelias sekundes ir tikrai visos moterys iškenčia, netgi patyrusios krūties operacijas. Praktiškai nuo to suspaudimo, kurį aparatas reguliuoja pats, priklauso mamogramos kokybė.
Mamografijos rūšys ir kompensavimas
- Atrankinė mamograma: Tyrimas kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis 45-74 metų (imtinai) moterims, kurioms kartą per 2 metus priklauso nemokamas mamografijos tyrimas ir jo įvertinimas pagal valstybės finansuojamą atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programą.
- Diagnostinė mamograma: Tyrimas kompensuojamas PSDF lėšomis moterims, kurios nepriklauso valstybės finansuojamai atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programai, tačiau turi nusiskundimų.
- Profilaktinė mamograma: Moterys, pageidaujančios profilaktiškai pasitikrinti, mamografijos tyrimą gali atlikti mokamai.
3D mamografija (Tomosintezė)
Tomosintezė, dažnai žinoma kaip 3D mamografija, yra naujas skaitmeninės rentgeno mamografijos tipas, kuriuo gaunami 2D ir 3D krūtų vaizdai. 3D mamografija yra krūties vėžio atrankos metodika, pagal kurią ieškoma ligos tiems, kurie neturi jokių požymių ar simptomų. Ši technologija pateikia ir 3D, ir standartinius 2D vaizdus. Abiejų šių vaizdų derinys suteikia išsamių įžvalgų. Tyrimai rodo, kad dauguma vėžio atvejų nustatomi atliekant patikrą naudojant šią pažangią techniką.
3D mamografijos rizika ir privalumai
Yra tam tikrų rizikos veiksnių, susijusių su 3D mamografija, pavyzdžiui, radiacinė ekspozicija ir galimas navikų neaptikimas (nors ir rečiau nei 2D). Taip pat pasitaiko klaidingai teigiamų rezultatų, kai anomalija pasirodo esanti gerybinis darinys. Tačiau 3D mamografija yra pažangesnė procedūra nei 2D mamografija, ypač vyresnėms nei 65 metų moterims, kuriai ji yra veiksmingesnė.
Proceso požiūriu tomosintezė yra gana panaši į standartinę mamografiją. Net tomosintezėje naudojamas vaizdo gavimo aparatas yra toks pat, kaip ir standartinėje mamografijoje. Rentgeno vamzdelis proceso metu judės lanku per jūsų krūtį. Procedūros metu per 11 sekundes bus užfiksuota 7 Jūsų krūties nuotraukų. Po to pakeisite pozicijas, kad būtų galima fotografuoti kitą krūtį. Jūsų nuotraukos bus įkeltos į kompiuterį, kuris po operacijos sukurs 3D abiejų krūtų vaizdą.
Krūtų ultragarsinis tyrimas
Krūtų ultragarsinis tyrimas - tai instrumentinis tyrimas, atliekamas naudojant aukšto dažnio garso bangas, siekiant ištirti krūtis. Šis tyrimas yra neskausmingas ir trunka keletą minučių. Jį atlieka gydytojas radiologas.
Tyrimo metu moteris guli ant nugaros, krūtys ištepamos specialiu geliu, kad kontaktas tarp aparato daviklio ir odos būtų glaudesnis. Garso bangų daviklis, prietaisas, panašus į mikrofoną, vedžiojamas krūties paviršiumi. Aukšto dažnio garso bangos, sklisdamos į krūtį, savo kelyje sutinka įvairaus tankio audinių ir, atsimušusios į juos, aidu grįžta į echoskopo kompiuterinę dalį. Krūties audinio vaizdai matomi ekrane, galima juos analizuoti.
Svarbus tyrimo ultragarsu privalumas yra tame, jog juo galima aiškiai atskirti nepiktybinį darinį, pvz., cistą ir piktybinį auglį, kurie mamogramoje neretai atrodo labai panašiai. Ultragarsinis tyrimas leidžia lengvai atskirti cistinius darinius nuo solidinės struktūros darinių, įvertinti latakus bei juose aptinkamus darinius, įvertinti jų vidinę struktūrą. Tai yra būtina, kai mamografinio tyrimo metu aptinkamas įtartinas darinys. Kartais, siekiant gauti papildomų duomenų, atliekamas spalvoto doplerio ultragarsinis krūties tyrimas.
Jaunoms moterims, kurių krūtyse vyrauja liaukinis audinys, pirmo pasirinkimo tyrimas yra ultragarsas, nes ultragarsu geriau įvertinamas liaukinis audinys, kai tuo tarpu rentgeno spinduliams (mamografija) liaukinis audinys yra blogiau pralaidus ir gali užstoti įvairius darinius krūtyse.
Krūtų MRT (Magnetinio rezonanso tomografija)
Krūtų MRT - vienas iš naujausių, pažangiausių ir saugiausių tyrimo metodų šiuolaikinėje medicinoje. MRT metu yra naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, kurių pagalba išgaunamas detalus vidaus organų ir minkštųjų audinių vaizdas.
Atliekant krūtų MRT tyrimą, moteris guli ant pilvo, krūtys įdedamos į specialius rezervuarus (krūtų ritės). Atliekant tyrimą į veną leidžiama intraveninė kontrastinė medžiaga - ji skirta, kad tyrimas būtų informatyvesnis ir tyrimą vertinantis gydytojas galėtų atlikti išsamų tyrimo įvertinimą.
Ko tikėtis iš krūties MRT tyrimo
Biopsija - galutinei diagnozei patvirtinti
Siekiant nustatyti tikrąją diagnozę, nepakanka fakto, kad mazgelis krūtyje apčiuopiamas ar aptiktas atlikus mamografinį ar ultragarsinį tyrimą. Galutinė diagnozė nustatoma, kai įtartino krūties naviko ląstelės ištiriamos mikroskopu. Naviko ląstelių gaunama atlikus krūties biopsiją.
Punkcinė biopsija (aspiracinė punkcija)
Punkcinei naviko biopsijai atlikti naudojama plona adata ir švirkštas. Gydytojas, atliekantis biopsiją, pirštais apčiuopia krūties mazgą ir per odą duria į jį. Kai adata įsminga į mazgą, švirkštu išsiurbiama (aspiruojama) jo ląstelių. Gauta medžiaga siunčiama gydytojui patologui ištirti ją mikroskopu ir nustatyti, ar yra vėžio ląstelių. Paprastai prieš šią procedūrą audinių nuskausminti nereikia. Po punkcinės biopsijos dūrio vietoje atsiranda mėlynė, jaučiamas nedidelis skausmas.
Stulpelinė naviko biopsija
Stulpelinei naviko biopsijai atlikti naudojama storašerdė adata, storesnė nei naudojama atliekant punkcinę biopsiją. Manipuliacija atliekama vietinės nejautros sąlygomis. Šia storašerde adata gaunamas didesnis kiekis - 10 mm ilgio ir 2 mm skersmens naviko audinių stulpelis. Paprastai paimami 3-5 naviko audinių stulpeliai. Tiek medžiagos pakanka ne tik nustatyti, ar yra vėžio ląstelių, bet ir atlikti kitus svarbius naviko tyrimus. Gydytojas, atlikdamas stulpelinę biopsiją, veiksmus kontroliuoja apčiuopdamas krūties naviką pirštais arba panaudodamas ultragarsą ar kompiuterinę tomografiją, jei navikas neapčiuopiamas. Po stulpelinės biopsijos krūtyje lieka mėlynė, dūrio vieta skausminga.
Incizinė ir ekscizinė biopsija
- Incizinė biopsija - tai nedidelės apimties chirurginė operacija, kai prapjaunama oda, pasiekiamas navikas ir išpjaunamas nedidelis jo gabalėlis tyrimui atlikti. Audiniai pasluoksniui susiuvami.
- Ekscizinės biopsijos metodu navikinis mazgas pašalinimas chirurginiu būdu vietinės nejautros sąlygomis. Pašalintas mazgas siunčiamas į patologijos laboratoriją, atliekamas jo mikroskopinis tyrimas.
Šių tipų krūties biopsija gali būti atliekama, kai kitais būdais gauti naviko ląstelių nepavyksta. Galutinai krūties vėžio diagnozė patvirtinama, kai patologas navikinio mazgo ląsteles įvertina mikroskopiškai. Ištiriama, ar navikas piktybinis ir kokia jo morfologinė forma.
Kiti tyrimai
Prie sąvokos „kiti tyrimai“ priskiriami kraujo tyrimai (įskaitant biocheminius), šlapimo tyrimas, padedantys nustatyti, ar nėra metastazių kituose organuose.
HER2 tyrimas
Esant krūties vėžio diagnozei, atliekamas HER2 tyrimas. HER2 receptorius - tai baltymas, kuris kartais randamas ant krūties vėžio ląstelių paviršiaus. Kai žmogaus epidermio faktorius prisijungia prie HER2 receptorių, tuomet vėžio ląstelėms perduodamas signalas greičiau daugintis - stimuliuojamas krūties vėžio augimas. Kai kuriais atvejais krūties vėžio ląstelės turi HER2 receptorius, kitais ne. Kai vėžio ląstelės turi šį receptorių, kalbama apie HER2 teigiamą krūties vėžį. Nustatyta, kad maždaug 1 iš 5 krūties vėžiu sergančių moterų, serga HER2 teigiamu krūties vėžiu. HER2 teigiami krūties piktybiniai navikai auga gerokai greičiau, ligos eiga agresyvesnė nei HER2 neigiamų.
Hormoniniai tyrimai
Diagnozavus krūties vėžį atliekami hormoniniai tyrimai. Kai kurie krūties vėžiai turi receptorių, sąveikaujančių su moteriškaisiais hormonais estrogenu ir progesteronu (šie hormonai gaminami moters kiaušidėse natūraliai). Ši sąveika skatina krūties vėžio vystymąsi.
tags: #automobilis #tyrimu #mamografijas