Eismo įvykiai gali tapti ne tik nemalonia patirtimi, bet ir lemti reikšmingus finansinius nuostolius. Automobiliui patyrus žalą eismo įvykio metu, jo vertė neišvengiamai sumažėja, kas automatiškai atsiliepia transporto priemonės kainai ją pardavinėjant. Tačiau ne visi žino apie galimybę gauti prarastos prekinės vertės kompensaciją iš draudimo bendrovių.
Automobilio prekinės vertės sumažėjimas po eismo įvykio
„Aon Baltic“ transporto žalų administravimo grupės vadovas Gražvydas Stučka pabrėžia, kad
Nemažai automobilių pirkėjų transporto priemonės istoriją tikrina automobilių duomenų platformose, tad daužto automobilio, kaip naujo, parduoti nepavyksta. Visi turėti įvykiai bei apgadinimai automatiškai atsiliepia ir automobilio vertei jį parduodant.
Daužto automobilio pardavimas rinkoje
Remiantis automobilių duomenų įmonės „carVertical“ duomenimis, prieš priimdami sprendimą įsigyti naudotą transporto priemonę, du iš trijų pirkėjų Lietuvoje tikrina automobilio istoriją. Šalies vairuotojai domisi istoriniais įrašais apie ridą, žalą bei užsienyje fiksuotais eksploatacijos faktais. „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas ir komunikacijos vadovas Matas Buzelis teigia, kad nusiderėti perkant naudotą automobilį patyrusiam pirkėjui įprastai pavyksta
„Su nedėkingais istoriniais faktais parduodamą automobilį galima nupirkti reikšmingai pigiau. Aptikta informacija apie suklastotą ridą ar praeityje patirtą didelį eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos struktūrinės automobilio vietos, pirkėjui suteikia stiprų derybinį pranašumą. Ypač jei tai modelis, rečiau sutinkamas rinkoje“, - teigia M. Buzelis.
Renkantis automobilį visada reikėtų vadovautis kelių žingsnių principu: tik patikrinus automobilio istorinius faktus, pereiti prie fizinės apžiūros ir kokybiško bandomojo važiavimo. Neradus jokių priežasčių, dėl kurių reikėtų tokio modelio atsisakyti, rekomenduojama jį patikrinti gerą reputaciją turinčiame servise arba oficialioje atstovybėje. Jei pardavėjas nesutinka automobilio tikrinti pagal pirkėjo pageidavimą, tikriausiai tokio automobilio reikėtų vengti.
APŽIŪRĖKITE LYG PROFESIONALAS! GERIAUSIAS BŪDAS PATIKRINTI NAUDOTĄ AUTO
Draudimo išlaidų įvertinimas
„Citadele Leasing“ filialo Lietuvoje vadovo Vaidoto Gursko teigimu, patekus į eismo įvykį, nukentėjusiojo finansinė situacija iš esmės priklauso nuo to, kokį draudimą vairuotojas yra pasirinkęs savo automobiliui, todėl svarbu jį pasirinkti atsakingai.
Draudžiantis tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAD) mokama mažesnė draudimo įmoka, tačiau išauga rizika, kad nelaimės atveju kompensacija ne pilnai padengs patirtą žalą. O esant eismo įvykio kaltininku - žala kaltininko turtui apskritai nebūtų padengta.
Perkant automobilį lizingu, TPVCAD neužtenka - lizingą suteikusi bendrovė reikalauja automobilį apdrausti KASKO draudimu.
Siekiant sumažinti reikšmingas vienkartines papildomas įmokas, V. Gurskas pastebi, jog lietuviai pirkdami naują automobilį vis dažniau renkasi galimybę mokėti draudimą mėnesinėmis įmokomis, o lizingą išmokėti su likutine verte. Šiuo atveju mėnesinė įmoka yra mažesnė, o beveik visada automobilį lizingu nusipirkęs žmogus gali jį parduoti už likutinę sumą - pavyzdžiui, sudarant 5 metų lizingo sutartį dažniausiai nustatoma apie 30-40 proc. automobilio likutinė vertė. Tai - papildoma saugumo garantija savininkui, kad net pasikeitus rinkos sąlygoms, vis tiek bus galima parduoti automobilį už iš anksto nustatytą kainą.
Prieš perkant naują automobilį ekspertas pataria kritiškai įvertinti ne tik grynąją automobilio vertę, bet ir su juo susijusias eksploatavimo išlaidas. Pavyzdžiui, papildomos išlaidos draudimui, V. Gursko teigimu, įprastai sudaro 2,5-5 proc. automobilio vertės, o įtakos sumai turi vairavimo stažas, istorija, automobilio duomenys, tarp kurių - markė, modelis, galia, variklio tipas ir kt.
Prekinės vertės praradimo išmoka ir jos sąlygos
G. Stučka akcentuoja, jog siekiant gauti automobilio vertės praradimo kompensaciją, būtinoji sąlyga -
„Aon Baltic“ atstovas taip pat atkreipia dėmesį, jog prekinės vertės netekimo dydis iš esmės priklauso nuo automobilio vertės ir nuo pažeidimų stiprumo. Pavyzdžiui, už „VW Polo“ buferio apgadinimą netekta prekinės vertės suma gali būti apie 100 eurų, kai tuo metu stipresnio apgadinimo atveju prabangesnės klasės automobiliui „Audi A6“ prekinės vertės netekimas gali siekti ir iki 2000 eurų.
„Ir nors nukentėjusiam prekinės vertės netekimo išmokos galima reikalauti iš kaltininko TPVCAP draudiko, vis dėlto, praktika rodo, kad tikrai ne visi draudimo atstovai šią paslaugą pasiūlo automobilių savininkams. Be to, ir žala ne visada apskaičiuojama nešališkai“, - teigia G. Stučka.
Teisės aktų nuostatos dėl žalos atlyginimo
15 straipsnis. Pranešimas apie eismo įvykį ir žalos dydžio nustatymas
Nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš atsakingo draudiko ar Biuro, pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui arba Biurui (išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių). Nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos, eismo įvykio dalyvių pasirašytą eismo įvykio deklaraciją (arba jos skaitmeninę kopiją, išskyrus atvejus, kai buvo užpildyta elektroninės eismo įvykio deklaracijos forma), ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes, jeigu į eismo įvykio vietą nebuvo kviesta policija. Taip pat privaloma pateikti informaciją ir turimus dokumentus apie kaltininką, eismo įvykio aplinkybes ir dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą, bei leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.
Kai žala padaryta turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūri atsakingo draudiko arba Biuro įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Atsakingas draudikas ar Biuras nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą, surašyti transporto priemonės apžiūros ataskaitą ir nukentėjusio asmens prašymu pateikti jam ataskaitą susipažinti. Sugadinto ar sunaikinto turto apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus turto sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas ir (arba) vaizdo įrašus, jeigu tai pakankama, kad būtų tinkamai užfiksuotas padarytas turto sugadinimas ar sunaikinimas.
Turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertinimo ataskaitomis, dokumentais, nuotraukomis, vaizdo įrašais. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais. Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per nurodytą terminą ir (arba) nebuvo atlikta apžiūra nuotoliniu būdu, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę įsigyti turto vertinimo paslaugas, kad būtų nustatytas turtui padarytos žalos dydis. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti rinkos kainas atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertinimo paslaugų išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.
Kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sutrikdymo asmens patirta žala.
Žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalai atlyginti netekus maitintojo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie būtų gavę ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.
Asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba Biuras, vadovaudamasis dokumentais, kuriais įrodomos padarytos žalos aplinkybės, faktas ir dydis, ir medicininės apžiūros pažymomis.
Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pateikti pretenzijas dėl padarytos žalos atsakingam draudikui arba Biurui dėl patirtos neturtinės žalos. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir asmenys, nurodyti šio straipsnio 5 dalyje. Atsakingas draudikas ar Biuras, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi kompetentingų subjektų išduotais dokumentais, kuriais įrodoma laikinojo nedarbingumo trukmė, dalyvumo ar neįgalumo lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, kitais įrodymais. Atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir kitus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus.
Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas tvirtina finansų ministras.
Pakaitinio automobilio nuoma po eismo įvykio
Jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje ar remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų ir neturite kitos nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus, mobilumo apribojimus greitai nuvykti į reikiamą vietą ar papildomas išlaidas, atlyginama pakaitinio automobilio nuoma.
Nuomos sąlygos ir apribojimai
Kam atlyginama? Klientams, kurie nukentėjo nuo eismo įvykio kaltininko, apdrausto privalomuoju draudimu.
Kokia paros kaina? Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos. Palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25-30 EUR su PVM.
Kokią transporto priemonę galima nuomotis? Nuomojantis aukštesnės klasės nei vidutinė, tačiau ne aukštesnės klasės nei analogišką sugadintajam pagal markę, modelį, pagaminimo metus automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas.
Nuomos laikotarpis: Apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą. Pailgėjęs nuomos laikotarpis, kuris nėra pagrįstas ir atsirado dėl remonto įmonės kaltės, nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai.
Palyginimui, įprastai kompensuojamas nuomos laikotarpis:
- Sugadinta iki 3 dalių, kurias reikia remontuoti ir dažyti: remonto trukmė iki 3-5 d. d.
- Sugadinta iki 5 dalių: remonto trukmė iki 5-8 d. d.
- Daugiau nei 5 dalys: remonto trukmė gali būti virš 8 d. d.
Jei transporto priemonė sugadinta nepataisomai, nuomotis galima iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje. Apie nuomos pradžią prašoma informuoti draudimo bendrovę.
Veiksmų seka po eismo įvykio
LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas pabrėžė, kad kiekvienam vairuotojui reikėtų prisiminti pagrindinius veiksmus patekus į eismo įvykį.
Esminiai veiksmai eismo įvykio metu:
Sustoti ir pažymėti įvykio vietą: Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka.
Pasilikti įvykio vietoje ir pranešti policijai: Pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina. Būtina kviesti policiją, jei eismo įvykio metu sužalotas žmogus, kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs, kaltininkas teikia įtartiną informaciją arba atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją.
Pirmoji pagalba ir atsakingų institucijų informavimas: Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti. Informuoti atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją.
Vengti svaigiųjų medžiagų: Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
Pildyti eismo įvykio deklaraciją: Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, ir visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės, gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija nekviečiama. Popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant deklaraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas.
Alternatyvos deklaracijai: Jei nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroninės deklaracijos per programėlę draudimoįvykiai.lt, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, nurodant eismo įvykio dalyvių ir transporto priemonių duomenis bei liudininkus.
Žalos mažinimas: Visi eismo įvykio dalyviai turi imtis jiems prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą.
Fiksavimas: Nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ar kitą eismo įvykio metu sugadintą turtą. Nuotraukose turėtų matytis transporto priemonių sugadinimai ir valstybiniai registracijos numeriai.
Apsikeitimas informacija: Eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtina civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti.
APŽIŪRĖKITE LYG PROFESIONALAS! GERIAUSIAS BŪDAS PATIKRINTI NAUDOTĄ AUTO
Sugadinto automobilio transportavimas
Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (buvo sužalotas, išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę. Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.
Atsakomybė už automobilį sužalojus vairuotoją
Jei eismo įvykio metu sužalojamas eismo įvykio dalyvis, policija registruoja tokį įvykį ir eismo įvykio fiksavimo, protokolavimo veiksmus atlieka policijos pareigūnai.
Draudimo žalos atlyginimas ir atsakomybė
Draudimo žalos atlyginimas po autoįvykio - tai procesas, kurio metu draudimo bendrovė atlygina finansinius nuostolius, patirtus dėl eismo įvykio. Tai apima tiek transporto priemonės remonto, tiek žalos asmeniui atlyginimą, priklausomai nuo to, kokio tipo draudimą turi eismo įvykio dalyviai.
Draudimo pareigos ir žalos atlyginimo procesas
Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
Draudimo bendrovė privalo atlyginti šiuos nuostolius:
Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas (jei turto remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio), žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Jei sugadintas automobilis remontuojamas ne draudimo bendrovės rekomenduotoje remonto įmonėje, nukentėjusysis apie tai turi pranešti draudimo bendrovei. Jei nustatoma, kad sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą.
Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos.
Nukentėjusio asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo automobilis, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti.
Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas. Toks netekimas apskaičiuojamas automobiliams ne senesniems kaip 60 mėnesių, skaičiuojant automobilio senumą nuo pirmos registracijos dienos iki eismo įvykio dienos.
Žalos atlyginimo trukmė
Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Taip pat - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.
KASKO draudimo atveju žalos atlyginimas paprastai yra greitesnis. Civilinės atsakomybės draudimo atveju, jei žala padaryta dėl kito eismo dalyvio kaltės, procesas gali užtrukti ilgiau. Išmokos dydis priklauso nuo padarytos žalos tipo ir dydžio. Jei žala yra nedidelė ir aiški, pavyzdžiui, nesudėtingas transporto priemonės sugadinimas, išmoka gali būti atlikta per 3 darbo dienas nuo visų dokumentų gavimo. Kai žala yra didesnė, pavyzdžiui, jei reikalingas remontas arba medicininės paslaugos, išmoka gali būti mokama dalimis.
Kad žalos atlyginimas vyktų kuo sklandžiau, svarbu kuo greičiau pranešti apie eismo įvykį draudimo bendrovei ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
Dažni incidentai ir draudimo niuansai
Išvažiavus į kelią, gali laukti įvairūs netikėtumai: eismo įvykio metu apgadintas kito vairuotojo automobilis, nuverstas kelio ženklas, rastos subraižytos durelės automobilių stovėjimo aikštelėje, susidūrimas su laukiniu gyvūnu.
Privalomasis civilinės atsakomybės (TPVCAD) ir KASKO draudimas
„Privalomasis draudimas, kuriuo turi būti apsidraudę visi vairuotojai, apima jų civilinę atsakomybę. Dažniausiai eismo įvykių metu nukenčia daiktai - apgadinami automobiliai, nuverčiami kelio ženklai ar atitvarai, sugadinami apšvietimo stulpai ar gyvenamųjų namų tvoros. Vidutinė draudimo išmoka tokiu atveju sudaro 950 eurų. Tik 5 proc. Transporto priemonių vairuotojų privalomasis civilinės atsakomybės (TPVPCA) draudimas už eismo įvykio kaltininką atlygina kitiems asmenims ir jų turtui padarytą žalą - kitaip tariant, vairuotojui nebereikia rūpintis svetimo automobilio taisymu.
KASKO draudimas, priešingai nei TPVPCA, yra skirtas apsaugoti savo transporto priemonę: patirta žala atlyginama avarijos, vagystės, vandalizmo, stichinės nelaimės ir nelaimingo atsitikimo atveju. Kartais dar vyrauja nuomonė, kad KASKO draudimas yra prabangos prekė ir apdrausti galima tik naujus arba perkamus lizingu automobilius, kuriems toks draudimas yra privalomas.
„Svarstant, ar verta papildomai įsigyti KASKO draudimą, klientams rekomenduojame įsivertinti, kiek galima žala sujauktų jų finansinius srautus - ar jie pajėgs savomis lėšomis padengti automobilio remonto kaštus, ar galės tam tikrą laiko periodą išsiversti be pakaitinio automobilio.“
Pasitaiko, kad nedidelėse daugiabučių stovėjimo aikštelėse automobilius užkliudo ir iš įvykio vietos pasišalina kiti vairuotojai. Tokiais atvejais, radus apgadintą automobilį ir esant neaiškiam kaltininkui, žala dažniausiai siekia apie 500 eurų, o KASKO draudimo išmokos tiesiogiai priklauso nuo automobilio markės, modelio, gamybos metų ir apgadinimų pobūdžio.
KASKO draudimu apdraustam automobiliui nukentėjus dėl duobių, patartina į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus ir užregistruoti įvykį. Turėdamas policijos pažymą, draudikas gali kreiptis į kelio savininką ar kelininkus dėl žalos atlyginimo. Tada būtų ne tik atlyginti nuostoliai, bet ir būtų išsaugota drausmingumo kategorija.
Kada draudimas neatlygina žalos?
Užliejimo atveju nuostoliai neatlyginami, jei vanduo, sniegas, purvas patenka į apdraustų patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus (stogą, išorines sienas, langus, duris), išskyrus tuos atvejus, kai šios angos atsirado dėl stichijos ir yra nuostolių, padarytų pastatams. Taip pat, jei pastatas nebaigtas statyti ar jame vyksta kapitalinis remontas (t.y. stichinės nelaimės atveju nuostoliai atlyginami tik tuo atveju, jei jie kilo dėl netikėto įvykio ir ne dėl paties apsidraudusiojo kaltės).
Jeigu turtą nuniokojo vandalai, žala neatlyginama, jei pastatas ar jo dalis buvo sugadinta iš išorės, nebandant įsibrauti į vidų, taip pat jei vienintelis nuostolis - stiklo dūžis, nebent buvote papildomai nuo jo apsidraudę.
Dviratininko padarytus nuostolius draudimo kompanija atlygintų tik tada, jei jis būtų apsidraudęs asmens civilinės atsakomybės draudimo rūšimi.
tags: #automobilio #zala #nusidevejimas #kam #neskaiciuojamas