Automobilio stiklo pridavimas ir rūšiavimas

Stiklas yra tvariausia medžiaga, kurią galima perdirbti neribotą kiekį kartų. Tinkamai išrūšiuotas ir perdirbtas stiklas tausoja gamtos išteklius, mažina oro, vandens ir aplinkos taršą.

Visgi, ne viskas, kas dūžta, gali būti rūšiuojama į stiklo konteinerį. Gyventojai vis dar klysta, į stiklo pakuočių atliekoms skirtus konteinerius rūšiuodami ne tik stiklo pakuotes, bet ir kitas stiklo žaliavas. Greta daugiabučių namų stovintys ar individualių valdų gyventojų turimi stiklo konteineriai nėra skirti visoms stiklo atliekoms.

Stiklo pakuočių rūšiavimas

VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras pažymi, kad į stiklo pakuočių atliekų surinkimo konteinerius gali būti metamos tik stiklo pakuotės, tokios kaip stiklainiai ir stikliniai buteliai, kurie gali būti naudojami pakartotinai ilgą laiką.

Svarbu atminti, kad stiklainiai turi būti be metalinių dangtelių - pastaruosius reikia išrūšiuoti į plastiko pakuočių atliekoms skirtą konteinerį. Stiklo tara turi būti pilnai ištuštinta, tačiau jos išplauti nėra būtina. Svarbiausia, kad pakuotės būtų švarios, be maisto, skysčių ir neužterštų kitų konteineryje esančių atliekų.

Pusės litro užsukamus stiklainius renka ir dalijimosi daiktais stotelės „Daiktų kiemas“, kurios gyventojų pristatytus stiklainius perduoda paramos ir labdaros fondui „Maisto bankas“.

Kitas stiklas ir jo pridavimas

Kitų buityje susidarančių stiklo atliekų rūšiuoti į stiklo konteinerį negalima. Nei stiklo pakuočių, nei kitų stiklo atliekų negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius.

Vienos iš dažniausiai pasitaikančių klaidingai rūšiuojamų atliekų yra langų ir automobilių stiklai. Šie stiklai yra gaminami iš kitokių medžiagų nei mums įprasta stiklo tara, todėl dėl savo sudėties turi būti perdirbami naudojant specialias technologijas, kurios leistų nuo stiklo atskirti plastiką, gumą, klijų likučius ir kitas medžiagas.

Veidrodžiai, porcelianas, krištolas, stikliniai indai, keramika, dezinfekcinių priemonių buteliai, elektronikos lemputės, televizorių ekranai, namų langų stiklas turi būti pristatomas į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

Automobilio stiklo pridavimas

Automobilio langų stiklas priimamas Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne (Jurgeliškių k. 9, Šiaulių r.).

Kiekviename automobilyje yra apie 70 kg stiklo. Lietuvoje per metus išardoma apie 33-37 tūkst. naudoti nebetinkamų automobilių, todėl kasmet susidaro apie 2,5 tūkst. tonų automobilinio stiklo. Jo negalima mesti nei į buitinių atliekų konteinerius, nei į specializuotus stiklo pakuočių konteinerius.

Automobilių stiklą Lietuvoje surenka vos kelios bendrovės. Už tokio stiklo pridavimą imamas mokestis, todėl tikėtina, kad apie 2 tūkst. tonų automobilių stiklų kasmet patenka į sąvartynus arba atsiduria pakelėse ar kitose nuošalesnėse vietose.

Automobilių stiklus surenkančios atliekų tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius teigia, jog pas juos per metus pakliūva apie 50 tonų automobilių stiklo. Įmonėje stiklai rūšiuojami ir vežami perdirbimui į užsienio šalis.

„Įrangą ekonomiškai naudinga būtų įsigyti ir naudoti tokiu atveju, jei Lietuvoje būtų surenkama bent apie 900-1000 tonų automobilių stiklo atliekų kasmet“, - sako A. Puškorius. Viena iš priežasčių, kodėl automobilių stiklo atliekų surenkama tiek mažai - už jo pridavimą atliekų turėtojai turi mokėti šių atliekų surinkėjams.

Automobilių stiklą galima remontuoti ar panaudoti kitai transporto priemonei. Jei vis tik stiklas netinkamas naudojimui, jis keliauja perdirbimui. Kai kurių šaltinių duomenimis, pavyzdžiui, JAV kasmet keičiama apie 15 mln. automobilių stiklų ir dauguma jų patenka į sąvartynus.

Informacija ant automobilio stiklo

Ant kiekvieno automobilio lango, ypač priekinio stiklo, yra keletas svarbių įrašų. Šie ženklai nėra atsitiktiniai - jie suteikia svarbią informaciją apie automobilio saugumą, stiklo kilmę ir netgi galimą avarijų istoriją.

Simbolių reikšmės

• Didžioji raidė „E“ apskritime, po kurios eina skaičius (pvz., E20), yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių simbolių.
• Ženklas „43R“ rodo, kad stiklas atitinka Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (UNECE) reglamento Nr. 43 reikalavimus.
• Taip pat galima pamatyti ženklą, kuris prasideda „AS“ ir po kurio eina skaičius.
• Šalia šio ženklo gali būti raidė M, po kurios eina skaičius, pvz., M5.

Gamintojas ir gamybos data

Jei ant jūsų automobilio stiklo yra tik gamintojo logotipas, pvz., „Toyota“, „BMW“ ar „Volkswagen“, tai greičiausiai yra originali detalė. Tačiau jei ant žymos yra nurodyta kita prekės ženklo pavadinimas, pvz., Saint-Gobain, Pilkington arba NordGlass, tai stiklas greičiausiai buvo pagamintas tiekėjo.

Viena iš labiausiai informatyvių detalių ant automobilio stiklo yra gamybos datos kodas. Jis paprastai spausdinamas šalia kitų simbolių kaip skaičių ir taškų seka. Taškų skaičius rodo mėnesį (1 taškas = sausio mėn., 2 taškai = vasario mėn. ir t. t.). Jei stiklo gamybos data nesutampa su automobilio pagaminimo metais, tai greičiausiai reiškia, kad stiklas buvo pakeistas.

Žymos ant automobilių stiklų veikia kaip paslėptas „pasas“, pasakojantis automobilio istoriją. Jų patikrinimas užtrunka tik keletą minučių ir gali atskleisti, ar automobilis buvo remontuotas, perdažytas ar pateko į avariją.

Automobilių atliekų tvarkymas

Nesvarbu, ar keičiate automobilio detalę ar seną transporto priemonę nauja, būtina nepamiršti, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų atliekos turi būti perduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti jų surinkimu ir tvarkymu. Pagal teisės aktus, kurių įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos bei policija, seno, nebevažiuojančio automobilio savininkas privalo pasirūpinti seno automobilio atliekų sutvarkymu.

„Į aplinką patekusios automobilių atliekos gali užteršti ją pavojingomis ir toksiškomis medžiagomis. Atliekų tvarkytojai pasirūpina, kad kuo daugiau automobilių dalių būtų perdirbta ar pakartotinai panaudota. Tai leidžia sumažinti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių poveikį aplinkai ir taupyti gamtos išteklius.“

Dažniausios automobilių atliekos ir jų tvarkymas

• Alyva ir filtrai

  Lietuvoje šiuo metu panaudota transporto priemonių vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva turi neigiamą vertę, todėl neretai ji tiesiog yra neteisėtai deginama ar ja šildomos patalpos. Visgi, panaudotas tepalas yra stipriai užterštas įvairiais metalais (alyva turi beveik trečdalį Mendelejevo lentelės elementų), todėl jį būtina perdirbti. Alyvos atliekų degimo metu išsiskiria sunkiųjų metalų dalelės, kurios nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvą bei gruntinį vandenį.

  Panaudoti automobilių tepalų, kuro ir oro filtrai, jei netinkamai tvarkomi, kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Kuro ir tepalų filtruose yra ne tik metalo, bet ir alyvos, oro filtruose - plastmasės ir filtruojančios medžiagos. Metalą galima daug kartų perdirbti, nes jo pagrindinės savybės nekinta.

• Akumuliatoriai

  Pavyzdžiui, kai akumuliatoriai yra tvarkomi netinkamai, jų gamyboje naudojama sieros rūgštis garuoja ir patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus, o išbėgusi ant žemės gali toje vietoje išdeginti augmeniją, įsiskverbti į dirvožemį, o per jį patekti į gruntinius vandenis.

  Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios laikosi ir Lietuva, numato, kad švino turintys akumuliatoriai turi būti surenkami ir saugiai perdirbami, o po perdirbimo proceso gautos medžiagos dar kartą panaudotos naujiems gaminiams. Maždaug net 98 proc. automobilių akumuliatorių sudedamųjų dalių gali būti perdirbama. Akumuliatorių perdirbimo procese saugiai atskiriamas plastikas, švinas ir rūgštis, vėliau dar kartą panaudojami gamyboje.

• Plastiko atliekos

  Automobilių pramonė gamyboje naudoja vis daugiau plastiko - tai žibintai, prietaisų skydeliai, buferiai, bakai, sėdynės ir kitos dalys. Šios automobilių plastiko atliekos, kaip ir alyva, neturi teigiamos vertės rinkoje, todėl nemažai šių atliekų lieka nesutvarkytų ar nugula pakelėse, miškuose ir panašiai. Tačiau nemažai automobilių plastiko dalių (pavyzdžiui, žibintus ar buferius) galima panaudoti dar kartą.

• Padangos

  Mažai susidėvėjusios ar restauruotos padangos panaudojamos dar kartą ir tai yra gera žinia. Deginamos padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o gamtoje suyra tik per 120-140 metų. Iš perdirbtų padangų gaunama guma (granulės) naudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms. Iš gumos granulių gaminama bituminė stogų danga ar automobilių statymo apsauginiai kuoleliai ir kiti gaminiai.

• Metalo atliekos

  Automobiliuose yra tiek juodųjų, tiek spalvotųjų metalų. Aliuminiai ratlankiai, durų rankenos, durelės ir kitos automobilių dalys gali būti dar kartą panaudojamos, jei jos nėra itin susidėvėjusios. Automobilių katalizatoriai yra brangi antrinė žaliava, nes katalizatorių viduje yra brangiųjų metalų (aukso, platinos, paladžio). Sugedo automobilio variklis, starteris ar generatorius? Yra didelė tikimybė, kad po remonto senąjį bus galima prikelti naujam gyvenimui.

• Amortizatoriai

  Automobilių tepaliniai ir dujiniai amortizatoriai priskiriami pavojingoms atliekoms dėl juose esančios alyvos. Atliekų tvarkymo įmonės specialia įranga pašalina alyvą iš senų amortizatorių.

• Kondicionavimo sistemos ir freonas

  Yra daug automobilių, kurių oro kondicionavimo sistema yra užpildyta šaldymo reagentu (freonu), aplinkai kenksmingomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Freonas kelia pavojų aplinkai tuomet, kai patenka į orą, pavyzdžiui, dėl transporto priemonės kondicionavimo sistemos gedimo ir jos pralaidumo. Freonui iš kondicionierių ištraukti būtina speciali įranga, todėl patiems ardyti automobilių kondicionierius (taip pat ir buitinius) draudžiama.

• Kitos atliekos

  Automobilių guminės žarnos, kilimėliai, laidai neturėtų keliauti į komunalinių atliekų konteinerius. Atliekų tvarkytojai nuo automobilių laidų atskiria plastiką, o metalą sumala. Taigi, šios atliekos irgi perdirbamos.

Kur priduoti automobilių atliekas?

Filtrus, kaip ir kitas automobilių atliekas, gyventojai gali perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui. Visas automobilių atliekas taip pat galima palikti autoservisuose, jei naudojamasi jų paslaugomis tvarkant transporto priemonę, arba nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles.

Klaipėdos rajono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės

S/B Dituva komunalinių atliekų ir pakuočių surinkimo aikštelė - Pavasario g. 56, Derceklių k., Priekulės sen., Klaipėdos r. sav. Aikštelė dirba ir sodininkai ja gali naudotis nuo balandžio 1 d. Aikštelės darbo laikas kasdien nuo 6:00 val. iki 22:00 val.

Aikštelėje integruota skaitmeninė praėjimo sistema. Naudojami elektroniniai raktai/pakabukai. Elektroninis raktas išduodamas NT objektų savininkams pateikus asmens dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, pensijų gavėjo pažymėjimą). Elektroninį raktą išduoda Kuodžių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje (Slyvų g. 5 Kuodžių k. aikštelės darbo laiku: I-V - nuo 9.00 val. iki 18.00 val.; VI - nuo 9.00 val. iki 14.00 val.), bei VšĮ "Gargždų švara" Klaipėdos g.

Praradus elektroninį raktą, bus taikomas 5 (penkių) Eur vienkartinis mokestis, kuris bus įtrauktas į mokėjimo pranešimą. Praradus raktą, skambinti aikštelės operatoriui telefonu - +370 664 36245, arba atvykti į Kuodžių DGASA, Slyvų g.

Langų stiklas metamas į konteinerį pažymėtą „Dėmesio! Išrūšiuotas atliekas mesti tik į tai rūšiai priskirtus, pažymėtus didžiuosius konteinerius. Buitines atliekas, popierių, plastiko pakuotes mesti tik sudėtas maišuose.“

Individualių valdų gyventojams neteisingai išrūšiavus atliekas paslaugos teikėjas ant konteinerio užklijuoja specialų informacinį lipduką. Taip nutikus atliekų turėtojas turi perrūšiuoti konteineryje esančias atliekas ir artimiausią vežimo dieną konteinerį dar kartą išstumti į gatvę.

tags: #automobilio #stiklo #pridavimas