Automobilio Rida: Kiek Yra Daug ir Ką Verta Žinoti?

Renkantis naudotą automobilį, vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų yra apie jo ridą. Nors odometro parodymai yra svarbus rodiklis, automobilio patikimumui ir ilgaamžiškumui įtakos turi daug kitų veiksnių. Šioje straipsnių apžvalgoje aptarsime, kaip vertinti automobilio ridą, kokie yra pagrindiniai su rida susiję niuansai ir į ką dar atkreipti dėmesį, kad įsigytumėte patikimą transporto priemonę.

Kas yra automobilio rida ir kodėl ji svarbi?

Automobilio rida yra gana paprasta sąvoka: ji reiškia kilometrų skaičių, kurį automobilis nuvažiavo nuo jo pagaminimo. Apskritai, naudoti automobiliai su didesne rida gali rodyti nusidėvėjimo požymius, o tai gali lemti didesnes priežiūros išlaidas. Nepaisant to, naudoti automobiliai su didesnės ridos rodmenimis yra pigesni, o tai yra svarbus pirkėjų aspektas. Iš tiesų, paprastai automobiliai praranda penktadalį savo vertės kas 32 000 km.

Ekspertai įvardijo kritinę naudoto automobilio ridą, kuri didina rimtų gedimų tikimybę. Automobilių pramonės ekspertas Robas Dillanas teigė, kad vairuotojai turėtų susilaikyti nuo automobilio, kurio rida viršija 160 000 kilometrų, pirkimo. Pasak jo, nuo šios ribos padidėja tikimybė, kad transporto priemonė suges. „Automobiliai, kurių rida viršija 160 000 kilometrų, paprastai dažniau susiduria su pagrindinių komponentų, pavyzdžiui, variklio, transmisijos ir pakabos problemomis. Šios galimos išlaidos gali greitai ištirpdyti bet kokią sumą, sutaupytą dėl mažesnės pirkimo kainos“, - aiškino ekspertas.

Dillanas pažymėjo, kad dažna transporto priemonių techninė priežiūra taip pat didina bendras transporto priemonės nuosavybės išlaidas. Jis pridūrė, kad šešiaženklė rida gali slėpti prieš daugelį metų atsiradusias problemas. „Truck Brigade“ įkūrėjas Ryanas Hortonas pritaria šiai nuomonei. Tačiau jis patikslino, kad 160 000 km ar daugiau kilometrų nuvažiavusios transporto priemonės ne visada slepia rimtus gedimus: „Nėra jokio stebuklingo skaičiaus, kiek kilometrų automobilis turi nuvažiuoti, kad nebereikėtų svarstyti apie jo pirkimą. Tačiau daugiau nei 160 000 kilometrų nuvažiavęs automobilis laikomas didelės ridos automobiliu. Ieškantys patikimo automobilio turėtų koncentruotis į automobilius, kurių rida mažesnė nei 160 000 kilometrų ir kuriems kai kuriais atvejais dar galioja garantija.“

Rida ir automobilio būklė: kokia yra sąsaja?

Važiavimo sąlygų įtaka ridai ir dėvėjimuisi

Vienaip dėvisi automobilis, kai jis naudojamas tolimoms kelionėms, ir visai kitaip, kai jis naudojamas intensyviai gyvenvietės sąlygomis (trumpi atstumai, daug motovalandų, pvz., taksi automobiliai ir kt.). Kai automobilis važiuoja ilgus atstumus ir ypač, kai yra galimybė paspausti akseleratoriaus pedalą, tai netgi naudinga automobiliams su dyzeliniais varikliais, nes tokios kelionės padeda tinkamai regeneruotis išmetimo sistemai ir dyla daugiausiai guoliai, ir stabdžių trinkelės, na, žinoma, ir variklis.

Visai kita situacija, kai automobilis intensyviai naudojamas trumpais atstumais. Variklis neregeneruoja tinkamai išmetimo sistemos, o tai sąlygoja jos užsikimšimą. Taip pat ne visada variklis dirba optimaliausiame temperatūriniame režime, kas sąlygoja greitesnį tų pačių trinkelių, tuo pačiu pavarų dėžės ir variklio dėvėjimąsi.

Automobilio amžius ir rida

Automobilio amžius nėra didelė problema, jei jis buvo tinkamai prižiūrėtas, reguliariai (nepaisant gamintojo deklaruojamų kilometrų) keičiama variklio, pavarų dėžės alyva ir kiti skysčiai. Verta žinoti, kad net nepravažiavus nurodytų alyvos keitimo kilometrų, jei automobiliu naudojamasi rečiau, variklio alyvą reikėtų keisti kartą per 2-4 metus.

Dabar dažniausiai vidutinės klasės automobiliams suteikiama 200 000 km ridos ir 3-7 metų garantija. Jei automobilis bus naudojamas asmeninėms reikmėms, tai net per 7 metus, važiuojant po 25 000 km, viršyti 200 000 km bus sudėtinga. Protinga rida yra apie 20 000 km per metus. Pavyzdžiui, 5 metų senumo automobilis, kurio rida yra 80 000-100 000 km, patenka į laukiamą diapazoną. 3-5 metų senumo transporto priemonės geriausiai subalansuoja perpardavimo vertę, patikimumą ir paklausą.

Melanie Musson, CarInsurance.org automobilių pramonės ekspertė, mano, kad kai kurie automobilių gamintojai gamina patikimesnius modelius, kurie be problemų gali nuvažiuoti daugiau nei 160 000 km: „Galite tikėtis, kad „Honda“ ar „Toyota“ automobilis patikimumu be gedimų tarnaus bent 80 000 kilometrų ilgiau nei panašus „Dodge“ automobilis.“

Automobilio stovėjimas ir jo pasekmės

Jei automobilis naudojamas rečiau, didesnė tikimybė, kad užstrigs valytuvai, skilinės gumos ar strigs starteris. Tokiam automobiliui, kuris stovi ilgiau, naudinga, užvedus (paleidus variklį), leisti ramiai jam padirbėti bent kelias minutes, kad jis be apkrovos sutaptų visas variklio dalis, o taip pat važiuojant su ilgiau pastovėjusiu automobiliu, per duobes reikia neskubėti, kad „išsimankštintų“ padžiūvę „sąnariai“.

Rečiau naudojamiems automobiliams didesnė tikimybė, kad greičiau sudils vairo ir oro kondicionieriaus sistemos, nes jos dėl necirkuliacijos gali pradėti strigti. O visi skysčiai, dėl ilgesnio stovėjimo, turi savybę į dugną nusodinti surinktas šiukšles ir kietąsias nuosėdas, kurios, sujudinus, vėl sukyla ir gali užkimšti smulkius, o vėliau ir didesnius kanalus ir taip įtakoti mažesnį skysčių ir alyvų patekimą, kas sąlygos greitesnį dėvėjimąsi ir gedimus. Ilgas stovėjimas prastina visų filtrų būklę, nes jie tiesiog sudžiūna ir, pvz., oro ir salono filtruose pradeda rinktis medžiagos, kurios su savimi atneša grybelį, ir vėliau pelėsį.

Garažo svarba

Dar viena diskusijų vieta, ar automobilis laikomas garaže (šildomame ar ne) ar po atviru dangumi. Jei garažas nevedinamas ir atvažiuos automobilis iš šlapios kelionės, tada garaže jis pūs greičiau. Jei garažas vedinamas ir šildomas, o automobilio šeimininkas sąmoningas ir visada važiuodamas į garažą, jį nuplauna nuo druskų, tai toks automobilis jausis daug geriau ir tarnaus ilgiau.

Ridos klastojimas ir patikros galimybės

Ridos klastojimo problema Lietuvoje ir Europoje

Automobilio rida yra daug apie automobilio būklę ir vertę pasakantis faktorius, tačiau odometro parodymai naudotų automobilių rinkose klastojami, taip dirbtinai išpučiant transporto priemonių kainą. Automobilių rinkos ekspertai pataria neskubėti įsigyti tokios transporto priemonės, nes už jos gali slėptis tikrosios patrauklios kainos priežastys. Nors transporto priemonė su didele rida ir kainuoja mažiau, neretai sutaupyta suma išleidžiama remontams.

„Automobilio su didesne nei deklaruojama rida eksploatavimas - tarsi tam tikra loterija. Sunku prognozuoti, kada kas nors suges. Transporto priemonės su originalia rida yra vertingesnės nei tos, kurių odometro rodmenys buvo sumažinti. Tokie automobiliai dažniausiai rinkoje tampa nebepatrauklūs ir parduoti juos būna sunku“, - sako automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Šiuo metu Lietuvoje ir visoje Europoje itin populiarūs modeliai dažnai tampa sukčių taikiniais dėl tarpvalstybinės prekybos spragų. Nesąžiningi perpardavinėtojai nuperka automobilius vienoje šalyje, pakeliui nurėžia solidžią dalį ridos ir parduoda kitoje. Kadangi Europos šalys neturi vieningos ir atviros transporto priemonių duomenų bazės, vietinės registravimo įstaigos tiesiog nemato tikrosios automobilio istorijos. „Automobilio ridos įrašai, apgadinimų duomenys, savininkų kaita ir kita pirkėjams svarbi informacija lieka nacionalinių institucijų ir privačių bendrovių duomenų bazėse. Šios informacijos pirkėjai pasiekti negali, todėl visoje Europoje vairuotojai rizikuoja įsigyti praeityje smarkiai apgadintus automobilius ar tokius, kurių rida reikšmingai pakoreguota“, - situaciją rinkoje aiškina „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis. Pasak eksperto, istorijos ataskaitose dažnai matoma, kad to paties automobilio rida per jo gyvavimo laiką būna koreguojama net kelis kartus.

Ridos klastojimo tendencijos Lietuvoje pagal modelius

Automobilių istorijos patikros platforma „carVertical“ išanalizavo naujausius duomenis ir atskleidė, kurių modelių pirkėjams Lietuvoje reikėtų būti atidžiausiems. Paaiškėjo, kad sukčių taikinyje dažniausiai atsiduria patys populiariausi ir lietuvių itin mėgstami automobiliai.

• Praėjusiais metais neabejotinu ridos klastojimo lyderiu Lietuvoje tapo hibridinis „Toyota Prius“. Tyrimo duomenimis, net 21,2 proc. visų tikrintų šio modelio automobilių turėjo suklastotą ridą. Vidutiniškai šių japoniškų automobilių rida buvo sumažinta net 139,6 tūkst. kilometrų.
• Antroje vietoje atsidūrė šeimų pamėgtas universalas „Volvo V70“ - 17,2 proc. šių automobilių rida buvo netikra (vidutiniškai atsukta 128,2 tūkst. km).
• Trejetuką uždaro prabangusis „Mercedes-Benz E-Class“. Nors klastojimo atvejų čia kiek mažiau (13,8 proc.), tačiau būtent šiam modeliui rida atsukama drastiškiausiai - vidutiniškai net 149,4 tūkst. kilometrų.
• Prie labiausiai „atjauninamų“ automobilių prisijungia ir „Ford S-Max“, kurio odometro rodmenys vidutiniškai sumažinami 132,2 tūkst. kilometrų.

Modeliai, kurių rida klastojama mažiausiai

Nors rida klastojama masiškai, ne visi modeliai vienodai domina sukčius. Analizuojant 20-uką automobilių, kurių rida klastojama dažniausiai, paaiškėjo ir saugiausi pasirinkimai.

• Mažiausia rizika įsigyti automobilį su atsukta rida yra perkant „Audi A4“. Iš visų tikrintų šio modelio automobilių, suklastotą ridą turėjo 8,2 proc. transporto priemonių.
• Toliau rikiuojasi „Mercedes-Benz CLS-Class“ (8,24 proc.) ir „Toyota Avensis“ (8,3 proc.).

Visgi ekspertai įspėja neprarasti budrumo. Nors tikimybė nusipirkti „Audi A4“ su atsukta rida yra beveik tris kartus mažesnė nei „Toyota Prius“, statistika rodo, kad net 1 iš 12 tokių automobilių Lietuvoje vis tiek turi pakoreguotus odometro rodmenis.

Automobilio ridos nustatymas ir patikra

Lietuvoje veikia kelios įmonės, kurios teikia mokamas paslaugas ir leidžia legaliai patikrinti automobilio ridą. Galima ir pačiam paieškoti informacijos internete, kur galima būtų pasitikrinti automobilio ridą, kuris atvažiavo iš užsienio. Skaidriausia šiuo atveju JAV rinka, nes ten galima rasti daugiausia informacijos ir dažnai su nuotraukomis. Europos žinia tokia: Jei jie visada deklaruos automobilio informaciją, „šroto“ į Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir kitas šalis, neišveš.

Nuo 2025 m. liepos 7 d. automobiliai su suklastota rida negaus teigiamų techninės apžiūros išvadų ir negalės dalyvauti eisme. Toks verslas aptartas ir Baudžiamajame kodekse: Tas, kas suklastojo transporto priemonės ridą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Vidutinė rida Lietuvoje ir kitose šalyse

Lietuvos gatvėmis važinėjančių transporto priemonių metinė rida yra viena mažiausių Europoje - vidutiniškai 17 980 km per metus. Dėl šalies mažo dydžio vairuotojai dažnai keliauja trumpesnius atstumus. JAV importuotų automobilių metinė rida yra dar mažesnė - 16 941 km. Nors amerikietiškų automobilių rida ir mažiausia tarp visų tyrime dalyvavusių šalių, visgi dauguma iš JAV įvežtų transporto priemonių būna smarkiai apgadintos. Kitu atveju automobilių prekeiviams neapsimokėtų jų importuoti. Taigi, nors automobiliai Lietuvoje per metus nuvažiuoja mažesnį atstumą nei Vakarų Europoje, po 10 metų tokio automobilio rida gali siekti jau apie 180 000 km.

Apklausos duomenys Lietuvoje

Portalo Autogidas.lt atliktos apklausos duomenimis, didžioji dalis respondentų automobilį naudoja sąlygiškai mažai - 58 proc. jų teigė nuvažiuojantys iki 20 tūkst. km per metus. Iš viso internetu atliktoje apklausoje dalyvavo 277 žmonės. Apklausos respondentai dažniausiai rinkosi atsakymo variantą, kuriame pažymėta 10-20 tūkst. metinė rida - tiek kasmet nuvažiuojantys teigė 39 proc. vairuotojų. Dar 19 proc. rinkosi variantą „Iki 10 tūkst. km“. 20-30 tūkst. km per metus įveikiantys nurodė 23 proc. apklaustųjų, daugiau nei 30 tūkst. km - 19 proc.

Nors Lietuvoje bene du trečdalius parko sudaro dyzeliniai automobiliai, respondentai teigė važiuojantys palyginti mažai kilometrų - trys penktadaliai per metus įveikia mažiau nei 20 tūkst. km. Tokia rida gali būti pateisinama išskirtiniam, projektiniam automobiliui, antriesiems šeimos automobiliams ar šeimoms, kurios išties nuvažiuoja nedaug kilometrų savo turimu automobiliu.

Tačiau tokia rida kai kuriems automobiliams nėra sveika. Jeigu 10 tūkst. km per metus nuvažiuoja benzininis modelis, tuomet viskas gerai. Tačiau dyzeliniams gali būti problemų - ypatingai jeigu automobilis modernesnis ir jame yra DPF filtras, kuris užsikiša, ir jam išvalyti būtinos ilgesnės kelionės. To nedarant, nepraeis nei 100 tūkstančių kilometrų, kai išmetimo sistemai reikės didelio ir brangiai kainuojančio remonto. Be to, važinėjant trumpais atstumais kur kas greičiau išsikrauna akumuliatorius - benzininiam automobiliui tą pajusti sunkiau, tačiau dyzelinio užkūrimui galios, ypatingai šaltuoju sezonu, reikia daug daugiau.

Metinė rida kitose šalyse

Tarp tikrintų automobilių, didžiausią vidutinę metinę ridą turėjo Nyderlanduose važinėjantys automobiliai - 29 851 km. Toliau rikiuojasi automobiliai iš Ispanijos (29 017 km), Danijos (27 346 km), Belgijos (24 308 km) ir Prancūzijos (23 775 km). Vos po 3-4 metų automobilių iš šių šalių odometrai jau gali rodyti apie 100 tūkst. kilometrų ridą, kas gali paskatinti jų savininkus juos parduoti ir rinktis naują transporto priemonę.

Vidutinė rida pagal automobilių markes (CarVertical duomenys)

Aukštesnės klasės automobiliai itin populiarūs šalyse su išvystyta greitkelių infrastruktūra. Tokiose valstybėse, kaip Vokietija, vairuotojai įpratę kasdien keliauti ilgus atstumus. Jie neretai renkasi ilgoms kelionėms pritaikytus automobilius, kaip „Škoda“, „Volkswagen“ ar prabangesni „Audi“, „BMW“, „Mercedes-Benz“ bei švediški „Volvo“.

Ką rinktis: amžių ar ridą?

Jei reikėtų balsuoti, mes rinktumės metus, turint mintyje, kad rida būtų tikra. Manome, kad tikra rida ir automobilio apžiūra patvirtintų jo tikrąją būklę ir būtų aišku, kiek vertas daiktas.

Patyręs mechanikas ir „Junk Car Medics“ įkūrėjas Toddas Bialaszewskis pabrėžė, kad kilometražas nėra vienintelis veiksnys, į kurį reikia atkreipti dėmesį perkant naudotą automobilį. „Nors odometras parodo kontekstą, automobilio patikimumui ir ilgaamžiškumui įtakos turi daug kitų veiksnių“, - sakė jis.

Vis dėlto minėti ekspertai sutinka, kad techninės priežiūros kokybė automobilio būklei turi įtakos labiau nei bet kas kitas. Todėl vairuotojai raginami laiku keisti eksploatacines dalis ir skysčius. Didelės ridos, gerai prižiūrimas automobilis gali būti saugesnis pasirinkimas nei mažos ridos transporto priemonė su nežinoma istorija.

Jūsų tikslas nėra nusipirkti automobilį su kuo mažesne rida. Jūsų tikslas yra rasti transporto priemonę, kuria galėsite pasikliauti ilgus metus. Todėl visada, kuo daugiau atliksite namų darbų, tuo didesnė tikimybė, kad Jums pavyks rasti tinkamą automobilį.

Patarimai pirkėjams ir vairuotojams

Kada apsvarstyti automobilio pardavimą?

Jei vairuojamo automobilio rida stipriai viršija vidutinę tos markės transporto priemonių ridą, vairuotojai galėtų apsvarstyti automobilio pardavimą. „Didelė rida paprastai reiškia, kad automobilis bus vertas mažiau, todėl vairuotojai neretai siekia tokius automobilius parduoti, kol jų vertė dar smarkiai nenukrito. Iš Vakarų Europos į Lietuvą atkeliauja nemažai kelerių metų senumo automobilių su didele rida. Importuoti automobilius iš kitų Europos šalių nėra sudėtinga, todėl pats importo faktas reikšmingai nepadidina galutinės naudoto automobilio kainos“, - sako „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.

Ką daryti perkant naudotą automobilį?

1. Įvertinkite pardavėjo pasiūlymą: Renkantis naudotą automobilį, vairuotojai turėtų įtariai vertinti automobilius, kurie turi mažą ridą, tačiau parduodami už mažesnę nei vidutinė rinkos kainą. Nesąžiningi pardavėjai neretai pakoreguoja odometro parodymus, taip siekdami uždirbti daugiau bei parduoti tokias transporto priemones kuo greičiau.
2. Atkreipkite dėmesį į importuotus automobilius: Tikimybė įsigyti automobilį su pakoreguota rida smarkiai padidėja perkant iš užsienio įvežtą transporto priemonę. Kadangi šalių registrai nesidalina automobilių duomenimis, nesąžiningi asmenys aktyviai naudojasi šia spraga.
3. Atlikite išsamią patikrą: „Prieš vykdami apžiūrėti dominančio automobilio, pirkėjai turėtų pasidomėti istoriniais transporto priemonės faktais - tiek įrašais apie kada nors patirtą žalą, tiek istorinės ridos grafiku. Kartais nutinka taip, jog žmonės važiuoja šimtus kilometrų automobilio apžiūrėti, tačiau tik tada sužino, jog rida buvo suklastota. Pirkėjams visada patariame atlikti bandomąjį važiavimą ir patikrinti automobilį autorizuotame autoservise. Jeigu pardavėjas nesutinka vežti automobilio į gerą reputaciją turintį servisą, tikriausiai reikėtų ieškoti kito modelio“, - aiškina M. Buzelis.
4. Atkreipkite dėmesį į nusidėvėjimo požymius: Automobilio viduje susidėvėję pedalai, sėdynės ir vairas gali rodyti, kad automobilis naudojamas daug intensyviau, nei rodo odometras.

Kiek kilometrų yra normalu naudotam automobiliui?

Įprastinė taisyklė, leidžianti sudaryti gerą naudoto automobilio sandorį, yra 15 000 km per metus. Tai reiškia, kad jei ieškote 10 metų senumo automobilio, turėtumėte siekti, kad būtų nuvažiuota apie 150 000 km. Jei sieksite 15 000 km per metus ribos, tikėtina, kad gausite gerai prižiūrimą automobilį, kuriam bent kartą per metus buvo atlikta techninė apžiūra, o ant prietaisų skydelio nebus pernelyg daug kilometrų.

Ar gali automobilis nuvažiuoti per mažai kilometrų?

Žinoma! Ne tiek automobiliai, kurių kilometražo skaitiklyje yra per mažai kilometrų, kiek tie, kurie buvo palikti stovėti ir nevažiuoti. Daugelis judančių automobilio dalių ir tarpinių yra pagamintos iš gumos, o kai guma paliekama be jokio judėjimo, ji tampa trapi. Esame matę, kad automobilių sandarikliai ir tarpikliai sugenda vien dėl to, kad jie nejuda. Ne tik tai, bet ir susikaupęs vanduo ir kondensatas, kuris paprastai nuplaunamas dažnai važiuojant, gali susikaupti ir sukelti rūdis. Įsigijus senesnį automobilį, kuris porą metų stovėjo pašiūrėje, greičiausiai reikės atlikti tiek pat mechaninių darbų, kiek ir 300 000 km nuvažiavusiam automobiliui.

tags: #automobilio #rida #kiek #yra #daug