Modernios automatinės pavarų dėžės suteikia sklandesnį bei tolygesnį įsibėgėjimą, daugiau komforto ir gali užtikrinti geresnę degalų ekonomiją. Tačiau norint mėgautis visais jų privalumais, būtina tinkamai jomis rūpintis - laiku keisti tepalus ir įvertinti, kad amžinų dalykų nebūna.
Pavarų dėžės tepalų keitimas ir priežiūra
Kodėl svarbu keisti tepalus?
Pavarų dėžėje susidaro metalo dulkių ar net drožlių, kurios gali užkimšti tepalo filtrą bei trikdyti kitų svarbių komponentų veikimą, o galiausiai - pavarų dėžę sugadinti nepataisomai. Jei įsigijote naudotą automobilį su automatine pavarų dėže, kurio rida didesnė nei 100 ar 150 tūkst. kilometrų, tačiau neturite jokių jo priežiūros istorijos įrašų, patartina nuvykti į servisą, kuriame būtų įvertinta, ar reikėtų atlikti aptarnavimą.
„Ilgo veikimo“ tepalai - rinkodaros triukas
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kai kurie gamintojai nurodo, jog jų automobiliuose sumontuotose pavarų dėžėse tepalų keisti nereikia, tačiau tai - rinkodaros triukas, o ne absoliuti tiesa. „Yra gamintojų, kurie rekomenduoja pavarų dėžės tepalų nekeisti ir vadina juos „Lifetime“, ilgo veikimo. Tačiau amžinų dalykų nebūna, tepalas savo gerąsias savybes praranda tiek dėl laiko, praėjus keliems metams nuo pagaminimo, tiek ir dėl mechaninio poveikio“, - paaiškina „Xado“ klientų vadybininkas Ramūnas Kieras. Tokie ilgo veikimo tepalai dažniausiai reiškia, kad jų keisti nereikia, kol automobiliui galioja gamintojo suteikta garantija, kuri gali būti trys, keturi ar penki metai arba, pavyzdžiui, 150 tūkst. kilometrų. Todėl reikėtų tai įvertinti ir visgi, praėjus garantiniam laikotarpiui ar įveikus atitinkamą ridą, tepalus pavarų dėžėje visgi pakeisti. Daugelis Europos automobilių gamintojų, tokių kaip „Volkswagen“, taiko taip vadinamą „įpylimą visam gyvenimui“, t.y. alyvos veikimo trukmė prilyginama automobilio tarnavimo laikui - europiniais standartais maždaug 200 000 km ridai. Suprantama, kad geras europinis automobilis gali būti eksploatuojamas ir dvigubai ilgiau, tačiau alyva, žinoma, tiek laiko tarnauti nepajėgi.
Kaip išvengti automatinės pavarų dėžės perkaitimo | AUTODOC
Kada ir kaip keisti tepalus?
Priklausomai nuo tepalo būklės, gali tekti atlikti dalinį arba pilną pavarų dėžės tepalo keitimą. Dalinio aptarnavimo metu pakeičiama 40-60 proc. tepalo, ir šis sprendimas tinka tiems, kurių pavarų dėžė nerodo jokių veikimo sutrikimų - pavaros perjungiamos švelniai, be delsimo, nėra vibracijų. Jei pastebimas netinkamas pavarų dėžės veikimas, gali tekti atlikti pilną jos aptarnavimą keičiant visą tepalą bei filtrą, o kai kuriems automobilių modeliams, norint tai atlikti kokybiškai, pavarų dėžę gali tekti net išmontuoti. Keičiant tepalus, būtina atkreipti dėmesį, ar juose nėra didelės metalo dalelių koncentracijos arba drožlių, nes tai gali identifikuoti apie stiprų vidinių detalių nusidėvėjimą ar net gedimus.
Automatinės pavarų dėžės tepalą reikia keisti priklausomai nuo dėžės tipo, nuvažiavus skirtingą kilometražą. Mechaninėse pavarų dėžėse alyva rekomenduojama keisti kas 60 000-100 000 km. Automatinėse - gamintojų rekomendacijos skiriasi: kai kurie nurodo 60 000 km, kiti - iki 150 000 km arba rašo „visa gyvenimą”.
Dvigubos sankabos pavarų dėžės
Prieš dvidešimt metų „Volkswagen“ pristatė pirmąją dvigubos sankabos automatinę pavarų dėžę, kuri į automobilius pradėta montuoti serijiniu būdu. Ji sukėlė tikrą revoliuciją, nes veikia greičiau, tiksliau ir efektyviau nei tradicinės. Netrukus tokio tipo automatines greičių dėžes pradėjo kurti bei naudoti ir kiti gamintojai, todėl jas galima rasti vis didesnėje dalyje automobilių. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad norint užtikrinti sklandų jų veikimą, būtina reguliari priežiūra. „Automatinės greičių dėžės, turinčios dvigubą sankabą, yra reiklios tepalo kokybei, o jų aptarnavimo intervalas yra gerokai dažnesnis, nei kitų tipų greičių dėžių. Pavyzdžiui, įprastoms automatinėms greičių dėžėms gamintojai tepalus rekomenduoja keisti kas 100, 120 ar net 150 tūkst. kilometrų, tuo metu dvigubos sankabos greičių dėžėms tą reikia daryti ne vėliau kaip kas 60 tūkst. kilometrų. Delsiant tepale gali susidaryti per didelis kiekis nuosėdų ir metalo dalelių, kurios daro neigiamą įtaką pavarų dėžės veikimui, o ilgainiui gali sukelti gedimus, kurių šalinimas nepigus“, - akcentuoja R. Kieras.
Kokia alyva tinkama?
Transmisijos alyva automatinėje pavarų dėžėje taip pat veikia kaip hidraulinis skystis, kuris padeda valdyti vožtuvus ir sankabas. Ji padeda svarbiems komponentams dirbti ir išsklaido šilumą iš vidinių mazgų, kad transmisija ar sankaba neperkaistų. Jei naudojamas netinkamas skystis arba jis yra senas ir užsiteršęs, greičių dėžė gali pradėti veikti netinkamai. Pirmas žingsnis visada yra nustatyti, kokia greičių dėžė yra automobilyje ir kokios specifikacijos skysčio jai reikia. Lengviausia produktą rasti nurodant savo automobilio markę, modelį ir pagaminimo metus.
Šiuolaikinės pavarų dėžės yra brangūs aukštųjų technologijų įrenginiai, kurių kaina gali siekti net ketvirtadalį viso automobilio kainos. Dėl šios priežasties transmisijų alyvas būtina rinktis kruopščiai ir apgalvotai, nes alyva - tai sudedamoji mechanizmo dalis, kuri taip pat dėvisi. Retai kada automobilio ir pavarų dėžės gamintojas yra tas pats. Paprastai jas gamina pagal užsakymą visai kiti (ne automobilių) gamintojai. Bet kokiu atveju transmisijų alyva kiekvienai pavarų dėžei parenkama individualiai, atsižvelgiant į dėžės modifikacijas bei gamintojo rekomendacijas. Paskutiniu metu naudojama taip vadinama „originali“ OEM alyva, kuri turi tokį patį prekės ženklą kaip ir automobilio gamintojas, nors nė vienas tokių gamintojų transmisijų alyvų savarankiškai negamina. „Originali“ alyva atitinka agregato specifikaciją. Dažnai tokios alyvos kainą sudaro paties produkto ir nemaža automobilių gamintojo maržos dalis. Dėl šios priežasties galutinis vartotojas paprastai moka brangiai už vardą, kai tuo tarpu tikrasis gamintojas net neįvardintas. Garantiniu laikotarpiu vartotojai yra priversti naudoti „originalias“ alyvas. Taigi kokią alyvą rinktis už galutinį vartotoją nusprendžia automobilio pardavėjas. Turint omenyje, kad originali transmisijų alyvos gamyba vyksta remiantis išmintingo pakankamumo principu t.y. tiek, kiek pagaminama atitinkamų dėžių, vartotojai ne visada nori ir kartais net neturi galimybės įsigyti originalią alyvą. Alternatyvios transmisijų alyvos, kurias siūlo LIQUI MOLY ne tik atitinka gamintojų reikalavimus, bet ir užtikrina ilgesnį tarnavimo laiką. Nieko nuostabaus, kad LIQUI MOLY transmisijų alyvos yra universalios, juk pavarų dėžių gamintojai masiškai gamina tas pačias konstrukcijas įvairiems automobiliams.
Tepalo lygio svarba
Pilti transmisijos alyvą „iki pilno“ yra vienas iš paprasčiausių būdų susidurti su brangiai kainuojančiomis problemomis. Turite žinoti, kad reikalingas kiekis priklauso nuo jūsų automobilio ir greičių dėžės modelio, jos techninės priežiūros rekomendacijų ir tam tikrų papildomų faktorių. Kai kada reikia tik kelių litrų papildymo, o po rimto remonto skystis gali būti visiškai išleidžiamas ir reikia jį papildyti iš naujo. Transmisijos „talpa“ nėra vienas skaičius. Tuščios dėžės talpa - kiek transmisija talpina, kai yra tuščia (pavyzdžiui, po remonto ar restauracijos). Užpildymas aptarnaujant (išleidimas ir papildymas) - kiek skysčio įpilama po to, kai išleidžiamas skystis iš karterio. Šis kiekis dažnai yra daug mažesnis, nes ne visas skystis išleidžiamas. Dalis jo lieka hidrauliniuose mazguose, vožtuvų korpuse ir aušintuvo vamzdžiuose. Daugelis lengvųjų automobilių turi labai nevienodas greičių dėžės tepalo talpas. Nepakankamas kiekis gali gadinti alyvos siurblį, sumažinti hidraulinį slėgį, sukelti pavarų praslydimą ir karštį. Tuo tarpu perpildymas irgi gali būti taip pat žalingas. Per didelis skysčio kiekis sukelia putojimą, o tai taip pat sumažina slėgį ir tepimo kokybę. Bet kuriuo atveju, čia nėra vietos klaidoms. Net daugmaž tikslus užpylimas nėra geras dalykas. Patikimame servise ne tik įpila skysčio ir atiduoda automobilį.
Kaip „sensta“ transmisijų alyva?
Priedų paketas, įeinantis į alyvų sudėtį, eksploatacijos metu senka. Mažėja antikorozinių, oksidaciją stabdančių, trintį mažinančių bei klampą užtikrinančių priedų koncentracija, todėl bazinė alyva rūgštėja ir tirštėja. Transmisijų alyvą būtina keisti ne vėliau nei ji pradeda tirštėti, o geriausia dar anksčiau, kadangi priedų sekimo procese kaupiasi nuosėdos bei nešvarumai, trikdantys normalią alyvos cirkuliaciją ir tepimą bei greitinantys nusidėvėjimą.
Priedų nauda
Net ir labai atsakingai prižiūrimų pavarų dėžių detalės natūraliai dėvisi ir ilgainiui gali pareikalauti keitimo, tačiau jų tarnavimo laiką galima prailginti naudojant specialius revitalizantus. Tokios priemonės ant pavarų dėžių vidinių detalių sukuria apsauginį sluoksnį, kurio dėka detalės dėvisi gerokai lėčiau. Bet nereikėtų tikėtis stebuklų, jei pastebite, kad pavarų dėžė jau veikia ne taip, kaip turėtų. „Būtina pabrėžti, kad revitalizantai nepadės pašalinti pavarų dėžės gedimų, nes mechaniškai pažeistas detales reikia keisti. Tačiau jei viskas veikia kaip priklauso, papildomos priemonės gali padėti gerą būklę palaikyti gerokai ilgiau“, - paaiškina „Xado“ klientų vadybininkas.
Dažniausios pavarų dėžės problemos ir gedimų požymiai
Gedimų priežastys
Pavarų dėžės alyvos nutekėjimas prasideda nuo sandariklių ar dangtelių gedimo. Iš pradžių - vos kelios lašos per savaitę. Atidėliojus - nuolatinis nutekėjimas su mažėjančiu alyvos lygiu viduje. Mechanikų teigimu, dažniausios pavarų dėžės bėdos atsiranda ne staiga - jos kaupiasi. Yra tekę girdėti, kad atlikus automatinių dėžių tepalų keitimą po šio keitimo sugesdavo pavarų dėžės. Tai gali nutikti dėl keletos priežaščių: esant pavarų dėžės gedimui jūs keitėte tepalus tikėdamiesi, kad pakeitus tepalą gedimas dings. Tačiau jei jau mechanikoję atsirado gedimas, jis toliau progresuoja tik į blogesnę pusę. Dar viena priežastis gali būti, kad keitimo metu buvo taupoma geram kokybiškam tepalui ir buvo pasirinkti pigesni pusiau sintetiniai tepalai. Taupant tokiu būdu galima sutaupyti apie 30 - 60 eur. Tačiau šis sutaupymas dažniausiai būna trumpalaikis, nes po to tenka nuvažiavus keletą tūkstančių km. Taip pat dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kai taupumo sumetimais tepalus duodama keisti meistrams, kurie supratimo apie pavarų dėžes visiškai neturi. Po tokių keitimų pasekmės būna neprognozuojamos. Tie meistrai, kurie moka keisti variklio tepalus, tikrai dar nereiškia, kad jie laisvai gali tai daryti pavarų dėžėse.
Gedimų požymiai
- Pamainos delsa: Nustačius, kad paspaudus akceleratorių, variklio sūkiai padidėja, greitis atitinkamai nepadidintas, o perjungimas baigiamas po kelių sekundžių (pvz., pradinę pavarą reikia pakelti maždaug 2000 aps./min. 3000 RPM ar net daugiau prieš perjungimą), tai greičiausiai reikš, kad sugedo perjungimo solenoidinis vožtuvas, vožtuvo korpusas ir kiti komponentai pavarų dėžės viduje.
- Peršokimas arba blokavimas: Kai transporto priemonė važiuoja, automatinė pavarų dėžė be jokios priežasties peršoka iš vienos pavaros į kitą, užuot veikusi pagal įprastą perjungimo aukštyn arba žemyn logiką. Pavyzdžiui, D pavara (priekinė pavara), kuri iš pradžių važiuoja įprastu ir vienodu greičiu, staiga peršoka į N pavarą (neutralią pavarą) arba pavara peršoka pirmyn ir atgal tarp kiekvienos pavaros, o tai dažnai yra rimta transmisijos valdymo sistemos problema.
- Nenormalus garsas vairuojant: Kai transporto priemonė važiuoja, iš transmisijos dalies girdisi neįprastas dūzgimas, tarškėjimas arba aštrus riaumojimas. Pavyzdžiui, tam tikrame greičio diapazone, pvz., 40-60 km/h, visada galite girdėti nuolatinį pavarų dėžės garsą, kurį gali sukelti pavarų dėžės viduje esančių guolių susidėvėjimas, prastas pavarų tinklelis ir kitos priežastys.
- Alyvos dėmės ant žemės: Pastatę automobilį kurį laiką stebėkite žemę, kurioje stovi automobilis, o jei yra raudonų ar rudų alyvos dėmių, tikėtina, kad bėga transmisijos alyva. Pavarų dėžės alyvos nutekėjimas lems nepakankamą vidinį tepimą ir alyvos slėgį pavarų dėžėje, o tai turės įtakos normaliam jos veikimui, o ilgalaikis alyvos nuotėkis padidins pavarų dėžės vidinių komponentų susidėvėjimą.
- Degimo kvapas: Vairuojant, ypač po ilgo važiavimo ar dažnos pamainos, jaučiamas degimo kvapas, gali būti, kad pavarų dėžės alyvos temperatūra per aukšta, pablogėjo ar net degė, o tai gali būti dėl vidinės transmisijos trinties.
- Prietaiso rodoma gedimo lemputė: Transporto priemonės prietaisų skydelyje yra specialiai pavarų dėžei skirta gedimo indikatoriaus lemputė. Kai lemputė dega, tai rodo, kad pavarų dėžės valdymo sistema aptiko atitinkamų gedimų, kuriuos gali sukelti nenormalūs jutiklio grąžinami duomenys ir nenormalus pavaros veikimas. Nors konkrečią gedimo priežastį turi toliau perskaityti profesionali diagnostikos įranga, kad nustatytų gedimo kodą.
- Automobilio galios kritimas: Esant tokiam pačiam droselio gyliui, transporto priemonės įsibėgėjimas yra žymiai lėtesnis nei anksčiau, o variklio galia, regis, per pavarų dėžę prastai perduodama ratams.
Pastebėjus, kad transporto priemonėje yra minėtų būklių, rekomenduojama laiku nusiųsti automobilį į profesionalų autoservisą, kad profesionalūs techninės priežiūros specialistai galėtų nustatyti ir diagnozuoti, nustatyti problemą ir atlikti techninę priežiūrą kuo greičiau.
Kainos Lietuvoje
- Alyvos keitimas mechaninėje pavarų dėžėje: apytiksliai 80-150 € (darbas ir alyva).
- Alyvos keitimas automatinėje pavarų dėžėje: dažnai 150-300 €, priklausomai nuo modelio ir ar keičiamas filtras.
- Sandariklių keitimas (nutekėjimo šalinimas): paprastai 200-500 € priklausomai nuo vietos ir modelio.
- Pavarų dėžės kapitalinis remontas: 800-2 500 €.
- Nauja arba generaliai suremontuota dėžė kai kuriems modeliams: nuo 1 500 € iki 4 000 € ir daugiau.
Pavarų dėžės remontas vis dar yra viena brangiausių pozicijų autoserviso sąskaitoje. Ir dažniausiai - išvengiama, jei laiku pastebima dėmė ant grindų ar laiku keičiama alyva. Daugelis puikiai žino, kada ir kodėl reikia keisti variklio tepalus, tuo metu pavarų dėžėmis pasirūpiname rečiau. Tačiau tai taip pat pakankamai sudėtingas, svarbus ir svarbiausia, nepigus elementas, kuris reikalauja atitinkamos priežiūros. Variklio alyva turi indikatorių prietaisų skydelyje. Pavarų dėžė - dažniausiai ne. Daugelyje modernių automobilių pavarų dėžė uždaryta ir neturi net matomo lygio tikrinimo strypo. Realybė kitokia. Alyva dėžėje taip pat sensta, oksiduojasi ir praranda savybes. Jos trūkumas ar prastėjanti kokybė lemia padidintą trintį ir karštį - o tai tiesiog pagreitina dėvėjimąsi.
Pavarų dėžių gamyba ir aliuminio naudojimas
Gamybos mastai ir efektyvumas
Kiekvieną sekundę „SEAT Componentes“ gamykloje nuo konvejerio nurieda nauja pavarų dėžė. Tiksliau, kas 27 sekundes. Šis tempas leidžia šiai įmonei užimti lyderiaujančią poziciją tarp visų „Volkswagen Group“ komponentų gamybos padalinių pagal gamybos laiko sąnaudas. Pagaminti 5 laipsnių mechaninę pavarų dėžę užtrunka vidutiniškai 1 valandą ir 41 minutę. Per visą veiklos laikotarpį „Seat Componentes“ pagamino daugiau nei 13,5 milijono MQ200 modelio pavarų dėžių. Ši pavarų dėžė yra universaliai naudojama 29 skirtinguose „Volkswagen Group“ koncernui priklausančiuose automobilių modeliuose, kurie eksportuojami į daugybę šalių visame pasaulyje. Vien 2016 metais gamykla pagamino 661 277 pavarų dėžes, o metiniai planai numato šio skaičiaus didinimą.
Medžiagų naudojimas ir perdirbimas
Pavarų dėžių gamybai kasmet sunaudojama apie 15 tūkstančių tonų aliuminio. Šis kiekis yra pakankamas pagaminti 220 didelių komercinių lėktuvų. Aliuminio luitai yra kaitinami specialioje krosnyje, kurioje temperatūra siekia 700 °C. Išlydytas aliuminis patenka į kietinimo mašinas, kurios per maždaug 20 sekundžių suformuoja ir sukietina lydinį. „SEAT Componentes“ gamykloje ypatingas dėmesys skiriamas tvarumui: net 95% naudojamo aliuminio yra perdirbama. Taip pat perdirbama didžioji dalis kitų gamybos procese naudojamų medžiagų.
Pavarų dėžių ilgaamžiškumo užtikrinimas
Dalį pavarų dėžių komponentų įmonė gamina pati. Siekiant užtikrinti jų patvarumą ir ilgaamžiškumą, gamybos metu taikomi specialūs terminio apdorojimo procesai. Šie procesai leidžia pavarų dėžės eksploatacijos laiką padidinti iki 5000 kartų, kas atitinka maždaug 250 tūkst. kilometrų ridą. Per šį laikotarpį pavaros perjungtos vidutiniškai 500 tūkstančių kartų.
Gamybos procesas ir technologijos
Pavarų dėžių gamybos procese dalyvauja daugiau nei 500 modernių mašinų ir robotų, užtikrinančių aukštą gamybos tikslumą ir efektyvumą.
Mokomoji priemonė: BMW E36 320i pavarų dėžės modelis
Projekto tikslas
Tūkstantmečio technologijų mokyklinio baigiamojo egzamino (TMBE) darbo tikslas - sukurti vaizdinę mokymo priemonę, skirtą demonstruoti automobilio BMW E36 320i pavarų dėžės sandarą ir atlikti mokomuosius praktinius remonto darbus. Tokios priemonės sukūrimas yra svarbus siekiant ugdyti automobilių mechaniko specialybės mokinius, suteikiant jiems ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių.
Projekto įgyvendinimo etapai
Projekto įgyvendinimas apima kelis pagrindinius etapus:
- Techninės užduoties išnagrinėjimas.
- Reikiamos informacijos apie analogus surinkimas, jų analizė ir grafinis pateikimas.
- Konkretaus gaminio - BMW E36 320i pavarų dėžės - paruošimas demonstracijai.
- Baigiamojo darbo aprašo peržiūrėjimas ir tikslinimas.
- Baigiamojo darbo pristatymo medžiagos rengimas.
Medžiagų ir priemonių parinkimas
Pavarų dėžės pasirinkimui įtakos turėjo finansinės galimybės, numatoma darbo vieta, darbo gabaritai ir transportavimo galimybės. Pagrindinės įsigytos ir panaudotos medžiagos bei priemonės:
- Automobilio BMW E36 320i pavarų dėžė.
- Pavarų svirtis.
- Metaliniai vamzdžiai, metalinis kampainis, metalinis juostinis metalas (konstrukcijos rėmui ir tvirtinimams).
- Ratukai vežimėliui gaminti.
- Varžtai, poveržlės, veržlės.
Paruošiamieji ir apdailos darbai
Prieš pradedant pagrindinius darbus, pavarų dėžė buvo kruopščiai nuplauta ir išvalyta nuo purvo bei alyvos likučių naudojant specialius valiklius.
