Automobilio draudimo išmoka be dalių nusidėvėjimo

Klausimas dėl draudimo išmokos dydžio, kai po eismo įvykio sugadinamas automobilis, dažnai kelia ginčų. Ypač aktualus yra keistinų dalių nusidėvėjimo taikymas, kai remontui reikalingos naujos originalios detalės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ir Lietuvos bankas yra nagrinėję šiuos klausimus, formuodami praktiką, kuri padeda suprasti, kada ir kodėl gali tekti primokėti už automobilio remontą.

Draudimo išmokos apskaičiavimo principai ir ginčai

Teismų praktika rodo, kad draudimo bendrovės neretai atsisako mokėti draudimo išmoką arba ginčija jos dydį, remdamosi transporto priemonės amžiumi ir dalių nusidėvėjimo koeficientais. Pavyzdžiui, vienoje byloje ieškovai kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos, tačiau ši atsisakė mokėti, teigdama, kad atsakovės apdraustos transporto priemonės valdytojui civilinė atsakomybė neatsirado. Draudimo bendrovė, atsisakydama mokėti draudimo išmoką, sugadintos transporto priemonės neapžiūrėjo ir žalos dydžio nenustatė.

Ieškovai savo patirtos žalos dydį įrodinėjo UAB „Fakto Autocentras“ parengta sąmata. Atsakovė ginčijo šį dydį, teigdama, kad nukentėjusio asmens automobilis yra nenaujas, todėl žala turi būti nustatyta taikant atitinkamą keistinų automobilio dalių ir detalių nusidėvėjimo koeficientą pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje nustatytą apskaičiavimo principą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija dėl nusidėvėjimo

Kasacinis teismas, gindamas automobilio savininko teises į draudimo išmoką, padengiančią automobilio atkūrimo vertę, pažymėjo, kad ne visais atvejais naudotų detalių keitimu būtų atkuriama automobilio būklė iki eismo įvykio. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį, atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio.

Todėl naujų dalių ar detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitiks visiško nuostolių atlyginimo principą, nes nukentėjęs asmuo bus grąžintas į tą pačią padėtį, kurioje buvo iki įvykio. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai. Tam tikrų transporto priemonių dalių ar detalių nusidėvėjimui gali turėti įtakos ne tik transporto priemonės senumas, bet ir rida.

LAT akcentavo, kad nustatant žalos dydį konkrečioje byloje, pavyzdžiui, gali paaiškėti, kad keičiamos tam tikros dalys ar detalės sugadintoje transporto priemonėje prieš pat eismo įvykį buvo pakeistos naujomis, arba aplinkybė, kad rinkoje nėra tokių pat ar panašių dėvėtų dalių ar detalių, kad po remonto transporto priemonė atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, arba jų įsigijimas būtų pernelyg apsunkintas, kas objektyviai lemtų būtinumą siekiant suremontuoti transporto priemonę naudoti naujas dalis ar detales.

Įrodinėjimo pareiga civiliniame procese

Pasak teisėjų kolegijos, rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Nagrinėjamu atveju ieškovai turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o draudimo bendrovė, nesutikdama su ieškovų įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus.

Draudimo bendrovė sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių apskaičiuotiną nusidėvėjimo dydį grindė standartiniu Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje nustatytu apskaičiavimo koeficientu, net neapžiūrėjusi sugadinto automobilio. Tokiu būdu draudimo bendrovė šį dydį įrodinėjo tik hipotetiškai. Atsakovė nesinaudojo savo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, kad byloje būtų nustatytas realus nusidėvėjimo dydis. Todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovė nepaneigė nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo priteista daugiau kaip 2,6 tūkst. draudimo išmoka pagal autoserviso sąmatoje nurodytą naujų detalių ir darbų vertę, paliko nepakeistą. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kasko draudimas ir dalių nusidėvėjimas

Kai kuriose draudimo sutartyse numatoma, kad draudimo išmoka yra apskaičiuojama neatsižvelgiant į remontuojant keičiamų automobilio dalių nusidėvėjimą, t. y. remontas be nusidėvėjimo. Tačiau standartinėje situacijoje, kai sugadintos dėvėtos detalės, agregatai ir kiti reikmenys keičiami naujomis, originaliomis, gamyklos gamintojo detalėmis, draudimo bendrovė, skaičiuodama išmoką, išskaičiuoja detalių nusidėvėjimą.

Kasko sutarties niuansai

Sudarant kasko sutartį, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus:

• Automobilio remonto vieta: Ar norėtumėte remontuoti partnerių servise, ar savo pasirinktame? Kai kurios sutartys numato remontą tik partnerių servisuose.
• Dalių tipas: Jei automobilis nėra naujas (72 mėn. ir senesnis), partneriai jį remontuodami naudos dėvėtas originalias arba naujas neoriginalias dalis. Tačiau yra kasko variantų, kai net ir nenaujam automobiliui nereikia primokėti už naujų originalių dalių naudojimą remontui.
• Nuostolių apskaičiavimas:
  • Jei automobilis bus neberemontuotinas ar pavogtas, nuostolis apskaičiuojamas atsižvelgiant į analogiškų automobilių pirkimo-pardavimo kainas rinkoje įvykio dieną.
  • Kai kuriais atvejais nuostoliu laikoma automobilio pirkimo sutartyje nurodyta kaina.
  • Jei automobilis senesnis nei 6 metai, jis remontuojamas naudojant dėvėtas originalias arba naujas neoriginalias dalis. Pageidaujant naujų originalių dalių, teks padengti dėvėtų ir naujų dalių kainos skirtumą.
• Franšizė (išskaita): Kasko draudime ji gali būti 150 Eur, 200 Eur arba 300 Eur. Išskaita taikoma kiekvienam draudžiamajam įvykiui.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net jei kreipiamasi dėl vieno įvykio, tačiau apžiūros metu paaiškėja, kad dalis sugadinimų padaryta ne vienu metu, išskaitos bus taikomos už kiekvieną įvykį atskirai.

Draudimo įmoka patvirtina, kad draudimo sutartyje nurodyti duomenys yra teisingi ir kad esate susipažinę su draudimo taisyklėmis. Kasko draudimo taisyklėse yra nurodyti atvejai, kada reikia informuoti apie pasikeitusias aplinkybes.

Dalių nusidėvėjimo išskaita privalomajame civilinės atsakomybės draudime

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ transporto žalų skyriaus grupės vadovas Donatas Šarakauskas paaiškino, kad dalių nusidėvėjimo išskaita privalomajame vairuotojų civilinės atsakomybės draudime taikoma tuomet, kai remonto metu keičiamos naujos originalios dalys. Išimtis taikoma tik tais atvejais, kai rinkoje nėra alternatyvių naudotų arba naujų neoriginalių dalių.

Skaičiuojant nusidėvėjimą, vertinami du pagrindiniai kriterijai - automobilio amžius ir rida. Pirmuosius 24 mėnesius nusidėvėjimas dėl automobilio amžiaus apskritai nėra skaičiuojamas. Vis dėlto net ir gana naujam automobiliui nusidėvėjimas gali būti pritaikytas, jei transporto priemonė buvo itin intensyviai naudojama (pvz., dėl labai didelės ridos lyginant su vidutine statistine rida, net jei amžius mažiau nei 24 mėn.).

Visa žala atlyginama tais atvejais, kai automobilis remontuojamas alternatyviomis detalėmis. Tačiau jei pasirenkamos naujos originalios dalys, o automobilis yra senesnis nei 24 mėnesių ir aktyviai eksploatuojamas (dažniausiai daugiau nei 20 tūkst. kilometrų per metus), nusidėvėjimo išskaita jau taikoma. Apie tai vairuotojai paprastai informuojami dar prieš pradedant remontą, kad žmogus galėtų apsispręsti rinktis alternatyvias dalis ir taip gauti pilną žalos atlyginimą.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad papildomą apsaugą kai kuriais atvejais gali suteikti Kasko draudimas. Jeigu vairuotojas turi savanorišką Kasko draudimą, kurio sąlygose nėra taikomas nusidėvėjimas naujoms originalioms detalėms, jis gali kreiptis į savo draudiką. Tokiu atveju draudimo bendrovė gali kompensuoti nusidėvėjimo dalį arba pati administruoti žalą ir vėliau atsiskaityti su privalomojo draudimo bendrove.

Lietuvos banko pozicija dėl nusidėvėjimo

Lietuvos bankas, nagrinėdamas ginčus, pažymėjo, kad transporto priemonių draudime taikomas visiško žalos atlyginimo principas reiškia ne tai, jog žmogui turi būti apmokėtos absoliučiai visos išlaidos, bet tai, kad jo turtas turi būti atkurtas į iki įvykio buvusią būklę. Institucija atkreipė dėmesį, kad automobilis iki avarijos, jei jis jau buvo eksploatuojamas daugiau nei šešerius metus, natūralus dalių nusidėvėjimas yra neišvengiamas.

Taip pat buvo pabrėžta, kad dalių nusidėvėjimas vertinamas ne tik pagal matomus defektus, bet ir pagal bendrą transporto priemonės amžių, ridą bei eksploataciją. Lietuvos bankas pažymėjo, kad draudikas privalo pateikti įrodymus, jog rinkoje buvo galima įsigyti ir naudotų, arba neoriginalių dalių, tinkamų automobilio remontui. Dėl šios priežasties nusidėvėjimo išskaita tokiais atvejais gali būti taikoma.

Pavyzdžiui, jei tam tikros naujos detalės kaina būtų 1 tūkst. Eur, o pagal instrukciją taikytinas 50 proc. detalių nusidėvėjimas, ir nukentėjęs eismo įvykio dalyvis pasirinktų sugadintą detalę keisti nauja ir originalia detale, tai jam tektų papildomai sumokėti likusią 500 Eur sumą. Tačiau, jei nukentėjęs eismo įvykio dalyvis pasirinktų dėvėtą, tokią pačią kaip sugadintoji detalę, papildomai mokėti jam nereiktų.

Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas pripažino, kad tokia tvarka, kai už mašinos remontą primokėti turi nekaltas vairuotojas, nėra visiškai teisinga. Anot direktoriaus, draudikai čia nenori leisti pinigų naujoms originalioms detalėms, tačiau nenori erzinti ir klientų, dėl to nepataisomas detales keičia dėvėtomis arba neoriginaliomis.

Kaip elgtis įvykus eismo įvykiui?

Įvykus eismo įvykiui, svarbu žinoti, kaip teisingai elgtis, kad būtų užtikrintas maksimalus žalos atlyginimas:

1. Jei esate tikras dėl savo kaltės, pildydami deklaraciją 14 punkte pripažinkite savo kaltę: „Aš dėl įvykio kaltas“.
2. Jei dokumento tekstas jums nėra aiškus, jo nepasirašykite ir reikalaukite, kad jis būtų paaiškintas.
3. Jei manote, kad deklaracijoje surašyta informacija yra neteisinga - prašykite, kad ji būtų ištaisyta. Tačiau jei nuspręsite neteisingai surašytą deklaraciją pasirašyti - pastabų laukelyje būtinai įrašykite tekstą „Sign, but do not agree” („Pasirašau, bet nesutinku“).
4. Per 3 darbo dienas apie įvykį turite pranešti draudimo bendrovei arba įvykį administruojančiai įmonei internetu arba telefonu.
5. Jeigu artimiausiu metu planuojate grįžti arba jau grįžote į Lietuvą, per 3 darbo dienas kreipkitės į eismo įvykio kaltininko atstovą pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje.
6. Pranešti apie Kasko draudimo įvykį turite per 3 d.d. tiesiogiai draudimo bendrovei arba įvykį administruosiančiam autoservisui.
7. Automobilio remontą atlikite tik tiek, kiek tai reikalinga vienkartiniam transportavimui užtikrinant saugų eismą. Transporto priemonę nugabenkite iš įvykio vietos iki artimiausios remonto dirbtuvės ar stovėjimo aikštelės Lietuvoje.
8. Jei remonto suma neviršija 1.500,00 €, prieš pradėdami remontą, nufotografuokite sugadinimus ir nuotraukas perduokite draudimo bendrovei.

Draudimo išmokų apmokestinimas

Draudimo išmokos yra neapmokestinamos sumos, neviršijančios prarasto turto vertės. Jei draudimas atlygina žalą pagal pateiktus remonto ir detalių dokumentus, tomis išlaidomis negalima mažinti apmokestinamojo pelno. Jei išlaidos buvo įtrauktos į sąnaudas, tada draudimo išmoka turi būti apmokestinta.

Pavyzdžiui, jei įmonė remontavo automobilį, kurio apgadintą detalę nusprendė keisti nauja, nors buvo galimybė įsigyti seną arba remontuoti apgadintą, ir gauta draudimo išmoka yra mažesnė už nuostolių ir žalos vertę, franšizė ir naujų detalių nusidėvėjimo suma yra aktuali draudimo kompanijai, kuri apskaičiuoja išmoką.

Kitas pavyzdys: UAB X įsigijo naują krovininį automobilį, jį apdraudė ir po avarijos automobilis buvo visai sudaužytas ir neremontuotinas. Nors draudimo išmoka viršijo finansinėje atskaitomybėje fiksuotus nuostolius, tokia išmoka neapmokestinama, nes ji neviršija žalos, apskaičiuotos draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad draudimo įmonė UAB X kompensavo dėl automobilio praradimo patirtus nuostolius, automobilio nurašymo nuostoliai, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriami neleidžiamiems atskaitymams.

tags: #automobilio #draudimo #ismoka #be #daliu #nusidevejimo