Važiavimo greitis yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo veiksnių, todėl Kelių eismo taisyklės (KET) nustato konkrečius greičio apribojimus. Šie apribojimai skiriasi pagal transporto priemones, kelio ar gyvenvietės tipus, net metų sezonus, o jų žinojimas ir laikymasis užtikrina saugumą keliuose.
Greičio ribojimai Lietuvos keliuose yra viena svarbiausių Kelių eismo taisyklių (KET) dalių, nes jie tiesiogiai susiję su saugumu ir vairuotojų atsakomybe. Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie greičio ribojimus pagal transporto priemonių kategorijų tipus, kelių rūšis, sezono pokyčius ir specialias zonas. Informacija suformuota taip, kad ją suprastų tiek pradedantysis, tiek patyręs vairuotojas.
Bendrieji važiavimo greičio principai ir KET nuostatos
Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti Taisyklėms. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.
Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
KET 127 punktas: Bendrieji važiavimo greičio principai
127 punktas nurodo, kad vairuotojas turi pasirinkti tokį greitį, kuris būtų saugus konkrečiomis eismo sąlygomis. Tai reiškia, kad net ir esant didesniam leistinam greičiui, vairuotojas negali važiuoti greičiau nei leidžia tuo metu vyraujančios sąlygos. Svarbiausia taisyklė čia - saugumas yra svarbiau už formalų greičio ribojimą.
Į šį punktą patenka tokios aplinkybės kaip slidus kelias, prastas matomumas, intensyvus eismas, kelio darbai, bloga kelio danga ar kiti pavojai. Jei aplinkybės blogėja - greitį būtina sumažinti, net jeigu kelio ženklas leidžia didesnį.
KET 128 punktas: Kada privaloma mažinti greitį?
128 punktas išsamiai numato situacijas, kai vairuotojas privalo sumažinti greitį nepriklausomai nuo kelio ženklo. Tai apima: mokyklų zonas ar vietoves, kur gali būti vaikų; šalia stovinčias viešojo transporto priemones; pavojingus kelio ruožus - ypač posūkius, sankryžas, kalnų nuolydžius; situacijas, kai transporto priemonės matomumas yra ribotas. Tai yra vienas iš svarbiausių KET punktų, nes jis nurodo ne maksimalų greitį, o situacinį - tokį, kurį lemia aplinkybės.
KET 129 punktas: Greitis gyvenvietėse
129 punktas nustato, kad gyvenvietėse maksimalus greitis yra 50 km/h, jei nėra kelio ženklų, leidžiančių važiuoti greičiau ar reikalaujančių važiuoti lėčiau. Ši taisyklė taikoma visoms motorinėms transporto priemonėms, nepriklausomai nuo kategorijos. Taip pat gyvenamosiose zonose ir kiemuose galioja specialūs ribojimai - dažniausiai 20 km/h. Tokiose zonose prioritetas teikiamas pėstiesiems, todėl vairuotojas privalo būti ypač atidus.
KET 130 punktas: Greitis už gyvenvietės ribų
130 punktas reglamentuoja greičio ribojimus užmiestyje. Čia lengviesiems automobiliams leidžiama važiuoti iki 90 km/h, jei nėra papildomų ženklų. Kai kuriuose keliuose gali būti įrengti 70 km/h ženklai, ypač pavojinguose arba intensyvaus eismo ruožuose. Motociklams paprastai galioja tas pats 90 km/h limitas, tačiau krovininiams automobiliams, autobusams ar transporto priemonėms su priekabomis gali būti taikomi mažesni greičiai.
KET 131 punktas: Greičio ribojimai pagal transporto priemonės tipą ir kelio rūšį
Tai vienas iš išsamiausių KET punktų, nes jame pateikiamos konkrečios greičio ribos pagal transporto priemonės kategoriją. Šis punktas reglamentuoja greičius įvairioms transporto priemonėms įvairiose situacijose:
- Gyvenvietėse: visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
- Stovėjimo aikštelėse: visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu.
- Ne gyvenvietėse:
- Lengviesiems automobiliams, krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklams ir triračiams:
- Automagistralėse balandžio-spalio mėnesiais - ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, lapkričio-kovo mėnesiais - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu.
- Greitkeliuose balandžio-spalio mėnesiais - ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, lapkričio-kovo mėnesiais - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu.
- Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
- Kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Pradedantiesiems vairuotojams (A1, A2, A arba B kategorijų transporto priemonėmis):
- Automagistralėse - ne didesniu kaip 100 km/h greičiu.
- Greitkeliuose - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
- Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 80 km/h greičiu.
- Kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Krovininiams automobiliams (kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t), taip pat šių krovininių automobilių ir priekabų junginiams, autobusams su priekabomis:
- Automagistralėse ir greitkeliuose - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
- Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 80 km/h greičiu.
- Kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Lengviesiems automobiliams ir krovininiams automobiliams (kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t), su priekabomis:
- Automagistralėse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
- Kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Velkant motorines transporto priemones:
- Standžia vilktimi - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Lanksčia vilktimi - ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
- Keturračiams, galingiesiems keturračiams - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Traktoriams ir savaeigėms mašinoms - ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
Jeigu leistinas greitis keliuose padidintas arba sumažintas atitinkamais kelio ženklais, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklų reikalavimais, tačiau vairuotojo pasirinktas važiavimo greitis gyvenvietėje ir ne gyvenvietėje negali būti didesnis už Taisyklių 131 punkte atitinkamai transporto priemonei arba jos junginiui su priekaba nustatytą maksimalų leistiną greitį.
Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, kelio savininko sprendimu leistinas greitis gali būti padidintas įrengus atitinkamus kelio ženklus. Visgi, vairuotojui draudžiama viršyti transporto priemonės gamintojo nustatytą maksimalų greitį, nepriklausomai nuo to, kad kelio ženklu gali būti nustatytas didesnis leistinas greitis. Taip pat draudžiama viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle.
Sezoniniai greičio pokyčiai
Lietuvoje sezoniniai greičio apribojimai priklauso nuo šaltojo ir šiltojo metų laiko. Šiltasis metų laikas (vasara) - nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d., o šaltasis metų laikas (žiema) - nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.
- Šiltuoju metų laiku (nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.):
- Automagistralėse maksimalus leistinas greitis padidinamas iki 130 km/val.
- Greitkeliuose leidžiama važiuoti iki 120 km/val.
- Kituose keliuose greičio ribojimai nesikeičia ir išlieka tokie patys kaip žiemos sezonu.
- Šaltuoju metų laiku (nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.):
- Automagistralėse maksimalus greitis yra 110 km/val.
- Greitkeliuose leidžiama važiuoti iki 110 km/val.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie pakeitimai negalioja pradedantiesiems vairuotojams, kurie neturi dvejų metų vairavimo patirties. Jiems išlieka griežtesni ribojimai: automagistralėse - 100 km/val., greitkeliuose - 90 km/val., o keliuose su asfalto ar betono danga - 80 km/val.
Nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. taip pat draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, jas būtina pasikeisti iki balandžio 10 dienos. „Via Lietuvos“ teigimu, šiltuoju laikotarpiu rekomenduojama rinktis vasarines padangas, kurių protektoriaus gylis turėtų siekti bent 3-4 mm saugesniam vairavimui.
Ypatingos zonos ir jų greičio apribojimai
Specialios greičio zonos yra tos vietos, kuriose greitis ribojamas ne tik dėl bendrų KET taisyklių, bet ir dėl padidintos rizikos. Šiose zonose eismas yra lėtesnis, o vairuotojai privalo būti ypač atidūs, nes čia prioritetas visada teikiamas pėstiesiems, vaikams arba riboto matomumo situacijoms.
- Gyvenamoji zona - maksimalus greitis 20 km/h. Pėstiesiems leidžiama judėti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui ir turi pirmumo teisę prieš transporto priemones. Taip pat draudžiama lenkti.
- Mokyklos zona - maksimalus greitis 20 km/h. Kai kuriose vietose ribojimas galioja tik tam tikromis valandomis - piko metu, kai vaikai ateina ar išeina iš mokyklos.
- Kiemo teritorijos ir stovėjimo zonos - maksimalus greitis 20 km/h. Čia dažnai važiuojama siaurais keliais, tarp stovinčių automobilių, o matomumas būna ribotas.
- Dviračių gatvė - draudžiama važiuoti didesniu kaip 30 km/h greičiu. Dviračių gatvė skirta ne motorinių ir motorinių transporto priemonių (mišriam) eismui.
Saugus atstumas ir jo svarba
Be greičio, itin svarbu laikytis ir saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės. Saugus atstumas apskaičiuojamas apytiksliai: spidometro rodmenis pavertus metrais ir padalinus pusiau.
- Važiuojant 50 km/val. greičiu, rekomenduojamas atstumas būtų apie 25 metrus.
- Važiuojant 110 km/val. greičiu, rekomenduojamas minimalus atstumas yra 55 metrai.
- Važiuojant 120 km/val. - apie 60 metrų.
Laikantis per mažo atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, sumažėja matomumas ir reakcijos laikas. Sudėtingomis eismo sąlygomis - kai lyja, kelias yra šlapias, tvyro rūkas ar sninga - stabdymo kelias pailgėja, todėl vairuotojai turėtų būti ypač atidūs ir laikytis dar didesnio atstumo.
Vairuotojo reakcijos laikas įprastai atima maždaug vieną sekundę - per tiek laiko, važiuojant 50 km/val. greičiu, nuvažiuojama maždaug 14 metrų. Sustojimo kelias - tai atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo kliūties pastebėjimo iki visiško sustojimo. Važiuojant 50 km/val. greičiu, vidutinis sustojimo kelias turėtų būti apie 30 metrų.
Draudimai ir apribojimai vairuotojams
Vairuotojui draudžiama be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą. Taip pat draudžiama viršyti transporto priemonės gamintojo nustatytą maksimalų greitį, nepriklausomai nuo to, kad kelio ženklu gali būti nustatytas didesnis leistinas greitis. Draudžiama viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle.
Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui.
Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga.
Transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą. Vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Elektriniai paspirtukai ir dviračiai
Elektriniai paspirtukai tapo itin populiarūs, todėl įtvirtintos aiškios taisyklės: maksimalus greitis šaligatviu: 20 km/h; dviračių taku: 25 km/h (jei nėra ribojimo ženklu). Draudžiama važiuoti automagistralėmis, greitkeliais ir intensyvaus eismo keliais be infrastruktūros. Šios taisyklės sukurtos tam, kad paspirtukininkai nekeltų grėsmės nei sau, nei pėstiesiems.
Dažniausiai užduodami klausimai apie KET greičius
Ar greičio ribojimai keičiasi?
Esminių greičio ribojimų pokyčių nėra - išlieka tokie patys limitai miestuose, užmiestyje, greitkeliuose ir automagistralėse, tačiau vairuotojai vis dažniau susidurs su išmaniaisiais kelio ženklais, laikinais ribojimais darbo zonose ir didesniu akcentu į individualią atsakomybę pasirinkti saugų greitį pagal sąlygas.
Koks greitis su priekaba magistralėje?
Maksimalus greitis magistralėse ir greitkeliuose su priekaba - 90 km/h, nepriklausomai nuo to, ar automobilis gali važiuoti greičiau be priekabos.
Kas nutinka viršijus greitį daugiau nei 30 km/h?
Viršijus leistiną greitį daugiau nei 30 km/h, vairuotojui taikomos griežtos sankcijos - piniginė bauda ir galimas teisės atėmimas. Pradedantiesiems vairuotojams tokie pažeidimai gali baigtis teisės praradimu dar greičiau.
tags: #automobiliams #skirtas #kelias #greitis