Iš automobilio duslintuvo bėga skystis: priežastys ir ką daryti

Daugelis automobilių savininkų pastebi, kad iš automobilio išmetimo vamzdžio kartais teka vanduo. Nors tai gali kelti susirūpinimą, dažnai tai yra visiškai normalus ir nekenksmingas reiškinys. Tačiau svarbu suprasti, kodėl taip nutinka ir kada tai gali signalizuoti apie rimtesnę problemą.

Kondensatas: dažniausia vandens atsiradimo priežastis

Pagrindinė vandens atsiradimo duslintuve priežastis yra kondensatas. Vidaus degimo varikliui veikti reikia ne tik degalų, bet ir oro, kuriame visada yra drėgmės. Degant degalų ir oro mišiniui vyksta cheminė reakcija, kurios metu susidaro anglies dioksidas (CO₂) ir vanduo (H₂O). Šaltesniais mėnesiais arba trumpų kelionių metu išmetimo sistema nepasiekia pakankamai aukštos temperatūros, kad šis drėgnis visiškai išgaruotų. Dėl to vanduo kondensuojasi duslintuvo ir išmetimo vamzdžio viduje ir galiausiai laša, kai automobilis stovi arba veikia tuščiąja eiga. Paprastai, kai išmetimo sistema įkaista iki darbinės temperatūros, susidaręs vanduo išgaruoja ir nepalieka jokių pėdsakų.

Kada vanduo laša dažniau?

Vanduo dažniau laša iš automobilio išmetimo vamzdžio, kai:

• Automobilis naudojamas trumpais atstumais, todėl variklis nespėja pasiekti optimalios darbinės temperatūros arba pasiekia ją tik trumpam laikui.
• Aplinkos temperatūra yra žema, nes tokiu oru ore paprastai būna daugiau drėgmės.

Šiuolaikiniuose automobiliuose, kuriuose sumontuoti katalizatoriai, mažinantys kenksmingų išmetamųjų dujų kiekį, vandens susidarymas taip pat gali būti šalutinis procesas.

Kada vanduo iš duslintuvo gali reikšti gedimą?

Nors vandens lašėjimas dažniausiai yra nekenksmingas, kartais tai gali būti ir rimtesnio variklio gedimo požymis. Nors retkarčiais susidaro kondensatas, nuolatinis arba pernelyg didelis lašėjimas gali rodyti mechaninę problemą. Vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į tokius simptomus kaip dūmai, triukšmas ar neįprasti kvapai.

1. Jei vanduo toliau gausiai laša iš išmetimo vamzdžio net po to, kai variklis visiškai įkaista, tai gali reikšti, kad aušinimo skystis patenka į degimo kamerą.
2. Nuolatiniai balti dūmai, ypač kartu su vandens lašeliais, dažnai yra aušinimo skysčio degimo variklio viduje simptomas. Tai gali reikšti, kad yra nesandari galvos tarpinė arba įtrūkęs cilindro galvutė.
3. Jei iš išmetimo vamzdžio išeinantis skystis yra riebus arba atrodo pieniškas, tai yra aliejaus užteršimo požymis - dažniausiai tai sukelia susidėvėję stūmoklio žiedai arba vidiniai variklio pažeidimai.

Kitos galimos problemos:

• Pradeda virti aušinimo skystis (antifrizas) radiatoriuje. Tai gali signalizuoti apie sugedusį termostatą, kuris neatsidaro ir neleidžia skysčiui cirkuliuoti per didįjį ratą, arba sugedusią vandens pompą, kuri neužtikrina skysčio cirkuliacijos.
• Pažeista cilindro galvutės tarpinė. Tokiu atveju aušinimo skystis gali patekti į degimo kamerą. Tai gali pasireikšti ne tik vandeniu iš duslintuvo, bet ir baltais dūmais, saldžiu kvapu iš išmetimo sistemos ar pabalusiu variklio tepalu.
• Sugedęs purkštukas (pavyzdžiui, jeigu jis įstringa ir neužsidaro arba jei nesandarus žiedinis sandariklis) - į degimo kamerą patenka per daug degalų. Šis degalų perteklius variklyje tinkamai nesudega, todėl pasišalina per išmetimo vamzdį kaip balti arba pilki dūmai.

Salono šildymo sistemos gedimai

Jeigu variklis dirba normaliai, bet dingsta aušinimo skystis ir salone jaučiamas antifrizo kvapas įjungus šildymą, tai gali reikšti, kad aušinimo skystis skverbiasi ir į šildymo sistemą. Jei šildymo sistemoje ir keliauja tasolas, tik jei jau pradeda leisti salono pečiukas, tai kvapas įjungus šildymą kažkiek jausis. Jei jau leidžia daugiau, tai bus iš vidaus riebaluotas stiklas, sunkiai valysis. Pasilenkus salone, turėtumėte matyti iš pečiuko latakų kažkiek varvėjimo tasolo link kojų. Per čia ir gali dinginėti aušinimo skystis.

Pečiuko (šildymo radiatoriaus) remontas

Pečiukas randasi salone, virš keleivio kojų. Išėmus daiktadėžę (bardačioką), galima pamatyti jo būstinę. Tarpinės ten yra, bet dažnai tenka keisti visą pečiuką. Yra dviejų modelių pečiukų su skirtingais užvalcavimais galuose. Abudu teko taisyti, tačiau naujesnio modelio taisymui pasiduoda geriau. Pirmiausia reiktų išlupti jį ir pažiūrėti, pro kur jis praleidžia skystį. Dažniausiai esant kiauram pečiukui skystis nuteka žemėn pro gamintojų sukurtą drenažo žarnelę. Pasižiūrėkite, ar nelaša po dugnu ties pavarų perjungimo svirtimi. Pečiukas išsiima pro centrinę ir pro šoną, tik reikia vietos atlaisvinti ir (nors gal ir nebūtina, priklausomai nuo problemos) atjungti prieš tai šilumos, ventiliacijos jungiklius, taip pat atjungti vamzdelius, einančius į guminę pertvarą link motoro, nuo pečiuko.

Aušinimo skysčio patekimas į degimo sistemą

Jei įtariate, kad aušinimo skystis patenka į degimo sistemą, tai gali būti dėl šių priežasčių:

• Pažeista cilindrų galvutės tarpinė. Ši detalė atskiria degimo kameras nuo aušinimo sistemos kanalų. Jei dėl perkaitimo, natūralaus nusidėvėjimo ar nedidelės galvutės deformacijos sandarumas pažeidžiamas, tarp šių dviejų sistemų atsiranda mažytis plyšys. Tuomet į degimo kamerą gali patekti aušinimo skystis arba iš jos - dujos ir slėgis - gali prasiskverbti į aušinimo sistemą. Toks gedimas dažnai pasireiškia baltais dūmais iš išmetimo vamzdžio, sistemingu aušinimo skysčio mažėjimu, padidėjusiu slėgiu aušinimo sistemoje arba alyvos užteršimu aušinimo skysčiu. Tuomet variklio alyva tampa tiršta, rusvai šokoladinės spalvos, primenančios emulsiją.
• Įtrūkusi cilindrų galvutė ar net variklio blokas. Net jei įtrūkimai nedideli, aušinimo skystis gali pro juos prasiskverbti ir užteršti variklio alyvą.
• Nesandarūs stūmoklių žiedai arba vožtuvo sandarikliai.
• Išmetamųjų dujų recirkuliacijos (AGR) aušintuvas. Šioje sistemos dalyje iki 1 000 laipsnių įkaistančios dujos yra atskirtos nuo aušinimo skysčio itin plonomis aliuminio sienelėmis. Net ir nedidelis įtrūkimas ar korozijos pažeidimas gali sukelti skysčio pratekėjimą į išmetimo sistemą, kur jis akimirksniu išgaruoja ir pasirodo kaip balti dūmai.

Ką daryti, jei įtariate aušinimo skysčio patekimą į degimo sistemą?

Pirmiausia - neignoruoti. Jei pastebėjote neįprastai gausų baltų dūmų kiekį, saugiausia būtų sustoti ir išjungti variklį. Jeigu aušinimo skysčio temperatūra dar neperžengė normos ribų, galima atsargiai nuvažiuoti iki artimiausio autoserviso. Jeigu variklio temperatūra artėja prie perkaitimo ribos, tiesiog sustokite ir išsikvieskite techninę pagalbą. Be to, jokiu būdu nereikėtų bandyti atsukti aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio. Dėl susidariusio slėgio karštas skystis gali staigiai išsiveržti ir nudeginti rankas, veidą ar kitas kūno dalis.

Automobilių ekspertų nuomone, lengviausias būdas įvertinti situaciją yra stebėjimas. Atkreipkite dėmesį, kaip automobilis elgiasi po kelių minučių važiavimo. Retkarčiais pasirodantys švaraus vandens lašai, kurie išnyksta, kai sistema įkaista, yra normalu. Jei įtariate, kad kažkas yra ne taip, kreipkitės į patikimą mechaniką, kad jis atliktų diagnostiką. Jis gali atlikti suspaudimo testą arba patikrinti, ar alyvoje nėra aušinimo skysčio priemaišų.

Taip pat turėkite omenyje, kad perkaitus varikliui, gali deformuotis cilindro galvutė. Tokiais atvejais vien nušlifuoti jos paviršių dažnai nebepakanka. Gali prireikti visiško galvutės keitimo ar net kapitalinio variklio remonto. Cilindro galvutės tarpinės keitimas - dažnai nėra pigus procesas. Norint tai atlikti, reikia nuimti galvutę, išardyti vožtuvų mechanizmą, pakeisti pačią tarpinę, nuvalyti ir paruošti sandarinimo paviršius. Daugeliu atvejų būtinos ir naujos tvirtinimo detalės. Po šio darbo taip pat būtina pakeisti variklio alyvą ir išplauti aušinimo sistemą. Bendra tokio remonto kaina dažniausiai svyruoja nuo 300 iki 1 500 eurų. Tačiau jei reikia šlifuoti ar net keisti cilindro galvutę, išlaidos gali padvigubėti.

Kiti skysčių nuotėkiai

Šiuolaikiniame automobilyje naudojama daugybė eksploatacinių skysčių, tokių kaip variklio alyva, pavarų dėžės alyva, vairo stiprintuvo skystis, stabdžių skystis ir aušinimo skystis. Šie skysčiai yra gyvybiškai svarbūs tinkamam automobilio sistemų veikimui, jo saugumui ir aplinkosaugai. Bet kokie nesandarumai, dėl kurių šie skysčiai nuteka, gali sukelti rimtų problemų.

Variklio alyvos nuotėkis

Variklio alyva yra esminė variklio dalis, užtikrinanti jo sklandų veikimą. Ji tepa, aušina, sandarina variklį ir šalina teršalus. Tinkamas variklio alyvos kiekis, jos specifikacija, alyvos filtro kokybė ir tinkamas alyvos slėgis yra būtini varančiojo mechanizmo ir jo įrangos veikimui.

Priežastys:

• Mechaniniai išorinių variklio dalių, tokių kaip alyvos karteris ar alyvos radiatorius, pažeidimai.
• Susidėvėjusios guminės tarpinės (pvz., alyvos matuoklės, alyvos įpylimo kamščio, variklio galvutės tarpinės).
• Dėl senėjimo arba per aukštos variklio darbo temperatūros susidėvėjusios metalinės-kompozitinės dalys (pvz., variklio galvutės tarpinės, alkūninio ir paskirstymo veleno riebokšliai).

Pasekmės:

• Mažėjantis alyvos kiekis pagreitina mechaninių variklio dalių susidėvėjimą, didina turbokompresoriaus arba velenų įdėklų užsikirtimo tikimybę.
• Dėl žemo alyvos lygio padidėja variklio darbinė temperatūra.
• Netinkamai veikia sistemos, kurių darbas priklauso nuo alyvos slėgio.
• Galiausiai, tai gali sukelti variklio užsikirtimą.

Kaip pastebėti:

• Po automobiliu bus matomos alyvos dėmės.
• Nuotėkio žymių gali būti ant variklio bloko ir variklio kameroje.
• Variklis gali veikti garsiau.
• Jei pažeista galvutės tarpinė arba alyvos radiatorius, alyva gali patekti į aušinimo sistemą.

Transmisinės alyvos nuotėkis

Transmisinė alyva, naudojama pavarų dėžėse, atlieka panašią funkciją kaip variklio alyva: tepa, aušina ir šalina teršalus. Automatinėse pavarų dėžėse ji taip pat veikia kaip vykdomasis skystis, leidžiantis perjungti pavaras.

Priežastys:

• Prasisunkimas pro galiniame pavarų dėžės korpuse pažeistus riebokšlius.
• Pažeisti varančiųjų pusašių riebokšliai.
• Susidėvėję sankabos veleno riebokšliai.
• Alyvos kamščio tarpinės pažeidimai.

Pasekmės:

Sumažėjęs transmisinės alyvos kiekis pagreitina mechaninių pavarų dėžės elementų susidėvėjimą ir gali lemti pavarų dėžės užsikirtimą.

Kaip pastebėti:

• Po automobiliu bus matomos transmisinės alyvos dėmės.
• Pavarų dėžė gali veikti daug garsiau, sunkiai persijungti pavaros.

Vairo stiprintuvo sistemos skysčio nuotėkis

Vairo stiprintuvo sistema, dažnai hidraulinė arba elektrohidraulinė, naudoja specialų skystį, kad palengvintų vairavimą. Nuotėkiai šioje sistemoje gali sukelti rimtų problemų.

Priežastys:

• Pažeista aukšto arba žemo slėgio žarna.
• Susidėvėjęs stiprintuvo siurblio riebokšlis.
• Susidėvėjusi vairo kolonėlės tarpinė.
• Mechaniniai vairo stiprintuvo skysčio radiatoriaus arba aušinimo kilpos pažeidimai.
• Įtrūkęs arba nesandarus stiprintuvo skysčio bakelis.

Pasekmės:

• Kuo mažiau vairo stiprintuvo skysčio, tuo blogiau veikia visa sistema.
• Gali strigti stiprintuvo veikimas, atsirasti siurblio keliamas triukšmas.
• Skysčio trūkumas labai greitai sukelia stiprintuvo siurblio užstrigimą.
• Neveikiantis stiprintuvas gali sukelti eismo įvykį.

Kaip pastebėti:

• Po automobiliu gali būti matomos vairo stiprintuvo skysčio dėmės.
• Vairas gali būti sunkiau pasukamas, girdėti stiprintuvo skleidžiamas garsas sukant vairą.

Stabdžių skysčio nuotėkis

Stabdžių skystis yra gyvybiškai svarbus stabdžių sistemos dalis, leidžianti perduoti slėgį stabdžių cilindrams ir užtikrinanti efektyvų stabdymą. Jis taip pat naudojamas pažangiose saugumo sistemose, tokiose kaip ABS, ASR ir ESP.

Priežastys:

• Susidėvėję stabdžių cilindro riebokšliai.
• Mechaninio pažeidimo sukeltas nesandarus standus stabdžių vamzdelis.
• Dėl mechaninio pažeidimo arba gumos senėjimo nesandari lanksti stabdžių žarnelė.
• Susidėvėję arba pažeisti stabdžių apkabos riebokšliai.

Kaip pastebėti:

Stabdžių skysčio nuotėkius galima pastebėti pagal dėmes po automobiliu, šlapias lanksčias žarneles, mažėjantį stabdžių skysčio lygį bakelyje ir vis mažėjantį stabdymo efektyvumą. Tai labai rimtas pažeidimas, dėl kurio gali įvykti eismo įvykis.

Kiti galimi skysčių nuotėkiai

• Alyva iš užpakalinio tilto: Nuotėkis atsiranda dėl mechaninių riebokšlių pažeidimų, metalinių dalių korozijos arba guminių tarpinių senėjimo. Tipiniai požymiai: alyvos dėmės ir garsus triukšmas važiuojant.
• Sankabos cilindro ir išminamojo guolio hidraulinis skystis: Gali pasireikšti sunkiu pavarų jungimu, o vėliau - pavarų perjungimo neįmanomumu. Priežastys gali būti pažeistas sankabos cilindro riebokšlis arba išminamasis guolis.
• Katalizinis skystis: Naudojamas automobiliuose su dyzeliniais varikliais ir FAP filtrais, siekiant sumažinti sodžių deginimo temperatūrą. Dažniausia nuotėkio vieta - pažeistas plastikinis bakelis. Skysčio trūkumas gali sukelti automobilio variklio veikimą avarijiniame režime.
• Automobilio kondicionavimo sistemos dujos: Sukelia nuolat mažėjantį šaldymo efektyvumą ir gali sukelti kondicionieriaus kompresoriaus pažeidimą dėl mineralinės alyvos stokos.
• Amortizatorių tepalas: Jei iš tepalinių amortizatorių prasisunkia tepalas, tai reiškia, kad juos reikia nedelsiant pakeisti. Vairuotojas pajus pablogėjusį automobilio valdymą, padidėjusią reakciją į vėjo gūsius ir automobilio svyravimus.
• Varančiųjų lankstų apsaugų tepalas: Įtrūkimai apsaugose leidžia prasisunkti tepalui ir patekti vandeniui bei smėliui, kas gali pažeisti brangias lanksto dalis. Pastebėjus tepalo pėdsakų, apsaugas reikia tuoj pat pakeisti.
• Langų plovimo skystis: Nors gali pasirodyti ne taip pavojinga, langų plovimo skysčio trūkumas gali kelti grėsmę saugumui, ypač esant ribotam matomumui.

Ką daryti, jei vanduo pateko į duslintuvą dėl išorinių priežasčių?

Jei automobilis netikėtai pateko į gilią balą ar buvo plaunamas ir į duslintuvą pateko vandens, rekomenduojama atlikti šiuos veiksmus:

• Atjunkite automobilio akumuliatoriaus neigiamą laidą.
• Atlikite išsamų variklio ir duslintuvo patikrinimą, ar nėra vandens patekimo į variklio cilindrą požymių.
• Nemėginkite užvesti variklio aklai. Jei automobilis sustojo dėl važiuojant įvykusios problemos, nereikėtų jo iškart užvesti, kad nesugadintumėte variklio.
• Pagalbinis drenažas: Pastatykite automobilį ant nedidelio nuolydžio, kad palengvintumėte vandens išbėgimą iš duslintuvo ir išmetimo vamzdžio.
• Vidutinis degimas: Įsitikinę, kad variklyje nėra drėgmės ir visos sistemos veikia normaliai, užveskite variklį ir leiskite jam veikti tinkamu greičiu (pvz., 10 minučių), kad paskatintumėte vandens išgaravimą.

Kai kurie vairuotojai rekomenduoja į duslintuvo vidų įpilti antikorozinio aliejaus, kad apsaugotų jį nuo rūdijimo. Šis procesas apima duslintuvo nuėmimą, išleidimo angos užkimšimą, antikorozinės alyvos įpylimą ir duslintuvo purtymą, kad alyva tolygiai pasiskirstytų. Po to alyva kaitinama, sukeldama mėlynus dūmus iš duslintuvo uodegos, kurie turėtų išnykti nuvažiavus apie 20 kilometrų. Po to kanalizacijos angos užsikimšimas turėtų būti pašalintas.

Vanduo išmetimo sistemoje: prevencija

Viena iš prevencinių priemonių, kurią rekomenduoja kai kurie specialistai, yra nedidelės, apie 2 mm skersmens skylutės išgręžimas žemiausiame duslintuvo bakelio taške. Tokia skylutė turėtų užtikrinti kondensato išbėgimą ir apsaugoti bakelį nuo korozijos. Tačiau svarbu nesugadinti bakelio viduje esančio korio. Jei tokia skylutė jau yra, svarbu ją prižiūrėti, kad neužsikimštų.

Taip pat svarbu reguliariai tikrinti automobilio aušinimo sistemą, ypač prieš ilgas keliones.

Ką daryti, pastebėjus nuotėkius?

Jei Jūsų automobilyje atsirado nuotėkių, svarbiausia yra nedelsti ir nenaudoti jokių laikinų ar "stebuklingų" priemonių, kurios gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Tinkamiausias sprendimas - kuo greičiau kreiptis į profesionalus. Naudodamiesi patikimais automobilio servisų paieškos portalais, raskite artimiausią dirbtuvę ir susitarkite dėl apsilankymo. Nerizikuokite!

tags: #is #auto #duslintuvo #bega #skystis #ka