Automobiliai su SGD ir SND įranga: išsami informacija

Nors diskusijose apie ekologiškas transporto priemones dažniausiai dėmesys sutelkiamas į elektromobilius, dar prieš dešimtmetį dujomis varomi automobiliai buvo laikomi vienais ekologiškiausių. Automobiliai, varomi ir benzinu, ir dujomis, sudaro apie 9 proc. visų Lietuvos automobilių, o populiariuose pardavimo portaluose galima rasti apie 1,5 tūkst. pasiūlymų su paieškos kriterijais „benzinas/dujos“. Pagrindinis veiksnys, skatinantis vairuotojus montuoti dujų įrangą, yra perpus mažesnė suskystintųjų gamtinių dujų (SND) kaina, lyginant su benzinu.

SND ir SGD automobilių rinka ir perspektyvos

Remiantis analitikos bendrovės „Dataforce“ duomenimis, 2025 m. Europos rinkose tikimasi užregistruoti 347 717 naujų automobilių su gamykloje įrengtomis SGD sistemomis. Nors tokių transporto priemonių pardavimai iki 2025 m. turėtų išaugti 10 procentų, ekspertai mano, kad SGD automobilių pabaiga Europos Sąjungoje bus 2030 m.

Rinkos lyderiai

• Dacia: Absoliuti naujų suskystintomis dujomis varomų automobilių rinkos lyderė yra „Dacia“, kuri 2024 m. Europos klientams pristatė 228 962 suskystintomis dujomis varomus automobilius. Daugiau nei pusė šio skaičiaus tenka Rumunijos gamintojo bestseleriui, kuris 2025 m. tapo perkamiausiu nauju automobiliu ES.
• DR Motor Company: Antrąją vietą Europoje užėmė Italijos prekės ženklas „DR Motor Company“. Nuo 2007 m. DR prekės ženklas siūlo iš Kinijos importuotas transporto priemones (surinktas Italijoje naudojant SGD sistemą) su savo logotipu, pagamintas iš tokių Kinijos gamintojų kaip BAIC, Chery ir JAC.

Ekologinis aspektas ir CO2 išmetimas

Ekspertai apskaičiavo, kad „Dacia“ ir „Renault“ naudojamų mažų benzininių variklių SGD sistema gali sumažinti benzininio automobilio CO2 išmetimą 10 g/km. Pagal naujų transporto priemonių CO2 išmetimo mažinimo tvarkaraštį, 2030 m. įsigalios papildomos išmetamųjų teršalų ribos. Vidutinė CO2 riba, kurią viršijus skiriama 95 eurų bauda už gramą už kiekvieną viršijančią transporto priemonę, bus sumažinta nuo dabartinių 93,6 gramo CO2/km iki 50 gramų CO2/km. Šios ribos neįmanoma pasiekti jokiai vidaus degimo varikliu varomai transporto priemonei, nebent ji naudotų įkraunamą hibridinę pavaros sistemą.

Dujų įrangos tipai ir jų charakteristikos

Automobilių dujų įranga klasifikuojama pagal technologinę pažangą - nuo pirmosios iki šeštosios kartos. Šiuolaikiniai automobiliai dažniausiai turi įpurškimo sistemas, todėl populiariausios yra ketvirtosios (IV), penktosios (V) ir šeštosios (VI) kartos dujų įrangos.

IV karta (MPI)

Ši karta yra pati populiariausia ir universaliausia, turinti daug variacijų, priklausomai nuo komponentų kokybės ir kainos. IV kartos įranga naudojama daugelyje transporto priemonių su benzino įpurškimo sistemomis. Jos elektroninis valdymo blokas nuskaito duomenis iš benzino įpurškimo sistemos, todėl automobilis tarsi „galvoja“, kad važiuoja benzinu. Tai leidžia užtikrinti, jog kuro mišinio nuokrypiai būtų kompensuojami originalios benzino valdymo sistemos pagalba. Eksploatacinės ir važiavimo savybės yra beveik identiškos benzinu varomų automobilių savybėms. IV kartos dujų įranga tinkama daugumai variklių su nuoseklia (MPI) arba tiesiogine (DI, FSI, TSI, TFSI, GDI ir kt.) benzino įpurškimo sistema. Šiuo metu populiariausios IV kartos dujų įrangos kaina prasideda maždaug nuo 550 eurų, o vidutiniškai montuojantis žmogus išleidžia apie 650 eurų.

V karta (skysto fazės įpurškimas)

Penktosios kartos sistema veikia panašiai kaip IV karta, tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, kad dujų balione esantis siurblys tiekia skystos fazės dujas tiesiai į dujų purkštukus. Dėl šio sprendimo šiai sistemai nereikalingas dujų reduktorius, taip pat nėra būtinos intervencijos į automobilio aušinimo sistemą. Skystos fazės SND įpurškiamos į kolektorių prieš pat oro įėjimo vožtuvus, o garavimo procesas vyksta naudojant variklio šilumą. Šis metodas yra žymiai efektyvesnis nei SND dujinės fazės įpurškimas (IV kartos sistemoje). Kadangi skystų SND temperatūra yra -42 °C, kuro mišinys atšąla, todėl automobilis tampa galingesnis ir dinamiškesnis. V kartos dujų įpurškimo sistema pritaikoma varikliams, kurie naudoja daugiataškę įpurškimo sistemą (MPI).

VI karta (skysto fazės įpurškimas tiesiai į cilindrus)

Šeštosios kartos sistema yra specialiai skirta transporto priemonėms, turinčioms tiesioginio įpurškimo sistemas (DI, FSI, TSI, TFSI, GDI ir kt.). Ši sistema savo veikimu yra labai panaši į originalią benzino įpurškimo sistemą ir yra paremta penktos kartos dujų įpurškimo sistemos veikimo principu. Esminis skirtumas yra tas, kad dujų balione esantis siurblys tiekia skystos fazės dujas, kurios toliau tiekiamos į papildomą aukšto slėgio siurblį. Aukšto slėgio siurblys, sukėlęs reikiamą dujų slėgį, originalia benzino tiekimo magistrale tiekia dujas į benzino purkštukus. Šie purkštukai perduoda dujas į degimo kamerą. Tokiu būdu šiai sistemai nereikalingas nei reduktorius, nei papildomi dujų purkštukai. Kaip ir penktosios kartos sistemoje, šeštos kartos dujų sistema naudoja žemos temperatūros dujas (- 42 °C), todėl kuro mišinys tampa vėsesnis, o automobilis - galingesnis ir dinamiškesnis. Ši sistema yra itin panašaus veikimo principo kaip originali benzino įpurškimo sistema, todėl transporto priemonės vedimas ir darbas atliekamas 100 % dujų pagrindu.

Senesnės kartos (I, II, III)

Pirmosios kartos dujų sistema yra paprasčiausia ir lengviausiai reguliuojama, naudojama transporto priemonėse be katalizatoriaus ar deguonies jutiklio. Ji veikia atviru ciklu be elektroninio valdymo. Antrosios kartos įranga, paremta vieno taško dujų įpurškimo sistema, naudoja elektroninį valdymo bloką (ECU), kuris analizuoja jutiklių signalus ir tiksliau reguliuoja dujų tiekimą, gerinant sąnaudas ir mažinant teršalus. Trečiosios kartos dujų įranga, paremta daugiataškio dujų įpurškimo principu, yra pažangesnė, tačiau vartotojo sąsaja išlieka ribota. Nors senesnės kartos įrangos yra mažiau populiarios dėl technologinių apribojimų ir mažesnio efektyvumo, daug automobilių Lietuvoje vis dar važinėja su šiomis sistemomis. Daugumai šalyje registruotų automobilių, kurių amžius apie 13-15 metų, senosios kartos įrangos nebetinka.

Dujų įrangos montavimas ir priežiūra

Diegiant LPG įrangą automobilyje įmontuojamos papildomos detalės, leidžiančios suskystintas dujas naudoti kaip degalus. Montavimo metu į automobilį įdedamas papildomas degalų bakas, prijungiama papildoma sistema prie gamyklinės degalų sistemos ir įdiegiama keletas kitų elementų. Baigus montavimo darbus, sistema veikia kartu su gamykline degalų įranga, tad vairuotojas gali rinktis, kurią sistemą naudoti - LPG ar originalią.

Svarbūs aspektai montuojant dujų įrangą

• Įmonės, kurios užsiima LPG įrangos montavimu, turi turėti specialų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Technikos priežiūros tarnybos išduotą liudijimą.
• Būtina pasidomėti, ar montuojama įranga yra sertifikuota Lietuvoje. Nors kai kurios sertifikuotos įrangos atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, svarbu atkreipti dėmesį į kokybę, nes kai kurie pakaitalai gali neatitikti originalių standartų.
• Montuojant dujų įrangą, svarbu atkreipti dėmesį į dujų baliono formą (cilindrinis ar toroidinis), jo tūrį ir išdėstymo būdus. Naudojant A klasės balioną, ant „multivožtuvo“ būtinas apsauginis vožtuvas.
• Jeigu automobilis turi elektrinį reduktorių, rekomenduojama reikalauti sumontuoti SAFETY CAR tipo jungiklį, kuris neleidžia tiekti dujų į variklį, jeigu pastarasis neveikia, o degimas įjungtas.
• Sumontavus įrangą, jos hermetiškumas patikrinamas 1.6 Mpa (16 atm.) slėgiu.
• Po montavimo išduodamas nustatytos formos aktas, rengiamas seminaras apie elgesį su automobiliu, kuriame sumontuota LPG įranga, ir išduodamas pažymėjimas, leidžiantis vairuoti tokį automobilį.
• Jeigu automobilis turi lambda zondą ir katalizatorių, rekomenduojama sumontuoti ekologinę sistemą - nedidelį mikroprocesorių, kuris optimaliai reguliuoja dujų tiekimą, mažindamas sąnaudas, gerindamas dinamiką ir tausodamas katalizatorių. Šį mikroprocesorių galima perprogramuoti įvairiems režimams: ekonomišku, standartiniu ir sportiniu.

Priežiūra ir galimos problemos

Eksploatuodami automobilį su dujų įranga, savininkai dažnai pamiršta laiku pakeisti kuro filtrus. Privalomi aptarnavimai numatyti pagal nuvažiuotą ridą. Dujų įranga dažniausiai atsiperka nuvažiavus apie 30 tūkst. km, tačiau tai priklauso nuo automobilio klasės ir vairavimo būdo. Automobilis sunaudoja apie 15 % daugiau dujų nei benzino.

Dujų nuotėkis automobilyje gali atsirasti įvairiose įrangos vietose, tačiau pačios pavojingiausios yra jungtys nuo dujų baliono iki reduktoriaus ir iki užpylimo vožtuvo. Gana dažna priežastis - nusidėvėję jungčių sandarikliai. Naujesnės kartos dujų įranga šios problemos neturi, nes ties dujų vamzdelio jungtimis balione montuojami elektromagnetiniai vožtuvai, kurie užsidaro savaime išjungus automobilio variklį.

Viena dažniausių gaisrų automobiliuose su LPG įranga priežasčių yra reduktoriaus sutrikęs šildymas. Reduktorius apšąla, neišgarina dujų, jos skystos patenka į karštą variklį, užima didesnį tūrį, variklis jų nepajėgia sunaudoti, dujos pasklinda po variklio gaubtu ir nuo menkiausios kibirkšties užsidega. Tai gali atsitikti tik techniškai netvarkinguose automobiliuose.

Jei norite įmontuoti LPG įrangą į automobilį su įpurškimo sistema, pageidautina, kad valdymo pultelis kiekvieną kartą užvestų automobilį benzinu, o vėliau automatiškai persijungtų dirbti dujomis. Ilgą laiką važiuojant vien dujomis, degimo produktai gali užteršti benzino purkštukus.

Dujų įrangos privalumai ir trūkumai

Automobiliai su dujų įranga turi akivaizdžių privalumų, tačiau taip pat ir trūkumų.

Privalumai

• Žymiai mažesnės išlaidos degalams: Suskystintų dujų baką užpildyti reikšmingai pigiau nei dyzelino ar benzino. Nors dujų sąnaudos būna 10-30 % didesnės, bendrai sutaupoma nuo 20 iki 30 %.
• Mažesnės emisijos ir įtaka gamtai: Dujos klasifikuojamos kaip ekologiškesnis kuras, mažinantis azoto oksidų (NOx) kiekį 40-60 % ir anglies dioksido (CO2) emisijas 20 % lyginant su dyzelinu.
• Automatizuota sistema ir patogumas: Modernios dujų įrangos yra visiškai automatizuotos - užvedus automobilį, sistema pati perjungia kuro tiekimą į dujas, kai variklis sušyla. Pasibaigus dujoms, automobilis automatiškai persijungia į benzino režimą.
• Galimybė naudoti benziną: Automobilis su dujų įranga nepraranda galimybės naudoti benziną.
• Įrangos pašalinimas: Dujų įrangą vėliau galima pašalinti.

Trūkumai

• Brangesni automobiliai su dujine įranga: Pridedama dujų įrangos ir jos sumontavimo kaina (nuo 500 Lt iki 3000 Lt).
• Sunkesni: Pridedamas įrangos svoris (apie 60-100 kg), todėl sumažėja keliamoji galia.
• Žiemą sunkiau užsiveda: Pradžioje vis tiek reikia truputį benzino.
• Didėja sąnaudos: LPG sąnaudos vienam kilometrui yra 10 % didesnės, lyginant su benzino sąnaudomis.
• Mažėja maksimalus greitis: Tai gali siekti 5-8 %.
• Priklausomybė nuo iškastinio kuro: Nors ir ekologiškesnės, dujos vis tiek yra iškastinis kuras, kurio gavyba ir naudojimas prisideda prie globalinio atšilimo.
• Galimi keblumai dėl priežiūros ir išlaidos: Gedimai dažnai susiję su įrangos komponentų būkle ir sistemos kokybe. Gali pasireikšti netolygus variklio veikimas, variklio gesimas dirbant laisvąja eiga, netikslūs dujų sąnaudų rodmenys, trūkčiojimas, galios trūkumas.
• Mažesnė variklio galia: Dujomis varomiems automobiliams paprastai būdinga mažesnė variklio galia, palyginti su jų benzininiais analogais (apie 10-15 % galios praradimas).
• Lėtesnis dujų ir oro mišinių degimas: Degimas dažnai tęsiasi ir išmetimo sistemoje.
• Garantijos panaikinimas: Įrengus suskystintų naftos dujų arba SGD įrangą neoficialiai arba per trečiųjų šalių paslaugų teikėjus, gali būti panaikinta transporto priemonės gamintojo garantija.
• Ribotas infrastruktūros prieinamumas: SGD infrastruktūra palaipsniui plečiasi, tačiau jos prieinamumas vis dar gali būti ribotas, ypač už didžiųjų miestų ribų.
• Perpardavimo vertė: Transporto priemonių su antrinės rinkos dujų sistemomis perpardavimo vertė, palyginti su standartiniais benzinu varomais automobiliais, paprastai būna mažesnė.

Dujinės įrangos legalumas ir techninė apžiūra Lietuvoje

Lietuvoje suslėgtųjų gamtinių dujų (SGD) akcizas yra didžiausias visoje ES, todėl šios dujos sunkiai konkuruoja su kitomis degalų rūšimis. Nors asmenų, nusprendusių į automobilius įmontuoti dujų įrangą, skaičius kinta, Italijoje, Beniliukso šalyse ir Vokietijoje dujų įrangą montuoja ne tik taupydami, bet ir galvodami apie ekologiją. Lietuvoje ekologijos faktorius dar nėra svarbiausias, nors automobiliams su dujine įranga galėtų būti taikomos lengvatos, panašiai kaip Romoje.

Automobilio su dujų įranga techninei apžiūrai pateikimo metu techninės apžiūrų centrų specialistai reikalauja pažymos, kad dujų įranga yra techniškai tvarkinga ir jos sumontavimas atitinka LPG įrangos montavimo taisykles. Atvykti atlikti dujinės įrangos patikrą privaloma esant tuščiam dujų balionui, turint galiojantį pažymėjimą.

Jei automobilis pritaikytas naudoti suskystintas naftos dujas (SND), įranga ir jos veikimas turi atitikti Techninius reikalavimus suskystintų naftos dujų įrangai ir šios įrangos montavimui į motorines kelių transporto priemones. Jei įranga sumontuota iki 2006 m. lapkričio 1 d., ji turi atitikti bent jau Suskystintų dujų kuro sistemos įrengimo automobiliuose taisyklių reikalavimus. Jei automobilis naudoja SGD, įranga ir jos veikimas turi atitikti Suslėgtųjų gamtinių dujų įrangos ir šios įrangos montavimo į motorines kelių transporto priemones techninius reikalavimus.

Transporto priemonių, naudojančių dujinius degalus (SND arba SGD), valdytojai, pristatydami automobilius techninei apžiūrai, turėtų pasitikrinti, ar nėra pasibaigęs dujų baliono eksploatacijos laikas. Jei transporto priemonė naudoja SGD, balionas, pasibaigus jo eksploatavimo laikui (ne daugiau kaip 20 m.), turi būti keičiamas.

Šalyje nemažai autoservisų montuoja suskystintų naftos dujų įrangą automobiliuose. Lietuvos rinkai tiekiama suskystintų naftos dujų įranga ir jos elementai turi būti sertifikuoti pagal Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos taisyklių Nr. 67 reikalavimus ir gamintojo privalomai paženklinta tarptautinio pripažinimo ženklu „E“. Suskystintų naftos dujų įranga priskiriama didesnio pavojingumo kategorijai, todėl jai montuoti ir aptarnauti keliami aukštos darbo kultūros, kokybės bei patikimumo reikalavimai. Būtinas Technikos priežiūros tarnybos liudijimas, suteikiantis teisę atlikti šiuos darbus, nustatyti reikalavimai montuojamai dujų įrangai, automobilio variklio techninei būklei, darbų technologijai, dujų sistemos išbandymui. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, vykdydama rinkos priežiūrą, kontroliuoja, ar vartotojams teikiamos paslaugos atitinka privalomus saugos reikalavimus. Būdingiausi pažeidimai - tai nesertifikuotų dujinės įrangos elementų montavimas, reikiamų matavimo priemonių trūkumas arba naudojamos matavimo priemonės be privalomos valstybinės patikros.

Dujų įranga dyzeliniuose varikliuose

Dujų sistema gali būti įrengiama ir dyzeliniuose varikliuose. Į variklio degimo kamerą įpurškiamas dyzelino ir 20-35 proc. SND mišinys. Skelbiama, kad dujos dėl geresnės degimo dinamikos ir aukštesnės degimo temperatūros pagerina dyzelino sudegimą, o tai gerokai sumažina CO2 ir suodžių koncentraciją išmetamosiose dujose. Pastaroji savybė gerokai palengvina išmetamųjų dujų filtravimo sistemų darbą ir padidina ilgaamžiškumą. Be to, kilogramas SND degdamas išskiria 200 gramų mažiau CO2, nei degdamas išskiria kilogramas dyzelino. Kitas poveikis - dujos pastebimai padidina dyzelinio variklio galią ir sukimo momentą. Tai leidžia važiuoti, mažiau spaudžiant akceleratoriaus pedalą ir tuo būdu dar prisidedant prie degalų taupymo.

Kaimynų patirtis ir Lietuvos apribojimai

Dyzelino-SND įrangą siūlo montuoti ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos verslininkai. Ukrainiečiai tvirtina, kad įrengta dujų įranga dyzelinio variklio taršą sumažina iki aukštesnio lygio „Euro“ standarto. Ukrainiečiai vienam sunkvežimiui dujų įrangą sumontuoja už maždaug 1000-1500 eurų. Jų nurodomi privalumai: naudojant pigesnes dujas, iki 38 proc. sumažinamos dyzelino sąnaudos (ir išlaidos), žymiai (apie 20 proc.) padidėja variklio galia ir sumažėja tarša. Dėl švariau sudegančių degalų mažiau teršiasi ir pats variklis, suteikdamas galimybę 1,5 karto padidinti aptarnavimo intervalus. Teigiama, kad sumažėja eilės variklio detalių dilimas, o variklio skleidžiamas triukšmas sumažėja 10-15 dB.

Lietuvoje tokios įrangos montavimas sunkvežimyje kainuotų 3-3,6 tūkst. eurų. Pagrindinės kliūtys - garantija (jeigu į sunkvežimį, kuriam galioja gamintojo garantija, bus sumontuota dujų įranga, garantija nebegalios) ir taršos normų atitiktis. Lietuvoje po dujų sistemos įrengimo panaikinama gamintojo patvirtinta „Euro“ taršos norma, o tai riboja komercinio automobilio panaudojimą. Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI) teigia, kad be gamintojo ar akredituotos laboratorijos patvirtinimo, jog tarša sumažėja, gamintojo nustatytas taršos standarto atitikimas anuliuojamas. Toks patvirtinimas yra sudėtingas ir brangus. Lenkijoje ir Latvijoje sąlygos dujų įrangai montuoti yra kur kas draugiškesnės.

Dujinių degalų rūšių painiava ir alternatyvos

Nemažas chaosas dėl alternatyviųjų degalų yra susijęs su dujiniais degalais ir nepatogiomis santrumpomis. Svarbu atskirti SND (suskystintosios naftos dujos), SGD (suslėgtosios gamtinės dujos) ir SGD (suskystintosios gamtinės dujos). Pastaroji santrumpa Lietuvoje dažnai reiškia būtent skystas gamtines dujas (LNG), nors techniniu požiūriu „suslėgtosios gamtinės dujos“ irgi trumpinamos taip pat. Dėl to straipsniuose ir duomenų rinkiniuose šios dvi gamtinių dujų būsenos gali būti pateikiamos klaidinamai. Šios trys degalų rūšys yra skirtingos vertinant degalų bakų sistemas, papildomą įrangą ir degalų paruošimą varikliui, tačiau visi šie degalai naudojami kibirkštinio uždegimo varikliuose.

Suskystintosios naftos dujos (SND/LPG)

Tai naftos perdirbimo ir gamtinių dujų gavybos-valymo grandinėje gaunamas lengvųjų angliavandenilių mišinys, transporto sektoriuje naudojamas dešimtmečiais. SND sudaro daugiausia propanas (C₃H₈) ir butanas (C₄H₁₀); sudėtis kinta sezoniškai ir regioniškai. Legendinis įrašas automobilio dokumentuose „benzinas\dujos“, kurį dar ir šiandien turi beveik 84 tūkst. automobilių Lietuvoje, yra būtent LPG kaip degalus naudojantis transportas.

Suslėgtosios gamtinės dujos (SGD/CNG)

Chemiškai tai tos pačios gamtinės dujos, kurios naudojamos maistui ruošti namuose. Tačiau transporto priemonėse jos laikomos aukšto slėgio (200-250 bar) balionuose. Tai degus dujų mišinys, kuriame dominuoja metanas. CNG technologija galima laikyti mirusia Europoje, kadangi naujų lengvųjų automobilių su šia degalų rūšimi nebegamina nė vienas Europos gamintojas. Antrinėje rinkoje Lietuvoje jų pasisekimas ribotas dėl pačių dujų balionų galiojimo trukmės (15-20 metų be galimybės pratęsti galiojimą), riboto užpildymo kolonėlių skaičiaus (6 Lietuvoje) ir kai kuriuose modeliuose naudojamo labai mažos talpos (iki 15 litrų) degalų bako.

Suskystintosios gamtinės dujos (SGD/LNG)

Lietuvoje ypač atpažįstama dėl SGD terminalo sąvokos. Transportui LNG - tai gamtinės dujos, atšaldytos iki kriogeninių temperatūrų (-165 oC) ir laikomos kaip skystis termiškai izoliuotuose bakuose (diuaruose). Pasaulyje nebuvo pagaminta nė vieno serijinio LNG varomo lengvojo automobilio, kadangi tai būtų nepraktiška dėl didelių kriogeninių talpų ir dujų išgaravimo palikus automobilį kelioms dienoms. Nors AB „Regitra“ duomenyse yra įrašyti 164 lengvieji automobiliai, kurių degalų rūšis nurodyta „suskystintosios gamtinės dujos“ (LNG), tokių automobilių iš tikrųjų nėra.

Biometanas

Biometanas iš esmės yra tos pačios gamtinės dujos - jo pagrindinė sudedamoji dalis yra metanas (CH₄). Skirtumas slypi kilmėje: įprastos gamtinės dujos yra išgaunamos iš požeminių telkinių (iškastinis kuras), o biometanas gaminamas iš organinių atliekų - pavyzdžiui, mėšlo, nuotekų dumblo ar maisto atliekų - anaerobinio skaidymo proceso metu. Išvalytas biometanas gali būti tiekiamas į tą pačią dujų infrastruktūrą ir naudojamas transportui kaip CNG ar LNG.

Vandenilis

AB „Regitra“ atviruosiuose duomenyse galima rasti mažiausiai 7 automobilius, kurie varomi vandeniliu, tačiau tik 4 iš jų turi dokumentuose nurodytą degalų rūšį „vandenilis“ ar „vandenilis/elektra“. 3 „Toyota“ vandeniliniai automobiliai registracijos dokumentuose kaip degalus turi įrašą „elektra“. Ši neteisinga registracija sudaro galimybę nepagrįstai pasinaudoti APVA paramos lėšomis, skirtomis gryniesiems elektromobiliams įsigyti. Šiuo metu Lietuvoje nėra nė vieno „Honda“ CR-V e:FCEV, kuris ginčytinai atitiktų grynojo elektromobilio apibrėžimą.

Kodėl gamintojai nesiūlo daugiau dujomis varomų automobilių?

Nors dujomis varomi automobiliai turi daug privalumų, gamintojai juos siūlo palyginti retai. Pagrindinės priežastys:

• Didelės išlaidos gamintojui: Gamintojui reikia viską išbandyti ir įteisinti, kurti unikalias dalis kiekvieno modelio kėbului ir kiekvienam varikliui. Tai yra daug brangiau nei įrangos montavimas garaže.
• Saugumas: Gamintojas turi galvoti apie viso automobilio saugumą avarijos metu, balionų išdėstymą ir dujų nuotėkio prevenciją. Sprendimų paieškos per simuliacijas ir bandymus kainuoja.
• Erdvės architektūra: Gamintojas turi rasti optimalų kompromisą balionų išdėstymui, kuris neatbaidytų pirkėjų, todėl ieškoma vietos po sėdynėmis, mažinant originalų benzino baką.
• Maža paklausa: Automobilinės dujos nėra tokios populiarios pagrindinėse automobilių rinkose. Nors jos populiarios Rytų Europoje, Kazachstane ir kitose šalyse, tai nėra didelės naujų automobilių rinkos. Ekonomiškai labiau išsivysčiusiose šalyse degalų kaina yra mažiau svarbus kriterijus.
• Infrastruktūros trūkumas ir nepatogumas: Dujų degalinių tinklas nėra toks išvystytas, o su pilnais dujų balionais įveikiamas atstumas įprastai yra mažesnis nei su pilnu benzino ar dyzelino baku. Tai verčia dažniau lankytis degalinėse.

tags: #automobiliai #su #sgd #iranga