Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekse (ATPK) ir Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) numatytos sankcijos, kurios gali lemti transporto priemonės konfiskavimą. Ši nuobauda gali būti taikoma už įvairius pažeidimus, nuo vairavimo neblaiviam iki kontrabandos gabenimo.
Teisinė bazė ir ATPK straipsniai
Šiuo metu galiojančiame ATPK yra teisės normų, kurių pažeidimai gali „kainuoti” vairuotojams transporto priemonės konfiskavimą. Tarp jų yra:
- 127 straipsnis
- 129 straipsnis
- 130 straipsnis
- 130-2 straipsnis
- 210 straipsnis
511-1 straipsnis taip pat yra minimas, tačiau jo turinys liko neatskleistas.
Pagal 129 straipsnį, asmuo, vairavęs transporto priemonę neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų neturėdamas teisės vairuoti, užtraukia baudą su transporto priemonės konfiskavimu arba be jo.
130 straipsnis numato, kad asmeniui, nepaklususiam teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti, taip pat pasišalinusiam iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra tiesiogiai susijęs, neturint teisės vairuoti, skiriama bauda su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo, arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Jei asmuo turi teisę vairuoti, ji prarandama mažiausiai trejiems metams, tačiau transporto priemonė nėra konfiskuojama.
210 straipsnis susijęs su prekių ar kitų daiktų gabenimu per valstybės sieną, užtraukiančiu baudą su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Konfiskavimo aplinkybės ir teismo vaidmuo
Apžvelgus teisės normas, pastebėtina, jog transporto priemonės konfiskacija daugelyje atvejų priklauso nuo teismo sprendimo. Kaip matyti iš normų sankcijų, jose numatytas transporto priemonės konfiskavimas, kai skiriama bauda, yra įtvirtintas kaip alternatyvi papildoma nuobauda.
Nors įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinė nuobauda, kai yra numatyta alternatyvi sankcija, pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobauda būtų efektyviausia.
Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už jį nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių jam pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Transporto priemonės konfiskavimas: dažnos situacijos ir išimtys
Dažnai asmenys, kartą buvę bausti už vairavimą neblaiviam, savo automobilį užregistruoja tėvų ar kitų artimųjų vardu. Jei toks asmuo vėl padaro nusižengimą, už kurį numatyta privaloma automobilio konfiskacija, pavyzdžiui, vairuoja be teisių ir neblaivus, ir nėra pasibaigęs nuobaudos vykdymo laikas, arba veža kontrabandą, įstatymas leidžia konfiskuoti automobilį, nepaisant to, jog jis nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui (tėvui, mamai, močiutei).
Kyla klausimas, ar teisinga ir protinga konfiskuoti automobilį, jei administracinį nusižengimą padarė ne jo savininkas, o draugas, giminaitis ar darbuotojas. Atrodytų, kad automobilio savininkas nėra kaltas, jog kitas asmuo, vairuodamas jam priklausantį automobilį, padaro nusižengimą. Juk administracinė nuobauda skiriama tik konkrečiam asmeniui, padariusiam administracinį teisės nusižengimą.
Tarkime, automobilis įsigytas santuokoje ir juo naudojasi abu sutuoktiniai. Jei atitinkamame straipsnyje yra nurodyta, kad už nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, teismui paliekama diskrecijos teisė spręsti, ar konkrečioje byloje būtina skirti administracinio poveikio priemonę.
Tačiau net ir tuo atveju, jeigu pagal sankciją yra privalomas automobilio konfiskavimas, galima teismo argumentuotai prašyti nekonfiskuoti automobilio.
Asmens atsakomybė ir rizikos prisiėmimas
Teismų praktikoje pažymima, kad transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeltas eismo įvykis, padarytas administracinis nusižengimas ar net nusikalstama veika. Todėl būtina iš anksto pasiruošti bylai, ypač paaiškinimams dėl automobilio paėmimo (perdavimo) aplinkybių.
Konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Nors ANK nenustato galimybės išieškoti ne visą, o dalį transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, aukštesni teismai formuoja praktiką, kad tokia priemonė gali būti taikoma, jei bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad visos transporto priemonės vertės išieškojimas neatitiktų proporcingumo principo.
Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertinamos visos reikšmingos aplinkybės. Dažniausiai, jeigu automobilis priklauso pažeidėjui, jis ir yra konfiskuojamas, o ne automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.
Turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas - atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams bei daryti prevencinį poveikį kitiems asmenims. Jeigu turto natūra konfiskavimas sukelia neproporcingas pasekmes, jis yra netikslingas, nes nepadeda pasiekti administracinės nuobaudos paskirties.
Konfiskavimo priežastys ir procesas
Automobilio konfiskavimas yra viena griežčiausių administracinių ar baudžiamųjų priemonių, taikomų vairuotojams ar transporto priemonių savininkams už įstatymų pažeidimus. Konfiskavimas - tai valstybės sprendimas perimti nuosavybės teise priklausantį turtą (automobilį), jei jis buvo naudojamas nusikalstamai veikai arba pažeidžiant įstatymus.
Sunkūs kelių eismo taisyklių pažeidimai:
- Vairavimas, kai alkoholio koncentracija viršija 1,5 promilės.
- Vairavimas neturint teisės vairuoti (vairuotojo pažymėjimo).
- Pakartotiniai pažeidimai per trumpą laikotarpį (pvz., antras kartas vairuojant neblaiviam).
- Automobilis dalyvavo lenktynėse ar pavojinguose manevruose viešajame eisme.
Nusikalstama veikla ir administraciniai nusižengimai:
- Automobilis naudotas nusikaltimo padarymui (pvz., kontrabandai, vogtų daiktų gabenimui).
- Automobilis naudotas pabėgimui nuo teisėsaugos.
- Keliant grėsmę visuomenės saugumui ar gyvybei.
- Itin grubūs administraciniai nusižengimai, kai asmuo vairuoja neturėdamas teisės, neturi draudimo ir techninės apžiūros, kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.
Konfiskuotas automobilis dažniausiai perduodamas Turto bankui ir vėliau parduodamas arba utilizuojamas. Jis gali būti parduodamas aukcionuose, kurie rengiami viešai arba internetu. Tačiau svarbu žinoti, kad konfiskuoti automobiliai parduodami „tokie, kokie yra”, be garantijos, su ribota galimybe apžiūrai ir galimybe įsigyti vogtą transporto priemonę.
Konfiskavimas, kai automobilis nepriklauso pažeidėjui
Įstatymai leidžia konfiskuoti ne vairuotojui priklausantį automobilį, jei savininkas žinojo, kad asmuo neturi teisės vairuoti ar yra apsvaigęs, bet vis tiek leido naudotis automobiliu. Tokiu atveju atsakomybė tenka ir transporto priemonės savininkui.
Teismai ypač atidžiai ir įvairiapusiškai išnagrinėja automobilio, priklausančio kitam asmeniui, atsiradimo aplinkybes pas pažeidėją. Pavyzdžiui, vienoje byloje pažeidėjas vairavo močiutei priklausantį automobilį. Močiutė tvirtino, kad automobilio raktelių anūkui pažeidimo dieną nedavė, o jis automobilį pasiėmė savavališkai be jos leidimo.
Kitame pavyzdyje, automobilio savininkė prieš išvykdama į užsienį, automobilį paliko aptvertoje namo valdos teritorijoje, akumuliatorių atjungė, raktus ir dokumentus paslėpė, o namų valdą paliko saugoti pažįstamam.
Konfiskuotos transporto priemonės savininkas bei pažeidėjas su prašymu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydami panaikinti sprendimo dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo. Savininkas nurodė, kad žinojo, jog pažeidėjas turi teisę vairuoti, tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jis turi galiojančią nuobaudą už vairavimą neblaiviam ir vairuos automobilį pavartojęs alkoholio. Tačiau teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pažeidėjas buvo baustas už įvairius KET pažeidimus, o vairuodamas transporto priemonę, kuri vėliau buvo konfiskuota, buvo baustas šešis kartus, tarp jų ir už vairavimą neblaiviam. Taip pat pažymėta, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog transporto priemonės savininkas būtų neveiksnus arba ribotai veiksnus, todėl, būdamas pakankamai nuovokus ir perduodamas savo transporto priemonę naudoti pažeidėjui, neabejotinai suprato, kad pažeidėjas turi galimybę padaryti ne tik KET ar kitus administracinius pažeidimus, bet ir nusikalstamas veikas.
Štai byloje, teismas konstatavo, kad automobilio savininkė, žinodama, jog jos draugas, su kuriuo buvo pora ir vedė bendrą ūkį, neturi teisės vairuoti, žinodama apie ankstesnes nuobaudas už padarytus pažeidimus šiam valdant jos vardu registruotus automobilius, nebuvo pakankamai apdairi, su savo turtu elgėsi nerūpestingai ir neužtikrino, jog pažeidėjas nepasinaudotų jai priklausančiu automobiliu ir nedarytų naujų administracinių nusižengimų.
Kitoje byloje taip pat buvo konfiskuotas MB priklausantis automobilis, teismui konstatavus, kad MB direktorė elgėsi nerūpestingai ir leido vairuoti šią transporto priemonę neturinčiam teisės vairuoti sutuoktiniui.
Taigi, sprendžiant, ar automobilio savininkas, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, vertinamas transporto priemonės savininko elgesys, aiškinamasi, ar yra savininko elgesio ryšys su transporto priemonės panaudojimu darant pažeidimą. Tokiose situacijose kiekvienas žodis, kiekviena aplinkybė ir net menkiausia detalė gali nulemti, ar Jums priklausantis automobilis bus konfiskuotas, ar pavyks apsiginti.
ANK 29 straipsnio 4 dalies taikymas
Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Ši sąlyga taikytina tais atvejais, kai byloje nustatyta, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotiną turtą perleido savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, t. y. su juo (jais) sudarė sandorį.
Jeigu nėra nė vienos ANK 29 straipsnio 4 dalyje reikalaujamos sąlygos, transporto priemonės konfiskavimas nėra galimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, yra ne kartą pasisakyta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būdas yra galimas. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog taikant Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas.
Kontrabanda ir transporto priemonės konfiskavimas
Kontrabanda - tai prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinei kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės. Vien 2018 m. Lietuvos pasienyje sulaikyta didelis kiekis kontrabandinių cigarečių ir alkoholio.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 208 straipsnio 4 dalis numato galimybę konfiskuoti priemonę, skirtą kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti.
Turto konfiskavimo apibrėžimas pateikiamas ANK 29 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad turto konfiskavimas - tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Šioje dalyje nustatyta, kad nagrinėjant tam tikras administracinių nusižengimų bylas (į kurių sąrašą patenka ir ANK 208 straipsnyje numatyti administraciniai nusižengimai) gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu:
- Perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
- Turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį.
- Turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.
- Turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.
- Įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra atkreipęs dėmesį, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų.
Analizuojant Lietuvos teismų praktiką dėl pažeidėjui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, matyti, kad ji taikoma dviem atvejais: pirma, nustačius, kad transporto priemonė (turtas) buvo panaudota kontrabandai gabenti ir specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė); antra, transporto priemonė tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas.
Sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės (turto) konfiskavimo taip pat atsižvelgiama į gabentų akcizais apmokestinamų prekių bei konfiskuotinos transporto priemonės vertę, pažeidėjo asmenybę, be to, teismas vertina, ar kontrabandos gabenimas buvo apgalvotas sprendimas.
Proporcingumo principas ir konfiskavimo teisėtumas
ANK numato, kad gali būti konfiskuojama tiek pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, tiek ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė. Tačiau ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuojama tik nustačius papildomas sąlygas, ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančios transporto priemonės konfiskavimą.
Minėta, ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo diskrecija kartu su administracine nuobauda, įvertinus visas bylos aplinkybes, išspręsti klausimą dėl kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimo ar nekonfiskavimo. Šį klausimą teismas turi išspręsti atsižvelgdamas į konfiskavimo proporcingumą.
Proporcingumo principas reiškia, kad už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Kaip yra išaiškinęs LAT, tik nustačius teisinį ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindą galima, o tam tikrais atvejais ir būtina vertinti tokio konfiskavimo proporcingumą. Sprendžiant pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo klausimą, proporcingumo principas taikomas visuomet.
tags: #automera #konfiskuoti #automobiliai