Automatinės Pavarų Dėžės Solenoidai ir Priežiūra

Automatinė pavarų dėžė (APD) - tai sudėtinga mechaninė sistema, leidžianti automobiliui automatiškai keisti pavaras be vairuotojo įsikišimo. Tai užtikrina patogesnį ir sklandesnį važiavimą, o vairuotojas gali susikoncentruoti į eismą. Pavarų dėžė nustato tinkamą pavarą, atsižvelgdama į važiavimo sąlygas, tokias kaip greitis, variklio apsukos ir kelio nuolydis.

Automatinės Pavarų Dėžės Sandara ir Veikimo Principas

Pagrindiniai komponentai

Automatinė pavarų dėžė pati nusprendžia, kada ir kokią pavarą įjungti, priklausomai nuo variklio apsukų (RPM), greičio ir vairuotojo pasirinktų režimų. Sklandų pavarų perjungimą užtikrina šios sudedamosios dalys:

• Planetinės pavaros: Jos leidžia pavarų dėžei keisti pavaras, naudojant kelis dantytus mechanizmus, kurie gali suktis skirtingais greičiais ir kampais, priklausomai nuo situacijos.
• Hidraulinė sistema: Automatinė pavarų dėžė naudoja hidraulinius vožtuvus ir skysčius, kad sureguliuotų pavarų perjungimą. Hidraulinė sistema padeda valdyti pavarų jungimą ir palaiko tinkamą slėgį, kad perjungimai būtų sklandūs.
• Elektroninis valdymas: Daugelis šiuolaikinių APD naudoja kompiuterines valdymo sistemas, kurios stebi įvairius parametrus, tokius kaip greitis, variklio apsukos ir vairuotojo elgesys. Tai leidžia pavarų dėžei pasirinkti tinkamą laiką pavarų perjungimui ir pagerinti degalų sąnaudas.

Pavarų perjungimo faktoriai

Pavaros automatiškai perjungiamos priklausomai nuo:

• Variklio apsukų: Kai variklio apsukos pasiekia tam tikrą lygį, pavarų dėžė perjungia į aukštesnę arba žemesnę pavarą.
• Greitis: Kuo greičiau važiuojama, tuo aukštesnė pavara reikalinga.
• Aplinkos sąlygos: Pavarų dėžė taip pat gali atsižvelgti į kelio nuolydį ar apkrovą, kad užtikrintų optimalų veikimą.

Kai pavarų dėžė keičia pavaras, ji naudoja specialius mechanizmus, tokius kaip planetinės pavaros ir sankabos, kad sujungtų arba atjungtų pavaras, taip leidžiant sklandžiai pereiti nuo vienos pavaros prie kitos.

Automatinės Pavarų Dėžės Solenoidiniai Vožtuvai

Solenoidų vaidmuo

Transmisijos solenoidiniai vožtuvai yra labai svarbūs skysčių valdymui transmisijos sistemoje, užtikrinant tikslų hidraulinio skysčio paskirstymą ten, kur jo labiausiai reikia. Jie veikia kaip vartai, nukreipiantys skystį į skirtingas transmisijos dalis, kad viskas veiktų sklandžiai. Be šių vožtuvų visa sistema gali tapti chaotiška, o tai gali sukelti neefektyvumą ar net sugadinti.

Kitas svarbus transmisijos solenoidinių vožtuvų vaidmuo yra slėgio valdymas. Šie komponentai yra atsakingi už hidraulinio slėgio, reguliuojančio pavarų perjungimą, reguliavimą. Keisdami slėgį, jie padeda išvengti staigių poslinkių, kurie laikui bėgant gali susidėvėti transmisija.

Galiausiai, transmisijos solenoidiniai vožtuvai atlieka pagrindinį vaidmenį palengvinant pavarų perjungimą. Jie valdo pavarų įjungimą ir išjungimą pagal jūsų vairavimo sąlygas ir variklio poreikius. Nesvarbu, ar važiuojate į stačią įkalnę, ar važiuojate lygiu keliu, šie vožtuvai užtikrina, kad transmisija prisitaikys efektyviai. Šis pritaikomumas yra esminis veiksnys ir degalų vartojimo efektyvumui.

Dažni solenoidų gedimai ir jų priežastys

• Įstrigę stūmokliai: Dažnai juos sukelia nešvarus transmisijos skystis arba sistemos korozija. Simptomai - sunkumai perjungiant pavaras arba vėluojantis pavaros įjungimas.
• Lipnūs transmisijos vožtuvai: Šios problemos paprastai kyla dėl prasto aušinimo, anglies nuosėdų arba didelio karščio poveikio. Gali pasireikšti netolygus pavarų perjungimas arba perkaistanti transmisija.
• Nutrūkę arba išsilydę laidai: Per didelė vibracija, įtampos šuoliai arba aukšta temperatūra gali sukelti šias problemas, dėl kurių gali atsirasti netinkamas pavarų perjungimas arba elektros trumpieji jungimai.
• Susilpnėjusios arba sulūžusios spyruoklės: Laikui bėgant solenoidinio vožtuvo spyruoklės gali susilpnėti arba sulūžti dėl susidėvėjimo. Tai gali sukelti netolygų perjungimą arba problemų dėl slėgio linijoje.
• Elektros gedimai: Dažnai kyla dėl sugedusių TCU/ECU arba prastų elektros jungčių. Tokių problemų požymis yra užsidegusi variklio patikrinimo lemputė arba pavarų dėžė užstringa neutralioje arba silpnoje būsenoje.
• Skysčio nuotėkis: Nuotėkiai aplink transmisijos solenoidinį vožtuvą dažniausiai atsiranda dėl pažeistų tarpiklių ar tarpiklių, dėl kurių sumažėja transmisijos skysčio lygis ir slysta pavaros.

Gedimų nustatymas ir šalinimas

Vienas iš pirmųjų ženklų, kad kažkas gali būti negerai su transmisijos solenoidiniu vožtuvu, yra užsidegusi variklio patikrinimo lemputė. Jei matote, kad ji apšviesta, ypač kartu su kitais simptomais, tai yra užuomina atlikti diagnostinę patikrą.

Profesionali diagnostika yra geriausias draugas, kai transmisijos solenoidinis vožtuvas pradeda netinkamai veikti. Mechanikai naudoja specializuotus įrankius, kad tiksliai diagnozuotų problemą ir užtikrintų efektyvų remontą.

Nors galima atlikti "pasidaryk pats" bandymus ir pakeisti transmisijos solenoidinius vožtuvus, tai ne visada yra protingiausias būdas. Neteisingai elgiantis, gali kilti dar daugiau žalos arba pavojus saugai. Netinkamas "pasidaryk pats" remontas dažnai sukelia papildomų mechaniko apsilankymų.

Automatinės Pavarų Dėžės Tipai

Automobilinės pavarų dėžės yra sudėtingos inžinerinės sistemos. Be mechaninių pavarų dėžių, galima išskirti kelis pagrindinius automatinių pavarų dėžių tipus:

• Klasikinė automatinė pavarų dėžė (APD): Tai tradicinis automatinės pavarų dėžės tipas, kuriame yra planetinės pavaros ir sankabos. Ji perjungia pavaras pagal variklio apsukas ir greitį. APD standartiniuose automobiliuose pradėta naudoti dar 1940-aisiais metais. Jos veikimas paprastas - kai spaudžiamas akceleratorius, pavarų dėžė variklio galią perduoda transmisijai, o atleidus greičio pedalą variklis atjungiamas nuo transmisijos ir gali dirbti tuščia eiga. Šiose dėžėse pavaras perjungia jose esančio skysčio kintantis slėgis. Atsiradus gedimui klasikines automatines pavarų dėžes taip pat paprasčiau remontuoti nei kitas automatines, jas išmano daugiau specialistų.
• Dvigubos sankabos transmisija (DCT) / DSG (angl. Direct Shift Gearbox): Tai pažangus transmisijos tipas, sujungiantis mechaninės pavarų dėžės efektyvumą su automatinės pavarų dėžės komfortu. Čia naudojamos dvi atskiros sankabos: viena nelyginio, o kita - lyginio skaičiaus pavaroms. Važiuojant viena sankaba įjungia esamą pavarą, o kita iš anksto pasirenka kitą pavarą. Iš anksto pasirinkus kitą pavarą, DCT transmisija gali atlikti sklandų perjungimą, nenutraukiant tiekiamos galios. Dėl šios priežasties automobilis gali greičiau įsibėgėti, vartoja mažiau degalų ir yra dinamiškesnis. Tokia dėžė vos įjungia vieną pavarą, jau yra pasiruošusi perjungti aukštesnę. Tačiau specialistai pažymi, kad dėl tokios skubos šios pavarų dėžės nemėgsta važiavimo miesto režimu, kai vos smarkiau paspaudus, tenka stabdyti, o pavarų dėžė, kuri jau susiruošusi jungti aukštesnę pavarą, staiga turi ją mažinti. Ekspertai dar dalijasi pastebėjimais, kad šios dėžės su dviem sankabomis gali tapti ypač problemiškos, jei nuvažiuota daugiau kaip 200-250 tūkst. km.
• Kintamo greičio pavarų dėžė (CVT): Ši sistema neturi tradicinių pavarų, bet naudoja diržus arba grandines, kad pastoviai keistų perdavimo santykį, todėl ji gali palaikyti optimalias variklio apsukas bet kuriuo greičiu. Diržas, plieninė juosta ar grandinė jungia du ant velenų slankiojančius skriemulius, kurie nuo variklio apsukų keičia savo plotą ir taip keičia perdavimo skaičių. Tai seniausiai naudojama automatinės transmisijos forma. Šiose dėžėse nėra perėjimo tarp atskirų pavarų, greitėjama plastiškai, tarsi automobilis varomas elektros variklio, todėl greitėjant nejaučiama pavarų šokinėjimo ar smūgių. Jos ypač vertinamos degalų taupumu besirūpinančių vairuotojų, nes visuomet palaikomas optimalus variklio režimas ir efektyviai perduodama jėga į ratus, jų puikus naudingumo koeficientas. Tačiau tokios pavarų dėžės labiau tinka vairuotojams, kuriuos tenkina ramus važiavimas, nes tokios dėžės reakcija į staigų akceleratoriaus pedalo paspaudimą dažnai yra lėtoka.
• Automatinė mechaninė transmisija (AMT): Gali pasitaikyti mechaninė dėžė su elektrine ar el.hidrauline pavarų jungimo sistema.

Be to, technikos pažanga nestovi vietoje - atsiranda ir kitų modernių automatinių pavarų dėžių tipų, pvz., japonų gamintojas "Suzuki" savo modeliuose "Vitara" ir "S-Cross" su 1,6 l dyzeliniu varikliu montuoja TCSS (Twin Clutch System by Suzuki).

Automatinės Pavarų Dėžės Valdymo Režimai

Automatinės pavarų dėžės raidės rodo skirtingus vairavimo režimus, kuriuos vairuotojas gali pasirinkti priklausomai nuo situacijos.

1. Raidė „P“ (parkavimas): Šį režimą reikia naudoti, kai automobilis yra visiškai sustabdytas ir ketinate jį palikti stovėti. Naudojant šį režimą, pavarų dėžė užfiksuoja transmisiją, užkertant kelią automobilio judėjimui pirmyn ar atgal.
2. Raidė „R“ (atbulinė eiga): Ši pavara naudojama, kai norite važiuoti atgal.
3. Raidė „N“ (neutrali pavara): Tai režimas, kuriame transmisija nėra sujungta su varikliu, todėl automobilis gali laisvai riedėti pirmyn arba atgal, jei jis yra ant nuokalnės ar nuožulnumo. Neutrali pavara retai naudojama kasdieniam vairavimui.
4. Raidė „D“ (važiavimas): Tai yra pagrindinis automatinės pavarų dėžės režimas, naudojamas važiuojant į priekį. „D“ režimas naudojamas bet kuriuo metu, kai vairuojate automobilį ir judate pirmyn.
5. Raidė „S“ (sportinis režimas): Kai kuriuose automobiliuose galima rasti raidę „S“, kuri reiškia sportinį režimą. Tai specialus režimas, skirtas dinamiškesniam, sportiškesniam vairavimo patyrimui, pvz., kai reikia greitesnio pagreitėjimo arba važiuojant greitkelyje, kai norima maksimalaus automobilio našumo.
6. Raidė „L“ (žema pavara): Tai pavara, kuri riboja automobilio važiavimą žemesnėmis pavaromis, todėl padeda kontroliuoti greitį stačiose nuokalnėse ar važiuojant sudėtingais, kalnuotais keliais.
7. Raidė „M“ (rankinis režimas): Kai kurių automobilių automatinėse pavarų dėžėse gali būti ir raidė „M“, kuri žymi rankinį režimą. Šis režimas suteikia vairuotojui galimybę rankiniu būdu pasirinkti ir perjungti pavaras naudojant svirtelę ar valdymo mygtukus ant vairo.

Svarbu prisiminti:

• Norint išvengti transmisijos pažeidimų, svarbu visada stabdyti automobilį prieš perjungiant pavaras iš „D“ į „P“, „R“ ar kitas pozicijas.
• Nors „N“ pavara leidžia automobiliui riedėti laisvai, ją naudoti važiuojant nuo kalno gali būti pavojinga, nes prarasite variklio stabdymo efektą.
• Sportinis režimas suteikia dinamiškesnį vairavimą, tačiau jį reikėtų naudoti tik tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, lenkiant ar greitėjant.
• Jei važiuojate stačiu keliu arba kalnų vietovėmis, naudokite „L“ režimą, kad geriau kontroliuotumėte greitį.

Automatinės Pavarų Dėžės Gedimų Požymiai ir Priežiūra

Automatinės pavarų dėžės (APD) remontas ir keitimas yra sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, kuris gali kainuoti nemažą pinigų sumą. Dažnai pavarų dėžės remonto išlaidos perauga variklio remonto darbų išlaidas. Kiekviena APD gali turėti savo specifinę gedimo priežastį, tačiau dažniausiai kylančios problemos atsiranda dėl prastos priežiūros ir laiku nekeičiamų tepalų.

Dažni gedimų požymiai

• Vėluojantis pavarų perjungimas: Perjungiant pavarą iš P į D, ji turi persijungti nedelsiant ir atleidus stabdį automobilis turi judėti iš vietos. Vėlavimo priežastis gali būti pasenęs pavarų dėžės tepalas arba problemos su automobilio kompiuteriu.
• Neįprasti garsai: Sunku apibūdinti garsus, kurie girdimi, kai transmisijoje pradeda rodytis automatinės pavarų dėžės gedimo požymiai, tačiau tai gali būti ūžesys, zvimbimas ar švilpimo garsas, ir gali skirtis priklausomai nuo automobilio markės.
• Tepalo nuotėkis: Tai vienas iš pastebimiausių automatinės dėžės gedimo požymių ir turėtų būti pašalintas nedelsiant. Automobilio transmisijos tepalas savaime niekur nepradingsta, todėl pamatavus ir pastebėjus tepalo trūkumą, galima daryti išvadą, kad yra tepalo nuotėkis ir reikia atlikti patikrą.
• Drebėjimas ar trūkčiojimas: Įprasto vairavimo metu drebėjimas ar trūkčiojimas neturėtų jaustis, o pavaros turi persijungti švelniai ir sklandžiai. Jeigu automatinė pavarų dėžė perjungiant pavaras pradėjo drėbėti, trūkčioti arba perjungti pavarą užtrunka kiek ilgiau nei įprastai, kreipkitės į specialistus.
• Degėsių kvapas: Degėsių kvapas atsiranda dėl pernelyg aukštos automatinės pavarų dėžės tepalo temperatūros, kuri įkaista dėl nekokybiško ar pasenusio tepalo. Tepalo trūkumas taip pat gali būti viena iš priežasčių. Tepalui praradus savo tepimo savybes, kyla vis didesnė trintis tarp detalių ir atsiranda drožlės, kurios išplinta pavarų dėžėje. Išplitusios drožlės palaipsniui sugadina dėžę nepataisomai.
• Užsidegusi kontrolinė lemputė: Ši užsidegusi kontrolinė lemputė reiškia, kad automobilio kompiuteris gavo signalą dėl neįprastai veikiančio komponento ar mechanizmo, kurį užfiksavo daviklis. Daviklis gali užfiksuoti sutrikusią pavarų dėžės darbą daug anksčiau, kol požymius pradėsite jausti Jūs patys, ir nevertėtų ignoruoti šio įspėjamojo ženklo prietaisų skydelyje.

Priežiūra ir eksploatacijos rekomendacijos

Tinkamai prižiūrint, automatinė pavarų dėžė gali suteikti sklandų ir patogų važiavimą ilgą laiką. Štai keletas svarbių patarimų:

• Tepalo keitimas: Pavyzdžiui, automobiliuose su DSG, jei sankaba "šlapia", tepalus privaloma keisti kas 60 tūkst. km arba kaip nurodyta gamintojo.
• Sustojus trumpam: Sustojus automobiliui su įjungta važiavimo padėtimi D, automatinė pavarų dėžė ir toliau lieka su įjungta 1 pavara. Šioje situacijoje tepalas, pilnai užpildęs visą hidraulinį transformatorių, po truputį pradeda kaisti. Jei trumpam sustojus perjungsime pavarų dėžę į N padėtį, dėžė bus atjungta nuo variklio, visos pavaros bus visiškai išjungtos ir hidrotransformatoriaus turbina suksis laisviau, nes neturės papildomos apkrovos, tai reiškia, kad bus šiek tiek lėčiau kaitinamas tepalas. Tačiau pavarų dėžei iš D į N persijungti reikalingas tam tikras laikas, kuris priklauso nuo dėžės susidėvėjimo lygio, jis kartais gali trukti net iki 2-3 s. Perjunginėti automatinę dėžę iš D į N trumpai sustojus nerekomenduojama, nes šio perjungimo momentu netinkamai sureguliuoti variklio sūkiai gali padaryti didelę žalą automobiliui. Optimalu yra palikti D padėtį ir naudotis darbiniu stabdžiu. Veikiant varikliui sustojus ilgesniam laikui, valdymo rankeną nustatykite į padėtį „N“.
• Alyvos lygio tikrinimas: Alyvos lygį automatinėje greičių dėžėje tikrinkite reguliariai, kartu tikrindami alyvą variklyje. Alyvos lygį tikrinkite veikiant varikliui, nuspaudus stovėjimo stabdžio pedalą ir valdymo svirtį nustačius į padėtį „P“. Automobilis turi stovėti lygioje vietoje. Palaikykite pedantišką švarą. Alyvos lygis greičių dėžėje keičiasi priklausomai nuo temperatūros. Svarbu neviršyti maksimalaus alyvos lygio.
• Šalto variklio eksploatacija: Nereikėtų piktnaudžiauti staigiai perjunginėjant pavarų dėžės režimus iš D į R ir atvirkščiai. Žiemą pavarų dėžės alyva būna sušalusi, tad didelės apkrovos jai - ne į naudą. Specialistai pataria prieš pradedant važiuoti pajudinti pavarų perjungimo svirtį į visas padėtis išlaikant automobilį vietoje paspaudus stabdžius. Šie veiksmai pagreitina transmisinio skysčio sušildymo procesą. Pradėjus važiuoti, pirmus penkis kilometrus venkite aštrių pagreitėjimų ir ratų prasisukimo.
• Stovėjimo stabdžio naudojimas: Stovėjimo stabdžio naudojimas prailgina pavarų dėžės eksploataciją. Jeigu automobilis sustabdomas, įjungiama P padėtis, dar neatleidus stabdžio pedalo reikėtų įjungti stovėjimo stabdį. Tai ypač aktualu nuokalnėse, kadangi pavarų dėžė gaus mažesnę apkrovą, o automobilis stovės stabiliau. Tačiau neužmirškite, kad šaltyje įjungus rankinį stabdį gali prišalti stabdžių kaladėlės.
• Automobilio tempimas: Nerekomenduojama automobilio su automatine pavarų dėže tempti. Jeigu nėra kitos išeities, galima tą daryti, tačiau nedideliu greičiu (ne didesniu nei 50 km/val.) ir trumpą atstumą (ne didesnį nei 50 km arba 120 km, priklausomai nuo gamintojo rekomendacijų). Pavarų dėžė turi būti perjungta į N padėtį. To priežastis - pavarų dėžės tepimo mechanizmas, nedirbant varikliui, neveikia. Tempiant didesnį atstumą, vežimėliu reikia atjungti transmisiją. Kai kuriems automobiliams su automatine transmisija tempimas yra apskritai uždraustas, apie tai informuoja automobilio eksploatavimo instrukcija.
• Manevravimas: Manevruojant ankštoje erdvėje, pavyzdžiui parkuojantis, automobilio greitį keiskite darbinio stabdžio pagalba. Greičio pedalą naudokite saikingai, nevaldykite juo.

Automatinė Pavarų Dėžė Žiemą: Patarimai ir Ypatumai

Automatinė pavarų dėžė - patogi, tačiau žiemą ji apauga daugybe mitų ir legendų, kurie atsiranda greičiausiai dėl žinių stokos ir nemokėjimo vairuoti. Pagrindinė „automato“ problema yra ta, kad vairuotojas blogiau jaučia, kai ratai ima prasisukti. Tai įvyksta dėl praslystančio hidrotransformatoriaus kaltės. Pavaros perjungiamos priklausomai nuo ratų sukimosi greičio, ir jūs galite pražiopsoti tą akimirką, kada reikėjo įsikišti į automobilio „smegenų“ darbą. Kai kuriose automatinėse transmisijose yra žieminis režimas, kuris perjungia pavaras esant žemesnėms apsukoms ir leidžia startuoti be didesnių prasisukimų, kartais ir nuo antros pavaros.

10 patarimų žiemą važinėjantiems automobiliais su automatinėmis pavarų dėžėmis

1. Startas: Leiskite tepalui pavarų dėžėje nors porą minučių sušilti. Prieš pradedant važiuoti pajudinkite pavarų perjungimo svirtį į visas padėtis išlaikant automobilį vietoje paspaudus stabdžius. Pirmus penkis kilometrus venkite aštrių pagreitėjimų ir ratų prasisukimo.
2. Kaip išsivaduoti iš pusnies: Jeigu jūsų „automatas“ turi pažemintą pavarą 1,2 arba L, naudokitės ja, o ne D funkcija. Jeigu ne, teks pajudėti išsisiūbuojant: lengvai spaudžiate akceleratorių, judate pirmyn, laikote mašiną kraštutinėje padėtyje stabdžiais, jungiate atbulinę pavarą, vėl išlaikote automobilį ir taip toliau. Šį metodą galima naudoti tik trumpai, kad neperkaistų tepalas. Neužmirškite išjungti ESP ir su ja susijusios stabilumo kontrolės funkcijos.
3. Stabdymas varikliu: „Automatinė“ pavarų dėžė nereaguoja į greičio pedalo atleidimą taip, kaip įprasta mechaninė transmisija. Tačiau tam yra pažemintos pavaros arba pusiau automatinis režimas, kuriais galima ir reikia naudotis, ypač prieš posūkį. Atkreipkite dėmesį, kad slidžiame kelyje pažemintos pavaros gali privesti prie ratų prasisukimo. Senuose automobiliuose, kuriuose nėra apsukų ribotuvo, naudojantis pažeminta pavara, reikia sekti tachometro rodmenis, kad neperkaistų variklis. Stabdymo varikliu efektyvumas važiuojant su automatine dėže keliais kartais mažesnis nei su mechanine.
4. Lenkimas: Svarbiausia - neleisti „automatui“ pačiu netinkamiausiu momentu persijungti į aukštesnę pavarą. Dėl to sumažės variklio apsukos, kurias vėl reikės padidinti. Jeigu transmisija turi sportinį režimą, lenkiant jį tikrai verta įjungti.
5. Važiavimas nuokalne: Atidžiai rinkitės judėjimo greitį ir galvokite apie stabdymo kelią. Naudokite pažemintas pavaras tik esant daugmaž sausai kelio dangai trumpuose nusileidimuose, kad neperkaitintumėte stabdžių. Slidžiame kelyje važiuodami nuokalne naudokitės stabdžiu. Statant automobilį šlaite, pirmiausia įjunkite rankinį stabdį, o paskui režimą P.
6. Važiavimas įkalne: Žiemą startuoti apledėjusia įkalne - ne pats maloniausias užsiėmimas. Svarbiausia vengti ratų prasisukimo ir staigių akceleratoriaus pedalo paspaudimų. Jeigu trauką „užmuša“ ESP sistema, pabandykite ją atjungti.
7. Automobilio tempimas: Tempimo taisyklė 50x50: tempti galima ne didesniu nei 50 km/val. greičiu ir ne didesnį nei 50 km atstumą. Pavarų dėžė turi būti perjungta į N padėtį. Transportuojant automobilį geriausia naudoti specialų autotransporterį arba priekabą.
8. Automobilio „užnešimas“: Trumpalaikis „neutralios“ pavaros perjungimas slidžiame kelyje - veiksmingas ginklas prieš automobilio „užnešimą“. Trumpas, bet akcentuotas neutralaus režimo įjungimas stabilizuoja automobilį ir „užnešimas“ dingsta. Tą patį rekomenduojama atlikti įveikiant mažus posūkius, esančius nuokalnėje. Jeigu vis dėlto automobilį „užnešė“ svarbu nepamiršti, kad akceleratorių reikia tuoj pat atleisti, o vairą pasukti į užnešimo pusę ir grąžinti į pradinę padėtį.
9. Rūpestis ir priežiūra: Automatinė pavarų dėžė - kaprizingas sutvėrimas. Neteisingai eksploatuojant ji mėgsta gesti, o automobilio savininkui gedimai gali kainuoti nemažus pinigus. Reguliariai atlikite techninę pavarų dėžės patikrą. Važiuojant negalima įjungti režimų P ir R. Pavarų dėžė taip pat gali perkaisti, jeigu nuspręsite pažiūrėti, kas bus nuspaudus stabdžio ir greičio pedalus vienu metu.
10. Galvokite iš anksto: Daugelį problemų su „automatu“ galima išspręsti supratus paprastą tiesą: elektronika niekada negalės įspėti, ko jūs užsinorėsite iš jos kitą sekundę. Tad galvokite iš anksto ir laiku „įspėkite“ automobilio „smegenis“ apie savo ketinimus (perjungimas į sportinį režimą, pažemintos pavaros perjungimas ir t.t.).

tags: #automatines #pavaru #dezes #salenoidas