Magistralinis kelias A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, dar žinomas kaip "Via Baltica", yra viena svarbiausių Šiaurės-Pietų krypties transporto arterijų Europoje, jungianti Varšuvą ir Taliną (europinis kelio numeris E67). Bendras kelio ilgis siekia 970 km, iš kurių 269 km driekiasi per Lietuvą. Šis kelias yra kritinė jungtis tiek ekonomikai ir gyventojų judumui, tiek ir Lietuvos bei jos sąjungininkų saugumui užtikrinančiam kariniam mobilumui.
"Via Baltica" rekonstrukcijos eiga ir tikslai
"Via Balticai" priklausantis magistralinis kelias A5 yra rekonstruojamas nuo 2015 m. Siekiama, kad visas kelias nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos sienos būtų 4 eismo juostų ir atitiktų automagistralei keliamus reikalavimus. Rekonstrukcijos darbai yra didelės apimties ir apima kelis ruožus.
Garliavos ir Juragių ruožo rekonstrukcija
Susisiekimo ministerijos siūlymu, Vyriausybė patvirtino specialųjį planą ir leido pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras Kauno rajono ruože tarp Garliavos ir Juragių. Šis ruožas, nors ir turintis 4 eismo juostas, atsilieka nuo automagistralėms keliamų reikalavimų dėl daugelio vieno lygio sankryžų ir nuovažų, kur leistinas greitis siekia tik 70-90 km/val. Dėl esamo apsisukimo kairėje kelio pusėje greitis kai kur ribojamas iki 70 km/val., o apsisukantys automobiliai kelia pavojų eismo saugai ir ilgina kelionės laiką.
Rekonstrukcijos darbai numatomi magistraliniame kelyje A5 nuo šio kelio sankryžos su keliu Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus ties Garliava iki netoli Juragių esančios Kauno rajono ribos. Šiame ruože yra 19 sankryžų ir nuovažų. Po rekonstrukcijos šiame ruože neliks vieno lygio sankryžų, vietoj apsisukimo kelyje bus įrengta dviejų lygių sankryža (viadukas), o vietinio transporto reikmėms bus nutiestas dviejų juostų jungiamasis kelias, kuris užtikrins saugų tranzitinį ir vietinį eismą.
Be to, numatoma įrengti triukšmą slopinančias sienutes, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių taką, kuris bus sklandžiai sujungtas su numatomu rekonstruoti krašto keliu Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus. Atlikus rekonstrukciją, bus atskirti vis didėjantys tranzitinio ir vietinio transporto srautai, eismas taps patogesnis ir saugesnis. Ministro Mariaus Skuodžio teigimu, tai pagerins eismo saugą ir aplinkos kokybę, vietinis transportas iš magistralinio kelio bus nukreipiamas į jungiamąjį, o tai sudarys palankias sąlygas plėtoti šalia kelio jungties esančias teritorijas, pritraukti investicijų ir sukurti papildomų darbo vietų.
Rengiantis šiai rekonstrukcijai, visuomenės poreikiams reikės išpirkti 100 žemės sklypų ar jų dalių. Žemės paėmimo procedūras numatoma pradėti artimiausiu metu. Minėto "Via Baltica" ruožo rekonstrukciją numatoma baigti iki 2026 m. pabaigos.
Ruožas nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos
2015-2018 m. nuo 2 iki 4 eismo juostų buvo praplatintas kelio ruožas tarp Kauno ir Marijampolės (17,34-56,83 km). Šiuo metu darbai tęsiami apie 40 km ilgio "Via Baltica" ruože nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos (56,83-97,06 km). Šiuo metu tai vienas intensyviausio eismo ruožų Lietuvoje, kuriame daugiausia eismo įvykių yra susidūrimai. Per 2001-2017 m. laikotarpį šiame ruože įvyko 256 eismo įvykiai, kurių metu buvo sužeisti 332 žmonės, žuvo 79. Tai sudaro beveik 20 proc. visų žuvusiųjų "Via Baltica" kelyje per minėtą laikotarpį.
Rekonstravus ruožą turėtų nelikti susidūrimų sankryžose ir eismo įvykių su gyvūnais. Įrengus skiriamąją juostą bus panaikinta priešpriešinio susidūrimo lenkimo metu galimybė. 2018 m., siekiant pagerinti eismo saugumą, ne tik tranzitinis eismas bus atskirtas nuo vietinio, taip pat bus įrengtos skirtingo lygio sankryžos, o abipus kelio bus įrengti jungiamieji keliai.
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) laikosi nuostatos, kad visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos pasiekti savo valdomus sklypus, sodybas ir kitus objektus. Pagal LAKD direktoriaus Vitalijaus Andrejevo žodžius, įrengiant šią "Via Baltica" atkarpą, vadovaujamasi Kelių techniniu reglamentu, sukurtu remiantis Vokietijos, Nyderlandų ir kitų pažangių Europos šalių praktika. Tiek Vokietijos, tiek Lietuvos naujai rengiamoms magistralių atkarpoms taikomi tokie patys reikalavimai.
Šiuo metu yra baigiamas valstybinės reikšmės magistralinis kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas ir atliekamas sprendinių viešinimas. Įvertinus susitikimo metu pateiktas konstruktyvias nuomones, bus peržiūrėtos ir techniniuose projektuose detalizuotos galimybės keisti sankryžų konfigūraciją, užtikrinant žemės ūkio technikos pravažiavimą ir pateikimą į sklypus.
Projektas finansuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, preliminari projekto vertė siekia 300 mln. eurų. Planuojama rangos darbus pradėti 2021 m., pabaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Įgyvendinant projektą nuosekliai, planingai, išlaikant procedūrinius reikalavimus, jis turėtų būti baigtas 2025 m.
Saugumo standartai ir jungiamieji keliai
Kelių direkcija tvirtai laikosi nuostatos, kad rengiama automagistralė "Via Baltica" turi atitikti tarptautinius saugumo standartus ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems jos naudotojams. Atsisakius diegti pažangius sprendimus, A5 kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožas nuo 56,83 iki 97,06 km ir toliau liktų "mirties keliu". Siūlomi sprendiniai parengti vadovaujantis europine patirtimi, o įvažiavimai į degalines ar kitus infrastruktūros objektus yra užtikrinti per jungiamuosius kelius. Pagrindiniame kelyje bus įrengtos visos reikalingos nuorodos, taip pat ir į degalines, todėl vairuotojai iš anksto bus informuoti apie patekimą į jas ir atstumus iki jų.
Nuo 2018 m. įvyko keletas susitikimų ir su degalinių asociacijos atstovais, kurių metu buvo pristatyta koncepcija ir patekimas į objektus per jungiamuosius kelius, taip pat galimybės plėstis ar įrengti naujas degalines šalia jungiamųjų kelių be jokių apribojimų, kadangi dabartinis šiame ruože esantis degalinių skaičius techniškai neleidžia saugiai išspręsti tiesioginio patekimo į jas. Kelių direkcija tvirtai laikosi nuostatos, kad visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos pasiekti savo valdomus sklypus, sodybas ir kitus objektus. Tuo pačiu jungiamieji keliai užtikrins vienodas sąlygas visiems verslams vystytis ar net paskatins kurtis naujus.
Automagistralės "Via Baltica" atidarymas ir reikšmė
"Nuo šiol spalio 20 d. bus pažymėta dar vienu reikšmingu įvykiu - modernaus rekonstruoto greitkelio „Via Baltica“, kuris sujungė Lietuvą ir Lenkiją, inauguracija. Šiandienos šventinė ceremonija užbaigia ne vienerius metus abiejose sienos pusėse vykusius intensyvius darbus. Tiek Lietuva, tiek Lenkija investavo daug lėšų, laiko ir pastangų, kad nutiestų aukščiausios kokybės transporto arteriją," - atidaryme kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Renginyje dalyvavęs Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis savo ruožtu teigė, kad "Via Baltica" yra ne tik svarbus logistikos koridorius, bet ir esminė saugumą užtikrinanti priemonė. Jis pabrėžė, kad šis kelias yra dvejopos paskirties - jis padės ekonomikai ir stiprins regiono gynybos pajėgumus. Abu prezidentai yra įsitikinę, kad rekonstruota automagistralė yra dviejų šalių glaudaus bendradarbiavimo simbolis, kuris kurs pagrindą ateičiai ir abipusei pagalbai.
Anot G. Nausėdos, "Via Baltica" kelias jau iki šiol buvo itin reikšmingas Lietuvai ir jos gyventojams, tačiau nuo šiol šios magistralės reikšmė toliau sparčiau augs ir palies visą Europą. "Šis kelias tapo vartais į pasaulį daugeliui lietuvių - jis simbolizavo laisvę, klestėjimą ir saugumą. „Via Baltica“ iki šiol Lietuvoje atlieka nepaprastai reikšmingą ekonominį, prekybinį ir logistinį vaidmenį - sujungia Lietuvą ir Baltijos šalis su likusia Europos rinka," - kalbėjo G. Nausėda.
Tai yra vienas iš prioritetinių Trijų jūrų iniciatyvos projektų, jungiančių Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų šalis. "Via Baltica" jau tapo įkvėpimo šaltiniu kitai didžiulei transporto arterijai "Via Carpatia", kuri sujungs regiono šalis nuo Lietuvos iki Graikijos, toliau stiprindama šiaurės ir pietų jungtis Europoje. G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuvos ir Baltijos šalių bendra integracija į Europos infrastruktūros sistemą turi tęstis, investuojant į strateginius junglumo projektus, tokius kaip "Via Baltica" plėtra link Latvijos ir Estijos, "Rail Baltica" ir "Harmony Link" projektai.
Techniniai patobulinimai ir aplinkosauginiai sprendimai
"Via Lietuva" vadovas Martynas Gedaminskas komentuoja, kad automagistralė "Via Baltica" yra vienas didžiausių ir techniškai sudėtingiausių kelių infrastruktūros projektų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Po rekonstrukcijos kelionės tapo gerokai saugesnės, o eismą abejomis kryptimis paleidus po dvi juostas, leistinas važiavimo greitis padidėjo iki 130 km/val. Magistralės "Via Baltica" modernizacija iš esmės keičia susisiekimo kokybę, užtikrins saugesnes, patogesnes ir greitesnes keliones tiek Lietuvos gyventojams, tiek tarptautiniam transportui.
Lietuvos - Lenkijos pasienio atkarpoje įrengti 3 viadukai, 11 žiedinių sankryžų, 2 tuneliniai pravažiavimai, moderni stovėjimo aikštelė su elektromobilių įkrovimo vietomis, sanitariniais mazgais ir poilsio zonomis. Taip pat įgyvendinti reikšmingi aplinkosaugos sprendimai - trys tuneliniai praėjimai gyvūnams ir žaliasis tiltas jų migracijai. Šis pasienio ruožas svarbus ne tik dėl saugumo, bet ir dėl strateginio mobilumo - modernizuota automagistralė nuo šiol užtikrins sklandesnį eismą tarp Lietuvos ir Lenkijos, pagerins vietos gyventojų susisiekimą bei logistikos srautų judėjimą visame regione.
„Darbus čia ir toliau tęsime - baigsime įrengti jungiamuosius kelius, poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelę, apsaugines tvoras nuo laukinių gyvūnų ir atliksime kitus darbus“, - sako bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius. Šio paskutiniojo ruožo darbų vertė siekia 187 mln. eurų su PVM. Darbus atliko viešąjį konkursą laimėjusi AB „Kauno tiltai“. Projektas finansuotas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
Modernizuojant visą 40 km "Via Baltica" ruožą nuo Marijampolės iki pasienio, įgyvendinta išskirtinės apimties kelių infrastruktūros modernizacija: pastatyti 6 nauji tiltai, 2 tiltai rekonstruoti, įrengti 9 viadukai, 7 tuneliniai pravažiavimai, 25 žiedinės sankryžos, nutiesta 90,5 km jungiamųjų kelių, įrengtos 18,9 km akustinės sienos bei dvi moderniausios Lietuvoje poilsio aikštelės. Greta saugumo ir patogumo priemonių čia taip pat integruoti aplinkosaugos sprendimai - pirmieji Lietuvoje žalieji tiltai bei specialūs gyvūnų praėjimai, leidžiantys darniai derinti infrastruktūros plėtrą ir gamtos apsaugą.
tags: #automagistrale #via #baltica