Tarybinio žmogaus svajonės apie lengvai įperkamą vakarietišką automobilį išsipildė tik tada, kai buvusioje TSRS atsirado laisva konkurencija. Šiandien Rusijoje viena po kitos dygsta vakarų automobilių gamintojų gamyklos, tačiau ir anksčiau Rusijos automobilizmo pramonė vystėsi nesavarankiškai.
Automobilių pramonės kūrimasis Sovietų Sąjungoje
Pirmieji žingsniai ir Fiat įtaka
1917 metų viduryje specialiai pastatytoje gamykloje AMO buvo pradėti rinkti 1,5 tonos sunkvežimiai „Fiat 15-TER“, puikiai įvertinti Pirmojo pasaulinio karo laukuose. Šio proceso nesustabdė net valdžios pasikeitimas. Pasibaigus pilietiniam karui automobilių pramonės atkūrimo klausimas tapo labai aktualus. Iš tada registruotų 8 000 mašinų tik 35 proc. važiavo, bet ir tos buvo labai susidėvėjusios. Be to, automobilių parkas buvo labai įvairus.
Gamyklai AMO vėl atiteko pionieriaus vaidmuo. Valdžia skyrė lėšų pabaigti ir sukomplektuoti cechams. Per metus gamykla turėjo surinkti 1 200 automobilių - modernizuotą 15-TER versiją - F-15. Pirmoji mašina buvo surinkta 1924 m. sausio 1 d. rytą.
Bolševikai mulkino „FIAT“ atstovus. Atsargines dalis AMO pirko labai mažomis kainomis, žadėdama ilgą ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą. Deja, gavusi būtiną asortimentą ir mazgų kiekį, TSRS valdžia italus išgrūdo lauk.
Amerikietiškų licencijų naudojimas
Kito modelio gamybos licencija buvo įsigyta 1930 m. iš amerikiečių bendrovės „Autocar“. AMO-2 (buvusio „Autocar 5“) surinkimas iš amerikietiškų dalių buvo pradėtas 1930 m. Lygiai po metų tarybinė pramonė visiškai pritaikė šio modelio gamybą, todėl detalių importo vienašališkai buvo atsisakyta.
Anksčiau, 1929 m. kovo 4 d., TSRS Liaudies ūkio komitetas priėmė sprendimą dėl gamyklos Nižnij Novgorode, kuri kasmet turėtų pagaminti apie 100 000-120 000 automobilių, statybos. Gamykla, vadinta NAZ, o nuo 1932 m. - GAZ, buvo pirmoji Rusijos gamykla, iškart apskaičiuota masinei automobilių gamybai.
Per 1929 metus JAV apsilankė specialistų delegacija, suderinusi gamyklos statybos techninę dokumentaciją ir amerikietiškų brėžinių naudojimą gaminant su modelius - lengvąjį „Ford A“ ir 1,5 t. sunkvežimį „Ford AA“. 1932 m. sausio 1 d. buvo oficialiai paskelbta pirmojo tarybinio automobilių giganto veiklos pradžia. Jis buvo pastatytas per 18 mėnesių, o visu pajėgumu pradėjo dirbti po 3,5 metų. Vėliau buvo GAZ-M1 („Ford 40“).
Pokario epocha ir plagiatas
Prieš pat karą KIM gamykla gavo lengvosios mašinos „Ford Prefect“ dokumentaciją. Ją patobulinus pasirodė automobilis KIM-10-50, kuriam įranga kėbulų gamybai kaip ir patys kėbulai buvo gabenama iš JAV. Prasidėjęs karas nutraukė šių automobilių gamybą, o karui pasibaigus TSRS iš Vokietijos parsivežė „Opel Kadett K38“ („Moskvičius -400/420“) gamybos liniją.
Vėliau prasidėjo piratavimo ir plagijavimo epocha. Dauguma tarybinės automobilių pramonės modelių buvo „nušvilpti“ užsienio gamintojų pavyzdžiai. Viskas prasidėjo nuo lengvojo KIM-10 1941 m., baigėsi „Moskvičiumi-2141“.
VAZ gamyklos įkūrimas ir modernizacija
1966 m. liepos 20 d. TSRS valdžia priėmė sprendimą dėl didžiulės automobilių gamyklos, per metus galėsiančios pagaminti iki 600 00ų mašinų, statybos Kuibyševo rajone. Vyko derybos su potencialiais partneriais, tarp kurių buvo „Ford“ ir „RENAULT“. Pasirinkimą lėmė politinės intencijos.
Italijoje su jos galingiausia Europoje komunistų partija, finansinių sunkumų turėjo didžiausias nacionalinis koncernas FIAT, nuo kurio priklausė tūkstančių žmonių gerovė. Pagalbos ranka buvo labai laukiama ir italų neglumino tai, kad ją ištiesė TSRS.
1966 m. statybų vieta buvo pasirinkta tinkamai - Toljatis, taip pavadintas italų komunistų vado garbei (iki 1964 m. - Stavropolis). Baziniu modeliu tapo „Fiat 124“, 1966 m. Buvo sustiprintas kėbulas, gerokai modernizuotas variklis, patobulinta pakaba, sukurtas naujas užpakalinis tiltas. Užpakaliniai diskiniai stabdžiai pakeisti būgniniais. VAZ-2101 gamyba buvo pradėta 1970 m.
Pokyčiai po Pertvarkos ir dabartinė situacija
Daugumas vėlesnių projektų pataikė į laikotarpį po Pertvarkos, todėl liko nerealizuoti. Jų buvo labai gausu, tačiau rimčiausiomis apimtimis išsiskyrė du. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje „Peugeot“ vedė aktyvias derybas su GAZ dėl 405 ir 605 modelių rinkimo. 1997 m. tas pats GAZ įkūrė UAB „Nižnegorod Motors“ su FIAT Auto, bet ir šis projektas nebuvo įgyvendintas.
FIAT Rusijos rinkoje savarankiškai pasirodė su modeliu „Palio“, bet patyrė nesėkmę. Situacija gerėti pradėjo tik pastaraisiais metais, kai „Ford“ pastatė gamyklą Vsevoložske, „Renault“ kaip BĮ „Avtoframos“ įsitvirtino Maskvoje ir visu galingumu pradėjo dirbti „Hyundai“ gamykla Taganroge. Patyrusi pakilimų ir nuopuolių, Rusijos automobilių gamyba įžengė į naują epochą.
Rusijos automobilių rinkos iššūkiai 2024 metais
„Avtostat“ duomenimis, vidutinis lengvųjų automobilių amžius Rusijoje pasiekė 15,5 metų, o iš viso 47,5 mln. automobilių parko daugiau kaip 70 proc. „Kad automobilių parkas nesusidėvėtų, turime kasmet parduoti bent 2 mln. Tačiau 2024 m. jų bus parduota tik 1,57 mln.“, - aiškina ekspertai.
Naujų automobilių kainos Rusijoje taip pat nedžiugina. Vidutinė kaina 2024 m. padidėjo 6 % ir siekė 3,12 mln. rublių. Rusijos automobilių pramonė susiduria su oro pagalvių, langų, pavarų dėžių ir kitų dalių trūkumu. „Kinai parduoda šlamštą už trigubai didesnę kainą, rusiški automobiliai pagal nutylėjimą yra šlamštas. Ką rinktis?“ - tokia yra dabartinė dilema Rusijos pirkėjams.
ES sankcijų apėjimas ir naudotų automobilių importas
OLAF pranešime skelbiama apie koordinuotą sudėtingą tarpvalstybinį tyrimą dėl įtariamo Europos Sąjungos sankcijų Rusijai pažeidimo, susijusio su daugiau kaip 760 transporto priemonių eksportu iš Europos Sąjungos. Tarnybai pagelbėjo kitų šalių nacionalinės institucijos. OLAF pagrindinis vaidmuo yra nustatyti, ištirti ir užkirsti kelią bandymams apeiti Europos Sąjungos paskelbtas sankcijas. Taryba teigia glaudžiai bendradarbiaujanti su valstybėmis narėmis ir tarptautiniais partneriais.
Šį kartą tyrimas buvo pradėtas remiantis Lenkijos institucijų pateikta informacija, kurios metu buvo nustatyti įtartini naudotų transporto priemonių eksporto iš kelių ES valstybių atvejai. Nors buvo deklaruojama, kad transporto priemonės yra skirtos Turkijai, Lenkijos muitinės surinkti įrodymai leido daryti prielaidą - tikroji jų paskirties vieta yra Rusija.
Patikrinus turimą informaciją, OLAF atskleidė platesnio masto schemą, į kurią buvo įtraukti keli eksportuotojai ES ir kiti deklaruoti importuotojai trečiosiose šalyse, įskaitant Armėniją, Gruziją, Kazachstaną, Kirgiziją ir Moldovą. Nustatyta, kad iš viso 766 transporto priemonės niekada nepasiekė deklaruotų paskirties vietų. Sekant kiekvieną transporto priemonę atskirai, buvo atsekta visa logistinė sukčiavimo schema, kuri galiausiai nuvedė prie automobilių buvimo vietos Rusijoje. Tarybos pranešime nurodoma, kad dėl šio įvykio iškeltos trys baudžiamos bylos skirtingose ES valstybėse, tačiau nepatikslinama, kuriose. O atsakingos institucijos visose sąjungoje buvo informuotos, kad reikėtų imtis priemonių sustiprinti būsimų siuntų stebėjimą ir rizikos vertinimą.
„Sankcijų vengimas silpnina Europos Sąjungos šių priemonių veiksmingumą. Tyrimas parodo, kad bendradarbiaujant su valstybių narių ir trečiųjų šalių institucijomis OLAF gali atskleisti sudėtingas tarpvalstybines schemas bei užtikrinti ES sankcijų veiksmingumą“, - teigė tarybos laikinoji generalinė direktorė Salla Saastamoinen.
Lietuvos automobilių rinka ir jos sąsajos su Rusija
Kainų dinamika ir pirkėjų įpročiai
Išanalizuotais duomenimis, visų Lietuvoje atliktų transporto priemonių sandorių kiekis per paskutinius 12 mėnesių sumažėjo 7 proc. Tačiau tai nesutrukdė išaugti bendrai rinkos apyvartai. Šį ketvirtį mūsų šalies automobilių rinkos apyvarta siekia 3117,9 mln. eurų. Du trečdalius apyvartos sudaro naudotų automobilių sandoriai.
Stebint šių metų rinkos apyvartą, statistika akivaizdžiai parodo išaugusias transporto priemonių kainas. Jeigu sandorių kiekis 2022 metais, lyginant su 2021, krito 7 proc., tai bendra transporto rinkos apyvarta ūgtelėjo 9 proc.
Vidutinės Lietuvos automobilių rinkos kainos toliau auga. Tiesa, naujų automobilių kainų kilimas nebėra toks aktyvus, kaip prieš metus. Jei lyginant 2020 metų ketvirtą ketvirtį su tuo pačiu 2021 metų ketvirčiu naujo automobilio vidutinė kaina ūgtelėjo 11,3 proc., tai per paskutinius metus kainos kilimas siekia kiek mažiau - 7 proc. Šiuo metu naujas automobilis mūsų šalyje kainuoja vidutiniškai 34,2 tūkst. eurų. Naujų transporto priemonių kaina pakilo kiek anksčiau, tačiau tik dabar didelė dalis automobilių pasiekė savo naujuosius savininkus ir buvo įregistruoti.
Skelbimų portalo duomenimis, naudoto mūsų keliais važinėjančio automobilio vidutinė kaina paskutinius porą metų kyla panašiu tempu. Lyginant paskutinį 2020 metų ketvirtį su ketvirtuoju 2021 metų ketvirčiu, naudoto automobilio kaina pakilo 16,7 proc. Per paskutinius 12 mėnesių kainos augimas panašus - 17,2 proc. Šiuo metu vidutinė Lietuvoje eksploatuojamo naudoto automobilio vertė siekia 8,7 tūkst. eurų.
Kaip teigia Autoplius.lt portalo komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas, automobilių kainos ir toliau auga visose amžiaus grupėse. Tiesa, nebe taip drastiškai, kaip tai darė trečiąjį šių metų ketvirtį. Didžiausias augimas pastebėtas 11 - 15 ir 16 - 20 metų amžiaus automobilių grupėse. Lyginant paskutinį šių metų ketvirtį su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, augimas - po 25 proc.
Mažiausiai - 11 proc. kainos pakilo vyriausių, daugiau nei 21 metų amžiaus sulaukusių automobilių grupėje. Panašu, kad vyresnio amžiaus transporto priemonės yra mažiau patrauklios pirkėjams dėl aukštų taršos mokesčio kainų, kurios dažnai sudaro kone ketvirtį automobilio kainos.
Automobilių amžius ir importas
Didėjanti apynaujų automobilių paklausa teigiamai prisideda prie jau ketvirtus metus iš eilės mažėjančio į mūsų šalį įvežamų transporto priemonių amžiaus. Jei prieš metus į Lietuvą įvežamo automobilio vidutinis amžius siekė 11 metų ir 5 mėnesius, tai dabar įvežamos transporto priemonės amžiaus vidurkis - 11 metų ir 1 mėnuo.
Lyginant paskutinį 2021 metų ketvirtį su paskutiniais trimis 2022 metų mėnesiais - 15,4 proc. sumažėjo bendras į Lietuvą įvežamų automobilių kiekis. Jeigu per paskutinius tris 2021 metų mėnesius į mūsų šalį buvo įvežti 22,5 tūks. automobilių, tau tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu - 19,1 tūkst.
Statistiniais duomenimis, stipriausiai - 40 proc. krito įvežamų elektromobilių kiekis. Žinoma, šie automobiliai tiek paskutinį 2021 metų ketvirtį, tiek per paskutinius tris 2022 metų mėnesius sudarė mažiausią įvežamų transporto priemonių pyrago dalį. 1,4 proc. pernai ir 1 proc. šiemet.
Įvežamų į mūsų šalį dyzelinių automobilių kiekis sumažėjo 14 proc. per paskutinį ketvirtį. Prieš 3 mėnesius jie sudarė 72,6 proc. viso pyrago, dabar - 73,5 proc.
Naujų automobilių sandorių skaičius vidinėje rinkoje šiemet, lyginant su 2021 metais liko nepakitęs. Tačiau jeigu palygintume šių metų duomenis su 2020, arba 2019 metais - pardavimo sutarčių kiekis vidinėje rinkoje lieka išaugęs. Tuo tarpu reeksporto kiekiai menksta jau nebe pirmus metus iš eilės. Šiemet jis - rekordiškai mažas. Numanomas reeksportas siekia vos 2 proc. visų parduotų naujų automobilių per 2022 metus.
Lyginant paskutinių trijų 2022 metų mėnesių naujų automobilių pardavimus, su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, sumažėjo tiek benzinu, tiek dyzeliu, tiek vien elektra varomų transporto priemonių kiekiai. O kadangi bendras pardavimų sutarčių skaičius išliko toks pat - galima daryti išvadą, kad visi pirkėjai, kurie anksčiau būtų rinkęsi vieną iš aukščiau išvardintų kuro rūšių, dabar pasirinko hibridą arba dujas. Tai vienintelis kuro tipas, kurio pardavimai išaugo. Teigiamas pokytis siekia 24 proc. Benzinu varomų automobilių kiekis sumenko 11 proc., o dyzeliu - 8 proc.
Kas gamina geresnius šeimos automobilius – amerikiečiai ar vokiečiai? Car Deals
Nauji automobiliai Lietuvos rinkoje
Paskutinį 2022 metų ketvirtį Lietuvoje atsirado ir trys nauji, pirmą kartą mūsų šalyje įregistruoti automobiliai. Naujasis „Nissan“ elektromobilis „Ariya“, pirmą kartą Lietuvos rinkai skirtas „Ford Explorer“ ir pats mažiausias kada nors gamintojo „Toyota“ išleistas krosoveris „Aygo X“.
Į mūsų rinką iš vakarų įvežami vis naujesni automobiliai. Vidutinis amžius sumažėjo 4 mėnesiais. Tačiau automobilių įvežamas kiekis vis dar išlieka per mažas, kad atnaujintų senstantį šalies parką. Vidutiniškai Lietuvoje važinėjantis automobilis per metus paseno 106 dienomis.
Aukcionai ir naudotų automobilių įsigijimas
Rinkoje siūlomas platus naudotų automobilių pasirinkimas, apimantis įvairius transporto priemonių tipus, nuo lengvųjų automobilių ir visureigių iki komercinio transporto. Automobilių nuotraukos yra pateikiamos su visais esamais pažeidimais, net ir mažiausiais defektais, o daugumos transporto priemonių vertinimo ataskaitos yra prieinamos. Tai užtikrina skaidrumą ir padeda pirkėjams priimti informuotus sprendimus.
Kaip pirkti automobilius aukcione
Norint dalyvauti aukcione, būtina užsiregistruoti aukciono svetainėje, patvirtinti savo sąskaitą ir pereiti patikrinimą. Po sėkmingos registracijos galėsite dalyvauti aukcione, teikdami statymus už dominančius automobilius. Yra du pagrindiniai aukcionų tipai:
- „Pirkti dabar“ - leidžia nusipirkti automobilį iš karto, nesivaržant aukcione, už nurodytą kainą.
- „Klasikinis aukcionas“ - pasiūlymai yra matomi visiems dalyviams.
Aukcionuose galima rasti automobilių su maža rida iš visos Europos. Transporto priemonių nuotraukos apima visus esamus pažeidimus, net ir mažiausius defektus. Daugumos transporto priemonių vertinimo ataskaitos yra prieinamos, siekiant užtikrinti skaidrumą.
Yra ir kitas aukciono tipas, kai dalyviai teikia pasiūlymus, kuriuos mato visi kiti dalyviai. Po aukciono pabaigos pirmas pasiūlymas bus siunčiamas pardavėjui patvirtinimui. Pardavėjui patvirtinus, dalyvis, pasiūlęs didžiausią kainą, laimi. Taip pat egzistuoja pratęsimas po pagrindinio aukciono laiko pabaigos.
Jei negalite atsiimti automobilio per nurodytą laikotarpį, turite susisiekti su aukcionu, kad aptartumėte alternatyvias galimybes. Už automobilio laikymą svetainėje gali būti taikomi papildomi mokesčiai.
Transporto priemonių būklė ir nuotraukos
Paveikslėliuose ir tekstuose gali būti pavaizduoti ar nurodyti priedai ir specialūs įtaisai, kurie nėra standartinės įrangos dalis. Parodyti paveikslėliai yra tik pavyzdžiai ir nebūtinai atspindi faktinę originalios transporto priemonės būklę. Originalios transporto priemonės išvaizda gali skirtis nuo šių paveikslėlių. Galimi pakeitimai.
Lietuvos automobilių savininkų įpročiai ir rizikos žemėlapis
Antrinėje rinkoje galioja nerašyta taisyklė. Kuo dažniau automobilis ėjo iš rankų į rankas, tuo didesnė tikimybė, kad naujasis savininkas nusipirks „katę maiše“. Dažna savininkų kaita dažniausiai signalizuoja apie paslėptus defektus arba tiesiog prastą priežiūrą, nes niekas nenori investuoti į daiktą, kurio planuoja greitai atsikratyti.
Naujausi duomenys atskleidžia įdomią tendenciją - lietuviai šioje srityje atrodo kur kas solidžiau nei daugelis vakariečių. Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai savo transporto priemones eksploatuoja vidutiniškai 5,5 metų. Tai yra geras rodiklis, rodantis stabilumą. Palyginimui, serbai ir ukrainiečiai automobilius keičia lyg kojines - vidutiniškai kas 1,1 metų. Toks dažnas keitimo tempas kelia pagrįstų abejonių dėl techninės automobilių būklės ir jų priežiūros kokybės.
Įdomi situacija susiklostė su nuvažiuojamais atstumais. Prieš parduodamas automobilį, vienas savininkas Lietuvoje juo įveikia vidutiniškai 89 766 km. Tai viršija Europos vidurkį (apie 76 tūkst. km), tačiau nereikėtų apsigauti. Didelį bendrą kilometražą lemia ne intensyvus važinėjimas, o ilgas eksploatacijos laikotarpis. Skaičiuojant metinę ridą, lietuvis per metus nuvažiuoja apie 16 367 km. Tai yra aukso vidurys, rodantis, kad automobilis nebuvo nepriklausė maratonininkų grupei, bet ir nestovėjo garaže rūdydamas.
Visai kitokia situacija pas kaimynus. Lenkijoje vienas savininkas automobiliu vidutiniškai nuvažiuoja beveik 113 tūkst. km, Slovakijoje ir Portugalijoje šie skaičiai taip pat viršija 100 tūkst. km ribą. Tai rodo, kad iš šių šalių atvykę automobiliai dažnai būna labiau „pavargę“. Rinkos ekspertas Matas Buzelis pabrėžia, kad būtent metinis ridos intensyvumas, o ne bendras ridos skaičius, geriausiai nusako mazgų nusidėvėjimą. Agresyvus vairavimas ir didelės apkrovos per trumpą laiką automobiliui pakenkia labiau nei ramus važinėjimas ilgus metus.
Tyrimas taip pat leidžia sudaryti savotišką rizikos žemėlapį. Pavojingiausios šalys įsigyti naudotą automobilį - Čekija, Suomija ir Ispanija. Šių valstybių vairuotojai dažnai keičia automobilius ir per tuos kelerius metus spėja prisukti milžiniškas ridas. Pavyzdžiui, ispanai per metus vidutiniškai nuvažiuoja virš 23 tūkst. km, o suomiai - virš 21 tūkst. km. Tuo tarpu saugiausiais pasirinkimais išlieka automobiliai iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir tos pačios Lietuvos. Čia savininkai linkę transporto priemones išlaikyti ilgiau, o metinės ridos išlieka proto ribose. Pavyzdžiui, britai per metus nuvažiuoja vos apie 12,7 tūkst. km, o vokiečiai automobilius keičia beveik kas 5 metus. Tai patvirtina seną tiesą - automobilis, turėjęs vieną ilgalaikį šeimininką, dažniausiai bus geresnės būklės nei tas, kuris per metus pakeitė tris savininkus.
Naudotų automobilių importo šaltiniai ir rizikos
Daugiausiai naudotų automobilių Europoje eksportuoja Vokietija, Prancūzija, Belgija ir Italija. Tyrimo metu buvo išanalizuotos platformos vartotojų įsigytos transporto priemonių istorijos ataskaitos 2023 m. Praeitais metais lietuviai labiausiai domėjosi automobiliais įvežtais iš Vokietijos - 26,3 proc. visų „carVertical“ platformoje tikrintų transporto priemonių, Prancūzijos - 20,1 proc., JAV - 12,2 proc., Italijos - 10,1 proc.
Nors vokiški automobiliai Lietuvoje turi gerą reputaciją, 3,4 proc. iš šios šalies įvežtų automobilių turėjo suklastotą ridą, o 22,8 proc. praeityje buvo apgadinti. Prancūziškų automobilių situacija dar prastesnė: 3,3 proc. modelių odometro rodmenys buvo pakoreguoti ir net 41,2 proc. automobilių buvo apgadinti.
Lietuvoje itin vertinami automobiliai iš JAV, tačiau renkantis tokią transporto priemonę derėtų įvertinti ir galimas rizikas - absoliuti dauguma tokių automobilių atkeliauja iš JAV aukcionų smarkiai apgadinti arba su dideliais defektais ir net 9,2 proc. automobilių turėjo suklastotą ridą.
„Vokietija - didžiausia naudotų automobilių eksportuotoja Europoje, iš kurios į Lietuvą atkeliauja daugybė „premium“ klasės automobilių su didele rida. Lietuvoje taip pat nemažai parduodama į šalį įvežtų, tačiau neregistruotų automobilių. „Egzistuoja ir trečias, pats rizikingiausias, variantas. Kartais pirkėjas nežino, kad automobilis buvo importuotas iš užsienio. Nesąžiningi pardavėjai su tokia informacija pirkėjo gali ir nesupažindinti ir parduoti jį, kaip neturintį jokių trūkumų ar tarptautinės istorijos įrašų“, - aiškina M. Buzelis.