Vilniaus centre esanti automobilių stovėjimo aikštelė prie Mindaugo gatvės „Maximos“ sulaukė pokyčių, sukėlusių diskusijas tarp vairuotojų. Anksčiau populiari nemokama stovėjimo zona dabar įtraukta į JUDU administruojamą raudonąją zoną, o tai reiškia, kad trumpalaikis parkavimas tapo apmokestintas. Šis sprendimas yra dalis platesnių tendencijų Vilniuje, siekiant reguliuoti automobilių srautus ir efektyviau naudoti miesto parkavimo vietas.
Kodėl pasikeitė parkavimo taisyklės prie Mindaugo g. „Maximos“?
Atsakingos institucijos ir „Maxima“ paaiškino, kad sprendimas įrengti mokamą zoną buvo priimtas, nes gyventojai šioje aikštelėje automobilius palikdavo ne tik norėdami apsipirkti, bet ir ilgalaikiam stovėjimui miesto centre. Tai buvo viena iš nedaugelio aikštelių, kurioje galima buvo palikti automobilį miesto centre nemokamai, o tai lėmė piktnaudžiavimą ir apsunkino galimybę užtikrinti, kad parkavimo vietomis naudotųsi tik „Maximos“ parduotuvės lankytojai. Nuo liepos 1 d. padidinus mokamų aikštelių rinkliavos kainas, tokių „gudruolių“ atsirado dar daugiau.
„Už šias stovėjimo vietas ilgą laiką mokėjome stovėjimo vietų rezervavimo mokestį, tačiau ilgainiui neradome galimybės užtikrinti, kad šiomis parkavimo vietomis naudotųsi tik „Maximos“ parduotuvės lankytojai, todėl nusprendėme sutarties su savivaldybe nepratęsti“, - sako Snieguolė Valiaugaitė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė. Vilniaus miesto savivaldybė toliau sprendžia, kaip elgtis su T. Ševčenkos gatvės atkarpoje esančiomis parkavimo vietomis.
Raudonoji zona ir jos taisyklės
Galiausiai savivaldybės institucijos nusprendė, jog šią aikštelę reikia apmokestinti. Panašiai kaip ir šalia esančiose gatvėse, šiai vietai parinkta raudona rinkliavos surinkimo zona.
„Aikštelė priklauso „Maximai“, tačiau greta esanti T. Ševčenkos gatvė buvo įtraukta į raudonąją zoną. Tai padaryta siekiant reguliuoti automobilių srautus ir skatinti trumpalaikį parkavimą šalia parduotuvės. Raudonojoje zonoje minimali stovėjimo trukmė yra 12 min., kaina - 0,50 Eur. Valanda kainuoja 2,50 Eur, apmokestinimas taikomas I-VI nuo 8 iki 22 val.“, - komentuoja Donatas Dirginčius, JUDU Automobilių stovėjimo veiklos organizavimo vadovas.
Ar „Maximos“ pirkėjams vis tiek nereikės mokėti už parkavimą?
Parduotuvė savo pirkėjams vis dar siūlo nemokamą iki dviejų valandų stovėjimą tam tikrose, jos nuosavybės teise esančiose aikštelėse. Šis parkingas, atvirkščiai negu tas, kuris tapo mokamas, priklauso pačiam parduotuvių tinklui.
„Norime atkreipti dėmesį, kad „Maximos“ lankytojai ir toliau įprasta tvarka gali naudotis parduotuvei priklausančiomis parkavimo aikštelėmis - antrame aukšte bei antžeminėje, esančioje tarp parduotuvės ir užvažiavimo į antro aukšto parkavimo aikštelę. Čia automobilių stovėjimas pirmąsias dvi valandas yra nemokamas, o nuo trečios valandos taikomas mokestis“, - priduria „Maximos“ atstovė.
Taigi, lankytojai gali ir toliau naudotis nemokamu parkingu, o tie, kas norėjo gudrauti ir automobilius palikinėti miesto centre nemokamai, turės ieškotis naujų vietų ar būdų sutaupyti.
UNIPARK aikštelės principas
Šalia parduotuvės „IKI“, adresu Mindaugo g., yra UNIPARK parkavimo aikštelė. Įvažiuojant į aikštelę, nuskaitomi automobilio valstybiniai numeriai ir pradedamas skaičiuoti aikštelėje nurodytas nemokamas laikas. Mokamas tarifas pradedamas skaičiuoti pasibaigus nemokamam laikui. Nereikia aktyvuoti parkavimo ar nustatyti stovėjimo trukmės, nes parkavimo sistema jas identifikuoja už jus. Parkavimas aikštelėje yra mokamas 24/7. Apmokėti lieka prieš išvažiuojant, o UNIPARK programėlėje automatiškai pradedamas parkavimas 24 valandas. Taikomas papildomas Programėlės paslaugos mokestis.
Pažeidimų statistika ir tendencijos
Panašu, kad ne kiekvienas spėjo pastebėti, kad stovėjimo aikštelė šalia „Maximos“ jau nebėra nemokama. Dalis vairuotojų už stovėjimą šioje vietoje, kaip nemokėjo, taip ir nežada mokėti, rodo statistika.
„T. Ševčenkos g. (prie „Maximos“) iki šių metų lapkričio mėnesio buvo išrašyta 2 368 baudos už stovėjimą nesumokėjus rinkliavos“, - sako JUDU atstovai.
Tai ne vienintelė vieta Vilniuje, kur fiksuojami pažeidimai. Jų daugiausia yra geltonoje rinkliavos zonoje, antroje vietoje pagal pažeidimų skaičių yra raudonoji rinkliavos zona. Mažiausiai pažeidimų fiksuojama žalioje rinkliavos zonoje.
Parkavimo politika ir jos įtaka Lietuvos automobilių rinkai
Parkavimo politika tiesiogiai veikia ir automobilių vartojimo įpročius: didėjančios parkavimo kainos skatina vilniečius ir kitų miestų gyventojus ieškoti kompaktiškesnių automobilių, dalijimosi paslaugų („car sharing“) arba viešojo transporto sprendimų. Lietuvos automobilių rinka pastaraisiais metais rodo augantį susidomėjimą elektrifikacija ir kompaktiškais modeliais - tai dalinai lemia miesto infrastruktūra ir eksploatacijos kaštai (parkavimas, draudimas, techninė priežiūra). Kaune ar kituose šalies miestuose panašios tendencijos taip pat stebimos, nors vietinės parkavimo taisyklės skiriasi.
Įtaka pirkėjui: dizainas, eksploatacija ir pirkimo pasirinkimai
Vairuotojai, svarstantys automobilio pirkimą Lietuvoje, vis dažniau atsižvelgia ne tik į kuro sąnaudas ar variklio galią, bet ir į automobilio išmatavimus (lengvas parkavimas mieste), elektrinių modelių nuvažiuojamą atstumą bei spartų įkrovimo tinklo plėtrą. Populiariausi segmentai Lietuvos automobilių rinkoje - kompaktiškos universalų/SUV modelių kombinacijos, taip pat mažesni hečbekai ir hibridai, kurie gerai tinka miestui ir sumažintoms parkavimo sąnaudoms.
Palankūs rinkos pokyčiai ir Europos kontekstas
Palyginus su kitomis Europos sostinėmis, Vilnius dar turi kur tobulėti parkavimo valdymo srityje. Daugelis ES miestų jau naudoja dinaminį stovėjimo valdymą, kur kainos skiriasi priklausomai nuo paklausos - tai mažina eismą ir skatina trumpalaikį apsipirkimą, elektromobilių naudojimą bei viešojo transporto pasirinkimą. Lietuvoje pritaikant panašias priemones, keisis ir rinkos paklausa: daugiau pirkėjų links prie mažesnių arba elektrinių modelių, o tai prisidės prie modernėjančios Lietuvos automobilių rinkos.
Patarimai vairuotojams
Parkavimo pokyčiai prie „Maximos“ rodo platesnį tendencijų pasikeitimą: nemokamų stovėjimo vietų mažėja, o miestų politika skatina efektyvesnį vietų naudojimą. Vairuotojams Lietuvoje verta planuoti keliones į miestą, domėtis parkavimo zonomis (Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose), o ilgalaikėje perspektyvoje - vertinti ir automobilio pasirinkimą pagal miesto poreikius: kompaktiškumą, ekonomiškumą ir galimybes elektros režimui. Tai tiesiogiai veikia tiek individualius vartotojų sprendimus, tiek bendrą Lietuvos automobilių rinkos kryptį.
Įmonėms siūlomi didmeniniai parkavimo planai (nuo 5 automobilių) per UNIPARK platformą.
tags: #auto #parkavimas #prie #mindaugo #maximos