Automobilio oro kondicionierius daugeliui vairuotojų tampa svarbia komforto dalimi vos tik atšilus orams. Tai sistema, skirta reguliuoti oro temperatūrą ir drėgmę automobilio salone, užtikrinant komfortišką kelionės aplinką. Kondicionavimo sistemos vienintelis tikslas - atvėsinti saloną, tačiau yra žmonių, kurie galvoja, kad kondicionierius gamina šaltą orą ir pučia jį į automobilio saloną. Taip nėra. Kondicionierius tiesiog atvėsina į automobilio saloną patenkantį orą iš lauko, bet jo negamina. Automobilinė kondicionavimo sistema (AC) veikia labai panašiai kaip AC jūsų namuose ar biure. Pagrindinis skirtumas tarp buitinio oro kondicionieriaus ir kondicionavimo sistemos automobilyje yra tas, kad ji veikia ne iš elektros tinklo, o iš variklio.
Pagrindiniai automobilio oro kondicionavimo sistemos komponentai
Automobilio oro kondicionierius yra sudėtinga sistema, kuri nuolat dirba esant aukštam slėgiui ir temperatūros svyravimams. Pagrindinės oro kondicionavimo sistemos sudedamosios dalys yra kompresorius, kondensatorius (radiatorius), garintuvas ir išsiplėtimo vožtuvas. Kiti svarbūs elementai yra vamzdynai, įvairūs vožtuvai ir jutikliai bei ventiliatoriai. Kadangi visi šie elementai dirba kaip viena uždara sistema, net ir nedidelis vienos dalies sutrikimas gali turėti įtakos visos įrangos veikimui.
Kompresorius: sistemos "širdis"
Kompresorius yra AC sistemos „širdis“. Jis paprastai yra variklio skyriuje, dažniausiai vienoje pusėje, varomas cilindriniu diržu. Kaip pats pavadinimas ir nurodo - jis „suspaudžia“ freoną, ko pasekoje padidėja jo slėgis ir temperatūra. Kompresorių suka diržas, sujungtas su alkūniniu velenu. Automobilyje gali būti vienas diržas, kuris suka visą sistemą (pvz., generatorių, veleną, kompresorių ir t.t.), arba kompresorius gali turėti atskirą diržą, tačiau jis vis tiek bus sujungtas prie bendros sistemos, kurią suka automobilio alkūninis velenas. Nesvarbu, ar jūs įjungiate AC sistemą, ar ne - kompresorius sukasi, tačiau laisva eiga - freonas nepumpuojamas.
Kondensatorius (radiatorius): šilumos išskyrimas
Kondicionieriaus radiatorius, dar vadinamas kondensatoriumi, yra vienas iš pagrindinių automobilio oro kondicionavimo sistemos komponentų. Jo pagrindinė funkcija - perimti ir pašalinti šilumą iš šaldymo ciklo. Šis radiatorius paprastai montuojamas automobilio priekyje, prieš variklio aušinimo radiatorių. Karštas dujinis šaltnešis, išėjęs iš kompresoriaus, patenka į kondicionieriaus radiatorių, kur yra atvėsinamas lauko oro. Tai yra pagrindinis kondensatoriaus tikslas - vandens garai tampa skysčiu, kuomet karštas ar šiltas oras yra greitai atšaldomas. Iš daugelio modernios AC sistemos komponentų - kondensatorius viena lengviausiai atpažįstamų dalių AC sistemoje. Jis atrodo kaip automobilio radiatorius. Jei matote, kad jūsų automobilyje yra du radiatoriai - vienas iš jų yra kondensatorius.
Garintuvas: salono vėsinimas
Garintuvas yra automobilio salone sumontuotas komponentas, paprastai esantis po prietaisų skydeliu arba šalia oro ventiliacijos angų. Jis atrodo kaip labai mažas radiatorius su pajungtais į jį plonais vamzdeliais. Šaltas oras iš džiovintuvo juda per garintuvo šerdį. Cirkuliuodamas šiltas oras per ortakius juda per garintuvo šerdį ir tuo metu išskiriamas karštis. Garintuve skystas šaldymo agentas išgaruoja bei sugeria šilumą iš automobilio salono oro.
Išsiplėtimo vožtuvas ir kiti komponentai
Išsiplėtimo vožtuvas jungia AC sistemos aukšto spaudimo dalį (tokią kaip kompresorius, kondensatorius ir pan.) su mažo spaudimo dalimi. Jis reguliuoja šaldymo agento srautą į garintuvą. Šaltnešis (freonas) yra pagrindinis AC sistemos elementas, be kurio nebūtų įmanoma atšaldyti oro. Jis nuolat keičia savo būseną iš dujinės į skystą ir atvirkščiai. Ventiliatoriai yra ir salone, ir variklio skyriuje. Salone esantys ventiliatoriai yra atsakingi už oro išstūmimą per garintuvą ir atvėsinto oro paskirstymą automobilio viduje. Ventiliatoriai variklio skyriuje naudojami kondensatoriui aušinti.
Automobilio kondicionavimo sistemos veikimo principas
Automobilio oro kondicionavimo sistema veikia šaldymo ciklo principu:
- Kompresorius: oro kondicionierius pradeda veikti kompresoriuje, kurį suka automobilio variklis. Jis suspaudžia šaltnešį (freoną), padidindamas jo slėgį ir temperatūrą.
- Kondensatorius: esant dideliam slėgiui ir temperatūrai, suslėgtas oro kondicionavimo šaltnešis išeina iš kompresoriaus ir patenka į kondensatorių, kuris paprastai būna automobilio priekyje, už radiatoriaus. Čia šaltnešis atvėsinamas ir suskystėja, išskirdamas šilumą į aplinką.
- Išsiplėtimo vožtuvas: išėjęs iš kondensatoriaus skystas šaldymo agentas praeina pro išsiplėtimo vožtuvą, kuris reguliuoja jo srautą į garintuvą.
- Garintuvas: iš išsiplėtimo vožtuvo išėjęs skystas šaldymo agentas patenka į garintuvą, esantį automobilio salone. Garintuve šaltnešis išgaruoja ir sugeria šilumą iš automobilio salono oro, taip jį atvėsindamas.
- Ventiliatorius ir ventiliacinės angos: Ventiliatorius per ventiliacijos angas pučia atvėsintą orą į automobilio saloną.
Automobilio oro kondicionavimo sistema taip pat gali veikti kaip drėgmės iš salone esančio oro šalinimo priemonė. Atvėsus orui, jame esanti drėgmė kondensuojasi ant kondensatoriaus ir išleidžiama už automobilio ribų. Šiuolaikiniuose automobiliuose oro kondicionieriai dažnai naudoja sudėtingas elektronines valdymo sistemas. Pasiekus norimą temperatūrą, oro kondicionierius automatiškai reguliuoja veikimą reguliuodamas ventiliatoriaus greitį, vėsinimo ir šildymo ciklus. Priklausomai nuo automobilio modelio ir jo įrangos, automobilio oro kondicionierius gali būti vienos, dviejų, trijų ar net keturių zonų.
Automobilio kondicionieriaus priežiūra ir gedimai
Nors automobilio oro kondicionierius yra svarbi komforto dalis, ši sistema nėra visiškai nereikalaujanti priežiūros - laikui bėgant jos efektyvumas gali mažėti, o tam tikri komponentai pradeda dėvėtis arba praranda sandarumą. Specialistas rekomenduoja periodiškai atlikti kondicionieriaus sistemos patikrą net ir tuomet, kai akivaizdžių problemų nepastebima. Reguliari priežiūra ir savalaikis gedimų šalinimas garantuoja ne tik komfortą kelionės metu, bet ir ilgesnį visos kondicionavimo sistemos tarnavimo laiką.
Dažniausi gedimų požymiai
Praktikoje vairuotojai dažniausiai kreipiasi į servisą tuomet, kai pastebi pirmuosius sistemos veikimo pokyčius - pavyzdžiui, salonas vėsta lėčiau arba iš ventiliacijos angų pučiamas oras nėra pakankamai šaltas. Kartais apie padidėjusią drėgmę ar ventiliacijos sistemos problemas signalizuoja ir dažnai rasojantys automobilio langai. Kiti dažni gedimų požymiai yra:
- Prastai veikianti kondicionavimo sistema
- Padidėjęs triukšmas (ūžimas, kaukimas)
- Sistemos nesandarumas, alyvos dėmės kompresoriaus paviršiuje
- Nemalonus kvapas salone, įjungus oro kondicionavimo sistemą
- Didėjančios degalų sąnaudos
- Dažnas kompresoriaus išjungimas
- Sugedusios įsiurbimo žarnos, guminių detalių susidėvėjimas
- Automobilio perkaitimas spūsties metu
Kondicionieriaus diagnostika
Kondicionieriaus tikrinimas - tai diagnostikos procesas, kurio metu vertinama visos klimato kontrolės sistemos būklė. Specialistai tikrina slėgį sistemoje, temperatūrą skirtinguose kontūruose, komponentų veikimą bei galimus šaltnešio nuotėkius. Automobilio kondicionieriaus diagnostika dažniausiai atliekama tuomet, kai sistema pradeda veikti ne taip efektyviai kaip anksčiau, tačiau ji atliekama ir profilaktiškai. Pirmiausia atliekama bendroji sistemos apžiūra. Specialistai įvertina kondicionavimo sistemos komponentų būklę ir ieško galimų mechaninių pažeidimų. Kartais jau šiame etape galima pastebėti aiškias problemos priežastis - pavyzdžiui, pažeistas vamzdis ar korozijos paveiktą radiatorių.
Diagnostikos etapai:
- Vizualinė patikra: įvertinama kondicionavimo sistemos komponentų būklė ir ieškoma galimų mechaninių pažeidimų.
- Sistemos tikrinimas diagnostine įranga: jeigu vizualinės patikros metu rimtų pažeidimų nenustatoma, atliekamas sistemos tikrinimas diagnostine įranga.
- Temperatūros matavimas: vienas iš paprasčiausių ir tuo pačiu gana informatyvių diagnostikos metodų - temperatūros matavimas skirtingose kondicionieriaus sistemos vietose.
- Slėgio matavimas: tiksliausią informaciją apie kondicionieriaus būklę suteikia slėgio matavimas. Matavimų metu stebima, ar aukšto ir žemo slėgio kontūrų slėgio reikšmės atitinka gamintojo numatytus parametrus. Paprastai slėgio matavimai atliekami varikliui dirbant maždaug 2000 aps./min.
- Oro temperatūros matavimas salone: vertinama ir oro temperatūra, kurią kondicionierius tiekia į automobilio saloną.
Atlikus visus kondicionieriaus sistemos patikrinimus - temperatūros matavimus, slėgio tikrinimą ir komponentų apžiūrą - specialistai gali gana tiksliai įvertinti visos sistemos būklę.
Dažniausios gedimų priežastys ir sprendimai
Verta prisiminti, kad pagrindinė sudedamoji dalis, atsakinga už tinkamą jo veikimą, yra oro kondicionieriaus dujos (freonas). Dėl įvairių priežasčių po tam tikro laiko oro kondicionieriaus užpildymo dujų kiekis gali sumažėti. Priežastis gali būti sistemos nesandarumas, natūralus nuotėkis ar net nedidelis pažeidimas. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad sistemoje sumažėjo šaltnešio kiekis, dažniausiai atliekamas kondicionieriaus pildymas, kurio metu sistema papildoma gamintojo numatytu freono kiekiu. Patys papildyti kondicionieriaus dujų atsargas yra paprasčiausias ir ekonomiškiausias būdas papildyti šaldymo skysčio atsargas. Tam verta įsigyti automobilio oro kondicionieriaus papildymo rinkinį. Oro kondicionieriaus pildymo rinkinys su sandarikliu gali būti ypač naudingas, jei sistemoje aptinkamas nuotėkis. Sandariklis, esantis kondicionieriaus dujose, padeda pašalinti nedidelius nuotėkius, taip užtikrinant, kad kondicionierius veiks ilgai ir efektyviai.
Kitos gedimų priežastys ir sprendimai:
- Nepalankios eksploatavimo sąlygos: nešvarumai, šiukšlės, tuopų pūkai, apsaugos nuo apledėjimo priemonės ir atsitiktinis vanduo, užkimšęs sistemos dalis, gali sukelti gedimą. Būtent todėl plaunant automobilį patartina nepamiršti radiatoriaus, kondensatoriaus ir tarpo tarp jų.
- Vidinė ir išorinė korozija: tai dažnos gedimų priežastys, kurios gali pažeisti radiatorių ar vamzdynus.
- Garintuvo užteršimas ir užsikimšę drenažiniai vamzdžiai: kartais diagnostikos metu nustatoma ir kita dažna problema - iš ventiliacijos sklindantis nemalonus kvapas. Tai dažniausiai susiję su bakterijų ar grybelių susidarymu garintuve. Šiuo atveju atliekamas garintuvo valymas ir dezinfekcija.
- Oro, aušinimo skysčio ar alyvos trūkumas arba perteklius: tai gali paveikti garintuvo ir kondensatoriaus veikimą.
- Kompresoriaus gedimai: jeigu kondicionierius pradeda negražiai kaukti ir saldo nestipriai, tai gali reikšti, kad kompresorius jau nebegeras. Kai ūžia visąlaik, net ir nenaudojant kondicionieriaus - problema kondicionieriaus laisvos eigos guolyje. Jis keičiamas neardant kompresoriaus, kartais net jo nenuimant galima tai padaryti. Jei ūžia tik įjungus - arba prabuksuoja sankaba, arba garsas iš kompresoriaus vidaus. Freono dujų nuotėkis iš kompresoriaus - rimtas gedimas. Jei ant kompresoriaus korpuso pastebėjote alyvos pėdsakų, gali būti, kad atsirado galinio sandarinimo defektas.
tags: #auto #kondicionieriaus #variklio