Auto kelių apsauginiai želdiniai ir eismo saugumas

Valstybinės reikšmės kelių apsauginių želdinių priežiūra yra esminė eismo saugumo užtikrinimo dalis Lietuvoje. Šiuos darbus vykdo įmonė „Kelių priežiūra“ pagal sutartis su „Via Lietuva“, o pagrindinis tikslas - išsaugoti želdinius, genint juos ar šalinant tik kraštutiniais atvejais, kai jie kelia realų pavojų eismui.

Želdinių priežiūros principai ir teisinis reguliavimas

Bendrovė „Kelių priežiūra“ yra įpareigota prižiūrėti kelio juostoje augančius želdinius - juos genėti arba, esant būtinybei, šalinti tuos, kurie kelia pavojų saugiam eismui. Tvarkant želdinius pirmiausia siekiama juos išsaugoti, ypač saugotinus, kiek tai leidžia aplinkybės. Prioritetas visuomet teikiamas genėjimui.

„Mūsų tikslas nėra šalinti želdinius - pirmiausia visada siekiame juos išsaugoti. Tačiau kai medis ar krūmas tampa potencialia kliūtimi, galinčia lemti skaudžias eismo įvykių pasekmes, turime priimti atsakingus sprendimus. Kiekvienas pašalintas pavojingas želdinys gali reikšti išvengtą nelaimę ar net išsaugotą gyvybę“, - pabrėžia „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.

Svarbu pažymėti, kad kiekvienas žemės sklypo savininkas privalo rūpintis savo sklype augančiais želdiniais, ypač tais, kurie patenka į valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonas. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai dėl gretimų sklypų želdinių nepriežiūros apgadinamos apsauginės tvoros nuo laukinių gyvūnų ar kiti kelio elementai. Tokiais atvejais žalos atlyginimo pareiga tenka želdinių neprižiūrėjusiems sklypų savininkams.

Kada želdiniai nepriskiriami saugotiniems?

Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus želdiniai nepriskiriami saugotiniems, kai jie yra:

• nudžiūvę, išversti ar pažeisti stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu;
• invazinių rūšių augalai;
• augantys ant pastatų ar inžinerinių statinių.

Saugotini želdiniai gali būti kertami ar intensyviai genimi tik gavus savivaldybės leidimą.

Eismo saugumo svarba ir statistika

Kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, todėl eismo dalyvių saugumas yra svarbiausias prioritetas. Eismo įvykių statistika rodo aiškią problemos svarbą, susijusią su medžiais šalikelėse.

Remiantis VšĮ „Transporto kompetencijų agentūros“ duomenimis, 2021-2024 m. didžiausia žūties rizika išlieka nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į medį. N. Abukauskas teigė, kad Lietuvoje per metus į pakelėse augančius medžius atsitrenkia maždaug 80 automobilių, kurių metu vidutiniškai žūva 20, sužeidžiama 130 žmonių.

2024 m. Lietuvoje užfiksuoti 65 tokio pobūdžio eismo įvykiai, o 100-ui jų teko 20 žuvusiųjų. Nors sužeistųjų skaičius mažėja (nuo 126,7 iki 103,1 atvejo 100-ui eismo įvykių), medžiai šalikelėse išlieka viena pavojingiausių kliūčių. Būtent dėl šios priežasties sisteminga želdinių priežiūra yra būtina siekiant mažinti eismo įvykių skaičių ir jų pasekmių sunkumą.

Medžių pavojus eismui

Eismo saugumo skyriaus vedėjas N. Abukauskas paaiškino, kad „šalia kelio augantis medis yra stacionari kliūtis į kurią atsitrenkusi transporto priemonė yra smarkiai pažeidžiama“. Tyrimais nustatyta, kad daugiau kaip 8 cm skersmens medis gali būti laikomas nepajudinama kliūtimi, t.y. automobilis, atsitrenkęs į medį, jo nenukerta. Tai rodo, kokios didelės jėgos veikia automobilį ir jame sėdinčius žmones, kai automobilis, važiuodamas vidutiniu 80 km/val. greičiu, trenkiasi į stacionarią kliūtį ir yra visiškai sustabdomas.

Medžiai, esantys per arti kelio, taip pat gali trukdyti eismo saugumui, nes jų šakos auga virš važiuojamosios dalies ar dengia kelio ženklus. Pasenę medžiai lūžta ir gali nukristi. Nemažai keblumų kelia net rudenį krentantys medžių lapai: jie pūva, težta ir tuomet kelio danga darosi slidi.

Saugios šalikelių formavimas

Atsižvelgiant į esamą situaciją, Lietuvos automobilių kelių direkcija prioritetą teikia saugių šalikelių suformavimui - „laisvos nuo kliūčių zonos“ sukūrimui. Tokios zonos plotis priklauso nuo kelyje leistino automobilių greičio. Želdiniai planuojami pagal tam tikrą schemą:

• arčiausiai kelio sėjama žolė ir sodinami žemaūgiai krūmai;
• už jų komponuojami plonakamieniai medžiai;
• galiausiai formuojamos storakamienių medžių alėjos.

„Tokiu būdu yra užtikrinamos saugios sąlygos nuvažiavimo nuo kelio atveju, o kelias išlieka apsuptas tolėliau augančių medžių. Toks kelias yra pakankamai saugus. Maža to, medžiai stabdo taršos sklaidą, tokiu keliu maloniau važiuoti, kadangi paįvairinamas aplinkos peizažas, be to, medžių juosta, esanti šalia kelio, gerai informuoja vairuotoją apie kelio vingiuotumą, kadangi medžiai, pasodinti išilgai kelio, atkartoja jo geometrinę konfigūraciją“, - pakelių sutvarkymo pliusus vardijo N. Abukauskas.

Medžių šalinimo darbai ir atsodinimas

Želdinių šalinimo darbai pirmiausia atliekami tuose kelių ruožuose, dėl kurių yra gautos kompetentingų institucijų, pavyzdžiui, VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“, atliekančių kelių saugumo patikrinimus, rekomendacijos. Taip pat prioritetas teikiamas vietoms, kuriose fiksuojamas didžiausias eismo įvykių skaičius, susijęs su medžiais ir krūmais, kur leidžiamas didžiausias važiavimo greitis arba vykdomi infrastruktūros plėtros darbai.

„Nesiekiama žūtbūt pašalinti kuo daugiau medžių. Jie šalinami tik tada, jei kelia tiesioginį pavojų eismo dalyviams ir nėra kitų galimybių šį pavojų sumažinti (pavyzdžiui, įrengti apsauginius kelio atitvarus). Būtina paminėti, kad visų pirma ieškoma būdų, kaip medžius išsaugoti. Sprendimas nukirsti medį priimamas tik tuo atveju, jei šis yra per arti kelio ir apsauginio atitvaro įrengimui tiesiog trūksta pločio. Taip pat, jei vykdomos kelio rekonstrukcijos metu platinamas kelias, reikia medį pašalinti, nes priešingu atveju jie tiesiog atsidurtų važiuojamosios dalies ribose. Taip pat šalinami ligų pažeisti, pavojingai pasvirę, pasenę medžiai“, - dėstė N. Abukauskas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija kiekvienais metais organizuoja medžių atsodinimo akcijas. Medeliams parenkamos kelių zonos, kuriose suaugę želdiniai automobiliams nesukeltų pavojaus. Nukirstus medžius, anot N. Abukausko, kelius prižiūrinčios regioninės įmonės panaudoja savo reikmėms. Dalis medienos gali būti paliekama seniūnijoms ar vietos gyventojams.

Kompleksiniai darbai

Medžių šalinimas retai kada atliekamas kaip vienintelė saugų eismą didinanti priemonė. Dažniausiai atliekami kompleksiniai darbai, kurių metu:

• pašalinami, nugenimi, aptveriami ar atšvaitais pažymimi pakelės medžiai;
• retinami krūmai;
• atliekami kelio sankasos šlaitų platinimo, kelkraščių formavimo, šlaitų apželdinimo žole darbai ir pan.

Sudėtingi kelio tiesimo ir rekonstravimo, taip pat žvyrkelių asfaltavimo darbai, vykdomi po šaltojo sezono, kurio metu daroma natūrali kelių tiesimo ir tvarkymo darbų pertrauka. Vykstant šiems darbams kartu sutvarkomi ir medžiai bei krūmai, augantys valstybinės reikšmės kelių juostoje. Sutvarkant želdinius, taip pat užtikrinama, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje nebūtų sodinami ar savaime neaugtų želdiniai, galintys kelti grėsmę eismo dalyviams.

Suderinus su kraštovaizdžio specialistais, pakelių medžiai paprastai kertami sausio-balandžio mėnesiais. Pasibaigus darbų sezonui medžiai kertami ar genimi, jei iškyla būtinybė - pavojaus saugiam eismui.

Gyventojų vaidmuo

Saugus judėjimas, geras matomumas keliuose - visų eismo dalyvių ir pilietiškų lietuvių bendras reikalas, todėl kiekvienas gali pasiteirauti ar pranešti, jei kyla klausimų dėl galimai pavojų keliančių medžių, krūmų šalia kelių ar kitų svarbių objektų. Pasak specialistų, galima pasidžiaugti, jog lietuviai šioje srityje yra aktyvūs.

tags: #auto #keliu #apsauginiai #zeldiniai