Kava yra daugiau nei tik kofeinas. Naujausi tyrimai rodo, kad kavos vartojimo patirtis ir poveikis organizmui yra daug sudėtingesni, nei manyta anksčiau.
Kofeino ir kavos poveikio skirtumai
Portugalijos mokslininkų atliktame tyrime dalyvavo 83 dalyviai. 47 iš jų gėrė kavą, o 36 - karštu vandeniu atskiesto kofeino tirpalą. Kiekvienam asmeniui buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas prieš geriant gėrimą ir praėjus 30 minučių po to.
Kofeino poveikis energijai
Abiejų grupių tiriamųjų smegenyse sumažėjo aktyvumas toje smegenų dalyje, kuri atsakinga už ramybės būseną. Tai reiškia, kad kofeinas padidino energiją visiems dalyviams, nepaisant to, ką jie gėrė.
Kavos poveikis smegenų veiklai
Tačiau tiems, kurie gėrė kavą, pagerėjo smegenų veikla ir kitose smegenų dalyse, įskaitant tas, kurios yra susijusios su susikaupimu, dėmesingumu ir trumpalaike atmintimi.
Kava ir miegas
Viena iš galimų priežasčių, kodėl kava gali turėti įtakos žmogaus gebėjimui miegoti, yra ta, kad kofeinas greitai pasisavinamas visame organizme, įskaitant smegenis. Viename 2013 m. atliktame tyrime nustatyta, kad 400 mg kofeino, išgerto likus 0, 3 arba 6 valandoms iki miego, labai sutrikdo miegą.
Asmeninė patirtis: kodėl atsisakiau kavos
Dr. Aistė pasakoja, kad atsisakyti kavos paskatino kūno siunčiami signalai. „Kavą aš gerdavau dažnai - į dieną po 3, 4 puodelius. Jos neišgėrus atrodydavo, kad niekaip negaliu atsibusti, svaigdavo galva. Su kava gyvenau ilgai“, - apie praeitį kalba moteris.
Aistė pasakoja, kad laikui bėgant pradėjo matyti kavos sukeliamus neigiamus sveikatos pokyčius, tokius kaip mieguistumas, padidėjęs nervingumas, sustiprėję panikos priepuoliai. „Per COVID-19 pandemiją nuo patiriamo streso atsirado panikos priepuoliai, didelis perdegimas, tad šios priežastys skatino ieškoti būdų, kaip sau padėti, nusiraminti, išlaikyti stabilų nervų sistemos balansą, pagerinti miego kokybę. Mano miego rutina buvo sutrikusi, tad kai nusprendžiau sau padėti ir ieškoti, kas gali daryti įtaką nervingumo padidėjimui, atradau, kad mane kavos gėrimas labai stipriai veikia. Tai sužinojus, nusprendžiau kavos atsisakyti tam, kad jausčiausi geriau“, - teigia ji.
Kavos alternatyvų paieškos
Aistė pasakoja, kad atsisakiusi įprastos kavos su karvės pienu, ji pradėjo ieškoti pamėgto gėrimo alternatyvų. „Išbandžiau kavą be kofeino, su kokosų pienu, cikorijų, beržų kavą - per visus bandymus supratau, kad geriausia jos išvis negerti. Tad vėliau išbandžiau ir žaliąją arbatą, mačą, bet man buvo neskanu“, - šypsosi Aistė.
Moteris teigia, kad su vyru daug domėjosi kavos poveikiu žmogaus organizmui, tada perskaitė, jog kava su karvės pienu yra labai sunkiai organizmo virškinama ir toleruojama kombinacija.
„Aš kavą geriu itin retai - tik kai būna išskirtinė šventė. Tačiau mano vyrui tai - kasdienybė. Jam patiko sveikesnė kavos alternatyva - kava su kokosų grietinėle ir medumi. Kai noriu atsibusti ir būti žvalesnė, man labai tinka nesaldintas kakavos gėrimas su tikromis kakavos pupelėmis ir augaliniu pienu. Šios kakavos skonis yra kitoks nei daugelis įsivaizduoja“, - naujai atrastu gėrimu dalinasi moteris.
Būdai, padėję atsisakyti kavos
Aistė pasakoja, kad priimti kavos negėrimo iššūkį nebuvo sunku. Ji nusprendė padaryti eksperimentą ir savaitę kavos negerti išvis, nes norėjo pažiūrėti, kaip gali pakisti jos savijauta. „Nusprendžiau, kad kraujyje nekelsiu insulino kiekio, nestimuliuosiu žvalumo ir rytais bandysiu prabusti natūraliais būdais. Gėriau vandenį su citrina, išeidavau pasivaikščioti į lauką. Po 2 dienų pajaučiau, kad nereikia jokio pašalinio stimulianto tam, kad nubustum - užtenka tik vandens su citrina. Per savaitę pajaučiau ženklų savijautos pagerėjimą, tad nusprendžiau jos atsisakyti ir jaustis geriau“, - sako ji.
Kava - lyg ritualas
Kavos atsisakiusi moteris pasakoja, kad jai kavos gėrimas buvo ne tik atsibudimo priemonė, bet ir atsipalaiduoti padedantis ritualas. „Supratau, kad man reikia skanaus gėrimo ritualo, kai galiu pabūti su savimi ir gurkšnoti gėrimą, o ne pačios kavos. Tyra kava daugeliui būtų neskani, todėl renkasi ją gerti su visokiais pagardais - cukrumi, pienu. Smagu gerti kavą, nes galbūt taip pasikalbi su kolega, pabūni su savimi, peržiūri dienos naujienas ar kitaip stimuliuoji smegenis. Manau, labai svarbu surasti tai, kas atstotų kavos gėrimą ir būtų galima šiuos ritualus išlaikyti“, - teigia ji.
Kada reikėtų sunerimti dėl kavos vartojimo?
Paklausus, kada, jos nuomone, žmonėms reikėtų sunerimti dėl suvartojamo kavos kiekio, ji atsako, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas, tačiau svarbus aspektas - suprastėjusi miego kokybė. „Daugeliui žmonių kava daro įtaką miegui, ypač jeigu ji geriama po 16 valandos. Ypač kartu su maistu. Svarbu atsižvelgti į savo miego kokybę ir suprasti, ar tikrai išsimiegi. Miego kokybė stipriai susijusi su kava, alkoholiu ir įrenginių ekranais. Labai lengva įsivertinti, kiek laiko šiems dalykams skiri. Visi kiti organizmo procesai gali būti skirtingi, bet būtina stebėti, kaip tavo kūnas reaguoja į papildomus stimuliantus ir atkreipti dėmesį į tai, kaip jautiesi“, - mintimis dalijasi Aistė.
Kava ir žarnyno mikroflora
Tyrime dalyvavo 34 žmonės, kurie gėrė bent du puodelius kavos per dieną. Mokslininkai tiesiai iš jų žarnyno ėmė mikroorganizmų mėginius. Tai pakankamai naujas tokio tipo tyrimų metodas, nes įprastai tiriami tik išmatų mėginiai. Tuomet juos mokslininkai palygino su kavos negeriančių žmonių žarnyno mikroflora. Paaiškėjo, kad kavos mėgėjų žarnyno bakterijos yra sveikesnės ir geriau pasiskirsčiusios.
Šių žmonių žarnyno mikroflora pasižymėjo stipresnėmis priešuždegiminėmis savybėmis, čia buvo mažesnis Erysipelatoclostridium bakterijų kiekis. Erysipelatoclostridium - tai bakterija, siejama su metaboliniais sutrikimais ir nutukimu.
Tai yra pakankamai įdomus atradimas jau vien todėl, kad jis gali padėti sujungti taškus tarp kitų gerų dalykų, kuriuos kava mums suteikia. Tyrimai rodo, kad žarnyno mikroflora veikia žmogaus imuninę sistemą, širdies ir smegenų sveikatą. Taigi, jei kava gerina žarnyno mikrofloros būklę, kartu ji padeda ir bendrai organizmo sveikatai.
Tikėtina, kad tai yra susiję su nelabai kokybiška vakarietiška mityba, kurioje daug riebalų, angliavandenių ir mažai daržovių. Dėl tokios dietos mūsų žarnynas prisipildo blogosiomis bakterijomis. Kavoje randami antioksidantai polifenoliai padeda atsikratyti žalingų bakterijų, o kofeinas pamaitina gerąsias.
Mokslininkai teigia, kad kava tik padeda sumažinti mūsų gyvenimo būdo daromą žalą žarnyno mikroflorai. Tą patį ar net geresnį rezultatą pasieksite valgydami daugiau daržovių ir skaidulomis turtingą maistą.
Kava, beje, tinka ne visiems. Jos nepatariama gerti skrandžio ligomis sergantiems žmonėms, taip pat kenčiantiems nuo nemigos ir kai kurių širdies ligų. Tačiau jei mėgstate kavą ir nejaučiate jokio neigiamo jos poveikio, mokslininkai pataria ja mėgautis du kartus per dieną. Tik ne tuščiu skrandžiu ir ne prieš pat einant miegoti.
Genetika ir kavos vartojimas
Jau seniai žinoma, kad DNR turi įtakos tam, kiek kavos suvartojate, tačiau mokslininkai atrado šešis naujus genetinius variantus, susijusius su nuolatiniu kavos vartojimu. Keturi iš variantų yra susiję su genais, kuriuos kofeinas veikia stimuliuojančiai arba slopinančiai. Kiti du naujai atrasti genai buvo labiau susiję ne su kava ar kofeinu, o su cholesterolio ir cukraus kiekiu kraujyje.
Mokslininkai mano, jog naujojo tyrimo duomenys galės padėti paaiškinti, kodėl tam tikras kavos ar kofeino kiekis skirtingai veikia žmones, bei suteiks pagrindo ateities tyrimams, ieškant sąsajų tarp kavos ir žmogaus sveikatos.
Harvardo Visuomenės sveikatos mokyklos bei „Brigham and Women's“ ligoninės mokslininkai ištyrė 20 tūkst. amerikietiškos ir europietiškos kavos gėrimų. Taip pat išanalizavo dviejų dešimčių ankstesnių tyrimų, apimančių daugiau nei 120 tūkst. tiriamųjų, rezultatus. Kiekvienas tyrimo dalyvis nurodė, kiek kavos per dieną išgeria, bei leido mokslininkams ištirti savo DNR.
Tyrimo rezultatai rodo, jog ribojant kavos vartojimą, kofeino poveikis tampa didesnis. Taip pat tai, kad kuo daugiau kavos žmogus suvartoja, tuo greičiau ima vykti kofeino metabolizmas (medžiagų apykaita, cheminių reakcijų, vykstančių kiekvienoje ląstelėje, visuma).
„Kava ir kofeinas turi tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį jūsų sveikatai. Mūsų tyrimo išvados leidžia mums nustatyti grupes tų žmonių, kurių sveikatai kava teiks daugiau privalumų, ir tų, kurių sveikatai kava bus kenksmingesnė“, - kalba Harvardo Visuomenės sveikatos mokyklos Mitybos skyriaus mokslininkė Marilyna Cornelis.
„Brigham and Women's“ ligoninės docento Danielio Chasmano teigimu, kaip ir anksčiau vykdytos genetinės alkoholio vartojimo bei rūkymo analizės, pastarasis tyrimas yra pavyzdys, kaip genetika gali veikti vartojimo įpročius.
Automobilis, varomas kava: „Car-puccino“
Didžiosios Britanijos mokslininkai masina automobilių fanus - pasirodo, kava gali būti naudojama ir vietoj degalų. Šis projektas gimė, siekiant populiarinti mokslo laidas, transliuojamas per pirmąjį BBC televizijos kanalą. Eksperimento tikslas paprastas - įrodyti, jog degalai gali būti pagaminti ne tik iš naftos, tačiau ir kitų organinių medžiagų. Jau anksčiau žiniasklaidoje pasirodė žinutės apie princo Charleso mašiną, varomą vynu arba ne per seniausią amerikiečių mokslininko atradimą - pigius ir švarius degalus iš įvairių maisto atliekų.
Grįžkime prie kavos ir automobilio temos. Argi ne žavus pavadinimas „Car-puccino“? Tai ang. car (automobilis) ir capuccino (kapučino) darinys. Šis automobilis sukurtas iš 1988 metų Volkswagen Scirocco, kuris nupirktas vos už kelis šimtus svarų. Neužilgo šį automobilį galima bus išvysti pakeliui iš Londono į Mančesterį, t.y. ruošiamasi pravažiuoti apie 330 kilometrų atstumą. Mančesterio mieste automobilį jo kūrėjai pristatys mokslinėje parodoje - mugėje.
Veikimo principas
Automobilio bagažinėje įmontuotas cilindras, kuriame kavos granulės pakaitinamos, tokiu būdu susidaro anglies monoksidas, kuris per filtrus ir vamzdžius patenka į variklį. Čia dujos deginamos ir taip automobilis važiuoja. 1 kg kavos pakanka pravažiuoti 5 kilometrus, kitaip tariant 1 kilometro įveikimas prilyginamas 35 espresso puodelių.
Kuro sąnaudos ir ekologiškumas
Tai nėra pats ekonomiškiausias variantas. Siekiant įveikti atstumą nuo Londono iki Mančesterio, planuojama panaudoti septyniasdešimt kilogramų kavos. Kelionės išlaidos, priklausomai nuo pasirinktos kavos, gali sudaryti nuo 910 iki 1820 svarų, kas yra 25-50 kartų daugiau nei kuro sąnaudos, naudojant benziną.
Deja, projektų autorių nedomina ekonominiai kaštai, jiems labiau rūpi atgarsis visuomenėje. Dėl to galima būtų šį projektą sukritikuoti. Juk ekologiškumo esmė - kuo įmanoma efektyviau panaudoti įvairias organines žaliavas, nedidinant konkurencijos maisto rinkoje.