Automobilio gedimai: kaip atpažinti problemas ir išvengti brangaus remonto

Turint automobilį tenka reguliariai jį prižiūrėti. Gedimai - nemaloni, bet daug kam nesvetima patirtis. Tačiau kaip žinoti, kada artėja arba nutiko rimtas gedimas, o kada galima nekreipti tiek daug dėmesio? Anksti atpažinę problemų požymius galite išvengti brangaus remonto ir didesnių gedimų.

Kuo anksčiau pastebėsite automobilio gedimus, tuo greitesnis, paprastesnis ir pigesnis bus automobilio remontas.

Įspėjamieji signalai: ką sako automobilio elgesys?

„Check Engine“ lemputė ir diagnostika

Nors „Check Engine“ lemputė ne visada įsižiebia dėl avarinės situacijos, tikimybė visada yra, todėl svarbu jos neignoruoti. Diagnostikos prietaisas (OBD-II) gali padėti nustatyti tikslią priežastį, todėl galėsite priartėti prie sprendimo, kol bėda dar neišplito.

Neįprasti garsai - pavojaus ženklas

Automobiliai (ypač tie, kurie turi vidaus degimo variklį) natūraliai skleidžia tam tikrą triukšmą. Tai - ne tik ratų bei vėjo ūžesys. Tačiau tuo pat metu nereikėtų ignoruoti jokių naujų, neįprastų ar nuolat girdimų garsų. Visi garsai, kurie nebūtų laikomi įprastais automobilyje, gali būti skirstomi į ūžesius, šnypštimus, beldimus ar cypimus. Svarbu atkreipti dėmesį ir į laiką, kuomet viena ar kita automobilio „liga“ apie save primena: greitėjant, stabdant, stovint prie sankryžos ar tiesiog sukant į vieną ar kitą pusę.

Naudotų automobilių prekybos bendrovės „Longo LT“ paruošimo centro vadovė Ugnė Debeikienė sako, kad labiausiai sunerimti turėtų versti metalo trynimosi ar šlifavimo garsas stabdant, stiprus kalenimas iš variklio, ritmiškas dunksėjimas ar ūžimas, kuris stiprėja didėjant greičiui. Kai neįprastus garsus lydi vairo drebėjimas, automobilio traukimas į šoną ar sumažėjęs stabdymo efektyvumas, tai - dar vienas pavojaus signalas. Svarbiausia jų neignoruoti ir nespręsti problemos tiesiog pasigarsinant radiją.

Stabdžių sistemos garsai

Cypiantys arba girgždantys stabdžiai: jei spaudžiant stabdžio pedalą girdite cypimą, tikėtina, kad stabdžių trinkelės (kaladėlės) susidėvėjusios ir jas reikia pakeisti. Girgždesys - trynimosi garsai gali reikšti, kad vyksta kontaktas metalas į metalą, o tai byloja, kad arba jūsų stabdžių trinkelės irgi visiškai susidėvėjusios, arba yra ir kitų problemų.

Vienas dažniausių garsų, dėl kurių vairuotojai sunerimsta, yra cypimas stabdant. Ekspertės teigimu, jis dažnai signalizuoja apie susidėvėjusias kaladėles ar diskus. Vis dėlto lengvas cypimas dar nebūtinai reiškia kritinį gedimą. Jis gali atsirasti dėl drėgmės, paviršinių apnašų ar netolygaus kaladėlių prigulimo. Tačiau jei cypimas kartojasi nuolat, garsėja, kartu atsiranda vibracija, mušimas į pedalą ar ilgesnis stabdymo kelias, tai jau rodo susidėvėjusias kaladėles, diskų problemą ar netolygų stabdymą.

Jei „muša per vairą“ - jaučiate vairo vibracijas, kai spaudžiate stabdį, tai gali būti dėl deformuotų stabdžių diskų.

Variklio garsai

Stuksenimas/kalenimas iš variklio gali būti detonacijos arba išankstinio užsidegimo požymis, kai degalai variklio cilindruose sudega netolygiai. Jei tuo nebus pasirūpinta, kyla grėsmė sugadinti variklį.

Atskira tema - garsai iš variklio ar pavarų dėžės. Vienas dažniausiai vairuotojų aptariamų atvejų - šalto variklio grandinės barškėjimas. Ugnė Debeikienė aiškina: „Vadovaujamės paprasta taisykle: jei užkūrus šaltą variklį trumpam pasigirsta grandinės subarškėjimas, tai gali būti normalu. Tai būdinga kai kuriems „Opel“ markės automobiliams - ilgiau pastovėjus, kol grandinė pilnai pasitepa alyva, gali atsirasti trumpalaikis garsas. Tačiau jei užvedus variklį garsas išlieka, yra stiprus ir intensyvus, tai jau aiškus signalas, kad grandinė ar jos komponentai gali būti susidėvėję arba pažeisti.“

Nerimą turėtų kelti ir kalenimas, stuksenimas, metalinis barškėjimas užvedus ar akceleruojant, taip pat švilpimas ar ūžimas. Be to, bene pagrindiniai gedimai, kurie gali iš tikrųjų „nuskausminti“ automobilio savininką, girdimi kai automobilis stovi, o variklis dirba laisva eiga, taip pat tuomet, kai bandoma greitėti. Tokiais momentais ir tylus tiksėjimas, ir garsus beldimas praneša apie problemą. Pirmuoju atveju automobilio variklis signalizuoja apie nepakankamą alyvos kiekį, o keistas spragsėjimas, varikliui dirbant laisva eiga - užuomina apie būtinybę patikrinti vožtuvus. Šnypštimas iš po kapoto gali būti perkaitusio variklio, užsikimšusių filtrų ženklas; vertėtų patikrinti skysčių kiekius ir atkreipti dėmesį į automobilio daviklius.

Pakabos ir transmisijos garsai

Barškesiai iš automobilio apačios: jei automobilyje jaučiamos didelės vibracijos, ypač stabdant ar važiuojant didesniu greičiu, tai ženklas, kad kažkas tikrai negerai. Dažniausiai vibracijas sukels susidėvėjusios padangos, nesubalansuoti arba neteisingai sumontuoti ratai. Įsitikinkite, kad padangos yra pakankamai pripūstos, o ratai - subalansuoti.

Vienas ar kitas barškėjimas, atsirandantis važiuojant per duobes, paprastai reiškia netvarkingą važiuoklę ar išmetimo sistemą. Kartais nuo vibracijos vienas ar kitas elementas tiesiog atsilaisvina, kartais tai ir susidėvėjimo ar korozijos padarinys.

Jei važiuojant per duobes ar nelygų kelią girdisi bildesys, dažniausiai problema slypi pakabos komponentuose - stabilizatoriaus traukėse, įvorėse, šarnyruose, vairo traukėse, amortizatoriuose ar jų atramose. Susidėvėjusios vairo traukės, amortizatoriai, įvorės ir šarnyrai yra tipiški barškėjimo kaltininkai. Tačiau kai kuriais atvejais gedimas gali būti rimtesnis - pavyzdžiui, sulūžusi spyruoklė jau tampa saugumo rizika, nes gali lemti prastesnį automobilio stabilumą ar net padangos pažeidimą.

Posūkiuose stiprėjantys garsai gali rodyti pakabos, atraminių guolių, šarnyrų, pusašių ar transmisijos mazgų nusidėvėjimą. Jei garsas atsiranda akceleruojant, užvedimo momentu ar perjungiant pavaras, didesnė tikimybė, kad problemos reikėtų ieškoti variklyje arba pavarų dėžėje. Neįprasti garsai perjungiant pavaras ar sunkiau jungiant bėgius taip pat gali rodyti transmisijos gedimus.

Keisti garsai sukant vairą gali būti vairo stiprintuvo dirželio ar paties vairo stiprintuvo gedimo indikatorius. Paprastai į sunkiau besisukantį vairą ranka numoti nereiktų - tai, vėlgi, gali būti ir skysčio trūkumo priežastis, ir kur kas didesnio gedimo signalas.

Skysčių nuotėkiai - automobilio gyvybinė jėga

Skysčiai yra tarsi jūsų automobilio gyvybinė jėga, todėl bet kokį nuotėkį reikia nedelsiant pašalinti. Nutekėjus skysčiams atsiranda didžiulė rizika rimtiems vidinių komponentų pažeidimams ar viso automobilio veikimui. Kiti gedimai, susiję su greičių dėže, varikliu, aušinimo sistema iš pradžių apie save praneša skysčių nutekėjimais, balomis po transporto priemone, šlapiais vamzdeliais ar po kapotu.

• Alyva: Tamsiai rudos arba juodos dėmės po automobiliu reiškia alyvos nuotėkį.
• Aušinimo skystis: Žalias, oranžinis arba rausvas skystis po automobiliu paprastai yra aušinimo skysčio.
• Transmisijos skystis: Raudonas arba rusvai raudonas skystis paprastai yra transmisijos skysčio.

Dūmai ir kvapai

Iš automobilio sklindantys juodų dūmų debesys gali signalizuoti apie išmetimo, įpurškimo ar oro įsiurbimo sistemos problemas. Juodas dūmas taip pat reiškia, kad dega per daug degalų. Kiek sudėtingesnes problemas nei juodi dūmai dažniau nurodo iš automobilio sklindantys mėlyno atspalvio dūmai. Šių dūmų atsiradimo priežastimi gali būti pažeisti kuro purkštukai, turbinos gedimai, išdilę cilindrai ar deformuotos vožtuvų gumelės.

Apie automobilio gedimą signalizuoja ne tik garsai, bet ir kvapai. Jei automobilio salone pajutote degalų kvapą - didelė tikimybė, jog susiduriate su degalų nuotėkiu, pažeistais kuro purkštukais, sugedusiais jutikliais arba turite problemų degalų tiekimo linijoje. Rekomenduojama šios problemos neignoruoti!

Automobilio salone atsiradęs salstelėjęs kvapas gali reikšti aušinimo skysčio nuotėkį. O „sugedusių kiaušinių kvapas“ yra nemalonus ir susijęs su degalų apdirbimo sistema bei katalizatoriumi.

Vibracijos ir kiti požymiai

• Vibracija užvedant: Užkuriate automobilį ir pajaučiate vibraciją? Šis automobilio darbo pakitimas gali signalizuoti apie užsikimšusius kuro purkštukus, nusidėvėjusias uždegimo žvakes, įtrūkusius paskirstymo dirželius, užsiteršusius oro arba kuro filtrus bei sugedusias variklio atramas.
• Gęstantis automobilis: Gęstančio automobilio problemas dažniausiai lemia gedimai kuro sistemoje, pavyzdžiui, užsikimšę kuro filtrai, kuro purkštukai ar kuro siurblio gedimai.
• Apsukos nekyla: Spaudžiate gazą, o apsukos nekyla? Tai rodo galimas variklio ar kuro sistemos problemas.
• Padidėjusios degalų sąnaudos: Degalų sąnaudos itin priklauso nuo transporto priemonės būklės. Jei automobilis susiduria su kokiomis nors problemomis, pavyzdžiui, turbinos ar kuro purkštukų gedimais, užsikimšusiu kuro arba oro filtru, greitai pastebėsite, jog pilti kurą į automobilį tenka daug dažniau.
• Trūkčiojanti sankaba: Jei švelniai atleidinėjant sankabą, automobilis pradeda trūkčioti, didelė tikimybė, jog susiduriate su oro srauto matuoklio gedimais.

Šalčio poveikis automobilio gedimams

Pasiruošimas žiemai - prevencija

Panevėžio priemiestyje, Dembavoje įsikūrusio automobilių serviso „Autoaivas“ vadovas Aivaras Petkas teigia, kad per šalčius užklumpančios problemos atskleidžia transporto priemonių šeimininkų požiūrį į savo automobilius. Pasak serviso vadovo, automobilį žiemai reikia ruošti dar prieš prasidedant šalčiams, o ne tuomet, kai paspaudus didesniam šaltukui jo nebepavyksta užvesti.

Dabar su sunkumais susiduria būtent tie vairuotojai, kurie į savo automobilius pažiūrėjo pro pirštus ir vylėsi, kad šaltis aplenks Lietuvą.

• Alyva ir akumuliatorius: Jei alyva seniai keista, esant dideliam šalčiui varikliui sunku prasisukti. Jei akumuliatorius irgi nebe naujas, tuomet užvesti automobilio tikrai nepavyks, arba pavyks sunkiai. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl nesiveda automobilis, yra nusėdęs akumuliatorius. Akumuliatorių nusodinti gali šaltis, netvarkinga elektros instaliacija, palikti įjungti žibintai ar grojanti muzika. Žmonės net į akumuliatorių dėmesio nekreipia, tai ką jau kalbėti apie kitus mazgus. Kasdien per šalčius tenka važiuoti užvesti klientų automobilių ir vežtis juos į servisą.
• Dyzelinių automobilių ypatumai: Dyzeliniams automobiliams dažnai koją pakiša pakaitinimo žvakės, relė, starteris, generatorius. Visus tuos dalykus reikėjo tikrintis prieš žiemą, prieš šalčius, o ne dabar.
• Benzininių automobilių privalumai: Benzinu varomi automobiliai turi mažiau problemų nei dyzeliniai. Jei akumuliatorius, starteris ir uždegimo sistema veikia gerai, dažniausiai šaltis benzininiam automobiliui problemų nesukelia.

Svarbiausia automobilio neapleisti ir viskam ruoštis iš anksto. Akumuliatoriaus parametrus, starterio būklę, srovės kritimą užvedimo metu ir generatoriaus krovimą galima išmatuoti specializuota įranga. Taip pat pasitaiko situacijų, kai automobilis net ir nenaudojamas iškrauna akumuliatorių, pavyzdžiui, energiją siurbia magnetola, „Bluetooth“ blokas ar kuri nors kita sistema. Esant šiltam orui to galima ir nepastebėti, o žiemą, kai akumuliatoriaus vaidmuo tampa kur kas svarbesnis, tokios problemos greitai atsiskleidžia.

Dažniausi gedimai šaltuoju metų laiku

Šiaulių „Bosch“ serviso vadovas Rytis Zautra pastebi, kad orų pokyčiai išryškina silpnąsias transporto priemonių vietas. Jei rudenį vairuotojai neatliko „namų darbų“, staigiai pažemėjusi oro temperatūra iškart parodo, kur yra automobilio „Achilo kulnas“. Dažniausiai per šalčius pasitaikantys gedimai yra:

• Sunkus variklio užvedimas (dėl neveikiančių dyzelio pakaitinimo žvakių, nusilpusio akumuliatoriaus, užšalusios degalų sistemos, neveikiančio generatoriaus).
• Sugedęs termostatas (per mažai šildomas salonas).
• Neveikia salono ventiliatorius (sugedęs keitiklis).
• Sugedusi autonominė šildymo krosnelė.
• Rasoja langai (neveikia kondicionierius).
• Neveikia ABS stabdžių sistema.
• Suketėjusi ar sutrūkinėjusi stiklų valytuvų guma.
• Neveikia stiklų, žibintų apiplovimo prietaisai.

Iš įdomesnių gedimų R. Zautra mini nesivedantį automobilį, kurio dujų išmetimo bakelyje (duslintuve) buvo rasta 10 litrų vandens kondensato.

Vilniuje įsikūrusio autoservisų tinklo „R2L“ direktorius Rimvydas Vaštakas taip pat įvardija tą pačią bėdą: krentant oro temperatūrai, labai mažėja akumuliatorių baterijų pajėgumai ir starteriui atiduodamos srovės nebepakanka automobiliui užvesti. Jis patvirtina ir seną tiesą, kad žiemą dyzeliniai automobiliai, kokius gerus degalus bepiltum, neužsiveda, jei veikia tik viena pakaitinimo žvakė iš keturių.

Starterių ir generatorių gedimai - kita problemų grupė. Esant žemai oro temperatūrai ir užvedant automobilį bei iškart po variklio paleidimo, labai padidėja šių elektros prietaisų apkrovos. Todėl sugesti gali bet kas - nuo generatoriaus šepetėlių iki dirželio (ydingas temperatūros pokyčių poveikis gumai).

O senesnių, maždaug 14-15 metų automobilių bėda, išryškėjanti per šalčius - laidų izoliacija. Dėl to nepavyksta išvengti nedidelio elektros nuotėkio ir laidų kaitimo ar net elektros grandinės trumpinimų. Laidų izoliacija dažnai trūkinėja nebūtinai variklio skyriuje, pavyzdžiui, netinkamai pritvirtinti akumuliatoriaus ar generatoriaus laidai, atsipalaiduojantys sujudėjus varikliui. Dažnas gedimas - mechaninio poveikio (lankstymo) neatlaikanti bagažinės skyriuje esanti galinio apšvietimo instaliacija. Dar viena, daugeliui kiek netikėta problema - prišalę langų stiklai. Bandydami juos atidaryti per jėgą, vairuotojai sugadina pakėlėjus.

Kaip elgtis atsiradus neįprastiems simptomams?

Kada kreiptis į servisą?

Naudotų automobilių prekybos bendrovės „Longo LT“ atstovė Ugnė Debeikienė akcentuoja, kad labai svarbu atkreipti dėmesį, kada tiksliai garsas pasireiškia: ar tik šaltam varikliui, ar jau įšilus, ar tik esant apkrovai, ar perjungiant pavaras. Tokia informacija servise padeda daug greičiau ir tiksliau nustatyti gedimo priežastį.

Pasak U. Debeikienės, norint suprasti, iš kurios automobilio vietos sklinda garsas, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į aplinkybes, kuriomis jis atsiranda. Jei garsas aiškiai keičiasi spaudžiant stabdį, tikėtina, kad problema slypi stabdžių sistemoje. Jei jis pasireiškia važiuojant per duobes ar greičio mažinimo kalnelius, įtariama pakaba. Posūkiuose stiprėjantys garsai gali rodyti pakabos, atraminių guolių, šarnyrų, pusašių ar transmisijos mazgų nusidėvėjimą. Jei garsas atsiranda akceleruojant, užvedimo momentu ar perjungiant pavaras, didesnė tikimybė, kad problemos reikėtų ieškoti variklyje arba pavarų dėžėje.

Į servisą reikėtų kreiptis kuo greičiau, jei garsas stiprėja, kartojasi vis dažniau, atsiranda vibracija ar vairo drebėjimas, pasikeičia stabdymo pojūtis, sunkiau jungiasi pavaros, įsižiebia įspėjamosios lemputės, girdimas metalo šlifavimas arba važiuojant jaučiamas nestabilumas. Jei garsą lydi akivaizdus stabdymo, vairo ar važiuoklės veikimo pablogėjimas, toliau važiuoti nereikėtų - tai jau ne komforto, o saugumo klausimas.

Kodėl servise garsas gali dingti?

Ne vienam vairuotojui yra tekę susidurti su situacija, kai garsas, kuris kelyje kartojasi nuolat, atvykus į servisą prapuola. Pasak U. Debeikienės, taip nutinka todėl, kad dauguma garsų pasireiškia tik esant tam tikroms aplinkybėms. Tai gali būti konkreti kelio danga, temperatūra ar drėgmė, tam tikras vairo kampas, stabdymo intensyvumas ar variklio temperatūra.

„Dažnai sakome: jei gedimas rimtas, gerai pratestavus jis vis tiek išlys. Geriausia, kai tai nutinka servise, o ne kelyje. Tačiau kai problema nėra aiški, tai dažnai veda prie ilgesnės diagnostikos, didesnių remonto sąskaitų ir sudėtingesnio tikrosios priežasties nustatymo. Todėl naudinga garsą įrašyti telefonu ir kuo tiksliau užfiksuoti sąlygas, kuriomis jis atsiranda: važiavimo greitį, ar variklis buvo šaltas, ar jau įšilęs, ar tuo metu buvo stabdoma ar sukama, ar važiuota per nelygumus, kokia buvo kelio danga ir oro temperatūra“, - pataria ji.

Požiūris į gedimus: naujesni vs senesni automobiliai

U. Debeikienės teigimu, ką tik automobilį įsigiję vairuotojai dažniausiai būna gerokai jautresni bet kokiems garsams - kiekvienas cypimas ar bildesys jiems kelia įtarimų. Tuo metu senesnių automobilių savininkai neretai elgiasi priešingai ir naujus garsus linkę ignoruoti. „Vis dėlto tarp, atrodytų, nekalto girgždesio gali slėptis gedimas, kuris laikui bėgant tik didėja ir gali virsti rimta saugumo rizika ar brangiu remontu. Geriau neignoruoti neįprastų garsų net ir tada, kai automobilis vis dar važiuoja normaliai“, - sako ji.

Kaip juokauja lenktynininkas Ramūnas Čapkauskas, dažnas turintis automobilį juokauja, kad paprasčiausias ir lengviausias būdas pašalinti automobilio gedimus - muzikos pasigarsinimas. Nors atrodytų, kad reikia būti tikru automobilių gerbėju, jog išgirstum ar užuostum vieną ar kitą gedimą, taip iš tikrųjų nėra: vos kelių faktų žinojimas gali apsaugoti nuo nenorimų taisymų ir yra prevencinė priemonė, siekiant išvengti be galo skausmingų piniginei taisymų.

„Jau ne vieni metai verčiuosi automobilių priežiūros paslaugomis ir pastebėčiau, kad dažniausiai pasitaikantys gedimai yra lemti aplaidumo. Nereikia pamiršti, kad automobiliai - technika ir ji dėvisi, o netinkamai prižiūrėta dėvisi dar greičiau. Laiku pastebėti gedimą - labai svarbu“, - pabrėžia Ramūnas Čapkauskas. Jis pastebi, kad pati turbina sugesti negali - tai jau kitų gedimų rezultatas, ir problemos reiktų ieškoti kur kas giliau. Anot jo, įranga pradeda gesti tuomet, kai jos savininkas neturi jai laiko, nesirūpina skysčiais. Tada automobilis dėmesio gauna tik kai pradeda cypti, barškėti ar švilpti, kai dingsta trauka ar kai fiziškai vos įmanoma pasukti vairą.

tags: #auto #gedimas #saltos #slangos