Suskystintomis naftos dujomis (SND arba LPG) varomi automobiliai yra populiarus pasirinkimas siekiant sumažinti degalų išlaidas ir prisidėti prie aplinkosaugos. Tačiau, kaip ir bet kuri technologinė sistema, dujų įranga gali susidurti su įvairiais gedimais, kurie ne tik kelia nepatogumų, bet ir gali būti pavojingi. Dujų kvapas, nestabilus variklio darbas ar užsideganti „CHECK ENGINE“ lemputė yra įspėjamieji ženklai, reikalaujantys nedelsiančio dėmesio. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias dujų įrangos problemas, jų priežastis, sprendimo būdus ir tinkamos priežiūros svarbą.
Dujų įrangos saugumo aspektai ir nelaimių rizika
Gaisrų ir sprogimų pavojai
Specialistai pažymi, kad dujomis varomos mašinos, esant tam tikroms sąlygoms, gali labai lengvai užsidegti ar net sprogti. Nelaimė sostinėje įvyko, kai Savanorių prospekto ir Riovonių gatvių sankryžoje automobilis „Ford Galaxy“ nulėkė nuo kelio, nulaužė šviesoforą, įlėkė į viešojo transporto stotelę ir, atsitrenkęs į apšvietimo stulpą, užsidegė. Pagrindinė avarijos versija - vairuotojas nesuvaldė didžiuliu greičiu lekiančio automobilio, o atsitrenkus į stulpą sprogo jame įmontuota dujų įranga, todėl ir kilo gaisras. Tačiau, norint, kad dujomis varoma mašina užsiliepsnotų, nebūtina pakliūti į eismo įvykį.
Pagrindinės dujų nuotėkio priežastys
Nesandarios jungtys ir užpildymo vožtuvai
Variklių meistras Žydrūnas Janušauskas pasakojo, kad dujų nuotėkis gali atsirasti įvairiose įrangos dalyse. Pavojingiausios vietos yra jungtys nuo dujų baliono iki reduktoriaus ir nuo užpildymo vožtuvo iki dujų baliono. Dažna dujų nuotėkio priežastis yra susidėvėję jungčių sandarikliai. Užpildymo vožtuvo konstrukcija daugelyje sistemų yra archajiška - jį sudaro guminis žiedas, nedidelis šratas ir spyruoklė. Aprūdijus šratui gali susidėvėti guminis tarpiklis, o tuomet atitraukus pistoletą dujų užpildymo anga neužsidaro. „Tada per tą užpildymo ventilį ima tekėti dujos. Jei automobilis laikomas garaže, susikaupusios dujos gali „pasigauti“ kibirkštį ir įvyks sprogimas“, - aiškino meistras. Kokybiškų naujų balionų pranašumas - ties dujų vamzdelio jungtimis montuojami elektromagnetiniai vožtuvai. Jie automatiškai užsidaro išjungus degimą, todėl dujos negali patekti į vamzdyną. Visose sistemose panašūs vožtuvai yra ties reduktoriais, tačiau jei vamzdynas nesandarus, jie nesustabdys dujų nuotėkio. Jei balionas montuojamas bagažinėje, pagal reikalavimus, privaloma įrengti vėdinimą.
Neteisingas vamzdynų ir žarnelių tvirtinimas
Taip pat svarbus aspektas yra dujų tiekimo vamzdelio tvirtinimas. Pagal saugumo reikalavimus, jis gali būti tiesiamas tik automobilio dugnu. Jautriausia atkarpa, anot meistro, yra toje vietoje, kur jis pereina į variklio skyrių. „Ten yra daug visokiausių vamzdelių: kondicionieriaus, stabdžių sistemos, ABS sistemos ir jie turi būti įtvirtinti taip, kad tarpusavyje nesitrintų, nes variklis juk taip pat vibruoja“, - pasakojo pašnekovas. Todėl tokiose atsakingose vietose nepatartina naudoti plastikinių užtrauktukų, kurie dėl temperatūros pokyčių gali atsipalaiduoti. Bent jau penkiuose taškuose vamzdelis su varžtais turi būti pritvirtintas metaliniais laikikliais. Siekiant išvengti korozijos ir pažeidimų dėl trinties, vamzdeliai įprastai yra padengti sintetine hermetizuojančia medžiaga. Nesandarumas gali atsirasti ir žarnelėse, kuriomis dujos patenka į įsiurbimo kolektorių. Jos gali nusimauti ar dėl sukietėjusios gumos tiesiog nutrūkti.
Balionų kokybė ir saugumo priemonės
Kalbintas meistras prisiminė maždaug prieš šešerius metus Lietuvoje vykusius balionų bandymus, kurių metu jie buvo kaitinami ant ugnies. Blogiausiai tuomet įvertinta rusiška produkcija, kiek geriau pasirodė lietuviška, o saugiausi buvo olandiški balionai. To priežastis paprasta: šie balionai turėjo didžiausio skersmens redukcinius vožtuvus, kurie dėl temperatūros kylantį slėgį sumažina trumpam išleisdami dujas. Ž. Janušauskas paaiškino, kad didžiausias naujos dujų įrangos privalumas tas, jog ji turi daviklius, kurie analizuoja mišinio sudėtį įsiurbimo kolektoriuje. Jei nustatoma didesnė dujų koncentracija, iškart atjungiamas tiekimas. Taip pat montuojant vadinamąją daugiataškę dujų įpurškimo sistemą sumažėja gaisro pavojus ir patiriama mažesnė žala priešlaikinės detonacijos atveju. Senesnėje įrangoje dujos įpurškiamos toli nuo įsiurbimo vožtuvo, todėl degimo kameroje ne laiku užsidegus mišiniui dažnu atveju kyla nedidelis sprogimas, kuris sudrasko įsiurbimo kolektorių. Sprogimo banga taip pat gali uždegti nekokybišką oro filtrą ar netgi nutraukti dujų tiekimo vamzdelį. Anot meistro, dažniausiai tokie incidentai suteikia tik išgąstį ir finansinius nuostolius, nes su tokiu automobiliu jau nepajudėsite iš vietos.
Dujų kvapas automobilyje - rimtas įspėjimas
Važinėti suskystintomis naftos dujomis (SND) varomu automobiliu - populiarus pasirinkimas taupant pinigus ir mažinant išmetamųjų teršalų kiekį. Tačiau dujų kvapas automobilyje ar aplink jį dažnai kelia vairuotojų susirūpinimą. Atsakymas aiškus: šis kvapas nėra normali suskystintomis naftos dujomis varomo automobilio dalis. Dujų kvapas rodo problemą, į kurią reikia nedelsiant atkreipti dėmesį. Transporto priemonėse naudojamos suskystintos naftos dujos yra propano ir butano mišinys, kuris natūraliai yra bekvapis. Kad vartotojai būtų įspėti apie nuotėkį, pridedama specifinio kvapo medžiagos. Jei pastebėjote šį kvapą, tai signalizuoja apie galimą problemą, kurią reikia spręsti. Pirmas žingsnis paprastas: neignoruokite jo. Tvyrantis dujų kvapas yra ne tik nemalonus, bet ir gali kelti pavojų saugumui. Apsilankykite pas sertifikuotą mechaniką: tik kvalifikuoti specialistai gali diagnozuoti ir remontuoti suskystintų dujų sistemas. Nors mintis, kad suskystintomis naftos dujomis varomas automobilis gali sprogti dėl nuotėkio, kelia nerimą, tai pasitaiko palyginti retai. Kad įvyktų dujų sprogimas, suskystintų naftos dujų koncentracija ore turi būti 2-10%. Atsižvelgiant į mažus automobilių dujų bakų dydžius, toks scenarijus labai mažai tikėtinas. Suskystintų naftos dujų sistemų priešininkai dažnai teigia: „Dujomis varomi automobiliai smirda”, tačiau tai klaidinga nuomonė, pagrįsta netinkamai veikiančiais įrenginiais. Tinkamai veikianti suskystintų naftos dujų sistema neturi kvapo.
Prastos priežiūros ir montavimo rizika
Ž. Janušauskas sakė, kad didžiausias dujų nuotėkio pavojus kyla dėl nekokybiško meistrų darbo. Net jeigu įranga buvo sumontuota pavyzdingai, bent jau kartą per pusmetį derėtų apsilankyti pas kvalifikuotus specialistus apžiūrai. Taip pat patikrinti dujų įrangos būklę derėtų po bet kokios avarijos, ar jei kliudėte ką nors automobilio dugnu. Automobiliai, kuriuose sumontuota senos kartos dujų įranga, Ž. Janušausko teigimu, turi 20-30 proc. didesnę tikimybę užsidegti nei naudojant naują sistemą. Avarijos atveju labai pavojingi yra ir benzininiai automobiliai, nes šių degalų savaiminio užsidegimo temperatūra siekia vos 150 laipsnių. Tvarkingos įrangos savininkams Ž. Janušauskas patarė nesibaiminti.
Dažniausi dujų įrangos gedimai ir jų simptomai
Variklio diagnostikos lemputė ("CHECK ENGINE")
Dažniausias gedimo požymis yra „CHECK ENGINE“ lemputė, užsidegusi skydelyje. Ši lemputė informuoja vairuotoją apie galimą gedimą arba mišinio nukrypimą, kuris dažniausiai pasireiškia dėl blogo dujų įrangos darbo. Variklio valdymo blokas klaidas registruoja kaip kodus, todėl konkretus kodas pasako, kuris jutiklis neveikia ar kokia yra užregistruota problema. Atlikus diagnostiką, dažniausiai pastebimi šie kodai, susiję su blogu dujų įrangos darbu: P0171, P0172, P0300. Šie klaidų kodai nurodo su degalų mišiniu ir uždegimo sistema susijusius gedimus. Kartais „CHECK ENGINE“ lemputė užsidega dėl blogo katalizatoriaus darbo arba po jo išpjovimo.
Dujų įrangai, ypač pirmos (I) kartos, kurioje nėra jokios eko sistemos ar emuliatorių, lambda zondas ir panašūs jutikliai neturi didelės įtakos, nes dujų tiekimas yra paprastesnis, kaip „dujų viryklė virtuvėje“. Kompiuteris, suprojektuotas dirbti su benzinu, nesupranta, kas vyksta su išmetamosiomis dujomis, kai automobilis veikia dujomis, todėl gali rodyti diagnostikos lemputę. Tačiau, jei anksčiau lemputė nedegė, o dabar pradėjo, tai signalizuoja apie variklio problemą ir galimą perėjimą į avarinį režimą. Svarbu nuskaityti klaidas. Galima bandyti atjungti akumuliatorių pusvalandžiui, kad kompiuteris susigrąžintų gamyklinius parametrus.
Problemos šaltuoju metų laiku
Atšalus orams dujomis varomi automobiliai gali kelti problemų. Dažnai tokiais atvejais automobilis pradeda trūkčioti, užsidega variklio patikros „CHECK ENGINE“ lemputė, pasitaiko, kad variklis ir užgęsta. Visos minėtos problemos išlenda oro temperatūrai nusileidus žemiau nulio. Apie minėtų problemų priežastis bei sprendimo būdus pasakoja ilgametis dujų įrangos specialistas ir „Horsepower“ serviso vadovas Lukas Jurkonis.
Dujų purkštukų veikimo sutrikimai dėl kondensato
Žiemos metu bene dažniausiai taisomas gedimas automobiliuose, turinčiuose dujų įrangą - dujų purkštukai. Jie netinkamai veikia esant šaltam varikliui, o įšilus dirba tvarkingai. Anot specialisto, tokios situacijos priežastis dažniausiai būna prasta dujų kokybė ir kondensatas, besikaupiantis purkštukuose. „Šaltas kondensatas pasidaro lipnus ir kietas, todėl purkštukai persijungimo metu užstringa, atsidaro nepilnai arba visai neatsidaro. Ir tuomet jaučiate, kaip automobilio variklis trūkčioja, purtosi, pradeda mirksėti variklio patikrinimo indikatorius („CHECK ENGINE“) automobilio skydelyje. Dažniausiai tai reiškia nedirbantį cilindrą arba variklis tiesiog užgęsta“, - kalbėjo L. Jurkonis. Meistras teigia, kad minėtos problemos sprendimo būdai gali būti du - purkštukų keitimas arba plovimas ultragarsu naudojant specialias chemines priemones. „Pastarasis sprendimas yra pigiausias ir, jei purkštukai sušilę dirba gerai, tuomet prailginsite jų tarnavimo laiką bent iki kito šaltojo sezono. Kartais net iki dvejų metų. Vis tik, jei purkštukai varikliui užšilus dirba netvarkingai, juos būtina keisti ir plovimas nepadės. Tai galime matyti atlikę automobilio diagnostiką“, - pridūrė dujų įrangos specialistas.
Sunkus automobilio užvedimas rytais
Sunkaus automobilio užvedimo problema dažniausiai atveda iki dujų reduktoriaus. „Jei reduktorius yra senas, jo membrana greičiausiai yra sutrūkinėjusi. Tuomet ji pradeda leisti dujas į įsiurbimo kolektorių. Taip dėl per riebaus mišinio variklis neužsiveda ir tenka ilgiau nei įprastai laukti (variklį sukti starteriu - aut. past.), kol jis užsikurs“, - kalbėjo L. Jurkonis. Anot specialisto, tokia pat priežastis gali būti ir dėl blogų dujų purkštukų, kurie gali būti užstrigę ir po truputį leisti dujas į įsiurbimo kolektorių. Abiejų gedimų pasekmės yra tokios pat - teks perrinkinėti arba keisti seną reduktorių nauju.
Automobilio gęsimas persijungiant ant dujų
Specialistas įvardina, kad tokio gedimo priežastis gali būti užstrigęs dujų sistemos vožtuvas. Ypač dažnai taip įvyksta dujų reduktoriui turint integruotą vožtuvą. „Jame nuo reduktoriaus šilumos išsiskiria kondensatas ir atšalus jis pasidaro lipnus bei kietas. Todėl vožtuvas neatsidaro. Sprendimas tokiu atveju - išvalyti vožtuvą arba sumontuoti išorinį vožtuvą, kuris nestrigs ir bus sumontuotas atskirai nuo reduktoriaus. Tai būtų patikimiausias sprendimas. Taip išvengsite minėtų problemų“, - pasakojo pašnekovas.
Aušinimo skysčio nuotėkis
L. Jurkonis teigia, kad dažniausiai aušinimo skystis bėga per dujų įrangos trišakius, sujungimo vietose. „Tai dažnai nutinka dėl to, kad dujų įrangos montuotojai sudeda per mažus trišakius ir dėl to skystis pradeda po truputį sunktis. Taip pat aušinimo skystis gali tekėti ir per pačią žarną, jei jos yra montuojamos pigiausios ir nekokybiškos“, - kalbėjo specialistas.
Kiti gedimai ir jų požymiai
Populiariausi ir dažniausiai pasitaikantys gedimai yra tokie kaip: žemos ar netolygios važiuojant dujomis apsukos, automobilio gesimai riedant laisva eiga, neteisingos ir realybės neatitinkančios dujų sąnaudos, trūkčiojimas ir dinamikos trūkumas važiuojant dujomis. Prasta trauka ir automobilio dinamika paprastai atsiranda dėl neteisingo dujų ir oro santykio variklyje. Per didelės dujų sąnaudos taip pat atsiranda dėl neteisingo dujų mišinio, arba to priežastis gali būti jau senas dujų reduktorius, kurį reikia remontuoti. Svarbu žinoti, kad dujas įjungti patartina bent jau pradėjus šilti varikliui, kai temperatūros rodyklė pajuda iš mirties taško. Kuriant ar jungiant dujas per anksti, yra rizika sukelti atbulinį smūgį, arba „šūvį“. Tokio „šūvio“ metu automobiliuose su oro srauto matuoklėmis yra rizika jas sugadinti, gali trūkti oro srauto paėmimo žarna ar oro filtro dėžė.
Dujų įrangos diagnostika, remontas ir priežiūra
Gedimų diagnostika ir priežastys
Dujų įrangos diagnostika leidžia kvalifikuotiems specialistams įsigilinti į automobilio dujų sistemos būklę ir nustatyti potencialias problemas ar gedimus. Tai yra svarbu dėl kelių priežasčių. Tiksli dujų įrangos patikra padeda išvengti nuostolių, užtikrinant ekonomišką degalų naudojimą ir sumažinant išmetamųjų dujų kiekį. Gedimui nustatyti reikia įgūdžių, o variklio valdymo blokas klaidas registruoja kaip kodus. Dažniausios gedimų priežastys yra glaudžiai susijusios su dujų įrangos komponentų būkle, montavimo kokybe, neteisingu dujų ir oro santykiu variklyje arba senu dujų reduktoriumi.
Dujų įrangos remonto darbai
Dujų įrangos remontas paprastai apsiriboja netvarkingų dujų įrangos montavimo elementų taisymu ar perdarymu. Taip pat yra keičiami dujų įrangos filtrai ar nuleidžiamas dujų reduktoriaus kondensatas. Tvarkomi ir elektriniai magnetai, kurie keičiami, jei sugenda. Keičiami reduktoriai ar dedami remonto komplektai.
Reguliavimo ir profilaktinės patikros svarba
Dujų įrangos reguliavimas yra svarbus, ypač automobiliams, kurie yra eksploatuojami su paprasčiausia pirmos kartos dujų įranga. Tokią dujų įrangą patartina reguliuoti gana dažnai, keičiantis temperatūroms ir sezonams, keičiant oro filtrą. Reguliuojant tokią įrangą optimaliai galima sureguliuoti tiek miesto rėžimui, tiek rėžimui tolimesnei kelionei. Antros ir ketvirtos kartos dujų įrangos reguliuojamos sudėtingiau, reikalingas tiek kompiuteris, tiek perėjimas, kurio dėka būtų galima sujungti įrangą, bei programos, kurių dėka galima reguliuoti dujų įrangą. Populiariausios antros kartos dujų įrangos yra „Stag“ ir „Bingo“, ketvirtos kartos - „BRC“, „STAG“ ir kitos. Vienas dažniausių remonto darbų po dujų įrangos patikros - automobilio dujų filtrų keitimas. Meistras primena, kad dujų įrangos filtrų keitimas turi būti atliekamas kas 15 000 kilometrų. Reikia nepamiršti, kad dujų reduktorius turi baigtinį resursą, taip pat reikia kas du metus bent jau patikrinti ir, reikalui esant, pakeisti dujų įrangos filtrą, kuris yra magnetiniame vožtuve prieš reduktorių. Svarbu laiku atlikti dujų įrangos diagnostiką ir sutvarkyti iškilusią problemą.
Suskystintų dujų (LPG) įrangos veikimo principai ir privalumai
Įrangos diegimas ir komponentai
Degalų kainoms pasiekus sunkiai įkandamas aukštumas, suskystintosios naftos dujos, arba LPG, išlieka viena iš alternatyvų. Diegiant LPG įrangą automobilyje įmontuojamos papildomos detalės, leidžiančios suskystintas dujas naudoti kaip degalus. Įrengiamas papildomas degalų bakas, prie gamyklinės degalų sistemos prijungiama papildoma sistema bei įdiegiama keletas kitų mažesnių elementų. Baigus sistemos montavimo darbus, ji veikia kartu su gamykline degalų įranga, tad vairuotojas gali rinktis, kurią sistemą naudoti - LPG ar originalią. Tinkamai suprojektuota ir įdiegta LPG įranga užtikrina patikimumą ir saugumą. Transporto priemonių, naudojančių dujas vietoje benzino arba dyzelino, dizainas gali iš esmės skirtis, tačiau jos veikia lygiai taip pat, kaip ir bet kuris kitas automobilis.
Kiekvieną šiuolaikinę dujų sistemą sudaro daugybė įvairių komponentų:
- Reduktorius-garintuvas: Pagrindinė reduktoriaus-garintuvo funkcija - sumažinti slėgį ir paversti garais dujas, paimamas iš bako, taip užtikrinant nuolatinį dujų tiekimą į variklį tinkamu srautu įvairiose situacijose. Redukcijos procesas vyksta dviem etapais, leidžiant palaikyti nuolatinį ir sklandų dujų tiekimą.
- Solenoidinis dujų uždarymo vožtuvas: Tarp bako ir reduktoriaus montuojamas solenoidinis dujų uždarymo vožtuvas, kurio pagrindinė paskirtis yra sustabdyti dujų srautą į reduktorių automobiliui veikiant benzinu. Jis taip pat veikia kaip filtras, sulaikantis nešvarumus.
- Degalų selektoriaus jungiklis: Leidžia vairuotojui pasirinkti, kuriuos degalus naudoti - LPG ar benziną. Gali rodyti dujų bake likutį.
- Elektroninis valdymo blokas: Fiksuoja deguonies ir akceleratoriaus pedalo padėties jutiklių siunčiamus signalus. Reguliuoja į variklį patenkančių dujų kiekį, užtikrindamas optimalias veikimo sąlygas.
- Emuliatorius: Šis elektroninis prietaisas atsakingas už įtampos tiekimo į purkštukus nutraukimą, taip staiga sustabdant benzino tiekimą pasirinkus LPG.
- Dujų bakas: Suskystintų dujų talpykla. Populiariausias yra apvalios formos bakas, montuojamas atsarginio rato vietoje.
Finansinė ir ekologinė nauda
Vienas akivaizdžiausių LPG įrangos privalumų - galimybė gerokai sumažinti išlaidas degalams. Užpildyti suskystintų dujų baką yra reikšmingai pigiau nei dyzelino ar benzino. Tiesa, dažniausiai dujų sąnaudos būna 10-30 % didesnės nei įprastų degalų rūšių. Visgi net ir didesnės sąnaudos netrukdo sutaupyti nuo 20 iki 30 % įprastų išlaidų, priklausomai nuo dujų, benzino ir dyzelino kainų bei konkretaus automobilio. Dujų pritaikymas kaip transporto priemonių degalų rūšis yra puiki alternatyva siekiant sumažinti transporto sektoriaus daromą žalą aplinkai. Realiomis sąlygomis atlikti bandymai parodė žymų azoto oksidų (NOx) kiekio sumažėjimą 40-60 %, o anglies dioksido (CO2) emisijos sumažėjo 20 %, palyginti su dyzelinu varomais sunkvežimiais. Tolesnių su aplinkosauga susijusių privalumų potencialas gali dar labiau išaugti su iš organinių atliekų išgaunamo biometano pagalba - iki 80-95 % emisijų sumažinimo.
Atsiperkamumas
Įrangos atsiperkamumas priklauso nuo keleto skirtingų faktorių. ADAC (didžiausios Europoje automobilių asociacijos) atliktas tyrimas atskleidė, kad suskystintų dujų įranga ir jos montavimo darbai skirtinguose automobiliuose atsiperka nuvažiavus tokį atstumą: BMW X3 - po 46 000 km, „Ford Focus“ - po 97 000 km, o „Mazda 3“ - nuvažiavus 87 000 km.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nors naudojant dujas gerokai sumažėja emisijų, jos vis tiek klasifikuojamos kaip iškastinis kuras. Taigi, dujų kaip degalų gavybos ir naudojimo procesas vis tiek prisideda prie globalinio atšilimo, nors ir mažiau, lyginant su kitais iškastiniais degalais.
LPG sistemos taip pat nestovi vietoje - įranga ir technologijos nuolat vystosi. Siekiama naudojant inovatyvias medžiagas, pvz., anglies pluoštą, kuo labiau sumažinti transporto priemonėse montuojamų dujų bakų svorį. Tikslas yra sumažinti degalų sąnaudas ir siekti geresnio svorio pasiskirstymo, kas savo ruožtu lemtų geresnę kontrolę ir bendrą automobilio efektyvumą. Neseniai LPG tiekėjai Jungtinėje Karalystėje pristatė dujomis nuvažiuojamą atstumą prailginantį generatorių, skirtą elektrinėms transporto priemonėms. Šios unikalios LPG sistemos tikslas - naudojant dujas maitinti elektros generatorių, kuris krauna bateriją, atsakingą už elektrinių variklių energiją. Tokia įranga elektrinėms transporto priemonėms suteikia aibę privalumų: ji gali padėti prailginti nuvažiuojamą atstumą automobiliui išsikrovus nuo 64 iki tikrai įspūdingų 402 km. Tai leidžia mažiau jaudintis dėl ribotos įkrovimo stotelių infrastruktūros, todėl vairuotojai gali drąsiai leistis į ilgesnes keliones. Taip pat yra galimybė pasirinkti norimą važiavimo režimą ir naudoti tik elektrinį variklį, pvz., įvažiavus į griežtai kontroliuojamas miesto dalis, kuriose eisme gali dalyvauti tik nulinėmis emisijomis pasižyminčios transporto priemonės.