Gintauto Brimo požiūris į nutukimo prevenciją ir gydymą Lietuvoje

Pokalbis su vienu pirmųjų Lietuvoje chirurginį nutukimo gydymą pradėjusiu bariatrinio centro „CaloryCare“ pilvo chirurgu Gintautu Brimu atskleidžia aktualias nutukimo prevencijos ir gydymo problemas šalyje bei lyginamąją analizę su kaimyninėmis valstybėmis.

Nutukimo situacija Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse

Lietuvoje gyvena 26,3 proc. nutukusių žmonių, palyginimui, JAV tokių - 38 proc. G. Brimas prognozuoja, kad be aktyvių pokyčių Lietuva gali sulaukti JAV likimo. Jau dabar Europos Sąjungoje Lietuva yra penkta pagal nutukimą, vos dešimtadaliu atsiliekant nuo Vengrijos. Lyginant su kaimynais - latviais, estais, lenkais - lietuviai yra labiau linkę tukti.

„Matyt, atsakymas slypi prevencijoje, profilaktikoje ir sveikesnėje gyvensenoje“, - svarsto chirurgas, pabrėždamas, kad šiuo metu nėra medikamentų, galinčių išgydyti didelio laipsnio nutukimą, o nė vienas gydymo būdas (nei konservatyvus - dieta ar fizinio krūvio padidinimas, nei chirurginis) negydo nutukimo kaip ligos.

schema, iliustruojanti nutukimo paplitimą Europoje ir Lietuvoje lyginant su kitomis šalimis

Visuomenės požiūris ir suvokimas apie nutukimą

Daugiau nei dvidešimt metų pasaulyje didėjantis nutukimas jau vadinamas globaliu ir įvardijamas kaip pandemija. Dėl nutukimo žmogaus organizme padidėjantis cholesterolis, gliukozė ir kitų medžiagų apykaitos sutrikimai sukelia didesnę riziką susirgti vėžiniais ir kitais sunkiais susirgimais. Kaip pavyzdys pateikiamas faktas, kad kas šešias sekundes nuo cukrinio diabeto pasaulyje miršta vienas žmogus, o tai yra viena iš nutukimo sukeltų ligų.

G. Brimas pastebi, kad žmones vis dar labiau veikia estetinis faktorius - nutukęs žmogus atrodo negražiai. Kai kam tai atrodo baisiau nei grėsmė sveikatai (cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, metabolinis sindromas ir kt.). Tačiau visuomenė vis labiau suvokia, kad nutukimas yra ne tik estetinė, bet ir sveikatos problema. Vis dėlto, kol tai nepriartėja prie individo namų durų, prevencijos retas imasi. Visuomenės požiūris į nutukimą yra neigiamas, tačiau trūksta suvokimo ir pastangų, kaip nesusirgti nutukimu bei išsaugoti normalų kūno masės indeksą.

Genetikos vaidmuo nutukimo atsiradime

G. Brimas atkreipia dėmesį, kad retas pacientas žino, jog nuo 40 iki 80 proc. nutukimo ligas lemia genetika, o ne žmogaus apsileidimas ar negebėjimas mažiau valgyti ar judėti. Genai pasireiškia per medžiagų apykaitą, jos taupumą, itin gerą medžiagų įsisavinimą, dėl ko kartais atrodo, kad žmogus storėja vien pagalvojęs apie maistą.

Kita vertus, genai gali lemti ir situaciją, kai žmogus valgo daug, bet nestorėja. Toks fenomenas paaiškinamas tuo, kad jų medžiagų apykaita nėra taupi - jie yra „švaistūnai“, kurių kalorijos greitai ateina ir taip pat greitai išeina. Dažnai nutukimas paveldimas iš tėvų ar senelių.

infografika, paaiškinanti genetinio polinkio į nutukimą mechanizmus

Medžiagų apykaitos taupumas ir aplinkos įtaka

Chirurgas paaiškina, kad anksčiau taupi medžiagų apykaita buvo teigiama savybė, padedanti išgyventi trūkstant maisto. Šiandien organizmo savybė taupyti energiją tapo nereikalinga ir veda prie nutukimo. Perteklinis svoris pradeda kenkti organizmui ir sukelia kitas ligas, tokias kaip cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, širdies nepakankamumas, kurios yra pagrindinės mirtingumo priežastys pasaulyje ir Lietuvoje.

Lietuvių mitybos įpročių kaita

Nors tradiciniai patiekalai, kaip cepelinai ar plokštainiai, vis dar populiarūs ir lengvai prieinami dėl savo pigumo, riebumo ir kaloringumo, G. Brimo teigimu, lietuvių mitybos įpročiai pastaruoju metu keičiasi. Svarbią įtaką daro ir socialinė aplinka bei šeimos tradicijos. Džiugu, kad pastaraisiais metais situacija keičiasi į gerąją pusę, atsiranda specializuotų centrų, teikiančių visapusišką nutukimo gydymą.

Prevencija ir edukacija - kelias į sveikatą

Šeimos gydytojas yra „starto linija“, diagnozuojanti nutukimą ir jo laipsnius. G. Brimas norėtų, kad šeimos gydytojai būtų aktyvesni, skatindami pacientus įsitraukti į svorio mažinimo procesą. Jei kūno masės indeksas (KMI) per didelis, pacientas turėtų būti siunčiamas gydytojo dietologo ir kitų specialistų konsultacijai. Laiku sumažinus KMI galima išvengti daugelio ligų arba sumažinti riziką joms atsirasti ateityje.

Edukaciją reikia pradėti nuo vaikystės, ugdant vaikų norą valgyti vaisius ir daržoves, o ne riebų maistą. Lietuva dar tik eina šiuo keliu, o aplinkinėse valstybėse šie veiksmai vyksta sparčiau.

nuotrauka, iliustruojanti sveiką mitybą: vaisiai, daržovės, sveiki grūdai

Chirurginis nutukimo gydymas

Gydytojai dietologai ar šeimos gydytojai, matydami nepakankamus konservatyvaus gydymo rezultatus, turėtų dažniau rekomenduoti pacientams konsultuotis su nutukimą gydančiais chirurgais. Tai užtikrintų gydymo tęstinumą, kai vienas gydymo būdas nėra pakankamai efektyvus.

Palyginus paciento nuotraukas prieš ir po chirurginio nutukimo gydymo, matomas didelis skirtumas. Netekęs daugybės kilogramų žmogus atjaunėja, pagražėja, o svarbiausia - pagerėja jo sveikata, grįžta kokybiškas miegas. Mažėjant kūno masei, traukiasi ir ligos (cukrinis diabetas, hipertenzija ir pan.), taip sumažinant ar panaikinant poreikį vartoti vaistus.

nuotrauka, vaizduojanti žmogų iki ir po svorio metimo operacijos, demonstruojanti teigiamus pokyčius

Gintauto Brimo karjera ir motyvacija

Gintautas Brimas yra Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Bendrosios chirurgijos centrui vadovaujantis abdominalinis chirurgas, profesorius habilituotas daktaras. Jis yra dirbęs ne vienoje gydymo įstaigoje ir daugelį metų dėsto studentams. Jis pabrėžia, kad reikia didelio virsmo, jog žmonių sąmonėje nutukimas būtų suvokiamas kaip liga, o ne apsileidimas.

Profesorius akcentuoja, kad nutukimas yra pasaulinio masto epidemija, lemianti daugybę ligų: cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, metabolinį sindromą, stuburo, sąnarių ligas, podagrą. Medikai, neturėdami vaistų, negali efektyviai gydyti nutukimo, o kai lieka tik chirurginis gydymo būdas, atsiranda „properša“, kurią peržengti sunku.

G. Brimas sako, kad nutukusių žmonių skrandžiai yra dvigubai didesni nei liesų, todėl jiems reikia dvigubai daugiau maisto, kad jaustųsi sotūs.

Kalbant apie chirurgines operacijas, pabrėžiama, kad jos nėra panacėja. Pooperacinis gyvenimas turi savo specifiką, o alkoholio vartojimas gali trukdyti kontroliuoti save. Prieš operaciją pacientas yra ilgai konsultuojamas, o esant rūkymui ar alkoholio vartojimui, nesiūlomos malabsorbcinės operacijos, nes gali formuotis kepenų cirozė.

Profesorius taip pat paliečia gydytojų atlyginimo klausimą Lietuvoje, teigdamas, kad pradedantis gydytojas turėtų gauti apie du tūkstančius eurų, kaip įprasta Europoje. Tai galėtų padėti spręsti gydytojų emigracijos problemą.

G. Brimas pasirinko mediciną iššūkio principu, studijavo Maskvoje, kur rašė daktaro disertaciją apie chirurginį nutukimo gydymą. Ši tema jam buvo artima, nes vaikystėje jis pats buvo stambus vaikas.

Chirurgui, jo nuomone, reikia turėti tam tikros „agresijos“, būti emociškai „bukam“ ir mąstyti konkrečiai. Operuoti sunku, jei esi „poetiškas ir dvasingas žmogus“, nes chirurgija neišvengiamai susijusi su komplikacijomis ir mirtimis.

G. Brimas yra atlikęs per 700 abdominalinės chirurgijos operacijų ir daugiau nei 1000 nutukimo operacijų. Didelę gyvenimo dalį jis skyrė įvairių draugijų steigimui ir vadovavimui joms, buvo minimaliai invazinės chirurgijos draugijos pirmininku.

GLP-1, endoskopija ir chirurgija: nutukimo valdymo ateitis

tags: #autas #brimas #biografija