Automobilio aušinimo sistema yra viena svarbiausių variklio sistemų, užtikrinanti efektyvų ir saugų variklio darbą. Ji palaiko numatyto dydžio variklio temperatūrą, neleidžia jam perkaisti ar užšalti. Aušinimo sistemos gedimai gali atsirasti bet kuriuo metų laiku ir sukelti variklio perkaitimą ar net visišką gedimą. Šie gedimai, kaip ir kitų eksploatacinių skysčių, paprastai kyla po ilgo automobilio naudojimo. Netgi trumpas aušinimo skysčio cirkuliacijos sutrikimas sąlygoja variklio temperatūros augimą, o ilgesnis gali lemti variklio užsikirtimą.
Be tinkamo antifrizo kiekio, variklis gali perkaisti arba užšalti žiemos metu. Aušinimo skysčio nutekėjimas į išorę ne tik kenkia varikliui, bet ir teršia aplinką, nes antifrizas yra toksiškas tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tiek gamtai.
Aušinimo sistemos veikimo principas ir komponentai
Aušinimo sistema yra uždaro tipo, kurioje aušinimo skystis cirkuliuoja priverstinai. Šią sistemą sudaro šie pagrindiniai komponentai:
- Bloko ir cilindrų galvučių aušinimo ertmės
- Radiatorius
- Skysčio siurblys (pompa)
- Termostatas
- Ventiliatorius
- Jungiamieji vamzdžiai ir žarnos
- Šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai
- Išsiplėtimo bakelis
Skystį cirkuliuoti verčia išcentrinis siurblys, kuris pumpuoja skystį į skirstymo kanalą, iš kurio pro angas jis patenka į aušinimo ertmes ir aušina viršutines cilindrų įvorių dalis.
Slėgio svarba aušinimo sistemoje
Vienas iš svarbių sistemos aspektų yra slėgis, kuris padeda užkirsti kelią aušinimo skysčio užvirimui. Slėgis aušinimo sistemoje yra svarbus, nes jis padidina aušinimo skysčio virimo temperatūrą. Tai reiškia, kad aušinimo skystis gali sugerti daugiau šilumos iš variklio neprarasdamas savo aušinimo savybių.
Daugelio benzininių automobilių aušinimo sistemos slėgis, kai variklis karštas, turėtų būti apie 0,9-1 barą (74-103 kPa).
Problemos dėl netinkamo slėgio
Aušinimo sistemos diagnostiką apsunkina tai, kad beveik visų šiuolaikinių automobilių aušinimo sistemos yra uždaro tipo, t. y. neturi susisiekimo su atmosfera.
- Nepakankamas slėgis: Jei aušinimo sistemoje nėra pakankamai slėgio, aušinimo skystis gali užvirti, o tai sukels variklio perkaitimą. Esant per aukštai temperatūrai, atsiradęs nesandarumas sukels virimo procesą (dėl slėgio kritimo) aušinimo sistemoje ir tuo pačiu sutriks aušinimo skysčio cirkuliacija.
- Padidėjęs slėgis: Padidėjęs slėgis aušinimo sistemoje taip pat gali būti problema. Tai gali atsirasti dėl nesandaraus kamščio, defektų galvutės tarpinėje arba kompresijos patekimo į aušinimo sistemą. Pačiame radiatoriuje darbo metu susidaro labai didelis slėgis, o dangtelis yra atsakingas už sistemos sandarumą, kuris palaiko vienodą slėgį visoje aušinimo sistemoje.
Dažniausios aušinimo skysčio nutekėjimo į išorę priežastys
Antifrizas gali dingti dėl įvairių priežasčių, kurios dažnai yra susijusios su aušinimo sistemos ar variklio komponentų gedimais. Štai pagrindinės priežastys:
1. Aušinimo sistemos nesandarumas
Tai viena dažniausių priežasčių. Įtrūkę vamzdeliai, susidėvėję sandarikliai arba rūdžių paveiktas radiatorius gali sukelti skysčio praradimą. Nesandarios vietos dažniausiai pastebimos vizualiai arba naudojant specialius aušinimo sistemos tikrinimo įrankius.
2. Susidėvėjusios aušinimo žarnos
Guminės žarnos, sujungiančios aušinimo sistemos komponentus, yra jautrios temperatūrų pokyčiams ir cheminiam poveikiui. Laikui bėgant jose gali atsirasti įtrūkimų ar plyšių, dėl kurių antifrizas greitai prarandamas. Susidėvėjusi žarna dažnai tampa trapesnė, todėl ji neatlaiko sistemoje kylančio slėgio ir pradeda leisti skystį. Žarnos, sujungtos su radiatoriumi, laikui bėgant tampa kietos ir "trapios", praranda elastines savybes ir įtrūksta dėl variklio vibracijų. Kai skystis prateka pro jungtis, galima pastebėti drėgmę, kuri neretai kaupiasi žarnos apačioje ir gali būti sunkiai pastebima iš viršaus.
3. Pažeistas radiatorius
Aušinimo radiatorius yra viena svarbiausių aušinimo sistemos detalių, kuri gali būti pažeista dėl įvairių veiksnių, tokių kaip korozija, išoriniai smūgiai arba natūralus nusidėvėjimas. Įtrūkimai, skylės ar korozija radiatoriaus konstrukcijoje praleidžia antifrizą, todėl jis ilgainiui išbėga ir variklis gali perkaisti. Korozija radiatoriuje yra viena iš pagrindinių aušinimo skysčio nutekėjimo priežasčių, vamzdeliams senstant ir prarandant atsparumą, viduje gali atsirasti nuosėdų, kurios sukelia nuotėkį. Be to, pažeistos radiatoriaus briaunos ar vamzdeliai gali trikdyti antifrizo cirkuliaciją, dar labiau sumažinant sistemos efektyvumą. Radiatoriaus nuotėkį pastebėti nesunku, o jį pastebėjus reikėtų nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus.
4. Nesandarus aušinimo bakelio kamštis arba dangtelis
Aušinimo bakelio dangtelio arba radiatoriaus kamščio gedimas: Dangtelio tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikalingą amortizaciją, o tai gali leisti aušinimo skysčiui po truputį ištekėti. Jei aušinimo skysčio bakelio dangtelis nesandarus, sistemoje gali atsirasti slėgio problemų, dėl kurių skystis pradeda virti arba išgaruoti. Tai gali sukelti antifrizo praradimą net ir nesant akivaizdaus nuotėkio. Nesandarus dangtelis taip pat gali leisti orui patekti į sistemą, o tai dar labiau pablogina skysčio cirkuliaciją. Neteisingai veikiantis slėgio reguliavimo vožtuvas kamštelyje gali sukelti per didelį slėgį sistemoje, dėl kurio gali būti pažeidžiamos žarnos, tarpikliai ir kiti sistemos komponentai.
5. Pažeista variklio galvos tarpinė
Tai yra kone rimčiausia problema, susijusi su aušinimo skysčio nuotėkiu. Variklio pagrindas susideda iš bloko ir galvos. Šias dvi dalis jungia speciali tarpinė, kuri užtikrina, kad kompresija liktų cilindruose, antifrizas aušinimo sistemoje, o alyva tepimo sistemoje. Laikui bėgant variklio galvos tarpinė gali būti prapučiama, o tai priveda prie rimtų problemų, tarp kurių yra ir antifrizo nuotėkis. Variklio galvos tarpinė dažniausiai pažeidžiama dėl variklio perkaitimo ar nekokybiško ankstesnio remonto. Tokiu atveju aušinimo skystis gali prasiskverbti į cilindrus, kuriuose skystis tiesiog išgaruoja, arba pratekėti į variklio išorę. Kai tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, tai yra labai pavojinga ir dažnai sukelia rimtus gedimus. Variklio galvos tarpinės defektą nustatyti turėtų specialistai.
6. Vandens siurblio gedimas
Vandens siurblys vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad aušinimo skystis būtų tinkamai cirkuliuojamas visoje aušinimo sistemoje. Paprastai jis varomas diržu ir yra apatinėje variklio dalyje. Siurblio gedimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - dažniausiai tai natūralus susidėvėjimas. Sugedęs siurblys gali leisti skysčiui tekėti netinkamai arba visiškai nutekėti. Tai gali būti susiję su senėjimu arba nekokybišku remontu. Siurblys gali būti nesandarus (jo sandarikliai) arba užstrigus guoliams, jis gali pradėti skleisti garsą, panašų į seno metalo pjūklo garsą. Laiku nepakeitus siurblio, gali būti pažeistas ir pagrindinis variklio diržas, o tai dar labiau apsunkina remontą.
Gedimų taip pat pasitaiko dėl netinkamo siurblio montavimo (dėl sunkaus priėjimo, skubėjimo, mechaniko aplaidumo arba netinkamo siurblio parinkimo varikliui). Netinkamas paskirstymo diržo įtempimas taip pat turi įtakos siurblio darbui bei jo eksploatacijos laikotarpiui. Jei diržas įtemptas per stipriai, tai gali lemti ne tik paties siurblio gedimą (guolio ir riebokšlio gedimas, užsikirtimas, triukšmas, skysčio prasisunkimas), bet ir paskirstymo mechanizmo ašių nesutapimą bei netinkamą diržo darbą. Kitas aušinimo siurblių gedimo pavyzdys - tai mentelių, ypač pagamintų iš dirbtinio pluošto, trūkimas. Pagrindinės tokio gedimo priežastys yra perkaitimas, viršytas eksploatacijos laikotarpis, mentelių užblokavimas (šlamas, užšalęs aušinimo skystis) arba žema siurblio komponentų kokybė.
7. Išsiplėtimo bako problemos
Automobilio aušinimo sistemoje yra išsiplėtimo bakas - plastikinis bakelis šalia variklio, į kurį pilame aušinimo skystį. Laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, tas plastikas gali susilpnėti, taip pat ir jį jungiančios dalys. Bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas, leidžiantis išbėgti aušinimo skysčiui.
8. Nuotėkis EGR aušintuve
Jei antifrizas patenka į EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) sistemą, jis gali būti sudeginamas kartu su išmetamosiomis dujomis. Tai sudėtingas gedimas, kurį pastebėti gali tik profesionalūs mechanikai. Jis dažnai pasireiškia nuolatiniu antifrizo lygio mažėjimu, praktiškai be jokių kitų simptomų, išskyrus nuolatinį aušinimo skysčio praradimą, kurio priežastį gali būti sunku diagnozuoti. Dėl šio gedimo gali sumažėti automobilio efektyvumas ir padidėti kenksmingų emisijų kiekis.
9. Atlaisvėjusios sistemos jungtys
Laikui bėgant, jungtys tarp aušinimo sistemos komponentų gali susilpnėti. Tai dažnai pastebima aplink žarnas, kur atsiranda drėgmės arba nuotėkio pėdsakų. Tokiais atvejais gali pakakti suveržti jungtis arba pakeisti jas naujomis. Šios problemos dažniau pastebimos senesniuose automobiliuose arba prastai prižiūrėtoje sistemoje.
10. Ventiliatoriaus gedimas
Ventiliatoriaus gedimas - ypač pavojingas vasarą. Stovint automobilių spūstyje arba važiuojant labai mažu greičiu, ventiliatorius pakeičia oro srautą ir aušina aušinimo skystį. Dėl ventiliatoriaus gedimo variklis gali perkaisti. Karštą dieną, stovint spūstyje, ventiliatorius turėtų įsijungti iš karto. To neįmanoma nepajusti iš salono vidaus. Kai temperatūra pakyla, o ventiliatorius neįsijungia, reikia sustoti, išjungti variklį ir leisti jam atvėsti.
11. Termostato problemos
Senesniuose automobiliuose termostato užrakinimas uždarytoje padėtyje reikšdavo, kad skystis greitai perkaista ir kyla pavojus, jog variklis perkaista. Atviroje padėtyje esantis termostato užraktas savo ruožtu reikšdavo, kad variklis negalėjo įšilti ir automobilis sunaudodavo daug degalų. Naujesniuose automobiliuose naudojami elektroniniu būdu valdomi termostatai, tačiau ir jie gali sugesti.
12. Užsikimšusi aušinimo sistema dėl apnašų
Sistemoje kaupiasi apnašos, kai vandentiekio vanduo buvo naudojamas kaip skystis arba aušinimo skysčio koncentratui skiesti. Sistemos uždumblėjimas ir korozija taip pat turi įtakos siurblio eksploatacijos laikui ir aušinimo sistemos efektyvumui. Yra specialių aušinimo sistemos ploviklių, skirtų apnašoms pašalinti.
13. Sugedęs aušinimo skysčio temperatūros jutiklis
Sugedęs aušinimo skysčio temperatūros jutiklis gali kilti problemų užvedant automobilį, padidėti degalų sąnaudos ir netinkamai veikti variklis tuščiąja eiga. Jis taip pat gali siųsti klaidingus duomenis, dėl ko ventiliatorius neįsijungia laiku.
14. Aušinimo skysčio perkaitimas ir išgaravimas
Netinkamas antifrizo mišinys arba užsikimšęs radiatorius gali lemti skysčio virimą, ypač esant aukštoms temperatūroms. Tokiu atveju skystis greitai išgaruoja, o variklis perkaista. Ši problema dažniausiai pasitaiko, kai automobilio aušinimo sistema nėra tinkamai prižiūrima, arba kai aušinimo skysčio efektyvumas yra mažas (sistemoje yra vandens arba per daug atskiesto koncentrato, o vanduo užverda esant 100 laipsnių Celsijaus temperatūrai).
Pagrindiniai antifrizo dingimo požymiai
Esant aušinimo skysčio trūkumui, labai svarbu gebėti pastebėti automobilio siunčiamus ženklus. Jeigu pastebite bent vieną iš šių požymių, nedelskite ir patikrinkite aušinimo sistemą. Laiku nespręstos problemos gali sukelti rimtų gedimų ar net variklio sugadinimą, o tai dažnai reikalauja sudėtingo ir brangaus remonto.
- Skysčio dėmės po automobiliu: Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Aušinimo skystis paprastai bus ryškiai žalios, oranžinės arba rausvos spalvos, o jo kvapas gali būti "saldokas". Svarbu jį greitai išvalyti, nes jis yra labai toksiškas.
- Variklio temperatūros svyravimai ir perkaitimas: Jei variklio temperatūra kyla neįprastai aukštai arba dažnai svyruoja (žema aušinimo skysčio efektyvumo), tai gali būti žemo aušinimo skysčio lygio požymis. Staigus variklio perkaitimas gali būti signalas, kad aušinimo sistemoje trūksta antifrizo arba ji neveikia tinkamai.
- Įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje: Daugelyje šiuolaikinių transporto priemonių yra įspėjamoji aušinimo skysčio temperatūros lemputė. Jai užsidegus, tai įspėja apie galimas aušinimo skysčio problemas, įskaitant žemą antifrizo lygį. Šio įspėjimo niekada negalima ignoruoti.
- Garai variklio skyriuje: Jei pastebėjote, kad iš po variklio gaubto sklinda garai, tai gali būti ženklas, kad aušinimo skystis laša ant karštų variklio dalių ir garuoja.
- Silpna šildymo sistema: Nepakankamas antifrizo lygis paveikia ir salono pečiuką. Jei pastebite, kad salono pečiukas nepučia šilto oro, tai gali būti dėl antifrizo trūkumo.
- Neįprastas variklio veikimas: Kai variklis veikia ekstremaliomis temperatūromis, jo veikimas gali sutrikti, todėl netolygus, triukšmingas ar tiesiog neįprastas variklio veikimas gali būti įspėjimas apie antifrizo trūkumą.
- Staigus aušinimo skysčio lygio kritimas: Jei pastebite, kad antifrizo lygis bake sumažėja greičiau nei įprastai, tai gali būti pirmasis signalas apie galimus sistemos gedimus.
- Baltų dūmų atsiradimas iš išmetimo vamzdžio: Baltų dūmų atsiradimas dažnai rodo, kad antifrizas patenka į variklio cilindrus dėl pažeistos galvutės tarpinės. Tai gali būti lydima antifrizo kvapo iš išmetimo dujų.
- Alyvos spalvos pokyčiai arba skysčio maišymasis su alyva: Jei alyva pasidaro pieno spalvos ar keistai tiršta, tai ženklas, kad antifrizas patenka į alyvos sistemą. Tai dažnai būna susiję su variklio galvutės tarpinės defektu arba įtrūkusiu variklio bloku.
Aušinimo sistemos priežiūra ir diagnostika
Norint užtikrinti tinkamą aušinimo sistemos veikimą, būtina reguliariai ją prižiūrėti ir atlikti diagnostiką. Tai leis išvengti rimtesnių ir brangesnių remonto darbų.
Profilaktinė priežiūra
- Reguliariai tikrinkite aušinimo skysčio lygį: Aušinimo skysčio lygis turėtų būti tarp MIN ir MAX žymų ant išsiplėtimo bakelio.
- Apžiūrėkite žarnas ir jungtis: Patikrinkite, ar nėra įtrūkimų, susidėvėjimo ar nuotėkio požymių. Svarbu laiku pastebėti įtrūkusias, nusidėvėjusias ar atsilaisvinusias žarnas.
- Patikrinkite radiatoriaus dangtelį: Įsitikinkite, kad dangtelis yra sandarus ir veikia tinkamai.
- Reguliariai keiskite aušinimo skystį: Laikui bėgant aušinimo skystis praranda savo savybes, todėl jį reikia keisti pagal gamintojo rekomendacijas (kas 2 arba 5 metus, priklausomai nuo aušinimo skysčio tipo). Per laiką nekeistas antifrizas tampa rūgštinis ir pradeda ardyti vidines dalis, praranda savo tepimo savybes, ko pasekoje prastai tepama vandens pompa, atsiranda korozija.
- Valykite radiatorių: Pašalinkite nešvarumus ir šiukšles nuo radiatoriaus paviršiaus, kad užtikrintumėte gerą oro srautą.
- Aušinimo sistemą plaukite kas metus: Net ir nauja aušinimo sistema greitai suges, jei į ją pilsite netinkamą skystį. Jei per klaidą panaudojote rūdis sukeliantį skystį, prieš pildami naują, išpilkite senąjį ir sistemą atidžiai išplaukite.
- Reguliariai tikrinkite vandens siurblį: Nustatytu metu reikės pakeisti siurblį, kuris pumpuoja aušinimo skystį.
Aušinimo sistemos diagnostikos metodai
Aušinimo sistemos diagnostiką apsunkina tai, kad beveik visų šiuolaikinių automobilių aušinimo sistemos yra uždaro tipo, t. y. neturi susisiekimo su atmosfera.
- Slėgio testas: Aušinimo sistemos slėgio testeris naudojamas norint patikrinti, ar sistemoje nėra nuotėkių. Šis įrankis leidžia padidinti slėgį sistemoje ir stebėti, ar slėgis išlieka stabilus. Jei slėgis mažėja, tai rodo, kad sistemoje yra nuotėkis. Vienas iš būdų būtų atsukus aušinimo sistemos kamštį ir vietoje kamščio, sujungti aušinimo sistemą su suspausto oro padavimo magistrale.
- Galvutės sandarumo testas: Jo metu aušinimo sistemoje aptinkamas CO2, kas rodo, kad galvutės tarpinė arba pati galvutė yra nesandari.
- Termostato patikrinimas: Norint patikrinti termostatą jau jį išėmus, papildomų įrankių ar medžiagų nereikia, pakanka karšto vandens (beveik verdančio). Įdėjus termostatą į karštą vandenį, galima stebėti, ar jis atsidaro.
Atminkite, kad bet kokius diagnostikos darbus ir situacijos patikrinimą galima atlikti tik atvėsus varikliui, nes įšilus aušinimo sistema yra labai karšta, o skysčio temperatūra gali siekti 120-140 laipsnių Celsijaus.
Laikini remonto sprendimai
Parduotuvėse galima rasti įvairių sprendimų, padedančių greitai suremontuoti aušinimo sistemą, pvz., juostų aušinimo sistemos žarnoms užtaisyti, miltelių ir skysčių nuotėkiui pašalinti. Visa tai gali pasiteisinti, bet tik trumpam. Jei radiatoriuje yra didesnė skylė, nepadės jokie laikini remonto būdai.
Aušinimo skysčio tipai ir keitimas
Europoje aušinimo skysčio gamybai plačiausiai naudojamas etilengliukolis. Svarbu atkreipti dėmesį į aušinimo skysčio užšalimo temperatūrą. Kai oro temperatūra gali būti žemesnė už 0 °C, rekomenduojama automobilių aušinimo sistemas užpildyti skysčiu, kurio užšalimo temperatūra būtų žemesnė už galimą aplinkos temperatūrą.
Koks aušinimo skystis ir kaip dažnai jį reikia keisti, geriausiai nurodo automobilio gamintojas. Negalima pilti bet kokio pasitaikiusio aušinimo skysčio. Antifrizas, kaip ir tepalas, konkrečiam varikliui tinka tam tikrų parametrų. Jeigu nežinote, kokį pilti, pirma išsiaiškinkite, koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant pačio aušinimo skysčio bakelio). Jeigu nežinote, koks antifrizas buvo supiltas anksčiau, vertėtų pasikeisti jį pilnai nauju. Kai kurių skysčių negalima maišyti tarpusavyje, nes dėl cheminių reakcijų jie gali prarasti savo aušinimo savybes (pvz., VAG grupės automobiliuose naudojamų G11 - žaliai mėlyno ir G12 - rusvo tipų).
Saugumo priemonės dirbant su aušinimo sistema
Tvarkant aušinimo sistemą, būtina laikytis nustatytų saugumo technikos reikalavimų, kadangi aušinimo skystis yra nuodingas. Dirbant prie įkaitusios aušinimo sistemos ypač atidžiai reikia saugoti akis ir neuždengtas kūno vietas. Jei pastebite aušinimo skysčio nutekėjimą, visada jį greitai išvalykite, nes jis yra labai toksiškas.