Kiekvienas automobilis anksčiau ar vėliau patenka į eismo įvykį. Atsižvelgiant į dabartinę eismo situaciją ir augantį nepatyrusių ar neatsargių vairuotojų skaičių, yra itin svarbu žinoti, kaip elgtis įvykus avarijai. Šiame straipsnyje pateikiama išsami veiksmų seka, patarimai ir svarbiausia informacija, padėsianti išvengti papildomų nemalonumų ir užtikrinti sklandų žalos atlyginimą.
Pirminiai veiksmai iškart po avarijos
Patekus į eismo įvykį, būtina laikytis griežtos veiksmų sekos:
- Įjunkite avarinę šviesos signalizaciją ir stenkitės išlikti ramūs, neprarasti kontrolės.
- Pastatykite avarinio sustojimo ženklą (trikampį). Remiantis KET, gyvenamajame punkte ženklas statomas 15 metrų atstumu nuo transporto priemonės, už gyvenamojo punkto - mažiausiai 30 metrų. Tai padeda išvengti pakartotinių avarijų.
- Nekonfliktuokite su kitais eismo įvykio dalyviais ir nepanikuokite.
- Jei yra sužeistųjų, nedelsiant iškvieskite greitąją pagalbą bendruoju pagalbos numeriu 112.
- Nepasiduokite grasinimams ar įtikinėjimams išsiaiškinti situaciją savarankiškai. Būtinai paskambinkite policijai, kad būtų nustatytas avarijos faktas ir užfiksuota žala.
- Prieš atvykstant policijai, nejudinkite automobilio, išskyrus atvejus, kai jis trukdo eismui ir dėl to kyla didesnis pavojus.
- Jei įmanoma, prieš atvykstant pareigūnams užrašykite visą padarytą žalą ant popieriaus lapo ir paprašykite liudytojų jį pasirašyti. Vėliau tai galite pridėti prie protokolo.
- Padarykite kelias nuotraukas eismo įvykio vietos, sugadintų automobilių ir aplinkos.
- Užrašykite avarijos liudytojų kontaktus.
Veiksmai atvykus policijai ir draudimo bendrovei
Atvykus policijai, būkite aktyvūs:
- Nebent inspektoriaus vieno su kaltininku. Nedvejodami liepkite inspektoriui atidžiai apžiūrėti automobilį (po kapotu, po automobiliu), kad būtų užfiksuota visa padaryta žala, tačiau elkitės kuo mandagiau.
- Sudarydami protokolą, įsitikinkite, kad visa žala yra užfiksuota. Jei inspektorius neatsižvelgia į jūsų pastabas arba neužfiksavo visos žalos, perspėkite jį ir surašykite savo nuomonę apie tai protokole.
- Patartina, kad inspektorius užfiksuotų ir galimą paslėptą žalą.
- Užsirašykite informaciją apie kitą eismo įvykio dalyvį (vardas, adresas, įmonės pavadinimas).
- Gaukite policijos avarijos analizės pažymėjimą.
- Užpildžius dokumentus, ne vėliau kaip per 3 dienas kreipkitės į savo draudiką ir informuokite apie eismo įvykį. Tolimesnius veiksmus jums nurodys draudimo kompanija, atsižvelgiant į jūsų draudimo rūšį ir patirtą žalą.
Daugelio automobilių savininkų klaida yra bandymas „išspręsti problemą vietoje“, nesikreipiant į policiją ir draudimo tarnybas. Kartais žala automobiliui gali būti daug didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kada kviesti policiją ir pildyti deklaraciją?
LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas pabrėžia, ką privalo žinoti kiekvienas vairuotojas:
- Privaloma pranešti policijai, jei eismo įvykio metu žuvo arba buvo sužeistas žmogus, kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, įtariama, kad eismo įvykio dalyvis yra neblaivus ar apsvaigęs, kaltininkas teikia įtartiną informaciją arba atsisako pildyti deklaraciją.
- Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o sugadinto turto savininkas su visais dalyviais sutaria dėl įvykio aplinkybių ir kaltės, policijos kviesti nebūtina. Tokiu atveju gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija.
Kaip teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją?
Eismo įvykio deklaracijos pildymas
- Popierinė eismo įvykio deklaracija pildoma nubraižant schemą, aprašant aplinkybes ir užpildant visus laukus. Visi dalyviai turi pasirašyti deklaraciją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas.
- Jei popierinės deklaracijos nėra, galima pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją per programėlę draudimoivykei.lt.
- Jei nėra galimybės pildyti deklaracijos elektroniniu būdu, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, nurodant visą svarbią informaciją apie dalyvius, transporto priemones ir liudininkus.
Eismo įvykių tipai ir specifika
Eismo įvykius galima sąlyginai suskirstyti į keturias kategorijas:
1. Automobilių susidūrimas
Tai bene dažniausiai pasitaikanti situacija. Pagal galiojančius teisės aktus, jei susidūrime dalyvavo tik du automobiliai, savininkai sutaria dėl kaltės, abu automobiliai apdrausti, nė vienas vairuotojas nebuvo išgėręs ir nėra sužalotų žmonių, pareigūnų galima ir nekviesti. Užtenka užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
Svarbu: Pasitikrinti, ar galioja automobilio draudimas ir techninė apžiūra, galima VĮ „Regitra“ svetainėje.
Kada kviesti pareigūnus:
- Jeigu susidūrusių automobilių yra daugiau arba yra sužalotų žmonių.
- Jeigu kyla įtarimų, kad vienas iš vairuotojų galėjo būti neblaivus.
- Jeigu siūloma „susitarti“, atsisakoma pildyti deklaraciją ir pan. (tokiais atvejais gali būti, kad asmuo turi ką slėpti arba yra sukčius).
Visais kitais atvejais rekomenduotina incidentą (jei nėra vaizdo registratoriaus) nufilmuoti. Net jei susidūrimas nedidelis ir padaryta žala minimali, rekomenduotina užfiksuoti incidento vietą, automobilių numerius, vairuotoją ir apie nedidelį kontaktą (be rimtų pažeidimų ar sužalojimų) informuoti policiją. Neįforminimas ir išvažiavimas gali būti traktuojamas kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, už ką gresia bauda, transporto priemonės konfiskavimas arba teisės vairuoti atėmimas.
2. Užvažiavimas ant pėsčiojo (dviratininko, paspirtuko vairuotojo)
Šie susidūrimai yra potencialiai pavojingesni dėl didesnės sužalojimų rizikos. Net nedidelis kontaktas gali turėti liūdnų pasekmių.
Ką daryti:
- Būtina kviesti policijos pareigūnus ir, priklausomai nuo situacijos, greitosios pagalbos medikus.
- Apžiūrėkite žmogų. Jeigu jis guli nukritęs, jokiu būdu negalima jo judinti, mėginti pakelti ar keisti kūno padėties.
- Apklokite sužeistąjį, kad nesušaltų, ir laukite medikų. Medikams nurodykite maksimaliai tikslias incidento koordinates.
- Laukiant medikų, būtina su žmogumi šnekėtis ir neleisti jam prarasti sąmonės.
- Jei kraujuoja, sustabdykite kraujavimą minimaliai judinant nukentėjusįjį (užveržiant žgutu virš kraujavimo vietos arba prispaudžiant audinį).
Atsargumas vairuojant tankiai apgyvendintose vietovėse yra būtinas, ypač vasarą, kai vaikai gali netikėtai išbėgti į kelią. Pasitaiko ir sukčių, kurie apsimeta nukentėjusiaisiais siekiant pasipelnyti - tokiu atveju praverčia vaizdo registratorius arba policijos iškvietimas.
Net jei susidūrimas buvo lengvas ir žmogus nenukrito, vis tiek verta sustoti, pasikalbėti, nufotografuoti įvykio vietą ir informuoti policiją, kad būtų išvengta kaltinimų pasišalinimu.
3. Susidūrimas su gyvūnu
Nors keliuose statomi atitvarai, susidūrimų su gyvūnais pasitaiko, ypač pavasarį ir rudenį. Susidūrus su smulkiais gyvūnais (ežiuku, kačiuku) didesnių sunkumų, išskyrus moralinę žalą, vairuotojas nepatirs.
Kitaip yra susidūrus su stirna, šernu ar briedžiu. Tokios avarijos gali turėti tragiškų pasekmių. Gyvūnų migracijos laikotarpiu miškingose vietovėse reikėtų važiuoti mažesniu greičiu, stebėti aplinką ir būti pasiruošusiam netikėtumams.
Svarbus patarimas: jei kyla pasirinkimas - manevruoti ar susidurti su gyvūnu, esant dideliam eismui, ant tilto, sankasos, rekomenduojama rinktis susidūrimą. Manevravimas slidžiame kelyje gali sukelti automobilio nevaldomumą ir dar liūdnesnes pasekmes.
Ką daryti po susidūrimo:
- Neskubėkite pasišalinti iš įvykio vietos.
- Informuokite apie susidūrimą telefonu 112. Jie pasirūpins, kad atvyktų policijos pareigūnai ir Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai.
- Vairuotojams formaliai draudžiama pasiimti žuvusį gyvūną. Baudos už tokius eismo įvykius skiriamos retai, jei įrodoma, kad susidūrimo išvengti nebuvo galima.
- Niekada nepalikite sužeisto gyvūno, pasmerkdami jį lėtai ir skausmingai mirčiai.
4. Atsitrenkimas į atitvarą, stulpą, stotelę ir pan.
Nors kai kurie vairuotojai į tokias avarijas linkę žiūrėti pro pirštus, tai yra neteisinga ir gali turėti neigiamų pasekmių.
- Stotelės, stulpai, atitvarai, kelio ženklai yra kažkieno nuosavybė. Juos sugadinus, savininkas patirs nuostolių, kuriuos reikės kompensuoti.
- Pasišalinimas iš įvykio vietos, net ir po susidūrimo su kelio ženklu, gali būti traktuojamas kaip rimtas pažeidimas, už kurį gresia rimtos sankcijos.
- Jei po tokio įvykio paliksite automobilį ir pabėgsite, pareigūnams gali kilti įtarimų dėl automobilio vagystės, alkoholio ar narkotikų vartojimo, teisės vairuoti neturėjimo.
Miestuose, kur gausu vaizdo stebėjimo kamerų ir praeivių, bandymas pasišalinti tikrai baigsis nemaloniomis pasekmėmis. Apibendrinant, net jei susidūrimas nedidelis ir padaryta žala minimali, rekomenduotina užfiksuoti incidento vietą ir informuoti policiją.
Automobilio būklės įvertinimas ir tolimesni sprendimai

Po eismo įvykio automobilis gali būti:
- Eksploatuojamas (važiuojantis) - su nežymiais pažeidimais.
- Neeksploatuojamas, bet tinkamas remontui.
- Draudikų laikomas „ekonomine žala“, kai remontas kainuotų daugiau nei likutinė vertė.
- Visiška autolaužo būsena.
Draudimo bendrovė dažnai pasiūlys išmoką arba padės organizuoti automobilio pardavimą kaip likutinės vertės turtą. Tačiau tai nereiškia, kad jūs negalite patys pasirinkti, kam parduoti.
Ar verta taisyti, ar geriau parduoti?
Šis sprendimas priklauso nuo kelių veiksnių:
| Klausimas | Jei TAIP → | Jei NE → |
|---|---|---|
| Ar automobilis naujas? | Gal verta taisyti | Svarstykite pardavimą |
| Ar pažeidimai nežymūs? | Galima remontuoti | Pardavimas pigiau |
| Ar turite kasko draudimą? | Draudimas padengs | Gali būti nuostolinga |
| Ar remontas brangesnis už vertę? | Neapsimoka taisyti | Parduok supirkėjui |
Jeigu nežinote tikslios vertės, kreipkitės į automobilių supirkimo įmones, kurios gali pateikti pasiūlymą ir padėti apsispręsti.
Automobilių supirkimas po avarijos
Auto supirkėjai perka automobilius, likusius po avarijos, net jei jie nevažiuoja, taip pat automobilius be techninės apžiūros ar draudimo, transportą su rimtais kėbulo ar važiuoklės pažeidimais. Supirkėjai dažnai siūlo nemokamą transportavimą ir greitą atsiskaitymą.
Ardyti patiems? Tik jei turite žinių, laiko ir erdvės, kitu atveju tai užtruks, o kai kurios detalės gali likti neparduotos.
Ar supirkėjai saugus pasirinkimas?
- Galite gauti pasiūlymą iš kelių įmonių ir palyginti kainas.
- Rimtos įmonės pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį.
- Išregistravimas VĮ „Regitra“ dažnai įtraukiamas į paslaugą.
- Nereikia investuoti laiko į remontą ar skelbimų rašymą.
Svarbu rinktis patikimą supirkėją, kuris siūlo sąžiningas kainas ir greitą aptarnavimą.
Draudikų pareigos ir žalos atlyginimas
Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu.

Kokios išlaidos atlyginamos?
- Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas (remonto išlaidos mažesnės nei 75% rinkos vertės), žala atlyginama pagal remonto sąmatą arba sąskaitą faktūrą.
- Jei remontas ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą.
- Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
- Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos.
- Nukentėjusio asmens negautos pajamos, jei automobilis buvo naudojamas pajamoms gauti.
- Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas (apskaičiuojamas automobiliams ne senesniems kaip 60 mėn.).
Kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. Jei aplinkybių neįmanoma ištirti per šį terminą, išmoka mokama per 14 dienų nuo aplinkybių ištyrimo, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos.
Pakaitinis automobilis po eismo įvykio
Informacija apie pakaitinio automobilio nuomą taikoma klientams, kurie nukentėjo nuo eismo įvykio kaltininko, apdrausto privalomuoju draudimu. Pakaitinio automobilio nuoma atlyginama, jei transporto priemonė remontuojama ar remontas netikslingas, ir neturite kitos nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės patirsite didelių nepatogumų.
Nuomos sąlygos ir trukmė
- Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos (vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuoma yra 25-30 EUR su PVM).
- Nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą sąmatą.
- Pailgėjęs nuomos laikotarpis dėl remonto įmonės kaltės nėra kompensuojamas arba kompensuojamas dalinai.
- Jei remontas netikslingas (automobilis sugadintas nepataisomai), nuomotis galite iš karto, tokiomis pačiomis sąlygomis.
Kai kurios draudimo platformos, pavyzdžiui, draudimas.lt, siūlo nemokamą transportavimą ir pakaitinį automobilį (iki 5 dienų, jei remontas truks ilgiau nei 24 valandas) po eismo įvykio, jei vairuotojas yra civilinės atsakomybės draudimo kaltininkas ir transporto priemonė negali tęsti kelionės. Taip pat teikiama konsultacija pildant deklaraciją ir pavėžėjimo paslauga keleiviams.
Dauguma draudimo bendrovių siūlo platų spektrą pagalbos kelyje priemonių, tarp jų ir nemokamą transportavimą po eismo įvykio. Svarbu žinoti savo draudimo sąlygas, kad stresinėje situacijoje nereikėtų aiškintis. Specialistai pataria nedelsiant kreiptis į juos po eismo įvykio, nes atidėliojant remontą gali atsirasti papildomų pažeidimų, kurių draudimas jau nebeatlygins.
Techninė pagalba kelyje
„Privalomasis draudimas su privalumais“ tampa nauju standartu, nes vairuotojai vis dažniau ieško ne tik draudimo apsaugos, bet ir praktinių sprendimų. Po avarijos atsiradę pažeidimai gali kelti grėsmę, todėl neretai kviečiama pagalbos kelyje tarnyba, kuri nutempia automobilį iki serviso ar namų.
Išplėstinės techninės pagalbos paketas siūlo dar daugiau saugumo ir pagalbos ne tik po eismo įvykių, bet ir kitais netikėtais atvejais, pavyzdžiui, pasibaigus degalams, sugedus varikliui, išsikrovus akumuliatoriui, užklimpus ar pradūrus padangą. Ši paslauga suteikia transportavimą iki 350 km atstumu ir pakaitinį automobilį iki 5 dienų, nepriklausomai nuo to, ar buvote eismo įvykio kaltininkas.

Kaip užvesti automobilį su išsikrovusiu akumuliatoriumi?
Jei ryte išsikrovė akumuliatorius, užvesti automobilį bus paprasta, jei turite užvedimo laidus:
- Pastatykite abu automobilius greta, kad užtektų užvedimo laidų ilgio.
- Išjunkite abiejų transporto priemonių variklius, ištraukite raktelius.
- Prijunkite vieną raudoną gnybtą prie 2-o automobilio akumuliatoriaus teigiamo (+) poliaus.
- Kitą raudoną gnybtą prijunkite prie 1-o automobilio akumuliatoriaus teigiamo (+) poliaus.
- Vieną juodą gnybtą prijunkite prie 2-o automobilio akumuliatoriaus neigiamo (-) poliaus.
- Kitą juodą gnybtą prijunkite prie 1-o automobilio įžeminimo taško (bet koks metalo gabaliukas, pritvirtintas prie variklio bloko ar važiuoklės, pavyzdžiui, nedažytas varžtas), toliau nuo akumuliatoriaus ir kuro sistemos.
- Užveskite 2-ą automobilį ir leiskite varikliui padirbti apie penkias minutes.
- Pabandykite užvesti 1-ą automobilį. Jei neužsiveda, išjunkite 2-o automobilio variklį, pajudinkite gnybtus ir bandykite dar kartą.
- Užvedus 1-ą automobilį, atjunkite užvedimo laidus. Leiskite 1-o automobilio varikliui padirbti bent 15 minučių arba pavažinėkite, kad įkrautumėte akumuliatorių.
Svarbu: su elektra elgtis atsargiai, pašalinti metalinius daiktus ir laisvus drabužius. Jei akumuliatoriaus korpusas pažeistas ar teka skystis, nebandykite užvesti automobilio laidais.