Ką daryti atsitrenkus į priešais sustojusį automobilį: išsamus gidas

Eismo įvykio, kaip ir bet kurios kitos nelaimės, numatyti nepavyks, išskyrus tuos atvejus, kai incidentas sukeliamas tyčia, siekiant asmeninės naudos ar turint kokių nors kitų negerų kėslų. Net ir tokiu atveju, taisyklės, kaip elgtis eismo įvykio atveju, išlieka tos pačios ar daugiau mažiau panašios, ir jomis rekomenduotina vadovautis, siekiant išvengti dar didesnių nemalonumų ar neprognozuojamų paties incidentų pasekmių.

Atsižvelgiant į dabartinę eismo situaciją, nepatyrusių ir tiesiog neatsargių vairuotojų skaičius didėja, tad kiekvienas automobilis anksčiau ar vėliau gali patekti į eismo įvykį (avariją). Svarbiausia - išlikti ramiems ir žinoti, kaip teisingai elgtis.

Eismo įvykių kategorijos

Sąlyginai eismo įvykius galima suskirstyti į keturias atskiras kategorijas:

• Automobilių susidūrimas
• Užvažiavimas ant pėsčiojo (įskaitant dviratininkus ar paspirtuko vairuotojus)
• Susidūrimas su gyvūnu
• Atsitrenkimas į atitvarą, stulpą ir t.t.

Nors visi jie, paprastai vadinami „avarijomis“, žiūrint teisiškai yra „eismo įvykiai“, kiekvienas jų turi tam tikrų niuansų, kuriuos, patekus į bet kurį iš jų, būtina įvertinti.

Pirmieji žingsniai po įvykio

Nepriklausomai nuo eismo įvykio tipo, būtina imtis tam tikrų veiksmų, siekiant užtikrinti saugumą ir teisingai įforminti incidentą.

Saugumo užtikrinimas

• Įjunkite avarinę signalizaciją. Pasistenkite nusiraminti ir neprarasti kontrolės - viskas jau praeityje.
• Pastatykite avarinio sustojimo ženklą (trikampį). Remiantis KET, ženklas statomas 15 metrų atstumu nuo transporto priemonės gyvenamajame punkte ir mažiausiai 30 metrų atstumu už gyvenamosios zonos. Priešingu atveju gali įvykti dar viena avarija!
• Avarijos dalyviai turėtų pasirūpinti ir savo saugumu - vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais.
• Jei įmanoma, patariama įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją. Tamsiu paros metu tai leis kitiems vairuotojams iš toli pastebėti sustojusias transporto priemones ir saugiai jas aplenkti.
• Taip pat svarbu atminti, kad tais atvejais, kai automobilis būna stipriai apgadinamas, būtina kuo greičiau atjungti akumuliatorių, kad nekiltų gaisras.
• Nekonfliktuokite su kitais eismo įvykio dalyviais ir nepanikuokite.
• Jei varikliai kūrenasi - išjunkite degimą. Jei yra nestabilūs - užtraukite rankinį stabdį, arba pakiškite ką nors po ratais.

Sužeistųjų patikra ir pirmoji pagalba

Pirmiausia reikėtų nusiraminti ir įsitikinti, ar vairuotojas ir keleiviai nėra sužeisti ir gali judėti. Šoko būsenoje gali būti sunku orientuotis ir įvertinti, ar žmonės patyrė kokių nors sužalojimų. Jei jaučiamas didelis skausmas ar žmogus negali pajudėti, reikėtų nedelsiant skambinti pagalbos numeriu ir žmogaus nejudinti iki atvyks medikai.

• Jei yra sužeistųjų, nedelsdami iškvieskite greitąją pagalbą (bendruoju pagalbos numeriu 112).
• Medikams būtina nurodyti maksimaliai tikslias incidento koordinates. Su išmaniaisiais telefonais tai padaryti neturėtų būti sunku, skambinant mygtukiniu, reikėtų tiksliai nupasakoti vietovę, namų numerius ir t.t.
• Jeigu nukentėjęs guli nukritęs, jokiu būdu negalima žmogaus judinti, mėginti pakelti, pakeisti jo kūno padėtį. Visi medikai vieningai teigia, kad bet koks nekvalifikuotas bandymas teikti pagalbą avarijoje nukentėjusiam žmogui gali pastarojo būklę tik dar labiau pabloginti, nes ne specialistas tikrai nenustatys, kas vyksta žmogaus organizme.
• Viskas, kuo galima padėti gulinčiajam, jį apkloti, kad nesušaltų ir laukti medikų.
• Laukiant medikų būtina su žmogumi šnekėtis ir neleisti jam prarasti sąmonės. Galima klausti vardo, adreso, pakalbėti apie artimuosius ar pan.
• Jei kvėpavimas lėtas - patikrinkite, ar burnoje nėra nieko, kas galėtų trukdyti kvėpavimui. Jei kvėpavimo nėra - perkelkite žmogų į tokią padėtį, kad būtų galima atlikti dirbtinį kvėpavimą. Primename: 2 įpūtimai ir 30 paspaudimų suaugusiam ir 2 įpūtimai bei 15 paspaudimų vaikui. Krūtinę spausti reikia viso kūno svoriu, iki maždaug 3 - 5 cm gylio. Pūsti į burną, būtinai užkimšus nosį, kad oras neišeitų per ją.
• Jei sužeistieji stipriai kraujuoja, būtinai užspauskite žaizdas. Vienu atveju padėtų aukščiau kraujavimo vietos užverštas žgutas, kitu - medžiagos prispaudimas prie kraujuojančios vietos.

Policijos kvietimas ir eismo įvykio fiksavimas

Bene dažniausiai mūsų gatvėse ir keliuose pasitaiko automobilių susidūrimas. Pagal šiandien galiojančius teisės aktus, jeigu susidūrime dalyvavo tik du automobiliai, savininkai sutarė dėl to, kas kaltas, abu automobiliai yra drausti, nė vienas vairuotojas nebuvo išgėręs ir nėra sužalotų žmonių, pareigūnų galima ir nekviesti. Užtenka užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir tuo incidentas bus baigtas.

Kada būtina kviesti policijos pareigūnus:

• Jeigu susidūrusių automobilių bus daugiau negu du arba bus sužalotų žmonių. Tuomet pareigūnų pasirodymas taps privalomas.
• Jeigu kyla įtarimų, kad vienas iš vairuotojų galėjo būti neblaivus ar apsvaigęs.
• Jeigu pradedama siūlyti susitarti, atsisakoma pildyti deklaraciją ir t.t. Taip dažniausiai elgiasi turintys ką slėpti asmenys arba sukčiai, siekiantys pasipelnyti iš eismo įvykio.
• Jei kaltininkas prisiima atsakomybę, tačiau bent vienas iš jo turimų dokumentų (automobilio techninė apžiūra, draudimo polisas ar vairuotojo pažymėjimas) nebegalioja.
• Jeigu žuvo ar buvo sužeistas žmogus.
• Padarius žalos valstybės arba privačiam turtui: nuvertus stulpą, sulaužius tvorą ar apgadinus namo fasadą.
• Jei eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykių aplinkybių ir nepildo eismo įvykio deklaracijos (ar kitais būdais nefiksuoja eismo įvykio).
• Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir su nukentėjusiu neįmanoma susisiekti ir pranešti jam apie sugadintą turtą.
• Kai vienas iš vairuotojų atsisako pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti.
• Kai transporto priemonė yra be valstybinio numerio ženklų.
• Kai laiku nepasikeitus vasarinių padangų į žiemines ir sukėlus eismo įvykį, jis bus laikomas nedraudiminiu ir vairuotojas žalą kitam asmeniui turės atlyginti iš savo kišenės.

Eismo įvykio fiksavimas

Pasirūpinus eismo įvykio dalyvių saugumu, galima pradėti aiškintis avarijos aplinkybes. Čia svarbiausia neskubėti ir nepasiduoti kitos pusės spaudimui prisiimti kaltę.

• Prieš atvykstant policijai, nejudinkite automobilio.
• Pirmiausia, reikėtų telefonu užfiksuoti eismo įvykio vietą ir automobilių apgadinimus iš visų pusių, kad būtų matomas bendras vaizdas. Čia svarbi kiekviena detalė, todėl nuotraukų per daug nebus.
• Jeigu automobilyje nebuvo vaizdo registratoriaus, rekomenduotina incidentą nufilmuoti. Turint filmuotą medžiagą, net jei kažkas iš dalyvių sugalvos patraukti savo automobilį ar „primesti“ įkalčių, vėliau tai nebus sunku įrodyti.
• Jei bus galimybė, prieš atvykstant pareigūnams užrašykite visą padarytą žalą ant popieriaus lapo ir paprašykite liudininkus jį pasirašyti. Vėliau jį galite pridėti prie protokolo.
• Užrašykite avarijos liudytojų kontaktus.
• Atvykus policijai, būkite aktyvus ir nepalikite inspektoriaus vieno su kaltininku, nedvejodami liepkite inspektoriui pasižiūrėti po kapotu ar po automobiliu, kad užfiksuotų padarytą žalą, tačiau elkitės kiek įmanoma mandagiau.
• Sudarydami protokolą įsitikinkite, kad visa žala yra užfiksuota, jei inspektorius neatsako į jūsų pastabas ir neužfiksavo ne visą žalą, perspėkite jį ir surašykite savo nuomonę apie tai protokole.
• Patartina, kad inspektorius užfiksuotų ir galimą paslėptą žalą.
• Užsirašykite informaciją apie priešingą pusę (vardas, adresas, įmonės pavadinimas).
• Gaukite policijos avarijos analizės pažymėjimą.

Eismo įvykio deklaracijos pildymas

Jei akivaizdu, kad esate įvykio kaltininkas ir su tuo sutinkate, užfiksavę avarijos aplinkybes galite pasiūlyti kitam vairuotojui pasitraukti iš įvykio vietos ir saugiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją artimiausioje stovėjimo aikštelėje ar degalinėje, neblokuodami kelio kitiems eismo dalyviams.

• Siekiant, kad patirta žala būtų atlyginta kuo greičiau, svarbu tiksliai ir aiškiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
• Vairuotojai neretai praleidžia tuos laukelius, kuriuose turi būti nurodoma avarijos dalyvių kontaktinė informacija. Visgi pateikti šiuos duomenis itin svarbu, jei vėliau reikėtų patikslinti eismo įvykio aplinkybes.
• Pasitaiko atvejų, kai nė vienas į eismo įvykį patekęs vairuotojas neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos, todėl pravartu žinoti, kad ją galima užpildyti ir mobiliajame telefone. Dėl patirto streso toks pasirinkimas gali būti netgi patogesnis, nes vairuotojas gali užpildyti visą informaciją nepraleisdamas nė vieno žingsnio.
• Tokią paslaugą siūlo ne viena draudimo bendrovė, o tiesioginę nuorodą į elektroninę eismo įvykio deklaraciją taip pat galima rasti mobiliosiose programėlėse.
• „Streso būsenoje žmonėms sunkiau įvertinti situaciją, apgalvoti visas galimas rizikas ir tinkamai užpildyti informaciją deklaracijoje. Dėl to vėliau užtrunka eismo įvykio nagrinėjimas ir žalos atlyginimas. Pildydami elektroninę eismo įvykio deklaraciją būsite garantuoti, kad visi reikiami laukai bus užpildyti ir nieko nepraleisite“, - sako vairuotojams sukurtos programėlės „carOne“ ekspertė Gabija Gertienė.

Elgesys susidūrus su pėsčiuoju ar gyvūnu

Susidūrimas su pėsčiuoju (dviračiu, paspirtuku)

Nors, šiuo atveju, minėtai kategorijai galima priskirti ir susidūrimą su dviratininku ar paspirtuko vairuotoju. Formaliai, dviračiai irgi yra transporto priemonė, tačiau skirtingai nuo automobilių, jie neturi nei saugos pagalvių, nei saugos diržų, todėl toks susidūrimas yra potencialiai pavojingesnis ir gali baigtis liūdniau, kadangi net, atrodytų, nedidelis automobilio ir pėsčiojo (dviratininko, paspirtuko vairuotojo) kontaktas, pastarajam, gali turėti ypatingai liūdnų pasekmių. Bendrą situaciją dar labiau blogina tai, kad jeigu pėstieji dar turi galimybių atšokti į šalį ar staigiai sustoti, dviratininkai ir paspirtukininkai juda gerokai greičiau, o pastarieji dar ir nėra linkę mūvėti šalmų.

Įvykus tokiam susidūrimui, nepaisant to, kas, atrodytų, yra kaltas, būtina kviesti policijos pareigūnus ir, priklausomai nuo situacijos, greitosios pagalbos medikus. Reikalas tas, kad po susidūrimo pėsčiasis gali patirti vizualiai, plika akimi nematomų, tačiau sunkių pasekmių vėliau galinčių turėti, sužalojimų.

Jeigu incidentas įvyko, tačiau susidūrimas buvo lengvas - žmogus neparkrito, niekas nelūžo, kraujo taip pat nėra, vairuotojui vis tiek vertėtų sustoti, išlipti ir pasikalbėti su nukentėjusiuoju. Pasiteirauti kaip jaučiasi, ar nieko neskauda, ar nepykina ir t.t. Vėlgi, tikslinga nufotografuoti incidento vietą, asmenį, o apie patį susidūrimą informuoti policiją. Nes tiek susidūrimas su kitu automobiliu, tiek užvažiavimas ant pėsčiojo yra eismo įvykis, tad apie jį nepranešus ir išvažiavus, viskas gali būti įvertinta kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.

Susidūrimas su gyvūnu

Ypač pavasarį ir rudenį aktualia tampanti problema - susidūrimas su gyvūnu. Nors keliuose statomi atitvarai, tveriamos tvoros ir formuojami gyvūnams skirti tuneliai, visos šios priemonės gelbsti ne visada. Nors skamba visai nesmagiai, bet pervažiavus ežiuką ar partrenkus kačiuką, pastarajam toks susidūrimas, aišku, baigsis mirtimi, tačiau didesnių sunkumų, išskyrus nebent sielos graužatį, transporto priemonės vairuotojas nepatirs.

Visai kitaip situacija atrodys susidūrus su stirna, šernu ar briedžiu. Tokiu atveju susidūrimo pasekmės gali būti ne tik jaučiamos, bet ir tragiškos. Ypač - paskutiniu atveju. Universalios taisyklės, kaip išvengti tokio susidūrimo, nėra, tačiau reikėtų atminti, kad gyvūnų migracijos laikotarpiu važiuojant miškingomis vietovėmis, reikėtų judėti mažesniu greičiu, atidžiai stebėti aplinką ir būti pasiruošusiems įvairiems netikėtumams.

Jeigu briedžiai, paprastai, vaikšto po vieną, tai stirnos ar šernai keliauja grupėmis ir pastebėjus per kelią bėgant vieną tokį gyvūną, labai rekomenduotina būtų sustoti ir palaukti, kol prabėgs visi.

Kilus pasirinkimui - pradėti manevruoti ar susidurti su gyvūnu (važiuojant vietoje, kur didelis automobilių eismas, per tiltą, sankasą ar panašų inžinierinį objektą), turėtų būti pasirenkamas būtent susidūrimo su gyvūnu variantas. Reikalas tas, kad pradėjus manevruoti slidžiame ar pašalusiame kelyje, automobilis gali greitai tapti nevaldomas, nulėkti į griovį ar, išlėkęs į priešpriešinę eismo juostą, susidurti su kitomis transporto priemonėmis. Tokiu atveju pasekmės būtų dar liūdnesnės, negu susidūrimo su stirna ar tuo pačiu šernu atveju.

Jeigu taip nutiks, kad susidūrimo išvengti nepavyks, rekomenduotina neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos, o informuoti apie susidūrimą telefonu 112. Jie jau pasirūpins, kad į įvykio vietą atvyktų policijos pareigūnai ir Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai, nes, dažniausiai, jei gyvūnas po sudūrimo ir lieka gyvas, jis būna sunkiai sužalotas, tad vienintele išeitimi būna jį užmigdyti. Vairuotojams, formaliai, draudžiama pasiimti žuvusį gyvūną, tačiau baudos už tokius eismo įvykius skiriamos ypatingai retai, nes, paprastai, būna įrodoma, kad susidūrimo išvengti nebuvo galima.

Atsitrenkimas į stulpą, atitvarą ar kitą objektą

Nors susidūrimų su stulpais, stotelėmis ar atitvarais mūsų krašte netrūksta, dažnas vairuotojas į tokias avarijas linkęs žiūrėti „pro pirštus“. Deja, toks požiūris ne tik neteisingas, bet ir gali turėti neigiamų pasekmių. Reikalas tas, kad stotelės, stulpai, atitvarai, kelio ženklai ir pan., irgi yra kažkieno nuosavybė. Juos sugadinus, sulaužius ar kitaip jiems pakenkus, savininkas patirs nuostolių, kuriuos kažkas turės kompensuoti.

Paprastam vairuotojui gali atrodyti, kad vienas ar kitas kelio ženklas daug nekainuoja, todėl po susidūrimo su juo galima tiesiog tyliai pasišalinti. Visgi, įvertinus, kiek kelio ženklų kasmet yra „nušienaujama“, susidaro ne tokia jau maža suma, tad savininkai, būtų tai valstybinės institucijos ar privačios įmonės, suinteresuoti tokių išlaidų nepatirti, todėl susidūrimas su kelio ženklu ar atitvaru bei policijos neiškvietimas, vėliau gali būti traktuojamas kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, už kurį laukia rimtos sankcijos.

Sėkmingai „nunešus“ kur nors mieste stovinčią viešojo transporto stotelę ir išvažiavus ar palikus automobilį ir pabėgus, pareigūnams tikrai kils nemažai klausimų. Tai padaręs asmuo gali būti įtartas automobilio vagyste, alkoholio arba narkotikų vartojimu ar teisės vairuoti automobilį neturėjimu. Taip daryti taip pat nerekomenduojama. Jeigu kur nors laukuose atsitrenkus į stulpą dar galima tikėtis išvengti atsakomybės, miestuose, kur apstu vaizdo stebėjimo kamerų bei beveik visada pasitaiko praeivių, toks bandymas tikrai baigsis liūdnai ir su nemaloniomis pasekmėmis.

Kaip pabrėžia ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, nors didžioji dalis minėtų eismo įvykių dėl nedidelio greičio baigiasi be sveikatos sutrikdymo ir nedideliais įbrėžimais ant automobilio, vis tiek nereikėtų pamiršti apie incidentą pranešti. Kitaip sakant, būtina pasirūpinti trečiųjų šalių turtu, kuriam buvo padaryta žala. „Nesvarbu, kad nuostoliai vos matomi. Kai padaroma žalos už mažiau nei 750 eurų, bet pasišalinama iš įvykio vietos, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą nuo 600 iki 1100 eurų. Jei padaryta žala didesnė, gali kilti dar daugiau problemų. Tad būtinai apie incidentą praneškite apgadinto turto savininkui ir užpildykite eismo įvykio deklaraciją. Jei savininko nėra ar jo nepavyksta rasti, būtinai kvieskite policijos pareigūnus. Niekada neatidėliokite šių veiksmų, nes pabėgus iš įvykio vietos galima prarasti ir teisę vairuoti. Taip pat nespręskite problemų žodiniais ar rašytiniais susitarimais, nes tai vėliau gali įnešti tik dar daugiau nesusipratimų“, - pataria ERGO atstovas.

Sukčių pinklės eismo įvykiuose

Prieš didžiąsias metų šventes, miestuose suintensyvėjus eismui, keliuose padaugėja pagal iš anksto apgalvotas schemas veikiančių ir tyčines avarijas sukeliančių asmenų. Jie gali specialiai sukelti avarines situacijas staigiai stabdydami arba agresyviai manevruodami, kad kitas vairuotojas, nespėjęs sureaguoti, apgadintų jų automobilį. Aiškinantis įvykio aplinkybes, sukčiai savo aukai daro spaudimą ir bando įtikinti prisiimti atsakomybę už eismo įvykio sukėlimą.

Pajutus, kad kitas vairuotojas ragina greičiau prisiimti kaltę ar reikalauja pinigų už automobilio apgadinimus, patariama kviesti policijos pareigūnus ir aplinkybes aiškintis su jais. Norint sumažinti riziką patekti į tokias situacijas, reikėtų kelyje laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Tai ypač galioja šaltuoju metų laiku, kai kelio danga būna padengta sniegu ar ledu.

Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys išskiria kelis pagrindinius elgesio požymius, kurie gali padėti identifikuoti, kad vairuotojas pateko į sukčių pinkles:

• Vairuotojas tyčiniais veiksmais siekia susidūrimo, nesistengia stabdyti ar kitaip išvengti susidūrimo.
• Staigiai stabdo be jokios priežasties priešais iš paskos važiuojantį automobilį.
• Po eismo įvykio tokie vairuotojai gali siūlyti nepildyti eismo įvykio deklaracijos, o atsiskaityti grynais pinigais, sakydami, kad užpildžius deklaracijas kaltininkui ateityje gerokai pabrangs draudimas.
• Gali būti mėginama įtikinti, kad padaryti didesni apgadinimai, nurodant su konkrečiu įvykiu nesusijusius sugadinimus, atsiradusius anksčiau.
• Paprastai tokie vairuotojai naudoja netvarkingus, apdaužytus automobilius, nes „patirtos žalos kompensavimu“ nesiekiama suremontuoti automobilį.

Ką daryti su apgadintu automobiliu?

Po eismo įvykio stresas apima ne tik psichologiškai, bet ir praktiškai. Net ir nedidelė avarija gali sukelti daug klausimų: ką daryti su automobiliu, kiek kainuos remontas, ar verta taisyti, ar geriau parduoti?

Automobilio būklės įvertinimas

Po įvykio automobilis gali būti:

• Eksploatuojamas (važiuojantis) - su nežymiais pažeidimais.
• Neeksploatuojamas, bet tinkamas remontui.
• Draudikų laikomas „ekonomine žala“, kai remontas kainuotų daugiau nei likutinė vertė.
• Visiška autolaužo būsena.

Draudimo bendrovė dažnai pasiūlys išmoką arba padės organizuoti automobilio pardavimą kaip likutinės vertės turtą. Tačiau tai nereiškia, kad jūs negalite patys pasirinkti kam parduoti.

Remontuoti ar parduoti?

Šis sprendimas priklauso nuo kelių veiksnių:

Jeigu nežinote tikslios vertės - kreipkitės į automobilių supirkimo įmones. Dažnai tai padeda apsispręsti.

Parduoti supirkėjams ar ardyti?

Auto supirkėjai perka:

• Po avarijos likusius automobilius, net jei jie nevažiuoja.
• Automobilius be techninės apžiūros ar draudimo.
• Transportą su rimtais kėbulo ar važiuoklės pažeidimais.

Svarbu: supirkėjai dažnai siūlo nemokamą transportavimą ir greitą atsiskaitymą grynaisiais arba pavedimu.

Ardyti patiems? Tik jei turite žinių, laiko ir erdvės - kitu atveju tai užtrunka, o kai kurios detalės gali likti neparduotos.

Supirkėjai - saugus pasirinkimas?

Daug žmonių abejoja, ar verta kreiptis į supirkėjus. Štai ką reikia žinoti:

• Galite gauti pasiūlymą iš kelių įmonių ir palyginti kainas.
• Rimtos įmonės pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį.
• Išregistravimas VĮ „Regitra“ įtraukiamas į paslaugą.
• Nereikia investuoti laiko į remontą ar skelbimų rašymą.

Svarbu rinktis patikimą supirkėją - pvz., gelda.lt veikia visoje Lietuvoje, siūlo sąžiningas kainas ir greitą aptarnavimą.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

• Daugelio automobilių savininkų klaida yra bandymas „išspręsti problemą vietoje“ nesikreipiant į policiją ir draudimo tarnybas. Kartais žala automobiliui gali būti daug didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
• Vairuotojai kartais net nežino, kokioje bendrovėje yra apsidraudę. Kai tai reikia aiškintis stresinėje situacijoje, viskas trunka ilgiau ir kainuoja papildomų nervų.
• Dalis vairuotojų į specialistus kreiptis po eismo įvykio neskuba: vietoje to jie tariasi su artimaisiais, draugais ar giminėmis, ieško informacijos internete. Jeigu buvo pažeistas dažų sluoksnis, į vidų skverbiasi drėgmė ir automobilis pradeda rūdyti. Korozijos pažeistos dalys reikalauja papildomų darbų, o tai ilgina automobilio remonto laiką ir didina kaštus. Jeigu žmogus po eismo įvykio nesikreipė į specialistus, o jo automobilis pažeistose vietose ėmė rūdyti, dėl sugadintų elektros įrenginių iš rikiuotės išėjo kiti prietaisai, šios žalos draudimas jau nebeatlygins.
• Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Paieškos poskyrio viršininkas Šarūnas Oleknavičius atskleidė, kad per metus vien Vilniuje ieškoma 1,5 tūkst. iš eismo įvykio pasišalinusių vairuotojų, o dar tiek pat kartų kitą automobilį nubraukę vairuotojai lieka nepastebėti ir neaišku net ko reiktų ieškoti.
• „Vienas iš lengviausiai paaiškinamų motyvų - šokas. Atvykę vairuotojai teisinasi, kad patyrė šoką, nesuprato, kas įvyko, ir nesupranta, kodėl nepranešė apie įvykį“, - sakė Š.Oleknavičius, bet pabrėžė, kad išgąstis nėra pasiteisinimas.
• Nuoširdžiai nusprendę vakare susirasti kaimyną (kurio automobilį apgadinote kieme), tapsite bėgliu, jei kažkas praneš, kad nuvažiavote iš avarijos vietos, ir vėlesni susitarimai jau nebepadės.
• Jei smūgis silpnas, vairuotojai nežino kuris kaltas, paspaudžia rankomis ir nutaria skirstytis. Bet paskui vienas iš jų persigalvoja ir paskambina policijai. Tokius atvejus išaiškinti labai sunku, nes nelieka jokių dokumentų, patvirtinančių, kad kaltininkas sumokėjo ar susitarė be mokesčio. Todėl patariama, kad jei nesinori pildyti eismo įvykio deklaracijos ir taip „užsidirbti“ pabrangusį civilinės atsakomybės draudimą, duodant pinigus reiktų pasirašyti nors paprastą raštelį, kad kaltininkas pinigus sumokėjo, o nukentėjęs juos gavo.

tags: #atsitrenkiau #i #pries #mane #sustojusi #automobili