Pacientų teisės, pareigos ir atsisakymas nuo sveikatos priežiūros paslaugų

Pacientų teises ir pareigas Lietuvoje apibrėžia LR „Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo“ įstatymas, viešųjų įstaigų vidaus taisyklės ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai. Šios nuostatos užtikrina, kad pacientams būtų teikiamos prieinamos, kvalifikuotos ir nemokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų ar iš valstybės, ar savivaldybių biudžetų, kaip numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

Pacientų teisės

Pacientų teisės negali būti varžomos dėl lyties, amžiaus, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, ar dėl kokių nors kitų įstatymais nepagrįstų aplinkybių.

Informacijos gavimo teisės

• Pacientai turi teisę gauti informaciją apie teikiamas paslaugas ir galimybę jomis pasinaudoti. Su visų teikiamų paslaugų sąrašu, mokamų paslaugų kainynu ir kita su paslaugų teikimu susijusia informacija pacientai gali susipažinti įstaigų registratūrose, informaciniuose stenduose bei internetinėse svetainėse.
• Pacientas turi būti informuotas apie jį gydančio gydytojo ir slaugančio darbuotojo vardą, pavardę ir pareigas, o pacientui pageidaujant - ir apie gydytojo kvalifikaciją.
• Pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, bei apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo. Ši informacija pacientui turi būti pateikta atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškinant specialius medicinos terminus.
• Pacientui pageidaujant, gydytojas jam privalo paaiškinti įrašų jo asmens sveikatos istorijoje reikšmę.
• Pacientas turi teisę susipažinti su ligos istorija, ambulatorine kortele, diagnozės, gydymo ir slaugos aprašymu.
• Medicinos dokumentų pateikimas pacientui gali būti ribojamas, jeigu juose esanti informacija pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei. Tokiais atvejais apie informacijos teikimo ribojimus gydantis gydytojas pažymi ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje.
• Pacientui pageidaujant, jis turi būti supažindinamas jam suprantama forma, paaiškinant specialius medicininius terminus, su įrašais jo medicininiuose dokumentuose.
• Paciento psichikos ligonio teisės susipažinti su paciento medicinos dokumentais ypatumus nustato gydytojas psichiatras.
• Pacientas turi teisę prašyti, kad jo lėšomis būtų padarytos jo medicinos dokumentų kopijos, taip pat diagnozės ir gydymo aprašymus. Ši teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
• Pacientas turi teisę reikalauti paaiškinti įrašų jo medicininiuose dokumentuose prasmę. Esant pagrįstiems paciento reikalavimams, netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga, sveikatos priežiūros specialistas per 15 darbo dienų ištaiso, papildo, užbaigia, panaikina ir (ar) pakeičia.

Pasirinkimo teisės

• Pacientai turi teisę laisvai pasirinkti (vaikams iki 16 m. ir neveiksniems asmenims parenka tėvai arba globėjai) arčiausiai jų gyvenamosios vietos esančią arba jiems patogiau pasiekiamą vieną PASPĮ įstaigą ir gydytoją taip, kaip numato teisės aktai.
• Pacientas turi teisę rinktis jam paslaugas teiksiantį sveikatos priežiūros specialistą, jei tai nepažeidžia kitų pacientų teisių ar įstaigos darbo tvarką reglamentuojančių dokumentų bei darbuotojo teisių.
• Pacientas turi teisę gauti kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę.

Konfidencialumo ir privatumo teisės

• Visa informacija apie pacientą yra konfidenciali ir saugoma net ir po paciento mirties. Įstaigos specialistai naudojasi konfidencialia informacija tik gydymo ir slaugos tikslais arba atliekant paciento sveikatos ekspertizę, ir tik tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.
• Be paciento rašytinio sutikimo jis negali būti įtrauktas į biomedicininius tyrimus.
• Paciento kūno ar jo kūno dalys negali būti naudojamos komercinei naudai gauti. Kuri nors paciento kūno dalis gali būti pašalinta tik paciento sveikatos priežiūros tikslais.
• Pacientai, ne jaunesni kaip 16 metų ir sergantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto sąrašo ligomis, turi teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės.

Nepilnamečių pacientų teisės

• Informacija nepilnamečiui pacientui, jo tėvams ar globėjams turi būti pateikta jiems suprantama forma.
• Jeigu yra nesutarimų tarp nepilnamečio paciento ir jo tėvų ar globėjų, tai diagnostikos ir gydymo metodikas parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio paciento interesus.
• Nepilnametis (nuo 16 iki 18 metų) pacientas, kuris, gydytojo nuomone, gali teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam siūlomo gydymo.
• Gydantis gydytojas nepilnamečio tėvų ar globėjų prašymu turi informuoti nepilnamečio įstatyminius atstovus apie gydymą, tačiau, nepilnamečiui paprašius, tokia informacija gali būti ir nesuteikta, jeigu tai iš esmės gali pakenkti nepilnamečio paciento interesams, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.
• Jeigu nepilnametis yra hospitalizuotas, apie tai turi būti informuojami jo tėvai ar globėjai.
• Pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.
• Nepilnamečiam pacientui iki 16 metų sveikatos priežiūra teikiama tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus.

Atsisakymo teisė

• Pacientas turi teisę nežinoti. Įstaigos darbuotojai neturi teisės teikti informacijos pacientui apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę prieš paciento valią. Paciento valia turi būti patvirtinta paciento parašu medicininiuose dokumentuose. Teisė nežinoti netaikoma, kai dėl paciento nenoro (atsisakymo) gauti informaciją gali atsirasti žalingų pasekmių pacientui ar kitiems asmenims.
• Pacientas negali būti gydomas ar jam teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos prieš jo valią, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų nenustatyta kitaip. Paciento atsisakymas įforminamas teisės aktuose nustatyta tvarka.
• Pacientas savo atsisakymą dėl jam skiriamų sveikatos priežiūros paslaugų privalo patvirtinti pasirašytinai ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje.
• Nepatentintas asmens sveikatos priežiūros paslaugomis pacientas turi teisę kreiptis į įstaigos administraciją, vadovaudamasis nustatytais skundų nagrinėjimo nuostatais.
• Jeigu įstaiga ar jos darbuotojai, teikdami sveikatos priežiūrą, pažeidžia informacijos konfidencialumo, kokybės ir priimtinumo reikalavimus ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį, pacientas turi teisę į žalos atlyginimą.

Pacientų pareigos

Kartu su teisėmis pacientai turi ir pareigas, kurios užtikrina sklandų sveikatos priežiūros sistemos veikimą:

• Rūpintis savo ir savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių) sveikata.
• Sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ar darbuotojais.
• Nepažeisti kitų asmenų ir pacientų teisių, gerbti įstaigos darbuotojus ir kitus pacientus, atvykti pas gydytoją blaiviam ir švariam.
• Rūpintis savo sveikatos draudimu ir kreiptis į Polikliniką tik įsitikinus, kad yra apdraustas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos atvejus), priešingu atveju - už paslaugas privalo mokėti savo lėšomis.
• Turėti dokumentus, įrodančius tapatybę.
• Atstovavimo pacientui atveju turėti tapatybę ir atstovavimą patvirtinančius dokumentus.
• Laikytis nustatytos registracijos ir priėmimo pas gydytojus tvarkos. Pavėlavus į numatytą priėmimą 10 ir daugiau minučių, paslauga specialisto sprendimu (atsižvelgiant į numatytą jo tos dienos darbo krūvį, užregistruotų pacientų skaičių), pacientui gali būti neteikiama.
• Informuoti įstaigą apie pasikeitusį adresą ar kitus kontaktinius duomenis.
• Netrukdyti medicinos darbuotojams vykdyti savo pareigų. Įstaigos darbuotojai turi teisę neaptarnauti asmens, jeigu jo elgesys yra neadekvatus arba turi baudžiamojo nusižengimo ar administracinių teisės pažeidimų požymių (įžeidinėja darbuotoją, jam grasina ir kt.), išskyrus būtinosios pagalbos teikimo atvejus.
• Gydančiam gydytojui ir slaugytojai ar kitiems įstaigos darbuotojams, kuriems būtina vertinti paciento sveikatą, kiek įstengdamas turi teikti teisingą ir visą informaciją, kuri pagrįstai reikalinga diagnozuoti ligą, būklę ar sveikatos sutrikimus ir gydyti pacientą (pvz., apie esamus ir buvusius sveikatos sutrikimus, persirgtas ligas, traumas ar intervencijas (operacijas), genetinį paveldimumą ir kitus žinomus jam duomenis, vartotus ir vartojamus vaistus, narkotines medžiagas, pastebėtas alergines reakcijas į vaistus ar vitaminus).
• Informuoti gydantį gydytoją ir slaugytoją apie pasikeitusią sveikatos būklę asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu.
• Laikytis gydančio gydytojo ir slaugytojo nurodymų bei rekomendacijų ne tik dėl gydymo, tačiau ir dėl profilaktikos, slaugos. Pacientas privalo informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie nukrypimus nuo paskyrimų ar nustatyto režimo, dėl kurių jis davė sutikimą.
• Medicinos dokumentuose patvirtinti parašu apie visus veiksmus, kuriems atlikti yra duodamas informuoto paciento sutikimas, numatytas Lietuvos Respublikos galiojančiuose teisės aktuose ir/ar įstaigos vidaus tvarkos dokumentuose.
• Pagal pateiktus finansinius dokumentus apmokėti už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra nekompensuojamos iš PSDF biudžeto, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų.
• Tausoti įstaigos turtą, už jo sugadinimą ar sunaikinimą atsakyti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
• Laikytis viešosios tvarkos.
• Atvykstantį į įstaigą pacientą gali lydėti tik vienas lydintysis asmuo.
• Nenešti savo artimiesiems draudžiamų, nerekomenduojamų maisto produktų.

Atsisakymo nuo sveikatos priežiūros paslaugų pasekmės ir teisės

Gydytojo teisė atsisakyti gydyti pacientą

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas pabrėžia, kad 15-tas etikos kodekso punktas aiškiai nustato, jog gydytojas gali atsisakyti gydyti pacientą, jeigu jis pažeidžia etiką. Slaugos darbuotojų įžeidinėjimai gali būti priimti kaip etikos pažeidimas iš paciento pusės. Apie tokį paciento elgesį gali būti informuotas gydymo įstaigos vadovas. Jeigu pacientas nepakeičia savo elgesio, gydytojas gali atsisakyti gydyti pacientą ir jam turėtų būti paskiriamas kitas gydytojas bei kitas slaugos specialistas.

Informacija apie gydymą ir jo atsisakymą

Informacija pacientui prieš jo valią suteikiama tuomet, kai gali atsirasti žalingų pasekmių ir tų pasekmių negalima išvengti pateikus informaciją paciento šeimos nariams ar jo atstovui.

Paciento sutikimas ir jo trūkumas

Kai sveikatos priežiūra turi būti teikiama pacientui nuo 16 metų, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, ir LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 22 str. 3 d. nurodytų asmenų nėra, arba jie atsisakė būti atstovais, arba nėra galimybių su jais susisiekti taip greitai, kaip tai būtina, ar gauti jų informacija pagrįstą sutikimą laiku, sprendimą dėl pacientui teiktinos sveikatos priežiūros ir jos masto, alternatyvos pasirinkimo priima sveikatos priežiūrą teikiantis gydytojas, o prireikus - gydytojų konsiliumas, išimtinai vadovaudamasis paciento interesais.

Kai sveikatos priežiūra turi būti teikiama pacientui iki 16 metų ir nėra paciento atstovų, arba nėra galimybių su jais susisiekti taip greitai, kaip tai būtina, ar gauti jų sutikimą laiku, sprendimą dėl pacientui teiktinos sveikatos priežiūros masto, alternatyvos pasirinkimo priima sveikatos priežiūrą teikiantis gydytojas, o prireikus - gydytojų konsiliumas, išimtinai vadovaudamasis paciento interesais. Sprendimą dėl konsiliumo sudarymo gydytojas pagrindžia paciento medicinos dokumentuose.

Atstovavimas pacientui ir jo teisės

Gyvenime neretai pasitaiko situacijų, kai dėl didelio užimtumo, sveikatos būklės, kompetencijos stokos ar kitų priežasčių asmuo negali pats asmeniškai tvarkytis savo reikalų. Tokiais atvejais galima turėti atstovą. Atstovą ir atstovaujamąjį nebūtinai turi ir gali sieti giminystės ryšiai, tačiau šioje vietoje turi būti pasitikėjimu grįsti santykiai. Populiariausia ir patogiausia atstovavimo įforminimo priemonė - notarinis įgaliojimas. Šį dokumentą pasirašo asmuo, kuris savo valia suteikia įgaliojimus kitam asmeniui veikti jo vardu ir dėl jo interesų (įgaliotojas). Įgaliojime nurodoma, kokį asmenį, kokiam terminui ir kokius konkrečius veiksmus atlikti įgaliojama.

Pacientas (ne jo vaikas, sutuoktinis ar kt. asmuo) turi teisę pasirinkti ir kaip atstovus nurodyti kitus asmenis, kuriuos įgalioja atlikti veiksmus, susijusius su jo sveikatos įrašais, esančiais ESPBI IS (peržiūrėti ir komentuoti paciento ESI įrašus, peržiūrėti paciento skiepų kalendoriaus įrašus, peržiūrėti pacientui išduotas pažymas, peržiūrėti paciento siuntimus, įgaliojusio paciento vardu teikti prašymus gauti pažymas, peržiūrėti ir atsakyti gautus pranešimus, valdyti paciento įgaliojimus, apriboti prieigos prie paciento ESI teises), įskaitant teisę atsiimti vaistus ar MPP pagal jam išduotus e. receptus.

Atstovavimo įforminimas

• Pacientas, turintis prisijungimo prie e-sistemų galimybę: prisijungia prie savo e. sveikatos paciento paskyros.
• Pacientas, kuris neturi prisijungimo prie e-sistemų galimybės: vyksta į bet kurį Registrų centro padalinį su savo asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu (kartu gali vykti ir atstovas, kad padėti susitvarkyti) - asmens tapatybės kortele ar pasu, užpildo reikiamus dokumentus Registrų centre, kurie perduodami į E-sveikatą.

Jei pacientas, kuris prisijungė prie e. sveikatos portalo ir patvirtino savo tapatybę, yra įgaliotas peržiūrėti kito paciento ESI ar atlikti kitus su įgaliojusio paciento sveikata susijusius veiksmus, jis e. sveikatos portalo personalizuotoje srityje turi pasirinkti jam priskirtą konkretų įgaliojimą, pagal kurį atliks su e. sveikata susijusius veiksmus.

DĖMESIO: Prie įstaigos prisirašę pacientai ir jų artimieji dėl atstovavimo sukūrimo neturi kreiptis į įstaigos administraciją ar šeimos gydytoją su prašymu e-sveikatoje sukurti atstovavimą konkrečiam asmeniui.

Skundų teikimo tvarka

Jeigu pacientui kyla abejonių dėl suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir/ar galimai pažeistų paciento teisių, pirmiausia su skundu reikėtų kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurią pacientas norėtų apskųsti.

• Skundo pateikimo terminai: Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienerius metus, kai sužinojo, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos.
• Skundo nagrinėjimas: Sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.
• Skundo turinys Akreditavimo tarnybai: Akreditavimo tarnybai teikiamas paciento (jo atstovo) skundas turi atitikti nustatytus reikalavimus: jame turi būti nurodytas adresatas, paciento vardas ir pavardė, adresas (faktinė gyvenamoji vieta), skundo dalykas (esmė) - pažeistos paciento teisės ar teisėti interesai, suteiktos arba nesuteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nurodant asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir, jei žinoma, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistų veiksmai skundžiami, taip pat kuo tikslesnis asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikotarpis, kitos aplinkybės, pažymėta skundo surašymo data, skundas turi būti pasirašytas asmens parašu, o skundą teikiant elektroniniu paštu - kvalifikuotu elektroniniu parašu.
• Prie skundo pridedami dokumentai: Prie skundo turi būti pridėta asmens sveikatos priežiūros įstaigos atsakymo į skundą kopija (jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga nepateikė atsakymo per teisės aktų nustatytą laikotarpį - pateikiama skundo, adresuoto asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kopija) ir paciento asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė). Tuo atveju, kai skundas siunčiamas paštu, per kurjerį ar elektroniniu paštu, prie skundo turi būti pridėta paciento asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka (notaro, seniūno, pacientui atstovaujančio advokato ar kt.). Pasirašant skundą kvalifikuotu elektroniniu parašu neprivaloma asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos tvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka.
• Skundas mirusio paciento atveju: Jei pacientas miręs, skundą teikiantis asmuo turi pateikti paciento mirties liudijimą, atstovo asmens tapatybę (pasą arba asmens tapatybės kortelę) ir atstovavimą patvirtinančius dokumentus.
• Trūkumų šalinimas: Akreditavimo tarnyba, nustačiusi skundų pateikimo trūkumus, pacientus (jų atstovus) raštu informuoja apie šių trūkumų pašalinimo būdus, suteikiant 30 kalendorinių dienų trūkumų pašalinimo terminą.
• Nenagrinėjamas skundas: Tuo atveju, kai į Akreditavimo tarnybą kreipiamasi nesilaikant įstatyme nustatytos privalomos skundų pateikimo tvarkos (pirmiausia su skundu nesikreipiama į asmens sveikatos priežiūros įstaigą), paciento (jo atstovo) skundas Akreditavimo tarnyboje paliekamas nenagrinėtu. Apie tai raštu pranešama pacientui (jo atstovui).

tags: #atsisakant #vaziavimo #pas #daktarus