Automobilių stovėjimo aikštelės gyvenamųjų namų kiemuose dažnai tampa vieta, kurioje įvyksta nemalonių incidentų. Didėjantis gyventojų tankis ir ribota erdvė lemia dažnesnius smulkius autoįvykius: transporto priemonių įbrėžimus, įlenkimus ar nulenktus veidrodėlius. Tokiose situacijose svarbu žinoti, kaip teisingai elgtis ir kas privalo atlyginti patirtą žalą.
Ką daryti radus apgadintą automobilį?
Jeigu radote savo automobilį apgadintą, tačiau nematėte kaltininko, draudimo bendrovės ERGO atstovas Raimondas Bieliauskas pataria įvykio analizę patikėti policijos pareigūnams. Dažnu atveju surasti kaltininką yra labai sudėtinga, todėl vairuotojai renkasi smulkius apgadinimus taisyti savo pinigais arba pasinaudoti KASKO draudimo išmoka.
Svarbu įsidėmėti, kad savarankiškai vertinti žalos dydžio neverta, kaip ir teigti, jog apgadinimas per daug smulkus, kad būtų verta ieškoti nukentėjusiojo vairuotojo. Jeigu nustatyti automobilio savininką sunku, būtina kviestis pareigūnus.
Atsakomybės pasiskirstymas ir taisyklės
Dažnai klausimų sukelia situacija, kai užkliudytas automobilis stovėjo netvarkingai. Ekspertas pabrėžia, jog kitą automobilį apgadinęs vairuotojas beveik visada yra kaltas, nepriklausomai nuo to, kaip buvo pastatyta apgadintoji transporto priemonė. Visgi, nukentėjusios transporto priemonės savininkas gali būti patrauktas atsakomybėn už automobilio statymo taisyklių pažeidimus.
Sudėtingos situacijos stovėjimo aikštelėse
- Prasilenkimas: Jei judanti transporto priemonė kliudo kitą, svarbu laikytis dešinės rankos taisyklės ir saugaus atstumo. Prieš prasilenkiant su kitu automobiliu rekomenduojama stabtelėti, ypač jeigu jūsų pusėje yra kliūtis.
- Važiavimas atbuline eiga: Jei eismo įvykis nutiko vienam iš vairuotojų važiuojant atbuline eiga, pastarasis dažniausiai laikomas kaltininku.
- Kroviniai: Jei automobilį apgadina iš kito automobilio nešamas krovinys, civilinės atsakomybės draudimas nebegalioja. Tokiu atveju nukentėjusysis turi teisę iš kaltininko reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai.
Teisinis reglamentavimas: vairuotojo ir keleivio atsakomybė
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad automobilio valdytojas ir keleivis gali būti solidariai atsakingi už žalą, kilusią dėl neatsargaus durelių atidarymo. Vairuotojas privalo užtikrinti saugų keleivių išlaipinimą, parinkdamas saugią vietą ir momentą. Jei šios pareigos nevykdomos (pvz., nepažvelgiama į galinio vaizdo veidrodėlius), vairuotojas ir keleivis tampa solidariai atsakingi už nukentėjusiajam padarytą žalą.
Draudimo rūšių skirtumai
Vairuotojai turėtų aiškiai skirti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą (TPVPCA) ir KASKO draudimą:
| Draudimo rūšis | Paskirtis |
|---|---|
| TPVPCA | Atlygina žalą kitiems asmenims ir jų turtui, kai nustatytas įvykio kaltininkas. |
| KASKO | Apsaugo paties vairuotojo turtą (avarijos, vagystės, vandalizmo, stichinių nelaimių atveju). |
Nors KASKO dažnai klaidingai laikomas prabangos preke, ekspertai rekomenduoja įsivertinti, ar įvykus incidentui vairuotojas pajėgs savomis lėšomis padengti remonto kaštus. Ypač aktualu tai tampa susidūrus su laukiniais gyvūnais ar nukentėjus nuo gamtos stichijų, pavyzdžiui, sniego nuošliaužų.