Dygliuotos padangos: išsami informacija apie pasirinkimą ir naudojimą

Prasidėjus padangų montavimo sezonui, dalis vairuotojų sprendžia dilemą: kokias padangas pasirinkti - kietesnio europinio mišinio, minkštesnio „Nordic“ tipo ar dygliuotas? Patikimoje naujų padangų parduotuvėje dirbantys specialistai gali tikslingai pakonsultuoti šia tema, tačiau pirkėjui rekomenduojama turėti ir savo nuomonę. Tinkamos padangos svarbios kiekvienam vairuotojui, nes blogai pasirinktas produktas gali sumažinti saugumą ir suteikti nemalonių pojūčių, galiausiai net sugadinti nuomonę apie konkretų prekės ženklą.

Kas yra dygliuotos padangos ir kada jos reikalingos?

Dygliuotos padangos yra specialiai sukurtos žieminės padangos, turinčios mažus metalinius dyglius, integruotus į gumą. Šie dygliai gali būti pagaminti iš plieno arba volframo karbido lydinio, siekiant padidinto atsparumo. Jų tikslas - suteikti geresnį ir saugesnį sukibimą su kelio danga žiemą, kai kelio paviršių padengia sniegas ir ledas.

Privalumai

• Puikus sukibimas ant ledo ir suplūkto sniego: Dygliuotos padangos yra nepakeičiamos užklupus plikledžiui, nes jos leidžia ledu važiuoti tik dygliuotai padangai - jokia kita padanga netiks, kad ir minkščiausia būtų. Tyrimai rodo, kad dygliuotų padangų stabdymo kelias ant ledo yra iki 40 % trumpesnis, palyginti su nedygliuotomis padangomis. Pavyzdžiui, 40,3 km/val. greičiu važiavęs automobilis ant ledo su dygliuotomis padangomis sustojo per 26,4 metrus, o su nedygliuotomis - per 30,5 metrus.
• Stabilumas pavojingomis sąlygomis: Jos stipriai pagerina automobilio galimybes saugiai važiuoti ant kietos slidžios dangos, ypač suvažinėtu, suplūktu sniegu.
• Optimalus pasirinkimas tam tikromis sąlygomis: Jei gyvenate toli nuo miesto ir kasdien kelis kilometrus tenka įveikti žvyrkeliu, geresnio pasirinkimo šaltajam sezonui už dygliuotas padangas nerasite, nes žiemą tas žvyrkelis apledija. Daug lietuvių, išsikėlusių už miesto, kur keliai nevalomi, arba gyvenančių kalvotose vietovėse (pvz., Vilniaus Dvarčionyse ar Antakalnyje), teigia, kad be dygliuotų padangų negali grįžti namo.

Trūkumai ir kompromisai

• Mažesnis stabilumas ir komfortas ant sauso/šlapio asfalto: Dygliuotos padangos reikalauja kompromisų: automobilis yra ne toks stabilus ant sauso asfalto, per lietų, šlapdribą. Jų stabilumas gali būti šiek tiek mažesnis, ypač važiuojant sausu arba šlapiu keliu.
• Triukšmas: Važiuojant jos skleidžia papildomo triukšmo, kuris girdėti daugelio automobilių salonuose. Tačiau padangų gamintojai nuolat tobulina dygliuotų padangų gamybos technologijas, ir dygliuotos padangos tampa vis tylesnės. Šiuolaikinėse dygliuotose padangose dyglių skaičius padidintas dvigubai, jie yra mažesni ir lengvesni, todėl keliamo triukšmo lygis reikšmingai sumažintas, o sukibimas su ledu padengta kelio danga - reikšmingai pagerintas.
• Kelio dangos gadinimas: Ant įprastos būklės kelio dangos dygliuotos padangos gali gadinti jos paviršių.
• Kaina: Dygliuotos padangos dažniausiai yra brangesnės už to paties gamintojo nedygliuotas. Vidutinės ar aukštesnės klasės dygliuotų padangų kaina gali svyruoti nuo 70 iki 150 eurų už padangą, priklausomai nuo prekės ženklo ir dydžio.
• Degalų sąnaudos: Tyrimai rodo, kad dygliuotos padangos tik šiek tiek (~1,2 proc.) padidina degalų sąnaudas važiuojant paprasta kelio danga, lyginant su nedygliuotomis.

Žieminių padangų tipai ir alternatyvos dygliuotoms

Renkantis automobilio apavą artėjančiam sezonui, pravartu peržiūrėti naujausius padangų testus. Europoje yra kelios nepriklausomos organizacijos, atliekančios kompetentingus bandymus įvairiomis sąlygomis - tai vokiečių ADAC, „Auto Bild“, švedų „Vi Bilagare“ ir kitos.

„Nordic“ mišinio padangos (minkšto mišinio)

Kitos vertus, optimalus variantas Baltijos šalių klimatui yra „Nordic“ mišinio padangos, pavyzdžiui, „Goodyear UltraGrip Ice 2“. Jos pasižymi labai geromis savybėmis ant sauso ar šlapio asfalto, lyjant lietui, krentant šlapdribai ir dygliuotoms nusileidžia tik važiuojant plikledžiu. Minkšto mišinio padangos yra tylesnės bei universalesnės ir pasižymi puikiu sukibimu su paprastu ar net kiek patirpusiu sniegu. Specialus minkštos gumos mišinys išlieka elastingas net esant -7 °C temperatūrai, todėl važinėjant nuvalytais miesto keliais sukibimo tikrai netrūksta.

Nedygliuotos žieminės padangos (dar vadinamos minkšto mišinio padangomis) yra puikus sprendimas vairuotojams, daugiausia važinėjantiems miesto keliais. Jos pasižymi tylesniu riedėjimu, mažesnėmis kuro sąnaudomis ir patogiu valdymu. Tokios padangos taip pat dažnai pasirenkamos dėl to, kad leidžia patogiau vairuoti įvairiomis sąlygomis - nuo sausos kelio dangos iki šlapio sniego. Jos tinka tiems, kurie renkasi patogumą ir nori sumažinti triukšmo lygį automobilyje.

Pernelyg anksti sumontuotos minkšto gumos mišinio padangos gali turėti neigiamų pasekmių: šio tipo padangos nėra pritaikytos intensyviai eksploatuoti aukštesnėse temperatūrose, nes greitai perkaista ir apsunkina automobilio valdymą kritinėse situacijose. Kai kurie gamintojai nerekomenduoja minkštų padangų naudoti aukštesnėje nei 15 °C temperatūroje. Jei gamta nusprendžia pajuokauti ir orai netikėtai tiek sušyla jau „peravus“ mašiną žieminiais ratais, patartina rinktis gerokai švelnesnį vairavimo stilių ir vengti ilgų atstumų dideliais greičiais.

Europinio mišinio padangos (kieto mišinio)

Vidurio Europos šalims skirtos žieminės padangos, kaip „UltraGrip Performance“, automobilio „apavu“ galėtų tapti nebent jei važinėjate ganėtinai nedaug ir dienos metu, kai keliai jau būna nuvalyti. Jos geriau tinka sausam ar šlapiam, šlapdriba padengtam keliui. Jos yra netriukšmingos, stabilios, komfortiškos. Tačiau jų silpnesnės savybės pasireiškia važiuojant snieguotu arba apledėjusiu keliu.

Dygliuotų padangų naudojimo taisyklės Lietuvoje

Žiema Lietuvoje atneša ne tik slidžius kelius, bet ir griežtesnius padangų reikalavimus. Pagal Kelių eismo taisykles (KET), visos lengvosios transporto priemonės privalo būti aprūpintos žieminėmis padangomis nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. Žieminėmis padangomis laikomos žieminės, universalios arba dygliuotos padangos. Dygliuotas padangas leidžiama naudoti tik nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d.

Ribotas naudojimo laikotarpis

Šis apribojimas yra įvestas dėl to, kad dygliuotų padangų metaliniai dygliai gadina asfalto dangą, gali iškristi ir pažeisti kitas transporto priemones. Važiavimas su dygliuotomis padangomis ne šiuo laikotarpiu gali užtraukti baudas. Pasitaiko, jog sniego galima sulaukti ir spalio mėnesį, taip pat ir balandį, o kartais net ir gegužės mėnesį. Dygliuotos padangos bus pakeistos į vasarines, o vasarinės padangos tikrai nėra tinkamos apledėjusiems keliams.

Specialus lipdukas - privalomas

Automobiliai, naudojantys dygliuotas padangas, privalo būti pažymėti specialiu lipduku - dygliu trikampyje su raudonu rėmeliu. Šis lipdukas, žinoma, nėra Lietuvos Kelių eismo taisyklių kūrėjų fantazijos vaisius - jis privalomas ir kai kuriose kitose šalyse. Dyglio lipdukas turi būti priklijuotas automobilio gale, kai automobilis naudoja dygliuotas padangas. Pavasarį, kai padangos keičiamos, tą lipduką reikia pašalinti.

Lipduko svarba

Apie dygliuotas padangas informuojantis lipdukas perspėja iš paskos važiuojančius vairuotojus, kad taip pažymėtas automobilis ant labai slidžios dangos gali elgtis kitaip. Tai yra, jis gali staigiau stabdyti ir greičiau įveikti posūkį, net jei kelias yra padengtas ledu. Sekant automobilį su dygliuotomis padangomis tai labai svarbu įvertinti - jo galimybės gali būti visiškai kitokios nei jūsų. Tas lipdukas - tiesiog informacija apie tai, kad nereikėtų aklai sekti to automobilio, nes ant labai slidžios dangos jis galbūt turi pranašumą.

Baudos už lipduko nebuvimą ir galimos problemos eismo įvykio atveju

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Siaurusaitis ragina nepamiršti šio reikalavimo. Jeigu tokio reikalavimo nesilaikoma, vairuotojai gali sulaukti baudos nuo 10 iki 12 eurų. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius paaiškina, kad kiekvieno eismo įvykio aplinkybės tikslinamos individualiai. Tokiu atveju gali būti atliekama ekspertizė ir kaltė dėl eismo įvykio gali būti paskirstyta tarp eismo dalyvių. Tačiau būtų atsižvelgiama į visas sąlygas. Policija primena, kad jeigu transporto priemonė neeksploatuojama su dygliuotomis padangomis, užklijuotą lipduką vertėtų nuimti tam, kad nebūtų klaidinami kiti vairuotojai.

Dygliuotų padangų naudojimas kitose šalyse

Vairuotojai turėtų prisiminti, kad su dygliuotomis padangomis daugelyje Europos valstybių negalėsite važiuoti. Nemažai Vakarų Europos šalių yra uždraudusios dygliuotas padangas. Būtent dėl šios priežasties tokių padangų nereikėtų rinktis tiems, kurie mėgsta keliauti su turimu automobiliu. Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas A. Žiukelis vairuotojams savo ruožtu, prieš išvykstant į keliones, pataria pasidomėti, ar toje valstybėje iš tiesų galima naudoti dygliuotas padangas.

Šalys, kuriose dygliuotos padangos draudžiamos:

• Bulgarija
• Vengrija
• Vokietija
• Olandija
• Lenkija
• Portugalija
• Rumunija
• Kroatija
• Čekija
• Austrija

Naudojimo ypatumai kitose šalyse:

• Latvija: Žieminės padangos privalomos nuo gruodžio 1 iki kovo 1 dienos. Dygliuotas padangas galima naudoti nuo spalio 1 iki gegužės 1 dienos. Minimalus protektoriaus gylis - 4 milimetrai. Nuo šių metų draudžiama žiemos metu važinėti demisezoninėmis padangomis, kurios pažymėtos tik M+S simboliu.
• Estija: Žieminės padangos privalomos nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Padangų protektoriaus gylis turi būti didesnis nei 3 mm. Dygliuotas padangas galima naudoti nuo spalio 15 iki kovo 31 dienos (išimties tvarka - iki balandžio 30 d., esant žiemos sąlygoms). Nuo 2022 metų gruodžio Estijoje taip pat nebegalima naudoti demisezoninių padangų žiemą, nebent jos yra pažymėtos kalno ir snaigės simboliu.
• Italija: Žieminių padangų naudojimas Italijoje nėra privalomas, tačiau kiekvienas regionas gali nustatyti savo reikalavimus žieminėms padangoms arba grandinėms.

Bendri žieminių padangų reikalavimai ir patarimai

Protektoriaus gylis ir amžius

Minimalus protektoriaus gylis lengviesiems automobiliams ir lengvosioms priekaboms iki 3,5 tonos Lietuvoje yra 3,0 mm. Svarbu reguliariai tikrinti padangų slėgį ir protektoriaus gylį. Oro slėgį padangose tiksliausiai galima pamatuoti, kai padangos yra šaltos. Gylį galima patikrinti specialiu matuokliu, slankmačiu arba liniuote. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į padangų amžių. Jei padangos naudojamos 5 ar net 10 metų, jų guma gali būti visiškai sukietėjusi ir praradusi reikiamas savybes. Padangų pagaminimo datą galima rasti ant padangos šono esančiuose keturiuose skaičiuose.

Padangų ženklinimas

• M+S (Mud+Snow): žymimos padidinto pravažumo padangos. Dažnai šis žymėjimas klaidingai vertinamas kaip universalių padangų požymis.
• SNAIGĖS KALNO FONE LOGOTIPU 3PMSF (Three Peak Mountain Snow Flake): papildomas žymėjimas, kuriuo žymimos tikros žieminės padangos.

Atsakomybė už reikalavimų nesilaikymą

Vasarinių padangų naudojimas žiemą Lietuvoje laikomas rimtu kelių eismo taisyklių pažeidimu, todėl policija turi teisę skirti baudas nuo 50 iki 100 eurų. Jei įvyksta avarija ir įrodoma, kad netinkamos padangos prisidėjo prie incidento, draudimo bendrovės gali sumažinti arba atsisakyti išmokėti išmokas.

Žieminių padangų naudojimas pasibaigus sezonui

Nuo balandžio 10 d. iki lapkričio 10 d. leidžiama važiuoti tik vasarinėmis, universaliomis arba žieminėmis padangomis (be dyglių). Žieminės padangos pagamintos iš minkštesnio gumos mišinio, kuris greičiau dyla važiuojant šiltu asfaltu. Važiuojant įkaitusia kelio danga su žieminėmis padangomis, padidėja pasipriešinimas riedėjimui, todėl padidėja kuro sąnaudos. Su žieminėmis padangomis sumažėja stabilumas kelyje ir pailgėja stabdymo kelias.

tags: #ar #verta #pirkti #dygliuotas #padangas