Tarptautinio transporto sandoriuose naudojama daug įvairių dokumentų. Vienas iš svarbiausių dokumentų yra važtaraštis, kuris, priklausomai nuo gabenimo būdo, dar gali būti vadinamas CMR, konosamentu arba oro transporto važtaraščiu. Važtaraštis arba konosamentas reikalingas gabenant prekes tarptautiniu mastu - oru, jūra, geležinkeliu ar keliais. Pagrindinė šio dokumento paskirtis - pateikti informaciją apie siuntą, tačiau kai kuriais atvejais jis gali būti naudojamas ir kaip mokėjimo patvirtinimo dokumentas, taip pat gali būti reikalingas draudimo tikslais. Procedūros gali būti sudėtingesnės, jei reikia paruošti dokumentus skirtingiems gabenimo būdams, kadangi krovinius gabenant oro transportu ir jūra prie siuntų pridedami skirtingi dokumentai.
Transporto dokumentų tipai
Krovinių gabenimui, priklausomai nuo transporto rūšies, naudojami skirtingi važtaraščių tipai.
Oro transporto važtaraštis (AWB)
Kaip ir konosamentas, AWB yra teisinė gabenimo sutartis tarp siuntėjo ir vežėjo tarptautinėje prekyboje bei patvirtinimas, kad oro linijos gavo prekes. Juo taip pat nustatomos gabenimo sąlygos. Oro transporto važtaraštyje turi būti nurodyta siuntos muitinė vertė, svoris ir kita informacija apie siuntą bei visos specialios instrukcijos. Pagrindinis skirtumas tarp AWB ir konosamento yra tas, kad pirmasis nėra vertinamas kaip teisinis dokumentas.
Konosamentas (Bill of Lading)
Konosamentas reikalingas gabenant krovinius laivais. Kartais jis dar vadinamas „jūriniu važtaraščiu“, bet šio dokumento nereikėtų painioti su įprastu važtaraščiu. Jis taip pat reikalingas, kai transportavimo procese dalyvauja trečioji šalis. Konosamentas yra traktuojamas kaip teisinis dokumentas tarp siuntėjo ir vežėjo, kuriame nurodomas prekių tipas, kiekis ir paskirties vieta, jis kartu yra siuntos gavimo patvirtinimo dokumentas, kai prekės pristatomos. Konosamentas, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, įrodantis sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš vežėjo konosamente nurodytus daiktus (krovinį) bei jais disponuoti. Parengti konosamentą gana paprasta, nes internete yra daug šablonų, todėl tereikia juos užpildyti reikiama informacija. Konosamentą pildo pardavėjas, tačiau tam, kad jis būtų teisiškai privalomas, jį turi pasirašyti įgaliotas atstovas. Tiesą sakant, viskas nėra taip paprasta, nes yra įvairių rūšių konosamentų. Gabenant krovinius jūra reikia konosamento. Konosamentai būna skirtingų tipų.
CMR važtaraštis
Šis dokumentas dar vadinamas CMR važtaraščiu. Jis reikalingas tarptautiniam gabenimui kelių transportu. CMR labai panašus į įprastus važtaraščius, tačiau pasižymi vienu esminiu skirtumu - jis kartu yra ir draudimo dokumentas. Šis dokumentas yra ir vežimo keliais sutarties įrodymas, jame apibrėžiama sandorio apimtis ir šalių atsakomybė bei nurodomos dalyvaujančios šalys. CMR pavadinimas kilęs iš „Contrat de Transport International de Marchandises par Route“ (išvertus iš prancūzų kalbos, tai yra „Tarptautinis susitarimas dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarčių“), šiuo susitarimu daugiau nei penkis dešimtmečius reglamentuojamas tarptautinis kelių transportas.
Geležinkelių važtaraštis (CIM)
Geležinkelio transporto dokumentai, arba geležinkelių važtaraščiai, dažniausiai vadinami CIM važtaraščiais arba tiesiog CIM dokumentais. Tarptautinis geležinkelių transportas veikia pagal tarptautinę bendrą OTIF (Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos) įstatymų sistemą. Pati įstatymų sistema žinoma kaip COTIF (Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutartis), o tos sutarties B priedas vadinamas CIM (Bendros taisyklės dėl tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties). Svarbu atkreipti dėmesį, kad CIM važtaraštis yra neapibrėžtas transporto dokumentas; tai reiškia, kad tai nėra prekės nuosavybės dokumentas ir kad visi vežėjai geležinkeliais gali pristatyti prekes gavėjui be važtaraščio originalo.
Elektroninių važtaraščių naudojimas ir i.VAZ sistema
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau - Kelių transporto kodekso) 29 straipsnio 5 dalimi, važtaraštis gali būti spausdintas (surašytas) popieriuje ir (arba) elektroninės formos. Elektroniniu važtaraščiu laikomas važtaraštis, kuriame nurodyti nustatyti važtaraščio duomenys ir kuris išrašytas ir gautas elektroniniu būdu. Siuntėjas ir (arba) vežėjas, įformindami važtaraštį, turi užtikrinti važtaraščio kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą. Važtaraščio kilmės autentiškumu laikomas siuntėjo ir (arba) vežėjo tapatybės tikrumas, važtaraščio turinio vientisumu - važtaraščio duomenų keitimo (išskyrus techninių klaidų taisymą) nebuvimas. Važtaraščio įskaitomumas reiškia, kad važtaraštis yra įskaitomas (perskaitomas) ir pateiktas taip, kad visą jo turinį galima aiškiai įskaityti popieriuje arba ekrane, kad nereikėtų papildomo interpretavimo ar nagrinėjimo.
Naudojantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikiamomis elektroninių važtaraščių išrašymo, perdavimo, gavimo paslaugomis: paslauga i.VAZ (išmaniosios mokesčių administravimo sistemos važtaraščių posistemis) mokesčių mokėtojams sudaryta galimybė išsirašyti el. važtaraštį. Pageidaujantieji galėtų jį atsispausdinti ir naudoti kaip popierinį. Gabenant krovinius Lietuvoje, važtaraštis yra privalomas, tačiau galima naudoti VMI elektroninio važtaraščio išrašymo paslaugą: i.VAZ.
Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (toliau - CMR konvencija) įtvirtinta, jog važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties galiojimui, o sutarčiai vis tiek taikomos CMR konvencijos nuostatos. Taigi, naudoti popierinės formos važtaraštį nėra privaloma, nes šios aplinkybės gali būti užfiksuotos el. priemonėmis. Sutartyje galima sutarti, arba siuntėjas gali duoti vežėjui instrukcijas, jog COVID-19 pandemijos laikotarpiu nenaudoti popierinės formos važtaraščių ir kitų dokumentų, o krovinio priėmimo ir pristatymo faktą užfiksuoti el. priemonėmis (el. paštu). Išimtis yra dokumentų pateikimas muitinei eksporto ir (ar) importo formalumams atlikti. Šiuo atveju muitinei reikėtų pateikti originalius dokumentus arba el. duomenis.
Krovinio perdavimas ir priėmimas
Kelių transporto kodekso 35 str. 2 d. nustatyta, jog krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento. Šioje situacijoje esant susitarimui, pasirašymą važtaraštyje galima pakeisti el. važtaraščiu naudojantis VMI elektroninio važtaraščio išrašymo paslauga i.VAZ. Patvirtinti krovinio pristatymo faktą taip pat galima el. paštu arba SMS žinute (būtina identifikuoti siuntėją, el. numerį). Kelių transporto kodekso 35 str. 3 d. numatyta, jog gavėjas priimdamas krovinį tikrina krovinio kiekį, komplektaciją. Esant krovinio ir važtaraštyje nurodyto krovinio neatitikimams, privaloma važtaraštyje nurodyti apie krovinio trūkumą ar sužalojimą. Manytina, kad ši nuostata yra imperatyvi, todėl būtina krovinio išorinę būklę ir vietų (palečių) skaičių patikrinti priėmimo momentu. Tačiau vairuotojas neprivalo dalyvauti krovinio patikrinime (išlipti iš automobilio), jeigu dėl to šalys susitars sutartyje.
CMR konvencijos 30 str. 1 p. įtvirtinta, kad jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, - ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų). Taigi, krovinio gavėjas priimdamas krovinį turi pareigą patikrinti krovinio vietų skaičių ir akivaizdžią krovinio būklę. Pastebėjęs neatitikimus, gavėjas privalo apie tai informuoti vežėją. Šalys sutartyje gali susitarti, kad pastebėjus akivaizdų krovinio trūkumą arba sugadinimą, gavėjas motyvuotas pastabas turi pateikti el. paštu ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Krovinio pakrovimas ir tvirtinimas
CMR konvencija nereglamentuoja krovinio pakrovimo ir tvirtinimo. Jeigu šalių sutartyje nenurodyta kitaip, laikoma, kad krovinį pakrauti ir sutvirtinti turi siuntėjas. Tačiau šalys gali susitarti, kad krovinio tvirtinimą atlieka vežėjas.
Vežimas savo sąskaita
Vadovaujantis Kelių transporto kodekso (toliau - KTK) 38 straipsnio 1 dalimi, vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Jeigu vežamam kroviniui išrašomas važtaraštis, jame turi būti nurodyti KTK 38 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys. Pagal KTK 38 straipsnio 4 dalį, siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui, t. y. tai reglamentuoja KTK 38 str.
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra sukurti komerciniai santykiai tik tais atvejais, jeigu siuntėjas, vežėjas ir gavėjas sutampa. Visais kitais atvejais, jei gabenimas atitinka KTK 29 str. nuostatas, važtaraštis yra privalomas.
Valstybinė kelių transporto inspekcija paaiškino, kad vežimas savo sąskaita yra ir tuo atveju, kai vežėjas ir gavėjas nebūtinai yra tas pats asmuo, tačiau yra laikomasi 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL 2009 L 300, p. 72-87) nuostatų, t. y., krovinį vežančios transporto priemonės yra įmonės nuosavybė, įsigytos išsimokėtinai ar išsinuomotos, laikantis 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/1/EB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais (OL 2006 L 33, p. 82-86) nustatytų sąlygų. Toks vežimas laikomas krovinio vežimu savo sąskaita. Krovinių vežimą savo sąskaita reglamentuoja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 straipsnis, Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300 „Dėl Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių patvirtinimo“, III skyrius ir Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 386 „Dėl Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių patvirtinimo“, 38 straipsnis.
Jei kyla abejonių, ar konkretus atvejis priskirtinas vežimui savo sąskaita - reikėtų klausti VMI, nurodant Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2016-03-31 paaiškinimą „Vežimas savo sąskaita“ ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL 2009 L 300, p. 72-87). Iš kitos pusės, Valstybinė mokesčių inspekcija nedraudžia teikti važtaraščių duomenų į sistemą i.VAZ, net jei to daryti neprivaloma.
VMI aiškina, kad vežimas savo sąskaita, t. y. nėra sukurti krovinio vežimo komerciniai santykiai, yra tik tais atvejais, kai siuntėjas, vežėjas ir gavėjas sutampa. Toks paaiškinimas nieko naujo neduoda, nes pagal Taisyklių 11.3 punktą ir taip nereikia teikti važtaraščio duomenų, jei krovinio siuntėjas ir gavėjas yra tas pats asmuo.
Pagal Kelių transporto kodekso 38 straipsnio 1 dalį vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Todėl, kai savo transporto priemonėmis (nesamdytu transportu) kartu su kroviniu yra vežama sąskaita faktūra (PVM sąskaita faktūra), kuri patvirtina, kad yra gabenamas sau priklausantis krovinys, tai šiuo atveju išrašyti atskirai važtaraščio nėra būtina. Tačiau, tuo atveju, kai gabenamam kroviniui išrašomas važtaraštis, tai jame turi būti nurodyti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-11-06 įsakyme Nr. 1K-266 „Dėl važtaraščio rekvizitų nustatymo“ (Žin., 2003, Nr. 106-4758) nustatyti rekvizitai.
Važtaraščių duomenų teikimas VMI
Atvejai, kai privaloma ir neprivaloma VMI teikti važtaraščių duomenis, išvardinti Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. VA-33 „Dėl važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių patvirtinimo“ 4 punkte:
- važtaraštyje nurodyti duomenys yra akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumente, kuris parengtas, vadovaujantis Akcizų apskaičiavimo dokumentų išrašymo ir unikalaus akcizų apskaičiavimo dokumento numerio suteikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. V-66 „Dėl akcizų apskaičiavimo dokumentų išrašymo ir unikalaus akcizų apskaičiavimo dokumento numerio suteikimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis;
- gabenamas krovinys - juridinio ar fizinio asmens, užsiimančio žemės ūkio veikla, išauginti ir (ar) išgauti žemės ūkio produktai, gabenami paties juridinio ar fizinio asmens, užsiimančio žemės ūkio veikla, ar jo įpareigoto asmens, ir pervežami iš tų žemės ūkio produktų užauginimo ir (ar) išgavimo vietų;
- krovinio siuntėjas ir gavėjas yra tas pats asmuo;
- krovinys gabenamas geležinkelių, oro ar vandens transportu.
Vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai transporto priemonei ar kiekvienai krovinio siuntai. Taigi, atsižvelgiant į šias nuostatas, turėtų būti rašomas kiekvieno krovinio važtaraštis. Išimtis yra numatyta tokiu atveju, kai vežėjas pareikalauja, vežant vienos rūšies krovinį tuo pačiu maršrutu to paties siuntėjo tam pačiam gavėjui, rašyti vieną bendrą važtaraštį, tačiau tokiu atveju turėtų būti rašomas papildomas kiekvieno vežimo dokumentas - pakrovimo-iškrovimo aktas. Jeigu yra rašomas krovinio važtaraštis, važtaraščių duomenys turi būti užregistruojami i.VAZ. Važtaraščių duomenys teikiami į i.VAZ „ne anksčiau kaip likus 7 dienoms iki numatytos krovinio išgabenimo dienos, bet ne vėliau kaip važtaraštyje nurodyti krovinio išgabenimo data ir laikas“ (VMI viršininko 2016-04-01 įsakymo Nr. VA-33 „Dėl važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių patvirtinimo“ 14 punktas).
Tokiu atveju, atsižvelgiant į šią Taisyklių nuostatą, dar galėtų būti svarstytinas variantas - rašyti kiekvieno gabenimo važtaraščius ir juos iš anksto (dienos pradžioje) registruoti i.VAZ. Arba galima būtų pasirinkti važtaraščių duomenis teikti i.VAZ elektroniniu būdu, pateikiant .xml formato važtaraščio duomenų rinkmeną, įkeltą iš įmonės buhalterinės apskaitos programos (VMI viršininko 2016-04-01 įsakymo Nr. VA-33 „Dėl važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių patvirtinimo“ 15 punktas).
Prekybos žvyru pavyzdys
Įmonės veikla - prekyba žvyru. Sukurti krovinio vežimo komerciniai santykiai. Pagal užsakymą užsakovo transportu žvyras vežamas į objektą. Kelyje krovininių automobilių vairuotojai turi popierinius važtaraščius su visais privalomais rekvizitais. Važtaraščio rengėjas registruoja kiekvieno reiso važtaraščio duomenis i.VAZ iki numatyto krovinio išgabenimo. Krovinio pakrovimo ir iškrovimo vieta visada ta pati. Reiso trukmė - apie 10 minučių. Per dieną tenka išrašyti ir i.VAZ sistemoje registruoti apie 300 važtaraščių. Pvz., vienas automobilis per dieną padaro apie 60 reisų tuo pačiu maršrutu. Tokių automobilių būna 5-6. Tai labai apsunkina darbą ir neleidžia visu pajėgumu įvykdyti užsakymų, prarandamos įmonės pajamos. Šiuo atveju galima taikyti išimtį ir rašyti vieną bendrą važtaraštį, papildomai pildant pakrovimo-iškrovimo aktus.
Prekių pervežimui fiksuoti pildomi transporto važtaraščiai. Gali būti pervežamos prekės iš pardavimo, pirkimo grąžinimo, vidinio judėjimo operacijų. Pardavimo, pirkimo grąžinimo ar vidinio judėjimo operacijose yra mygtukas "Transporto važtaraštis", kurį paspaudus pasirinktam transporto važtaraščiui priskiriamos prekės ir (ar) paslaugos. Transporto važtaraščio viduje paspaudus mygtuką "Svorio sumavimas", paskaičiuojamas bendras krovinio svoris ir kiti parametrai. Standartiškai, svoris prekių kortelėse vedamas gramais. Paskaičiuotą krovinio svorį galima pakoreguoti arba tiesiog įvesti ranka, jeigu prekėse tokia informacija nebuvo vedama. Vienas kelionės lapas gali būti priskirtas keliems transporto važtaraščiams. Transporto važtaraščiuose vežamų krovinių svoris svarbus, kai automobiliui priklauso kuro normos priedas už 100t/km.
VMI požiūris į automobilių naudojimą įmonėse
Paskutiniu metu griežtėja VMI požiūris į kuro nurašymą ir automobilių naudojimą įmonėse. VMI automobilių apskaitą tikrina atskiru mokestiniu auto parko tyrimu ir iki šiol tikrino didesnes įmones su ženklesniu automobilių parku (5+ auto ir apyvarta virš 160’000 Eur/mėn). Visais žinomais auto parko tikrinimo atvejais per paskutinius 2 metus, nustatytos pajamos natūra automobilių naudojime. Tai apmokestinama kaip darbo užmokestis. Baudų neskiriama, tačiau kuras bei auto nuoma apmokestinama papildomais 42% DU ir 21% PVM mokesčiais už praėjusius 5 metus. Su patyrusių mokesčių konsultantų pagalba kai kuriems pavyko tik sumažinti šią sumą, tačiau niekam nepavyko jos išvengti. VMI tikrina, ar automobiliai ir kuras yra tik darbo priemonė ar kaip priedas prie atlyginimo, ir pradėjo taikyti įvairias naujas metodikas bei daugiau gilintis į faktus, o ne popierius.
Automobilio naudojimas įmonės veikloje
Automobilis yra būtinas įmonės ekonominei veiklai vykdyti ir juo ekonomiškai labiau apsimoka naudotis nei važinėti taksi ar dalinimosi paslaugos automobiliu (pvz. CityBee). Kai automobilis ir jo kuras naudojamas tik įmonės veikloje arba jei naudojamas įmonės veikloje bei šiek tiek asmeniniams poreikiams ir mokamos pajamos natūra (darbo užmokesčio mokesčiai 42% nuo 0,75% auto vertės kiekvieną mėnesį). Jei mokėsite 0,75%, tačiau automobilis įmonėje realiai reikalingas tik kartais, ar netenkinsite kitų sąlygų, tai visiškai nesumažins rizikos ar mokesčių už pajamas natūra.
Kai yra detalūs kelionės lapai (kas važiavo, kokiu tiksliu adresu, pas kokį klientą, kokiu tikslu, kiek km.) ar kiti važinėjimą įmonės tikslais pagrindžiantys dokumentai, pvz. komandiruotės, sutartys, sąskaitos, važtaraščiai ir pan. Fiktyvūs kelionės lapai, pvz., su tais pačiais kilometražais kas mėnesį ar kasdien su ta pačia maršruto informacija, didelės rizikos atveju bus perskaičiuojamos pajamos natūra.
Jei mokama nuoma už naudojimąsi darbuotojo auto, tai ji yra apmokama ne už mėnesį, o tik epizodiškai už konkrečiai nuvažiuotus kilometrus ir kaina yra rinkos kaina, į ją įskaičiavus kurą ir kt. (kaip pvz. CityBee kaina). Įmonėje turi būti patvirtintos automobilio naudojimo, degalų įsigyjimo ir pan. taisyklės. Jei automobilis nuomojamas iš darbuotojo mėnesiniu atlygiu, tai VMI matosi netgi mėnesinėse deklaracijose.
Rekomendacijos
- Jei automobilis įmonės veikloje reikalingas tik epizodiškai, rekomenduojama įmonei išnuomoti savo automobilį epizodiškai, į kainą įskaičiavus kurą, 15% GPM, parkavimą, draudimą ir visas kitas išlaidas, arba naudotis taksi ar dalinimosi automobiliais paslaugomis (pvz., CityBee). Nuomos kaina turėtų būti rinkos kaina.
- Jei didžioji dalis automobilio laiko ir jo kuro naudojama įmonės tikslais, o tik maža dalis - asmeniniams poreikiams (pvz. važiuoti iš/į darbą), rekomenduojama mokėti 0,75 %/mėn. nuo automobilio vertės ir turėti dokumentus, pagrindžiančius jo naudojimą versle. Rekomenduojama, kad automobilis priklausytų įmonei.
- Jei automobilis naudojamas išskirtinai tik įmonės veikloje ir turi dokumentus, pagrindžiančius jo naudojimą tik versle, pvz., jis turi parkavimo vietą prie įmonės ir juo net nevažiuojama į/iš namų, raktelius po darbo darbuotojai palieka įmonėje ir pan., tuomet papildomų mokesčių neprisideda ir galima nurašyti visą kurą. Rekomenduojama, kad automobilis priklausytų įmonei.
- Mažiausia rizika tiems, kas naudoja automobilius tik darbo funkcijoms atlikti ir tai gali lengvai pagrįsti, pvz. kurjeriai, santechnikas važiuojantis pas klientus ir pan. Taip pat, mažesnė rizika mažoms įmonėms su nereikšmingomis sumomis auto parke.
Žemės ūkio produktų gabenimas
Jeigu grūdai gabenami iš savo laukų į savo sandėlį - važtaraščio registruoti i.VAZ sistemoje neprivaloma. Ši išimtis taikoma, kai gabenamas krovinys - juridinio ar fizinio asmens, užsiimančio žemės ūkio veikla, išauginti ir (ar) išgauti žemės ūkio produktai, gabenami paties juridinio ar fizinio asmens, užsiimančio žemės ūkio veikla, ar jo įpareigoto asmens, ir pervežami iš tų žemės ūkio produktų užauginimo ir (ar) išgavimo vietų.
Taip pat dėl galimų patikrinimų, susijusių su žymėto dyzelinio kuro naudojimu, pridedamas VMI patvirtintas sąrašas žemės ūkio veiklų (jį rasite čia), kurias vykdant gali būti naudojamas žymėtas dyzelinas.
tags: #ar #reikalingas #vaztarastis #automobiliui #po #darbo