Nors susidūrimai tarp automobilių ir dviračių ar elektrinių paspirtukų vairuotojų nėra itin dažni, jie dažnai būna itin skaudūs. Dėl to, kad ant dviračio ar elektrinio paspirtuko esantys eismo dalyviai yra visiškai neapsaugoti, o dalis jų, važiuodami dviračių takais ar šaligatviais, nedėvi šalmų, galvos traumos tampa itin sudėtingomis ir pavojingomis.
Saugaus eismo ekspertai pabrėžia, kad kiekvienas eismo dalyvis turėtų sutelkti visą dėmesį į vairavimą ir aplinką. Nors Kelių eismo taisyklės (KET) numato pirmenybę vienai ar kitai eismo dalyvių grupei, svarbu neskubėti ir įsitikinti, ar veiksmas yra išties saugus. Tik taip galima išvengti eismo įvykio.
Nukenčia pažeidžiamiausi
Vos prasidėjus pavasariui, vienoje judrių sostinės gatvių buvo užfiksuotas automobilio ir dviratininko susidūrimas. Automobilio vairuotojas liko sveikas, apgadinta tik jo transporto priemonė, tačiau dviratininkas nukentėjo. Eismo įvykio metu, iš šalutinio kelio išvažiuodamas ir į dešinę sukdamas automobilis nepraleido dviračių taku tiesiai važiavusio dviratininko.
Dažnai vairuotojai kaltina kitus eismo dalyvius, teigdami, kad dėl dviratininkų ar paspirtukininkų veiksmų tenka staigiai stabdyti, tačiau patys jie taip pat neišvengia klaidų. Ypač tokių, kur KET aiškiai apibrėžia tinkamą elgesį.
Elektrinių paspirtukų ir dviračių vairuotojų pareigos
Tiek KET, tiek jas papildantys dokumentai numato, kad dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojai privalo važiuoti dviračių, pėsčiųjų ir dviračių takais, o kur jų nėra - kelkraščiu pagal eismo judėjimo kryptį. Jei dviračių tako ar kelkraščio nėra, arba jais važiuoti pavojinga (pvz., duobėti), galima važiuoti šaligatviu arba važiuojamąja kelio dalimi, kuo arčiau dešiniojo kelio krašto.
Kur eismas nėra reguliuojamas, šių alternatyvaus transporto priemonių vairuotojai, norėdami kirsti važiuojamąją kelio dalį, privalo praleisti kitas ja važiuojančias transporto priemones. Vis tik dviratininkams ir paspirtukininkams kiti vairuotojai turi suteikti pirmenybę, kai šie kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų - gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės - ar važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka. Tai reiškia, kad į šias teritorijas įvažiuojantys ar iš jų išvažiuojantys kiti eismo dalyviai privalo praleisti riedančius dviratėmis transporto priemonėmis.
Taigi, važiuodami ar išvažiuodami iš kiemų, degalinių, parduotuvių stovėjimo aikštelių, vairuotojai privalo būti ypač atidūs ir gerai apsižvalgyti, ar neatvažiuoja dviratininkai ar elektrinių paspirtukų vairuotojai.
KET 60 punktas taip pat numato, kad minėtose vietose, kur pirmumo teisė numatyta dviratininkams ir paspirtukininkams, šiems eismo dalyviams nereikia nulipti nuo savo transporto priemonės ir jos vežtis.
Turi užtikrinti savo saugumą
Vis tik tada, kai elektrinio paspirtuko ar dviračio vairuotojas artėja prie pėsčiųjų perėjos, jis privalo sumažinti važiavimo greitį, sustoti ir savo transporto priemonę persivaryti. Kirsti važiuojamąją kelio dalį nenulipus nuo dviračio ar paspirtuko galima tik ten, kur veda dviračių takas - dviem lygiagrečiomis linijomis, sudarytomis iš kvadratų, pažymėta linija. Žinoma, tokiose vietose šie eismo dalyviai privalo įsitikinti, kad juos automobilių vairuotojai mato bei praleidžia, ir tik tada tęsti kelionę.
Tais atvejais, kai dviračio ar elektrinio paspirtuko vairuotojui, riedančiam važiuojamąja dalimi, reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nuo dviračio ar elektrinio paspirtuko nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį transporto priemonę vedantis.
Pabrėžiama, kad visi eismo dalyviai pirmenybę turėtų teikti savo ir aplinkinių saugumui, todėl matydami, kad kitos transporto priemonės vairuotojas padarė klaidą, ar važiuojančio šalia nepastebėjo, nebandytų savo pirmumo teisių įrodyti, taip sukeldami grėsmę savo sveikatai ir gyvybei.
Taisyklės neverčia, tačiau nauda yra
Verta pastebėti ir tai, kad šviesą atspindinti liemenė, baltos ir raudonos spalvos žibintai ant dviračio ar elektrinio paspirtuko, privalomi tik tamsiu paros metu važiuojant važiuojamąja kelio dalimi. Nepaisant to, ryškiaspalvė apranga ir žibintai net ir tada, kai dviratininkas ar el. paspirtuko vairuotojas juda šaligatviu ar dviračiu taku, padės kitiems eismo dalyviams greičiau ir lengviau pamatyti atvažiuojantį žmogų.
Šalmas taip pat privalomas tik nepilnamečiams, važiuojantiems važiuojamąja kelio dalimi, tačiau saugaus eismo ekspertai atkreipia dėmesį, kad ši, ganėtinai nebrangi, saugos priemonė yra efektyvi tada, jei susidūrimo išvengti nepavyksta. Mat krentant nuo dviratės transporto priemonės tada, kai susiduriama su kitais eismo dalyviais, šalmas padės apsaugoti galvą nuo galimų ypač sudėtingų traumų.
Nauji KET reikalavimai paspirtukininkams
Iki šių metų pradžios el. paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių vairuotojams buvo taikomos tos pačios KET kaip ir dviratininkams. Naujoje KET redakcijoje pirmoji grupė nuo dviratininkų atskirta, o jiems taikomos taisyklės - papildytos.
Be jau minėto privalomo šalmo dėvėjimo jaunesniems nei 18 metų vairuotojams, naujoje KET redakcijoje taip pat padidintas eisme dalyvaujančio elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojo amžius: el. paspirtuką gali vairuoti 16 metų sulaukęs asmuo (dviratį leidžiama vairuoti nuo 14 metų) arba 14-metis, išklausęs specialų mokymo kursą ir turintis mokyklos išduotą pažymėjimą. Taip pat jaunesnį nei 10 metų asmenį, vairuojantį el. paspirtuką ar kitą mikrojudumo priemonę gyvenamojoje zonoje, privalo prižiūrėti suaugusysis.
Paspirtukininkams draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu (dviračiams greičio riba nenustatyta), o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį - didesniu kaip 7 km/h greičiu. Negana to, paspirtuko greitis turi būti artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, t. y. važiuojant pro stovinčius pėsčiuosius greitis turėtų būti sumažintas maksimaliai.
Taip pat reiktų įsidėmėti, kad el. paspirtuku ar kita mikrojudumo priemone draudžiama važiuoti pėstiesiems skirtais takais (išskyrus tuos, kurie skirti pėstiesiems ir dviratininkams). El. paspirtukų vairuotojai neturėtų užmiršti ir kitų jiems taikomų reikalavimų: pavyzdžiui, važiuojant tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, būtina dėvėti ryškiaspalvę liemenę, o el. paspirtukas turi turėti ne tik veikiančius baltos (priekyje) ir raudonos (gale) spalvos žibintus, bet ir oranžinius šviesą atspindinčius elementus iš abiejų šonų.
Nauji reikalavimai jau įsigaliojo elektrinių paspirtukų savininkams: įvardijo, kas pasikeitė
Elektrinės mikrojudumo priemonės apibrėžimas ir registracija
Elektrinė mikrojudumo priemonė - tai vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių nepriskiriami.
Jei gamintojo nustatytas elektrinės mikrojudumo priemonės (elektrinio paspirtuko) greičio apribojimas yra iki 25 km/val. ir galingumas neviršija 1 kW, tokie dokumentai kaip registracija, draudimas ir techninė apžiūra nereikalingi. Kitu atveju reikėtų kreiptis dėl tokios transporto priemonės registravimo.
Elektrinės mikrojudumo priemonės (elektriniai paspirtukai) pagal savo technines charakteristikas gali būti priskiriami ir mopedams. Jei ši transporto priemonė gali išvystyti greitį nuo 25 iki 45 km/val., o didžiausioji naudingoji galia yra nuo 1 kW iki 4 kW, ji priskiriama mopedams. Tokios transporto priemonės turi būti įregistruotos, turėti galiojančią techninę apžiūrą ir civilinės atsakomybės draudimą, o jų vairuotojai privalo turėti vairuotojo pažymėjimą su AM (mopedai ir lengvieji keturračiai, kurių variklio darbinis tūris ne didesnis nei 50 kub. cm., o jų maksimalus greitis ne didesnis nei 45 km/val.) ar bet kuria kita atitinkama kategorija.
Tvarkos nepaisantiems ir neturintiems reikiamų dokumentų, yra taikoma administracinė atsakomybė. Todėl prieš įsigyjant transporto priemonę, rekomenduojama pasidomėti, ar ji bus registruojama, kad būtų išvengta nereikalingų sunkumų.
Kur galima važiuoti elektrine mikrojudumo priemone?
Važiuoti elektrine mikrojudumo priemone (elektriniu paspirtuku) leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu.
Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.
Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo elektrinės mikrojudumo priemonės ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis arba nešantis elektrinę mikrojudumo priemonę, jeigu eismo sąlygos to reikalauja.
Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu.
Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
Važiuodami dviračių taku, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra, - transporto šviesoforų signalų.
Kada elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas turi važiavimo pirmenybę?
Kai elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas kerta išvažiavimus iš šalia kiemo esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemų ar stovėjimo aikštelių, jam nereikia nulipti nuo savo transporto priemonės ar jos vežtis.
Tais atvejais eismo dalyviai, važiuojantys į šias teritorijas ar iš jų, privalo praleisti dviratininką ar elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotoją, mat šiam kelyje - pirmenybė.
Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojams kelyje taikoma pirmumo teisė ir tuomet, kai šie kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka. Dažnai tokiais atvejais automobilių vairuotojai nesusimąsto, kad jie turėtų stabtelėti ir praleisti elektrinės mikrojudumo priemonės ar dviračių vairuotojus.
Ar galima vairuoti elektrinę mikrojudumo transporto priemonę neblaiviam?
Jei asmuo yra neblaivus, t. y. jo kraujyje yra daugiau nei 0,4 promilės alkoholio - elektrinės mikrojudumo priemonės vairuoti negalima. Teisės aktai tokiam vairuotojui numato baudą nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų ar net daugiau, jei apsvaigimas didesnis. Saugiausias pasirinkimas vairuojant - 0 promilių.
Kaip elgtis šalia pėsčiųjų važiuojant su elektrine mikrojudumo priemone?
Elektrine mikrojudumo priemone pro pėsčiąjį prasilenkti galima tik jo judėjimo greičiu (3-7 km/val.), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį draudžiama važiuoti didesniu kaip 7 km/h greičiu.
Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus.
Ar reikia liemenės ir šalmo važiuojant elektrine mikrojudumo priemone?
Važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone.
Važiuodamas važiuojamąja dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas.
Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
Jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresniems kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, važiuojantiems keliu, rekomenduojama, o važiuojantiems važiuojamąja dalimi, privaloma būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą.
Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.).
Ar galima vežti keleivius elektrine mikrojudumo priemone?
Elektrine mikrojudumo priemone draudžiama vežti keleivius. Net jei įrengiama rankena, pavyzdžiui, vaikui laikytis, jų vežimas elektrine mikrojudumo priemone yra nelegalus.
Kokiu atstumu reikia apvažiuoti elektrinę mikrojudumo transporto priemonę?
Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
Pavojingiausios situacijos elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojams
- Smūgis į pravertas automobilio dureles: Vienas dažniausių eismo įvykių, į kuriuos pakliūva elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojai - kai jie nepastebi sustojusio automobilio ir atsitrenkia į staiga atidarytas jo dureles.
- Važiavimas prieš eismą: Važiuodami automobilių keliu, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojai privalo judėti ta pačia kryptimi, kaip ir automobiliai.
- Kliūties lenkimas: Jei važiuojant elektrine mikrojudumo priemone, priešakyje staigiai išniro kliūtis, jokiu būdu staigiai neapvažiuokite jos iš kairės. Taip jus gali nutrenkti automobilis. Tai darykite tik apsižvalgę ir įsitikinę, kad jus praleidžia.
- Važiavimas per perėją: Pagal kelių eismo taisykles važiuoti per pėsčiųjų perėją - draudžiama. Turime nulipti nuo elektrinės mikrojudumo priemonės ir persivesti ją per perėją.
- Sustojimas nematomoje zonoje: Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojai dažnai sustoja prie perėjos šalia automobilių ir taip jų, vairuotojams yra sunkiai matomi ir tampa avarinių situacijų aukomis.
Svarbu prisiminti
Važiuojant elektrine mikrojudumo priemone galioja Kelių eismo taisyklės, kaip ir važiuojant su bet kokia kita transporto priemone. Elektrinės mikrojudumo priemonė yra ne žaislas, o transporto priemonė. Taigi jų vairuotojų teisės ir pareigos - tokios pačios, kaip kitų vairuotojų. Būkime atidūs kelyje ir saugokime save ir kitus.
Primename, kad visi eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis.
Kelio ženklai
| Ženklas | Paaiškinimas |
|---|---|
| Draudžiama važiuoti elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis. | |
| Įspėja apie kelio ruožą, į kurį dažnai įvažiuoja ar jį kerta dviratininkai, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai. | |
| Leidžiama važiuoti dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis. | |
| Leidžiama eiti pėstiesiems, važiuoti dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis. Jeigu dviračio ir pėsčiųjų simboliai kelio ženkle yra ne vienas po kitu, o vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta (parodyta kelio ženkle). | |
| Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja kelio ženklas. Kelio ženklas su lentele „Dviračiai“ galioja dviračiams ir elektrinėms mikrojudumo priemonėms. | |
| Nurodo, kad kelio ženklai negalioja dviratininkams ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams. | |
| Informuoja, kad nurodytomis kryptimis vyksta dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių eismas. |
Horizontalusis ženklinimas
Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles (KET), vairuotojai privalo laikytis kuo arčiau dešiniojo kelio krašto. Daugiajuosčiuose keliuose, važiuojančiuose ta pačia kryptimi, vairuotojai privalo laikytis dešiniajame eismo juostoje, nebent lenkia, ruošiasi sukti į kairę arba kai eismas yra toks intensyvus, kad visos eismo juostos yra užimtos. Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, kairioji eismo juosta skirta lenkimui arba konkretiems manevrams. LR administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnyje numatytos baudos už netinkamą eismo juostos naudojimą arba kliūčių sudarymą kitiems vairuotojams. Baudos svyruoja nuo 30 iki 90 eurų, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo. Jei automagistralėje važiuojate kairiąja eismo juosta 130 km/h greičiu, o iš paskos 150 km/h greičiu artėja greitesnė transporto priemonė, vis tiek privalote grįžti į dešinę eismo juostą. Net jei kitas vairuotojas viršija greitį, KET taisyklės reikalauja, kad netrukdytumėte greitesniam eismui. Lenkija taiko panašias taisykles, suteikdama pirmenybę dešinei eismo juostai. Todėl Lietuvos vairuotojai turėtų nepamiršti, kad kairiosios eismo juostos užėmimas be priežasties abiejose šalyse laikomas nusižengimu. Lietuvoje kairioji eismo juosta skirta tik lenkimui ar manevrams, o ne nuolatiniam važiavimui. Už jos užėmimą be reikalo gali būti skiriamos 30-90 eurų baudos. Vairuotojams rekomenduojama laikytis dešinės eismo juostos ir kairiąja juosta važiuoti tik prireikus.
tags: #ar #privalo #vairuotojs #praleisti #rikiuojant