Lietuvos vairuotojai: piktumas kelyje, streso šaltiniai ir sveikatos patikros svarba

Gatvėse ir keliuose pastebimas vairuotojų nekantrumas, skubėjimas ir kitiems eismo dalyviams pavojingi manevrai - tai tik ledkalnio viršūnė. Specialistai sako, kad dažnu atveju stresą sukelia ne pats vairavimas, o čia tiesiog išliejama būtent darbe bei kitose kasdieninėse situacijose susikaupusi įtampa. Šiame straipsnyje aptarsime Lietuvos vairuotojų patiriamą stresą, jo priežastis ir pasekmes, taip pat palietę vairuotojo pažymėjimo gavimo ir sveikatos patikros aktualijas.

Teminis paveikslėlis: vairuotojas, patiriantis stresą kelyje, įtempta veido išraiška

Vairuotojų nekantrumas ir neteisėti būdai gauti pažymėjimą

Tie, kurie užsispyrimu nepasižymi, bando ieškoti trumpesnių kelių vairuotojo pažymėjimui gauti, pavyzdžiui, jį nusipirkti. Vien per pastaruosius keturis mėnesius „Regitra“ jau užfiksavo per 60 pardavėjų anketų socialiniuose tinkluose, siūlančių būtent tokią neteisėtą paslaugą.

Sukčiavimo schemos ir jų pasekmės

Dažnai sukčiaujantys asmenys iš viltingų piliečių išvilioja dideles pinigų sumas. Pavyzdžiui, buvo atvejų, kai moteris pervedė sukčiams kiek daugiau nei aštuoniolika tūkstančių eurų, tikėdamasi įsigyti vairuotojo pažymėjimą. Praktikos egzaminas „Regitroje“ kainuoja kiek daugiau nei 40 eurų, o tai reiškia, kad už tokią sumą, mergina būtų galėjusi egzaminą laikyti daugiau nei 430 kartų. „Mes sulaukiame piliečių nepasitenkinimų, kad mūsų darbuotojas jau turėjo padaryti pažymėjimą. Mes patikriname sistemoje ir matome, kad toks asmuo iš viso dar nelaikė egzamino. Tada jis būna stipriai nusivylęs“, - kalbėjo E. Tada jis būna stipriai nusivylęs“, - kalbėjo E. (pavardė nenurodyta). Yra ir tokių atvejų, kai pažadama, kad būsimam vairuotojui laikyti egzaminą reikės tik dėl akių, esą dėl teigiamo rezultato sutarta iš anksto. Jei neišlaikoma, sukčiai grąžina dalį pinigų motyvuodami, kad buvo padarytos kritinės klaidos, prieš kurias egzaminuotojas užsimerkti negali, nes yra filmuojamas. Nesąžiningiems asmenims vairavimo egzaminą laikyti pakartotinai leidžiama tik po metų.

Stresas darbe - pagrindinė įtampos priežastis

Reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, darbą didžiausiu patiriamo streso šaltiniu laiko 55,5 proc. šalies gyventojų. Sveikatos priežiūros įstaigoms tenka antra vieta (36,2 proc.), trečia - namams (34,3 proc.), o tik ketvirta - keliams (26,8 proc.). Tai rodo, kad stresas kelyje dažnai yra tik išliejama įtampa, susikaupusi kitose gyvenimo srityse.

Pasaulinės tendencijos ir pasekmės

„Apklausos duomenys atskleidė tai, ką daugelis nujaučia, tačiau yra linkę nutylėti - labiausiai stresuojame darbe. Tačiau apie tai kalbėti būtina ir pasaulyje ši tendencija vis stipresnė. Visų lygmenų darbuotojų patiriamas stresas turi neigiamų pasekmių ne tik individualiu, bet ir sisteminiu lygiu - dėl streso sukeltų negalavimų darbuotojai praranda ne tik motyvaciją, bet ir tampa nedarbingi, suserga“, - sako BTA draudimo Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė. Pagal Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros pateikiamus duomenis, pusė dienų, kai darbuotojai dėl sveikatos sutrikimų negalėjo atvykti į darbą, buvo sąlygoti darbe patiriamo streso. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, kas antras europietis teigia patiriantis stresą darbe, kuris neigiamai veikia asmeninius santykius ar sveikatą, o įtakingas verslo leidinys „Forbs“ fiksuoja, jog streso kiekis darbe vien per pastaruosius penkerius metus paaugo 20 proc.

Infografika: Streso šaltiniai Lietuvoje (darbas, sveikatos priežiūros įstaigos, namai, keliai) su procentiniais duomenimis

Streso problemos atpažinimas ir sprendimo būdai

Streso problemą ryškiausiai parodo kritusi darbuotojų motyvacija, vangus įsitraukimas, kolektyvinių iniciatyvų ignoravimas bei, regis, be pagrindo įsižiebiantys konfliktai. „Kritiniais atvejais darbe patiriamas stresas perauga į sveikatos problemas, pasireiškia nemiga, apatija, ar priešingai - konfliktiškumu. Paprastai darbuotojas pats jaučia, kad veikla jo nedžiugina, į darbą jis ateina tik genamas pareigos ir jame dirba be entuziazmo. Pagrindinis įrankis tokioje situacijoje yra kalbėjimasis ir galimų geriausių sprendimų paieška. Svarbiausia suvokti, kad abi pusės - tiek darbdavys, tiek darbuotojas - yra atsakingas už susidariusios situacijos sprendimą“, - sako J. Krikščiūnė.

Kiti streso šaltiniai

Tendencija, jog vis daugiau darbdavių privačiame bei viešajame sektoriuje darbuotojus aprūpina papildomu sveikatos draudimu tik patvirtina, jog sveikata yra labai svarbus klausimas ir motyvacinė priemonė. „Antru pagal dažnumą streso šaltiniu įvardijama sveikatos priežiūros sistema taip pat labai rimtas signalas. Vieta, kur ieškoma pagalbos, taip pat ir dėl patiriamo streso, neturėtų būti tokiu stipriu dirgikliu. Iš kitos pusės, paaiškėjo, kad net ir namai jau nebėra nuosava tvirtovė - kas trečias šalies gyventojas juos laiko ne užuovėja, o kaip tik dažnu streso židiniu“, - atkreipia dėmesį specialistė. Laikas, leidžiamas namuose, su artimaisiais, užsiimant mėgstama veikla paprastai yra vienas efektyviausių būdų įveikti stresą, susitvarkyti su jo padariniais. Tačiau, anot Jevgenijos Krikščiūnės, nerimą kelia apklausos rezultatai, rodantys, kad kas trečiam šalies gyventojui yra priešingai.

Streso skirtumai regionuose

Labiausiai streso Lietuvoje apimti didmiesčiai. „Spinter tyrimų“ duomenimis, jų gyventojai į visus galimus streso šaltinius, išskyrus namus, reaguoja stipriau nei regionuose. Be to, čia mažiausia, vos 3,4 proc. dalis žmonių, kurie teigia apskritai niekur nepatiriantys streso. „Didmiesčių gyventojai sąlyginai ramiau jaučiasi namuose - juos streso šaltiniu laiko 30 proc. gyventojų, kai tarp mažesnių miestų gyventojų tokių yra 39 proc., kaimo vietovėse - 37 proc. Visiškai dėl nieko nestresuojantys tvirtina 10,9 proc. respondentų iš mažesnių miestų ir 7,3 proc. iš kaimų. Kitose kategorijose, deja, didieji miestai pralaimi“, - sako J. Krikščiūnė.

Apklausos duomenys parodė, kad 57 proc. didmiesčių gyventojų stresuoja darbe, kai tarp mažesnių miestų bei kaimiškų vietovių atstovų tokių yra atitinkamai 53 ir 55 proc. Sveikatos įstaigos iš kantrybės veda 40 proc. didmiesčių, 33 proc. mažesnių miestų ir 34 proc. kaimų gyventojų. Buvimas kelyje nerimauti verčia 30,5 proc. žmonių didžiausiuose šalies miestuose, vos 18,5 proc. mažesniuose ir 29,2 proc. - kaimuose. „Spinter tyrimai“ apklausą Lietuvoje atliko vasario 18-28 dienomis, joje dalyvavo 1006 žmonės, kurių amžius 18-75 metai.

Vairuotojų sveikatos patikra: nauja tvarka ir iššūkiai

Nuo kitų metų sausio 1 dienos daugiau kaip 140 tūkst. šalies vairuotojų gali susidurti su iššūkiais, nes dėl pasibaigusios medicininės pažymos nebegalios jų vairuotojo pažymėjimas. Iš 140 tūkst. vairuotojų net 115 tūkst. jų medicininė pažyma nebegalioja jau šiandien. Kitiems 25 tūkst. vairuotojų medicininės pažymos galiojimas baigiasi artimiausiu metu. Vairuotojai yra kviečiami kuo skubiau patikrinti, iki kada galioja jų medicininė pažyma. Tai padaryti galima 2 būdais: identifikavus save per el. valdžios vartus „Vairuotojų portale“ arba suvedus vairuotojo pažymėjimo numerį ir asmens kodą „Regitros“ el. paslaugų portale. Prieš keletą metų tokį sprendimą - susieti vairuotojo pažymėjimo galiojimo datą su sveikatos pažyma - priėmė Seimas.

Privalomi tyrimai ir OMA sindromas

LR Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Jokimaitė informavo, kad tikrinant vairuotojų sveikatą turi būti atlikti šie tyrimai: regėjimo aštrumo, regėjimo lauko tyrimai (visiems), akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 metų). Anot SAM atstovės, šį iš 2 dalių susidedantį klausimyną pasiūlė naudoti Europos Komisijos sudaryta tarptautinė ekspertų grupė, parengusi rekomendacijas. Atsižvelgdama į šias rekomendacijas, Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugija, Lietuvos neurologų asociacija patvirtino klausimyno dėl obstrukcinės miego apnėjos (OMA) vertinimo rekomendacijas, skirtas gydytojams, atliekantiems vairuotojų arba kandidatų į vairuotojus sveikatos patikrą.

K. Jokimaitės teigimu, vertinant atsakymus, yra svarbi abiejų klausimyno dalių balų suma. Jeigu asmuo pagal vertinimo rekomendacijas surinko balų skaičių, kuris leidžia įtarti vidutinio sunkumo arba sunkios OMA sindromą, jis yra nukreipiamas konsultuotis pas gydytoją neurologą arba gydytoją pulmonologą, kurie, jeigu reikia, skiria papildomus tyrimus ir patvirtina arba atmeta įtariamą diagnozę. Iki OMA sindromo diagnozės patikslinimo žmogui rekomenduojama nevairuoti.

Ką daryti, jei sveikatos patikros išvada neigiama?

SAM vyriausioji specialistė K. Jokimaitė akcentavo, kad vairuotojams, kuriems nustatoma vidutinio sunkumo ar sunki OMA, vairuoti draudžiama: „Leidimą vairuoti jie gali atgauti tik pritaikius gydymą, kai gydytojas pulmonologas ar gydytojas neurologas pateikia išvadą, kad jie pakankamai kontroliuoja savo sutrikimą ir laikosi tinkamo gydymo kurso.“ Paprastai atvejai, kuomet vairuotojams dėl sveikatos problemų pateikiama neigiama išvada dėl galimybės vairuoti, yra laikomi sudėtingais ir konfliktiniais, todėl tokius sprendimus priima Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija. Jeigu asmuo nesutinka su komisijos sprendimu, jis gali būti skundžiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, o įstaigos vadovo sprendimas - teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Vairuotojų nuomonės dėl sveikatos patikros

Mažeikių rajone gyvenantis Povilas mano, kad vairuotojų sveikata turi būti tikrinama nuolat: „Vairuoju jau daugiau negu 20 metų ir per visus tuos metus turėjau įvairiausių sveikatos problemų. Gerai, kad man pasisekė, nes tos problemos netrukdė vairuoti, bet kiek yra žmonių, kurie iš tikrųjų turi rimtų sveikatos problemų ir į jas nekreipia dėmesio? Labai gerai, kad ši tvarka griežtinama ir žmonės bus priversti nueiti pas gydytojus.“ Iš Telšių kilusi Ineta teigė, kad vairuotojų sveikatos patikrinimas yra perteklinis: „Aš nesuprantu, kokią naudą patikrinime duoda Epworth mieguistumo skalės klausimynas, kuriame mūsų prašo atsakingai įsivaizduoti, ar užmigtume skirtingose situacijose, ar ne. Jei žmogus, einantis medicininę patikrą, įsivaizduoja, kad užmigtų prie televizoriaus ar kine, kas jo tuomet laukia? Dar papildomi tyrimai, tąsymas per kabinetus, dėl ko iškyla grėsmė, kad medicininė pažyma, pagal įsivaizdavimą, gali būti neigiama.“

Panevėžio rajono gyventojas Algimantas, kuris vairuoja beveik 50 metų, pasidalino savo patirtimi: „Sudėtinga. Seniau per vieną dieną pereidavai tris gydytojus. O dabar jau pusantro mėnesio. Pas kardiologą atskirai, pas psichologą atskirai. Ir taip toliau.“

Griežtinamos taisyklės ir atsakomybė

„Sunkūs sveikatos sutrikimai, tokie kaip regėjimo ar klausos problemos, epilepsija arba širdies ir kraujagyslių ligos gali padidinti eismo įvykių riziką. Todėl laiku atlikus sveikatos patikrinimą, diagnozavus ir pradėjus gydyti ligą galima sumažinti avarijos tikimybę bei užtikrinti saugią eismo aplinką visiems. Visgi, problema ta, jog pasibaigus sveikatos medicininės pažymos galiojimui tik labai maža dalis vairuotojų savanoriškai apsilanko pas gydytojus pasitikrinti sveikatą“, - sako J. Čiužauskė (pavardė nenurodyta). Ji pratęsia, jog profilaktinis sveikatos patikrinimas apima ne tik privalomuosius medicininius tyrimus, bet ir teisingai numatytą atsakomybę perduoti gydytojui visą informaciją apie esamus arba ankstesnius sveikatos sutrikimus. Tai užtikrina, jog tik fiziškai ir psichiškai tinkami asmenys gali valdyti transporto priemones, laikytis kelių eismo taisyklių bei prisidėti prie saugumo keliuose. Nuo 2024 m. sausio 1 d. pradėjo galioti naujas įsakymas - nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, vairuotojų turimi pažymėjimai bus paskelbti negaliojančiais ir vairuotojai nebegalės dalyvauti eisme.

Vairuotojų sveikatos patikrinimo periodiškumas

Šiuo metu vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininės pažymos yra skirstomos į dvi grupes, kurios turi skirtingus galiojimo terminus:

  • I-osios grupės (AM, A1, A2, A, B1, B ir BE) transporto priemonių vairuotojams:
    • iki 55 m. sveikatos patikrinimas reikalingas kas 10 m., tokiam laikotarpiui galioja ir vairuotojo pažymėjimas.
    • nuo 56 iki 69 m. sveikatą pasitikrinti reikia kas 5 metus.
    • nuo 70 iki 79 m. - kas du metus.
    • vyresniems nei 80 m. - kasmet.
  • II-osios grupės (C1, C1E, C, CE, D1, D ir DE) transporto priemonių vairuotojų pažymėjimai galioja 5 metus, o sveikatos patikrinimo medicininė pažyma - 2 metus. Jeigu vairuotojui daugiau nei 80 metų, sveikatos patikrinimas turi būti atliekamas kasmet.

„Nors sveikatos patikrinimas aktualus visiems, jis ypač svarbus nuo 50 m. amžiaus, nes su amžiumi atsiranda daugiau sveikatos problemų, kurios gali turėti įtakos ir vairavimo gebėjimui. Tai gali būti regėjimo sutrikimai, ypač katarakta, glaukoma ar makulopatija; kognityviniai sutrikimai, pavyzdžiui, atminties, koncentracijos arba sprendimų priėmimo; sąnarių ir raumenų sisteminės problemos, kai su metais atsiranda sąnarių skausmas, lankstumo stoka ar raumenų jėgos sumažėjimas. Bei, žinoma, širdies ir kraujagyslių ligos - aukštas kraujo spaudimas, širdies nepakankamumas arba insultas. Visi šie sutrikimai gali turėti įtakos reikalingai greitai reakcijai kelyje“, - pasakoja „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja. Dažnesni sveikatos patikrinimai vyresniems vairuotojams padeda užtikrinti, jog jų gebėjimas saugiai vairuoti yra nuolat stebimas ir vertinamas, taip padedant sumažinti avarijų riziką ir užtikrinti kelyje esančių asmenų saugumą.

Kaip vyksta sveikatos patikrinimas?

Vairuotojo sveikatos patikrinimo metu, norint gauti sveikatos pažymą, jums gali būti atliekami įvairūs patikrinimai:

  • Fizinis, kurio metu vertinama bendra žmogaus fizinė būklė, kraujo spaudimas, pulso dažnis, klausos ir regos funkcijos bei kitos fizinės charakteristikos, kurios gali turėti įtakos vairavimo gebėjimui.
  • Medicininiai tyrimai, atsižvelgiant į žmogaus asmenines savybes bei amžių - kraujo ir šlapimo tyrimai, elektrokardiograma ar kiti, siekiant nustatyti galimus sveikatos sutrikimus ar ligas.
  • Anamnezė ir sveikatos istorija - gydytojui būtina gauti informaciją apie asmeninę paciento sveikatos istoriją, įskaitant ankstesnes ligas, operacijas, lėtines ligas bei vaistus, kuriuos asmuo vartoja.
  • Psichiatro konsultacija, kuri gali apimti klausimynus apie asmens psichinę sveikatą, emocinį stabilumą, streso valdymą bei kitus psichologinius aspektus.

Kada žmogui gali nebūti išduodama pažyma?

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami asmenims, turintiems tam tikrų sutrikimų, pasireiškiantiems psichozėmis, taip pat kai kurių asmenybės sutrikimų, kurie itin trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti. „Jeigu vairuotojas turi sveikatos sutrikimų, kurie gali turėti įtakos jo gebėjimui saugiai vairuoti, pasitaiko atvejų, kai, po gydytojo įvertinimo, vairuotojui gali būti nesuteikta asmens sveikatos pažyma. Pavyzdžiui, jeigu jis turi nekontroliuojamą epilepsiją, prastą regėjimą arba sunkią širdies ligą, tai yra svari priežastis tokiam žmogui neleisti vairuoti. Taip pat pažymos asmuo gali negauti, jeigu atsisako atlikti reikalingus tyrimus, nepateikia reikalingos informacijos arba meluoja apie savo sveikatos būklę“, - pasakoja J. Čiužauskė. Neišduoti pažymos galima ir dėl nenuspėjamų ar ūmių sveikatos problemų, ypač, jeigu turima būklė trumpuoju laikotarpiu gali paveikti vairavimo gebėjimus - tokiu atveju šeimos gydytojas gali stabdyti pažymos išdavimą iki tol, kol problema bus išspręsta arba žmogaus būklė stabilizuosis. Kartais, vairuotojui atlikus papildomus sveikatos tyrimus, o gydytojui įvertinus jų rezultatus, pažyma gali būti išduodama. „Svarbu suprasti, jog vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma yra suteikiama tiems, kurių sveikata yra tinkama vairuoti arba kurių būklę galima koreguoti taip, kad elgesys kelyje būtų saugus, pasitelkiant pritaikytą automobilio valdymą, vairą, akinius, klausos aparatus ir kt. priemones“, - akcentuoja šeimos gydytoja.

Vairuotojo pažymėjimo sustabdymas ir atėmimas

Atsisakyti vairuotojo pažymėjimo Lietuvoje galima greičiau nei manote - ne tik dėl vairavimo išgėrus ar didelių avarijų. Naujiems vairuotojams (iki 2 metų stažo) taikomi griežtesni įpareigojimai.

Vairuotojo pažymėjimo sustabdymas

Tai reiškia, kad galioja laikinas draudimas vairuoti, tačiau vairuotojo pažymėjimas lieka galioti. Pavyzdys: jei jūsų vairuotojo pažymėjimas sustabdomas 3 mėnesiams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, per tą laiką negalite vairuoti, tačiau pats vairuotojo pažymėjimas toliau galioja.

Vairuotojo pažymėjimo atėmimas

Jūsų teisė vairuoti visiškai panaikinama. Vairuotojo pažymėjimo praradimas yra rimta pavojingo ar neatsakingo vairavimo pasekmė. Norint atgauti vairuotojo pažymėjimą, reikia laiko, dokumentų ir pastangų.

tags: #ar #mes #esame #pikti #vairuotojai