Transporto priemonių važiavimo šaligatviais taisyklės ir saugus eismas

Dviratis yra puiki transporto priemonė, leidžianti aktyviai leisti laiką, išvengti spūsčių ir tausoti aplinką. Tačiau svarbu prisiminti, kad dviračių vairuotojai yra eismo dalyviai, kuriems galioja Kelių eismo taisyklės (KET). Šiame straipsnyje aptarsime dviračių eismo taisykles, ypač atkreipiant dėmesį į važiavimą šaligatviais, saugumą ir kitus svarbius aspektus, taip pat aptarsime bendrąsias eismo dalyvių pareigas ir elektrinių mikrojudumo priemonių reglamentavimą.

Dviračių eismo saugumo iššūkiai

Nors dviračių populiarumas auga, eismo įvykiai, kuriuose dalyvauja dviratininkai, išlieka aktuali problema. Dažnai nelaimės įvyksta dėl to, kad dviratininkai ir automobilių vairuotojai tiesiog nepastebi vieni kitų. Po žiemos dviratininkai gali būti praradę vairavimo įgūdžius ir neįgiję reikiamo atsargumo.

Pagrindinės eismo įvykių priežastys:

• Dviračių vairuotojai, važiuojantys neblaivūs.
• Neatsargus vairavimas ir vairavimo įgūdžių stoka.
• Važiavimas važiuojamąja kelio dalimi, kai įrengti dviračių takai.
• Važiavimas šaligatviais, keliant pavojų pėstiesiems.
• Važiavimas tamsiu paros metu be atšvaitų, žibintų ar šviesą atspindinčių liemenių.
• Važiavimas per nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas neįvertinus atstumo ir greičio iki artėjančių transporto priemonių.
• Šviesoforų signalų nepaisymas.
• Dviračių šalmų nenaudojimas.
• Mažamečių važiavimas gatvėmis ir keliais.
• Smūgis į pravertas automobilio dureles. Vienas dažniausių eismo įvykių, į kuriuos pakliūva dviratininkai - kai jie nepastebi sustojusio ir atsitrenkia į staiga atidarytas dureles.
• Važiavimas dviračiu prieš eismą. Važiuodami automobilių keliu, dviratininkai privalo judėti ta pačia kryptimi, kaip ir automobiliai. Deja, kartais dviratininkai važiuoja prieš eismą ir taip sukelia pavojų ne tik sau, bet ir automobilių vairuotojams.
• Sustojimas nematomoje zonoje. Dviratininkai dažnai sustoja prie perėjos šalia automobilių ir taip jų vairuotojams yra sunkiai matomi ir tampa avarinių situacijų aukomis.

Dviračių eismo taisyklės

Jei dviračiu planuojate važiuoti automobilių keliais, būtina žinoti ir laikytis Kelių eismo taisyklių.

Kada galima važiuoti šaligatviu?

Kelių eismo taisyklės numato, kad dviračiu leidžiama važiuoti tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis. Važiuojamąja kelio dalimi ar kelkraščiu važiuoti neleidžiama, jei prie kelio ar kelkraštyje yra dviračių takas. Kelkraščiu galima važiuoti, jei jis yra tinkamas važiavimui (su asfalto arba betono danga).

Šaligatviu važiuoti leidžiama, kai:

• Kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio.
• Tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (pvz., duobėti).
• Kai reikia apvažiuoti kliūtį.
• Kai reikia važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.

Svarbu pabrėžti, kad važiuodamas šaligatviu, dviratininkas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus. Reikia važiuoti lėtai, greičiu, artimu pėsčiojo judėjimo greičiui (maždaug 3-7 km/h), ir palikti saugų tarpą iš šono. Be to, paspirtukininkai ir dviratininkai turėtų nekliudyti pėstiesiems, o važiuodami pro šalį - palikti tokį tarpą, kad būtų saugu visiems eismo dalyviams. Pėstieji, ypač po žiemos pertraukos, gali išsigąsti šalia važiuojančio elektrinio paspirtuko, staiga pakeisti judėjimo kryptį bei taip nugriauti elektrinio paspirtuko vairuotoją. Policijos pareigūnai užfiksavo ne vieną atvejį, kai važiuojantys paspirtukais ne tik susižaloja patys, tačiau sužeidžia ir pėsčiuosius.

Dviračių takai ir juostos

Jei yra dviračių takas ar dviračių juosta, dviratininkas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Vilniuje įrengtos pėsčiųjų perėjos dviračių takuose, kurios įteisintos Susisiekimo ministerijos.

Dviračių takas (ženklas 411): Leidžiama važiuoti dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis. Pėsčiųjų ir dviračių takas (ženklas 413): Leidžiama eiti pėstiesiems, važiuoti dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis. Jeigu dviračio ir pėsčiųjų simboliai kelio ženkle yra ne vienas po kito, o vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta (parodyta kelio ženkle).

Amžiaus apribojimai ir reikalavimai

• Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą - ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims.
• Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims.
• Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
• Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniems eismo dalyviams šalmas yra rekomenduojamas, nes galvos traumos - pačios pavojingiausios. Šalmas turi būti tinkamo dydžio, gerai užsegtas.
• Važiuojamąja kelio dalimi važiuoti elektriniu paspirtuku leidžiama ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims - tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Jei kartu keliauja suaugusieji, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi leidžiama ir jaunesniems eismo dalyviams, tačiau jie vis vien negali būti jaunesni nei 8-erių metų.

Techniniai reikalavimai dviračiui ir saugos priemonės

Prieš kelionę, kiekvienas dviračio ar elektrinio paspirtuko vairuotojas turi įsitikinti, ar jų turima transporto priemonė yra techniškai tvarkinga.

• Dviratis turi turėti veikiančius stabdžius ir garso signalą.
• Dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas.
• Ant dviračio stipinų taip pat turėtų būti oranžinės spalvos atšvaitai.
• Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
• Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale - raudonos šviesos žibintas, ir dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
• Jeigu šviesiu paros metu ryškiaspalvę liemenę gali pakeisti degantys transporto priemonės žibintai, tai tamsiu paros metu (arba esant blogam matomumui) reikia ir žibintų, ir liemenės.

Kaip saugiai kirsti važiuojamąją dalį?

Dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.

• Norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
• Važiuoti per pėsčiųjų perėją dviračiu draudžiama. Reikia nulipti nuo dviračio ir jį persivesti per perėją. Tik pasiekus kitą kelio pusę, šie eismo dalyviai gali toliau tęsti kelionę važiuodami. Dažnai matomas vaizdas: vos užsidegus žaliam šviesoforo signalui, dviratininkai kartu su pėsčiaisiais visu greičiu lekia per pėsčiųjų perėją. Toks elgesys draudžiamas, tai aiškiai nurodyta Kelių eismo taisyklėse.
• Tai negalioja specialioms dviračių juostoms, kertančioms važiuojamąją kelio dalį, kurios paprastai nudažomos žalia spalva. Tais atvejais, kai važiuojamąją kelio dalį norima kirsti ten, kur dviem lygiagrečiomis linijomis, sudarytomis iš kvadratų (ženklas 1.14), pažymėtas dviračių takas arba dviračių juosta, paspirtukų ir dviračių vairuotojai kelią gali pervažiuoti nenulipę nuo savo transporto priemonių. Tačiau tą galima padaryti tik įsitikinus, kad tai yra saugu, o automobiliai juos praleidžia.
• Dviratėmis transporto priemonėmis keliaujantys eismo dalyviai turėtų prisiminti ir tai, kad tada, kai dviračių takas kertasi su pėsčiųjų perėja, dviračių ir paspirtukų vairuotojai privalo duoti kelią pėstiesiems bei neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus.

Kitos svarbios taisyklės ir rekomendacijos

• Važiuojant automobilių keliu, dviratininkai privalo judėti ta pačia kryptimi, kaip ir automobiliai.
• Prieš sukdami privalote rodyti signalus rankomis. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.
• Dviračiu draudžiama važiuoti apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Už vairavimą neblaiviam (dviračio) teisės neatimamos, tačiau gresia piniginė bauda.
• Rekomenduojama pritaisyti galinio vaizdo veidrodėlį.
• Būtina atkreipti dėmesį į kelio ženklų bei horizontalaus žymėjimo reikšmes.
• Saugokitės pavojų, galinčių tapti avarijos priežastimi, - kelio nelygumų, po žiemos likusio smėlio sankaupų, šlapios kelio dangos, nukritusių lapų, į kelią išbėgusių gyvūnų ir kt. Nevažiuokite tamsoje, lyjant, esant rūkui, jei matomumas prastas.
• Automobilių vairuotojams reikia atsargiai apvažiuoti dviratininkus, maždaug 1,5 metro atstumu nuo jų. Jei važiuojant dviračiu, priešakyje staigiai išniro kliūtis, jokiu būdu staigiai neapvažiuokite jos iš kairės. Taip jus gali nutrenkti automobilis. Tai darykite tik apsižvalgę ir įsitikinę, kad jus praleidžia.
• Puiku, jei jūsų dviratis telpa automobilio bagažinėje ar kėbule. Kitu atveju teks pasirūpinti specialiais dviračių laikikliais. Abiem atvejais labai svarbu patikimai pritvirtinti dviračius, kad jie nenukristų kelionės metu. Taip pat dviračių laikiklis neturi uždengti valstybinio automobilio numerio.

Elektrinės mikrojudumo priemonės

Elektrinėms mikrojudumo priemonėms (elektriniai paspirtukai, riedlentės, motoriniai dviračiai ir pan.) taip pat galioja tam tikros taisyklės.

• Jei elektrinio dviračio ar motorinio dviračio greitis yra iki 25 kilometrų per valandą, o variklio galia neviršija 1 kW, jis priskiriamas dviračiams ir jokių papildomų dokumentų jam nereikia. Juo galima važiuoti tiek dviračių takais, tiek šaligatviais, tiek automobilių keliais.
• Jei elektrinis dviratis, mopedas, paspirtukas arba vadinamasis čioperis išvysto didesnį nei 25 km/val. (iki 45 km/val.) greitį, jam jau reikalingas AM arba bet kurios kitos kategorijos vairuotojo pažymėjimas, valstybinis numeris ir registracija, techninė apžiūra bei civilinis draudimas.
• Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje.
• Vairuotojai privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas.
• Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
• Visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą.

Automobilių statymas ant šaligatvių: KET ir baudos

Lietuvos Kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai draudžia statyti automobilius ar sustoti ant šaligatvių ar vejų, nebent tai būtų aiškiai leidžiama kelio ženkluose ar specialiame leidime. Nepaisant dažnų pažeidimų miesto rajonuose, šiomis taisyklėmis siekiama užtikrinti pėsčiųjų saugumą ir prieinamumą.

• Pagal KET 150 punktą draudžiama sustoti ar pastatyti transporto priemonę ant šaligatvių, nebent tai būtų leidžiama kelio ženklais ar oficialiu leidimu. Tas pats pasakytina ir apie vejas, vaikų žaidimų aikšteles ir kitas ne tam skirtas vietas.
• Baudos priklauso nuo pažeidimo tipo ir sunkumo. Dažniausios baudos svyruoja nuo 30 iki 100 eurų, o už pakartotinius ar sunkinančius pažeidimus skiriamos didesnės baudos.
• Jei transporto priemonė pastatyta taip, kad trukdo pėsčiųjų judėjimui, eismui ar avarinei prieigai, valdžios institucijos gali įsakyti ją nutempti. Pavyzdžiui, Vilniuje praneštos nutempimo išlaidos yra maždaug 36,30 EUR už transportavimą ir 8,47 EUR per dieną už saugojimą.
• Vairuotojai dažnai pateisina parkavimą šaligatvyje teigdami, kad „nėra vietos“ arba „sustojau tik minutei“. Teisiškai tokie pasiteisinimai neatleidžia nuo atsakomybės.
• Jei manote, kad bauda buvo skirta neteisingai, galite pateikti apeliaciją atitinkamai administracinei institucijai (savivaldybei arba policijai).

Šaligatviai skirti pėstiesiems, o ne statyti automobilius. Pagal Lietuvos KET, griežtai draudžiama sustoti ar statyti automobilius ant šaligatvių, vejų ar žaidimų aikštelių, nebent tai būtų specialiai leidžiama. Baudos paprastai svyruoja nuo 30 iki 100 eurų, o vilkimo mokesčiai gali padidinti išlaidas kelis kartus.

Bendrosios eismo dalyvių pareigos

Kelių eismo taisyklės (KET) nustato eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis.

Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu.

Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Draudžiama savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.

Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai ar kelio savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.

Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms.

Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės.

Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę.

Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos ir jų junginių su priekaba vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš (nulipęs nuo) transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia.

Eismo kultūra ir etika

Eismo įvykiai, į kuriuos pakliūva dviratininkai, atkreipia dėmesį į visų eismo dalyvių kultūros stoką. „Kelio etika“ yra bendrosios etikos laikymasis.

Pėsčiųjų taisyklės

• Pėstieji privalo judėti šaligatviais, pėsčiųjų takais arba pėsčiųjų ir dviračių takais (pėstiesiems skirta puse), o ten, kur jų nėra, - kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, pėsčiųjų ir dviračių tako, kelkraščio nėra arba jais judėti nėra galimybės, leidžiama judėti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.
• Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu judantys arba kelkraščiu riedučiais, riedlentėmis ar paspirtukais be variklio važiuojantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.
• Asmenys, kurie kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu važiuoja asmens su negalia vežimėliu, vedasi motociklą, mopedą, dviratį, motorinį dviratį, elektrinę mikrojudumo priemonę, traukia (stumia) rogutes ar vežimėlį, privalo judėti tik viena eile ir tik transporto priemonių judėjimo kryptimi.
• Pėstieji, judėdami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu arba ten stovėdami tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo turėti šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
• Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti (judėti) tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra, - sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją.
• Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra, - transporto šviesoforų signalais.
• Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.
• Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti.

Pėstiesiems draudžiama:

• Judėti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarų, o gyvenvietėse - ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas).
• Judėti automagistrale ar greitkeliu.
• Judėti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu.
• Išeiti (pajudėti) iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių.
• Judėti dviračių takais ir dviračių juostomis, išskyrus atvejus, kai reikia pereiti į kitą pusę arba kai kelyje nėra šaligatvio ar pėsčiųjų tako ir šiais atvejais nebus trukdoma dviratininkų eismui.
• Pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo.
• Važiuoti riedučiais, riedlentėmis ar paspirtukais be variklio važiuojamąja dalimi, išskyrus gyvenamąją zoną.

tags: #ar #leidziama #transporto #priemonei #uzvaziuoti #ant