Vienas svarbiausių veiksnių vairuojant kelyje yra mokėti teisingai keisti juostą, t.y., teisingai persirikiuoti. Vairuojant kelyje labai svarbu paskirstyti dėmesį ir apgalvoti planuojamų veiksmų seką nuo manevro pradžios iki jo pabaigos.
Persirikiavimo taisyklės ir praktika
Prieš persirikiavimo manevrą būtina parodyti posūkį, apsidairyti, įvertinti, ar gretima juosta nevažiuoja automobilis, ar kelio ženklai ir kelio ženklinimas leidžia atlikti persirikiavimą. Ir visa tai turime padaryti greitai. Persirikiavimas ir važiavimas lygiagrečiai iš esmės yra toks pats veiksmas, reikalaujantys ypatingo dėmesio.
Kai persirikiuojama arba judama lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis, reikia atidžiai dairytis per atitinkamą petį. Dirstelėjimas jokiu būdu nereiškia ilgo ir per dažno žiūrėjimo persisukus į kitą pusę, nes taip galima pamesti važiavimo trajektoriją.
Kada draudžiamas persirikiavimas?
- Negalima persirikiuoti kelio vingyje ar, jei draudžia kelio ženklai, ženklinimas.
Persirikiavimo metu greitis turi atitikti gretimos juostos eismo srautą. Persirikioti į kitą juostą galima tik tada, kai važiavimo greitis priderinamas prie kitų ta juosta važiuojančių transporto priemonių greičio ir kai įsitikinama, kad automobilis dėl atliekamo manevro niekam netrukdys. Pavyzdžiui, įsivaizduokite situaciją, kai pirmąja eismo juosta važiuojate gerokai lėčiau nei eismas vyksta antrąja juosta. Tokiu atveju dar prieš rikiuojantis pradėkite didinti greitį.
Signalizavimas ir tikslingumas
Įsitikinus, kad persirikiuoti ar kitu būdu judėti lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis bus saugu ir tai netrukdys kitiems eismo dalyviams, reikia įjungti atitinkamą posūkio signalą. Persirikiuoti (tiek privalomai, tiek neprivalomai) reikia laiku.
Ypač svarbu įvertinti persirikiavimo manevro tikslingumą ir ar tai nesutrikdys sklandaus eismo bei nesukels papildomų rūpesčių kitiems eismo dalyviams. Tai itin aktualu transporto grūsčių metu, kuomet dažnas vairuotojas persirikiuoja tik dėl to, jog jam atrodo, kad gretima juosta važiuojantys automobiliai juda greičiau. Toks manevravimas labai ydingas ir tik didina transporto grūstį, nes dėl kiekvieno tokio persirikiavimo šalia važiuojantis vairuotojas bus priverstas stabdyti.
Kelių eismo taisyklių (KET) taikymas manevruojant
Pagal KET 101 p., prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Automobiliai važiuoja tuo pačiu greičiu. Šioje situacijoje turime taikyti KET 101 p. Abiejų automobilių vairuotojai važiuoja vienodu greičiu ir ruošiasi persirikiuoti. Šioje situacijoje pritaikome KET 104 p.:
- Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi.
Čia nėra jokių ženklų, kurie nurodytų važiavimo kryptis eismo juostose, todėl raudono automobilio vairuotojas gali važiuoti tiesiai arba pasukti į dešinę, o persirikiuodamas žalio automobilio vairuotojas privalo duoti kelią.
Manevravimas žiedinėje sankryžoje
Įprastoje žiedinėje sankryžoje (su daugiau nei viena juosta) eismas organizuojamas taip, kad vairuotojai, ketinantys išvažiuoti iš sankryžos, turėtų pasitraukti į dešiniausią juostą (tai atitinka KET reikalavimus dėl judėjimo krypties, KET 106 p.). Jei kelio ženklai ar horizontalusis ženklinimas nenurodo kitaip, išvažiuoti iš žiedinės sankryžos iš kairiųjų juostų (vidurinių ar kraštinių kairiųjų) būtų pažeidimas, nes tai galėtų sukelti pavojingas situacijas kitiems eismo dalyviams (KET 104 p.).
Persirikiavimas iš greitėjimo juostos
Abu automobiliai važiuoja tiesiai. Pastebime, kad žalias automobilis yra greitėjimo juostoje. Kadangi žalio automobilio vairuotojas nori persirikiuoti (geltonas važiuoja tiesiai), tai jis ir privalo duoti kelią (KET 104 p.).
Kada privaloma persirikiuoti?
Kelio žymėjimas (rodyklės su lenktu kotu) rodo, kad baltas automobilis turi tučtuojau persirikiuoti į pirmąją eismo juostą. Pirmoje juostoje yra mėlynas automobilis, kuriam baltasis turi duoti kelią persirikiuodamas (KET 104 p., KET 112 p. ir KET 3 pr.).
Kelių eismo taisyklių bendrosios nuostatos
Kelių eismo taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti Taisyklėms.
Sąvokos, vartojamos Kelių eismo taisyklėse
- Aptarnaujantysis transportas - transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atvežančios į tą zoną krovinius ar atvykstančios jų paimti, įskaitant į tą zoną keleivius atvežančius ar jų paimti atvykstančius lengvuosius automobilius taksi arba lengvuosius automobilius, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos.
- Duoti kelią - reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
- Dviračių gatvė - kelias, kurio pradžia pažymėta kelio ženklu „Dviračių gatvė“, o pabaiga - „Dviračių gatvės pabaiga“.
- Geležinkelio pervaža - kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.
- Gyvenamoji zona - teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga - „Gyvenamosios zonos pabaiga“.
- Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau - važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
- Kelkraštis - šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.
- Lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
- Lydintis asmuo - ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo, lydintis eismo dalyvį arba jų grupę.
- Mokyklinis autobusas - geltonas vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, kuriuo vežami vaikai (švietimo įstaigų mokiniai). Prie mokyklinių autobusų priskiriami ir kitos spalvos autobusai, kuriais vežami vaikai į švietimo įstaigą ar iš jos pagal sudarytas su vežėjais sutartis ir kurie paženklinti vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais.
- Organizuota dviratininkų grupė - dviratininkų grupė, dalyvaujanti iš anksto suplanuotame renginyje (maratone, varžybose, išvykoje, treniruotėje ir panašiai) ir vykstanti suplanuotu maršrutu, lydima motorinės transporto priemonės (-ių) su įjungtu (-ais) oranžiniu (-iais) švyturėliu (-iais) ar policijos transporto priemonių su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais.
- Organizuota pėsčiųjų grupė - suplanuotu maršrutu keliu judančių pėsčiųjų grupė su lydinčiais asmenimis.
- Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga - kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.
- Persirikiavimas - eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
- Transporto priemonių stovėjimo aikštelė (toliau - stovėjimo aikštelė) - teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.
- Važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau - važiuojamųjų dalių sankirta) - plotas, kurį riboja tiesios linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus, neatsižvelgiant į tai, ar šie kraštai išplatinti ar suapvalinti.
Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme.
Bendrosios eismo dalyvių pareigos
Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.
Eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų (toliau - tikrinantis pareigūnas) ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų (toliau - reguliuotojas) reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.
Eismo apribojimai ir signalai
Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.
Saugaus eismo principai
Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.
Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai ar kelio pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnyje nustatytą kelių suskirstymą savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.
Specialiųjų transporto priemonių praleidimas
Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms kelias duodamas ir avarinis koridorius sudaromas tokia tvarka:
- Kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, - prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
- Kelyje, kuriame viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kraštinėje kairėje eismo juostoje ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo kairiau prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir sustoti, o kitose eismo juostose, kurios yra dešiniau nuo kraštinės kairės eismo juostos, ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo dešiniau, dešiniojo važiuojamosios dalies krašto arba kelkraščio link ir sustoti.
- Kelyje su skiriamąja kelio juosta (toliau - skiriamoji juosta) Taisyklių 12.1 ir 12.2 papunkčiuose nurodytus reikalavimus privalo vykdyti tik ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai.
Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams.
Bendrosios vairuotojų pareigos ir reikalavimai
Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau - techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus Taisyklių 234 punkte nustatytus atvejus.
Dokumentų pateikimas ir tikrinimas
Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas arba karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau - privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės, jos junginio su priekaba vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.
Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Saugumo užtikrinimas ir mobiliojo ryšio priemonės
Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.
Mopedą, motociklą, triratį, taip pat lengvąjį keturratį, keturratį, galingąjį keturratį, sunkųjį keturratį ir T3b kategorijos ratinį traktorių, kuris pagamintas keturračio konstrukcijos pagrindu ir neturi kėbulo (kabinos), (toliau - visų rūšių keturračiai) privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas).
Transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Pirmosios pagalbos ir matomumo reikalavimai
Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos ir jų junginių su priekaba vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš (nulipęs nuo) transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
Kiti vairuotojų draudimai
Vairuotojams draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia. Transporto priemonių vairuotojai, dalyvaudami viešajame eisme, privalo pasirūpinti, kad ant transporto priemonės įrengta darbo ar kita įranga neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų, o papildomos šviesos, skirtos darbo vietai šalia transporto priemonės apšviesti, būtų išjungtos.
Sustojimas ir stovėjimas prie geltonos linijos
KET aiškiai nurodoma, jog sustojimas ar stovėjimas prie geltonos linijos yra draudžiamas. Už jo nepaisymą gresia baudos nuo 30 iki 90 eurų ar net automobilio nutempimas. „Dažnai vairuotojai net ir užfiksavus pažeidimą mėgina ginčytis, kad paliktas automobilis tikrai niekam netrukdo. Tačiau būkime atviri - tos linijos tikrai sugalvotos ne šiaip sau ir nupieštos ne dėl to, kad yra geltonos spalvos dažų perteklius“, - sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Probleminės zonos ir pažeidimų priežastys
Pasak A. Žiukelio, itin sudėtinga situacija - daugiabučių kiemuose bei gatvėse aplink juos. Taip pat prie mažų, tankiai apgyvendintose teritorijose įsikūrusių prekybos centrų. Dėl geltonų linijų, skirtų palikti vietas parduotuves aptarnaujančiam transportui, kyla ne tik smulkūs eismo įvykiai, bet ir konfliktai, apie kuriuos draudimo bendrovėms nepranešama.
„Labai gaila, bet geltonų linijų ypač nepaiso daugiabučių gyventojai. Čia situacija, ypač didmiesčiuose, ir taip sudėtinga, o ir vairuotojai tradiciškai stengiasi automobilius bet kokia kaina pasistatyti vos ne po langais, kur papuola, kad tik nereikėtų kelių metrų paeiti. Kai nepaisoma geltonųjų linijų, tai ir įvažiavimai į kiemą taip gali būti užblokuojami, apsunkinamas manevravimas. Centre, prie visuomeninių pastatų, kiek labiau atsižvelgiama į ženklinimą, bet prie daugiabučių vyrauja chaosas, kartais tampantis ir eismo įvykių ar konfliktų priežastimi“, - įsitikinęs specialistas.
Geltonų linijų paskirtis
KET nurodoma, kad palikti automobilį prie geltonos linijos draudžiama, nes jos žymi vietas, kur sustojus arba palikus stovėti automobilį gali būti sukeltas pavojus eismo saugumui. „Atkreipkite dėmesį, kur tos linijos braižomos. Dažniausiai tai vietos, kur palikus automobilį bus apribojamas matomumas kitiems eismo dalyviams, kils padidintas pavojus nepastebėti pėsčiųjų, bus apsunkintas eismas. Taip pat toks ženklinimas pasitelkiamas norint aiškiai identifikuoti vietas, kuriose esant reikalui turėtų sustoti specialusis transportas - pradedant šiukšliavežėmis ir baigiant gaisrinės ekipažais“, - pagrindines ženklinimo priežastis vardija A. Žiukelis.
Nusitrynusios geltonos linijos ir vairavimo kultūra
Specialisto teigimu, kartais ginčytinos situacijos tarp vairuotojų ir pareigūnų kyla dėl to, kad geltona linija būna neva nepastebima, nusitrynusi. Tačiau tai greičiausiai reiškia, kad tiesiog nepastebėjote ir kartu su kelio ženklinimu naudojamo sustojimą draudžiančio kelio ženklo. „Šiais laikais ženklinimui naudojamos kokybiškos medžiagos, taip pat žymėjimas atnaujinamas pakankamai dažnai, tad jei ir yra nusitrynusių vietų, jų nėra labai daug. Kitas dalykas - šis žymėjimas dažniausiai naudojamas kartu su kelio ženklais, taigi nusitrynusi spalva retai kada gali būti pasiteisinimas“, - aiškina specialistas.
Pasak A. Žiukelio, tai, kad tokie pažeidimai dažnai laikomi mažareikšmiais, rodo ne tik vairavimo kultūros stoką, bet ir atspindi specifinį nuolat skubančio vairuotojo mentalitetą. „Daugelis vairuotojų, palikdami automobilį neleistinoje vietoje, save ramina tuo, kad labai skuba ir kad stabtelėjo „tik trumpam“. Dažnu atveju dar ir avarinį signalą įjungia. O tai rodo, kad iš tiesų žmogus supranta, jog daro pažeidimą, bet jo tiesiog nesureikšmina. Tačiau būtina suprasti, kad kelyje ir „trumpam“ stabtelėjus galima sukelti pavojų eismo saugumui. Todėl rizikuoti tikrai neverta“, - įsitikinęs BTA atstovas.
tags: #ar #leidziama #geltono #automobilio #vairuotojui #taip