Statybos ir automobilių statymo klausimai valstybinėje žemėje yra sudėtingi ir reikalauja išsamaus teisinio reglamentavimo išmanymo. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausią teismų praktiką, teisės aktų reikalavimus ir praktinius patarimus, siekiant padėti gyventojams ir NT vystytojams išvengti galimų problemų.
Statybos galimybės valstybinėje žemėje
Valstybinės žemės nuomininkams, išsinuomojusiems žemę ne aukciono būdu, atsiranda daugiau pagrįstų lūkesčių ten vystyti NT objektus. Aiškinant šias teisės normas, ne vieną kartą buvo pažymėta, kad nuomojant valstybinį žemės sklypą ne aukciono tvarka, būtina sąlyga yra tai, kad sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį.
Statybos ir rekonstrukcijos sąlygos
Valstybinės žemės nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Ši galimybė numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.
Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį.
Atlyginimas už statybos galimybę
Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, iki pranešimo apie statybos pradžią, o jeigu reikalavimas pranešti apie statybos pradžią nenustatytas, - iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą ir 50 procentų - į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.
Jeigu statant naujus ir (ar) rekonstruojant esamus statinius didėja statiniais užstatytas žemės plotas ir statinio (-ių) bendras plotas, atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje sudaro atlyginimų už statiniais užstatyto žemės ploto padidėjimą ir statinio (-ių) bendro ploto padidėjimą suma.
Atlyginimas mokamas kiekvienu atveju, išskyrus numatytas išimtis, kai šis atlyginimas nemokamas. Sumokėjęs atlyginimą, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja galimybę įgyvendinti statytojo teisę pagal sumokėto atlyginimo dydį.
Išimtys, kai atlyginimas nemokamas:
- Statant, rekonstruojant inžinerinius statinius, skirtus šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d.
- Kai nuomojami valstybinės žemės sklypai negali būti privatizuojami ir siekiamų pastatyti statinių sukuriama ekonominė ir (ar) socialinė nauda savivaldybei yra didesnė už apskaičiuotą atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dalį, mokamą į savivaldybės biudžetą. Tokiu atveju savivaldybės taryba savo sprendimu turi teisę atleisti nuo šios atlyginimo dalies mokėjimo.
Draudžiama keisti statybos objekto, dėl kurio buvo pritaikyta išimtis, paskirtį, kol nesumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, jeigu pakeitus paskirtį tokiam statybos objektui išimtis nebūtų taikoma.
Teismų praktika dėl statinio paskirties keitimo
Nekilnojamojo turto (NT) vystytojui nusipirkus statinius, siekiant juos nugriauti ir statyti kitos paskirties statinius, reikia pakeisti žemės sklypo paskirtį. NŽT dažnai remdavosi pažodiniu teisės aktų aiškinimu bei nevertindavo visų situacijos aplinkybių. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, teismui sprendžiant ginčą, problema kilo dėl to, kad valstybinėje žemėje esantis statinys buvo naudojamas ne pagal pagrindinę jo paskirtį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutartyje pabrėžė, kad tam tikras statinio funkcinės paskirties pakeitimas „nereiškia, kad išnyko objektas (realiai funkcionuojantis statinys), kurio negalima naudoti pagal kitą paskirtį, ir kad išnyko teisė lengvatine ne aukciono tvarka toliau nuomotis valstybinės žemės sklypą“. Taigi, kasacinis teismas suformulavo naują teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę - tapo aišku, kad de facto pakeista statinio funkcinė paskirtis iš karto negali suteikti NŽT neginčijamos teisės nutraukti nuomos sutartį. Kiekvienu atveju reikia individualiai įvertinti visas situacijos aplinkybes.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad apie galimybę ateityje pakeisti valstybinės žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, reikėtų mąstyti jau pasirašant sutartį su NŽT. Mat norint pakeisti sutartį, tokia galimybė turi būti numatyta pirminėje sutartyje. Naujausia kasacinio teismo praktika atveria kelią į platesnį požiūrį priimant sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo ar pakeitimo.
Statybos žemės ūkio paskirties sklype
Jei norima statyti karkasinį 80 kv.m namą žemės ūkio paskirties sklype, kuriame jau stovi registruotas medinis senas namas (seno vietoje naują), būtina atsižvelgti į vietovės specifiką, pavyzdžiui, jei tai kaimo vietovė. Svarbu išsiaiškinti, kokia eiga ir dokumentacija yra privaloma, ypač jei sklypas yra regioniniame parke.
Pagal regioninio parko nuostatas, vitrininiai langai ūkio paskirties statinyje gali būti draudžiami. Galimi sprendimo būdai, norint išlaikyti vitrininius langus, yra skaidyti langus į mažesnius langelius, įrengti stumdomas duris ar įmontuoti kluono duris. Kiekvienu atveju rekomenduojama konsultuotis su architektais ar statybos specialistais.
Karkasinio namo iki 90 kv.m statyba
Modulinio karkasinio namo iki 90 kv.m statybai reikalingi dokumentai ir procesai priklausys nuo konkretaus sklypo paskirties ir vietos (pvz., Molėtų rajone, Jokūbave ar Dusinėnuose, Užupio g., Juodšilių sen.). Jei sklypas yra namų valdos (vienbučių, dvibučių statybai), su įrašyta sanitarinės apsaugos zona, kuri teismo yra pripažinta neteisėtai nustatyta, tai gali supaprastinti statybos procesą.
Svarbu įvertinti laikančiųjų konstrukcijų pakeitimus, pavyzdžiui, norint išplėsti lango angą laikančiojoje sienoje. Tokiu atveju reikia įsitikinti, ar esama sija gali atlaikyti didesnę angą, ar reikėtų ją keisti / stiprinti, ir kokie konstrukciniai sprendimai būtų reikalingi.
Automobilių statymas valstybinėje ir privačioje žemėje
Automobilių statymas daugiabučių kiemuose yra dažna problema, su kuria susiduria tiek vairuotojai, tiek pėstieji. Nors daugeliui atrodo, kad kiemai nėra griežtai reguliuojama teritorija, iš tiesų čia galioja tam tikros taisyklės, kurias reikia žinoti kiekvienam vairuotojui.
Bendrosios taisyklės ir draudimai
Daugiabučių kiemuose galioja Kelių eismo taisyklės (KET) bei vietinės savivaldybės nustatyti reikalavimai.
Draudžiamos vietos:
- Ant šaligatvių ir vejų.
- Prie įėjimų į laiptines, nes tai trukdo gyventojams ir pažeidžia priešgaisrinius reikalavimus.
- Prie šiukšlių konteinerių.
Kelių eismo taisyklės (KET) kiemuose:
- Maksimalus greitis kiemuose yra 20 km/h.
- Būtina būti itin atsargiems dėl vaikų, žaidžiančių kiemuose.
- Jei kiemas neturi specialių ženklų, galioja dešinės pusės taisyklė.
- Pėstieji visada turi pirmumą.
- Išvažiuojant iš kiemo į pagrindinį kelią, reikia praleisti visą eismą.
Rezervuotos parkavimo vietos
Daugiabučių kiemuose kai kurios parkavimo vietos gali būti rezervuotos, o tai reiškia, kad jose gali statyti tik konkretūs asmenys. Net jei vieta yra laisva, be leidimo joje palikti automobilį negalima. Neįgaliesiems skirtos parkavimo vietos yra saugomos pagal įstatymą ir pažymėtos specialiais ženklais. Jų naudojimas be leidimo gali užtraukti dideles baudas nuo 100 iki 300 eurų, taip pat automobilis gali būti nutemptas.
Konfliktai dėl parkavimo ir jų sprendimo būdai
Automobilių statymas daugiabučių kiemuose dažnai tampa konflikto priežastimi tarp gyventojų. Pagrindinės problemos - per didelis automobilių kiekis, netvarkingai pastatyti automobiliai ir užstatyti įvažiavimai.
Viešosios ir privačios stovėjimo vietos:
- Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
- Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti. Svarbu paminėti, jog įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės.
Ką daryti, jei pastebėjote pažeidimą ar susiduriate su konfliktu:
- Pirmiausia pabandykite išsiaiškinti, kam priklauso automobilis.
- Jei problema kartojasi, galite kreiptis į kiemo administratorių ar policiją.
- Kylant ginčams dėl privačių vietų, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos.
- Nepavykus susitarti taikiai, galima kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.
- Fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas teisėtai įmanomas tik bendraturčiams susitarus dėl konkrečios aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui.
- Siekiant užtikrinti, kad pašaliniai asmenys nestatytų savo automobilių privačioje stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai, suderinus tai su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis.
Stovėjimo vietų trūkumas ir alternatyvūs sprendimai
Daugelis daugiabučių buvo pastatyti laikais, kai žmonės turėjo gerokai mažiau automobilių, todėl šiandien kyla stovėjimo vietų trūkumo problema.
Galimi sprendimai:
- Bendrijos iniciatyva įrengti naujas parkavimo vietas, perplanuojant kiemo erdvę, sumažinant nereikalingus vejos plotus ar suprojektuojant papildomas stovėjimo vietas.
- Savivaldybės projektai: kai kuriose savivaldybėse galima kreiptis dėl naujų parkavimo vietų įrengimo arba aikštelių plėtros finansavimo. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė skiria finansavimą daugiabučių kiemų atnaujinimui, įrengiant betoninių trinkelių korines aikšteles.
- Daugiabučių namų savininkų bendrijos gali formuoti žemės sklypus, kuriuose galima nustatyti automobilių stovėjimo tvarką, plėsti automobilių stovėjimo aikšteles, želdynus, vejas, įsirengti norimas technines eismo reguliavimo priemones ar užsitverti įvažiavimo kelią į sklypą užtvaru.
Kiti svarbūs aspektai
Artėjant šiltajam sezonui ir vis daugiau poilsiautojų traukiant į pajūrį, Aplinkos apsaugos departamentas primena motorinių transporto priemonių vairuotojams taisykles ir galiojančius reikalavimus Kuršių nerijoje. Motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti ir važinėti po mišką galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Užtatyti užtvarus ir įvažiavimus į mišką draudžiama. Pažeidus šias taisykles gresia baudos nuo 30 iki 90 eurų (juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 170 eurų).
tags: #ar #galiu #statyti #automobili #valstybineje #zemeje