Keliaujant pasitaiko situacijų, kai visi daiktai netelpa į automobilio saloną ar bagažinę. Tokiais atvejais, ypač jei norima vežtis dviračius ar kitą stambų krovinį, tenka pasitelkti papildomas priemones, tokias kaip specialūs laikikliai ar stogo bagažinės. Tačiau svarbu žinoti, kaip tai daryti teisėtai ir saugiai, siekiant išvengti nemalonių incidentų kelyje.
Ar leidžiama važiuoti su atidaryta bagažine?
Lietuvoje **leidžiama važiuoti su atvira bagažine tam tikromis sąlygomis**, jei krovinio gabenimas atitinka Kelių eismo taisykles (KET). Lietuvių reglamentai tiesiogiai nedraudžia važiuoti su atvira bagažine. Vietoj to, taisyklėse daugiausia dėmesio skiriama krovinio saugumui ir jo poveikiui matomumui bei transporto priemonės apšvietimui.
Ekspertai aiškina, kad transporto priemonė išlieka tinkama važiuoti tik tuo atveju, jei krovinys ir atvira bagažinė netrukdo saugiai valdyti transporto priemonės. Nors KET leidžia vežti didelius daiktus, pažeidimai įvyksta, kai atvira bagažinė kelia pavojų arba užblokuoja svarbius transporto priemonės komponentus. Vairuotojai privalo būti ypač atsargūs, kad išvengtų nesaugių situacijų.
Ilgų daiktų, tokių kaip medinės lentos ar baldai, transportavimas yra įprastas. Jei bagažinė negali visiškai užsidaryti, vairuotojas vis tiek gali teisėtai važiuoti, jei laikomasi saugos reikalavimų. Kai krovinys išsikiša už transporto priemonės matmenų, krovinio galinė dalis turi būti aiškiai pažymėta. Nors tikslios ženklinimo taisyklės kiekvienoje šalyje skiriasi, Lietuvoje galioja bendras principas: krovinys turi būti matomas ir atpažįstamas kitiems eismo dalyviams. Netinkamai pritvirtinti, išsikišę ar nepažymėti kroviniai kelia grėsmę tiek asmeniniam, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui bei gyvybei.
RESCUE CAR | Omegų gelbėtojas
Krovinių gabenimas ant stogo ir su dviračių laikikliais
Keliuose dažnai matome stogo bagažinėmis ar dviračiais „papildytus“ automobilius, tačiau ne visi vairuotojai juos tinkamai pritvirtina ar važiuoja tinkamu greičiu. Svarbu nepamiršti, kad dviračių laikikliai ar stogo bagažinės automobilį veikia kitaip jam stovint ir važiuojant dideliu greičiu.
Dviračių gabenimas
- **Maksimalus greitis:** Maksimalus greitis, kuriuo galima važiuoti gabenant dviračius, paprastai yra nurodomas dviračio laikiklio instrukcijoje ir dažniausiai siekia **110 arba 130 km/h**. Be to, jis priklauso ir nuo vežamų dviračių skaičiaus.
- **Svorio centras:** Nuo dviračių reikia nuimti visus priedus - krepšius, gertuves, vaikiškas kėdutes ir panašiai. Taip ne tik sumažinsite dviračių laikiklio ir automobilio kablio apkrovą bei vėjo pasipriešinimą, bet ir efektyviau naudosite degalus.
- **Matomumas ir ženklinimas:** Pritvirtinti prie automobilio dviračiai turi netrukdyti matomumui, neuždengti žibintų ir valstybinio numerio lentelės. Jei dviračiai numerį vis dėlto uždengia, „Regitroje“ turite užsisakyti specialią lentelę su valstybiniu numeriu ir dviračio ženklu. Lentelė gali būti tvirtinama prie vežamo dviračio ar jo laikiklio.
- **Stabilumas ir pavojai:** Ant stogo gabenami dviračiai, važiuojant vingiuotais keliais, sumažina automobilio stabilumą. Be to, negalima pamiršti ant stogo pritvirtintų dviračių įvažiuojant į riboto aukščio vietas, tokias kaip garažai, požeminės stovėjimo aikštelės, ar važiuojant po nedideliais tiltais ir žemais medžiais.
- **Reguliarus tikrinimas:** Neužtenka tiesiog dviračius pritvirtinti ir pamiršti visos kelionės metu, ypač jei kelionė ilgesnė. Važiuojant būtina reguliariai sustoti ir patikrinti, ar tvirtinimai neatsilaisvinę. Tas pats galioja ir vežant dviračius su jiems vežti skirtais laikikliais automobilio gale. Netinkamai pritvirtintas dviratis gali nukristi ant kelio, tuomet pats dviratis bus sugadintas, taip pat dėl jo gali kilti eismo įvykis.
Stogo bagažinės naudojimas
Pagrindinė taisyklė gabenant daiktus ant automobilio stogo - čia dėti tik lengviausią bagažą bei neviršyti maksimalios stogo ir bagažinės laikiklių apkrovos. Maksimalus leistinas svoris turi būti nurodytas bagažinės instrukcijoje, tad į šią rekomendaciją nevertėtų numoti ranka.
Bet koks papildomas svoris ant stogo pakeičia automobilio svorio centrą ir jo vairavimo ypatumus. Viršytas svoris gali sukelti ir pavojingų situacijų, jei bagažinė lūžta, įtrūksta ar atsiskiria nuo automobilio. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ant automobilio stogo gabenamų dviračių saugumui.
Kelių eismo taisyklės ir atsakomybė
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, didelių gabaritų krovinių vežimas vasarą ypač aktualus, nes dalis gyventojų kraustosi į sodybas ar važiuoja atostogauti ir automobilius pakrauna įvairiomis laisvalaikio priemonėmis. Pastebima, kad vairuotojai neretai veža lentas, namų apyvokos reikmenis, buitinę techniką ar pramogų daiktus, gabenant juos ant stogo arba pravėrus bagažinės dangtį, tačiau tinkamai nepasirūpinus saugumu. To priežastis - užmaršumas, atsiradusių papildomų gabaritų neįvertinimas, o pasekmės - nukenčiantis turtas arba sukelti eismo įvykiai.
Tinkamas krovinių vežimas yra ne tik kiekvieno vairuotojo atsakomybė, bet ir pareiga. Jų laikymosi tvarką reglamentuoja Lietuvos kelių eismo taisyklės (KET), nurodančios, kaip automobilyje turėtų būti gabenami daiktai. Veždami krovinį, vairuotojai privalo tiek pastarąjį gerai pritvirtinti, tiek ir neviršyti leidžiamo transporto priemonės svorio. Be to, daiktai turi būti tinkamai pažymėti, jei išsikiša už KET numatytų automobilio gabaritų. Lengvojo automobilio masė su kroviniu ir keleiviais neturi viršyti 3,5 tonos, o vežami daiktai neturi bloginti vairuotojo matomumo, transporto priemonės stabilumo, neuždengti žibintų, nekristi, nesivilkti. Svarbu ir tai, jog toks gabenimas nekeltų pavojaus eismo dalyvių saugumui, turtui, negadintų kelio, eismo reguliavimo įrenginių.
Svarba tinkamai tvirtinti krovinius
Tinkamai gabenant krovinius privalu pasirūpinti, jog jie būtų tolygiai pakrauti, antraip automobilis praras stabilumą. Daiktus svarbu ir pažymėti, jei šie išsikiša iš automobilio šono bent šiek tiek, o iš priekio ar galo išlenda daugiau kaip metrą.
„Sudėti lentas į saloną ir jas iškišti pro langus nėra pats saugiausias variantas. Nepatartina ir bagažinę pakrauti didžiuliu šaldytuvu, dėl kurio pastarosios dangtį teks pririšti prie įrenginio. Toks gabenimas - tik žingsnis iki nelaimės. Verčiau krovinius sudėti į priekabą, kurią, turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, galima tempti iki 750 kg bendrojo svorio. Ji ne tik užtikrins saugumą, bet ir leis išvengti administracinės atsakomybės, nes netinkamas daiktų vežimas gali užtraukti baudą iki kelių šimtų eurų“, - pastebi ekspertas.
Tačiau, anot R. Bieliausko, baudos tikimybė - tik lašas jūroje, palyginus su pavojumi gyvybei, kuriai grasina nepritvirtinti kroviniai. Kuomet automobilis juda keliu, viduje esančius daiktus veikia kinetinė jėga. Sakykime, salone ant galinės sėdynės padėtas 1 kg sveriantis krepšys. Važiuojant 50 km per valandą greičiu ir atsitrenkus į nejudančią kliūtį, krepšys į priekį skries 96 kg galia. Belieka įsivaizduoti, kokias pasekmes sukeltų ne toks lengvas krovinys, o, tarkime, 20 kg sverianti nepritvirtinta komoda. Tikimybė tokiu atveju likti gyviems išties menka.
Draudimo niuansai vežant krovinius
Dažnas vairuotojas, pro pirštus žiūrėdamas į vežamų krovinių saugumą, rizikuoja sukelti tiek pavojų keleivių sveikatai, tiek ir turtui. Pirmiausia grėsmė neretai neįvertinama, o į antrąją žiūrima atsainiai - esą draudimas padengs visus nuostolius.
Bet kokia trečiajam asmeniui padaryta žala valdant transporto priemonę yra atlyginama privalomojo draudimo, kurį sudaro ir civilinės atsakomybės draudimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog, pavyzdžiui, vežant nepritvirtintą dviratį ir jam nukritus ant kito automobilio, atlyginama už apgadintą turtą, tačiau žala kroviniui nėra kompensuojama. Vadovaujantis įstatymu, įvykio kaltininko automobilyje esančio bagažo arba už užmokestį vežamo krovinio nuostoliai taip pat nėra kompensuojami. Tačiau tokiems daiktams sukelta žala nukentėjusiojo transporto priemonėje yra atlyginama.
Bagažinės gedimai ir jų sprendimas
Kartais kyla problemų ne dėl netinkamo krovinių vežimo, o dėl pačios bagažinės veikimo sutrikimų. Dažna problema - bagažinės daviklio gedimas, kai prietaisų skydelyje nuolat dega lemputė, indikuojanti atidarytą bagažinę. Tai sukelia dvi pagrindines problemas: nuolat dega bagažinės apšvietimas ir signalizacija kaukia, manydama, kad kažkas bando įsilaužti.
Jei išsiardžius spynelę ir patikrinus daviklį lemputė vis tiek dega, tai gali būti susiję su laidų problemomis arba paties daviklio užstrigimu. Gali būti, kad daviklio „mygtukas“ įsispaudęs ir neatšoka. Vienas iš laikinų sprendimų yra tiesiog atjungti daviklį, tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas.
Kitas dažnas gedimas - iš salono spaudžiant bagažinės atidarymo mygtuką, ji nebeatsidaro. Anksčiau galėjusi atsidaryti, vėliau vis rečiau, kol galiausiai pasigirsta tik spragtelėjimas gale, o bagažinė neatsidaro, lyg magnetas ar kitas mechanizmas nebepritrauktų. Saugikliai būna tvarkingi, o nuspaudus mygtuką šviesos vos prigęsta, reiškias, įtampa nukeliauja. Raktu bagažinė atsirakina gerai.
Panašiais atvejais, kai bagažinės dangtis neatsirakina iš salono, patariama jį truputį paspaudinėti. Kai kada tai padeda. Taip pat galima pabandyti purkštelti WD40 į mechanizmą, jei jis yra pakirmijęs ar sunkiai vaikšto. O dėl to, kad bagažinė sava eiga neatsidaro, reikia gerokai pačiam patraukti į viršų, tai gali būti susiję su nusidėvėjusiais amortizatoriais ar spyruoklėmis.
Dvi pagrindinės priežastys, kodėl bagažinė gali neatsidaryti iš salono: išsikrovęs akumuliatorius arba blogai uždaryta bagažinė (jei silpniau užtrenkta ar gražiai nuleista). Tačiau, jei dirbant varikliui, generatorius krauna, bet bagažinė vis tiek neatsidaro, tai rodo kitą problemą. Taip pat gali būti, kad kur nors prasitrynė laidukas.
Be to, kai kuriuose automobiliuose po lietaus atsarginio rato vieta gali tapti „akvariumu“ (iki 1 cm vandens), priklausomai nuo lietaus trukmės. Tokiu atveju sprendimas būtų pakeisti gumas.
Būtini daiktai automobilio bagažinėje
Kelias - padidinto pavojaus vieta, todėl kiekvieno vairuotojo bagažinėje turėtų būti būtiniausi daiktai, padedantys išvengti ar spręsti netikėtas situacijas. Automobilių inspektorius privalo patikrinti, ar vairuotojas turi vaistinėlę, gesintuvą ir avarinį ženklą - šie daiktai ne kartą gelbėjo gyvybes ir apsaugojo turtą nuo žalos.
Drabužiai
- **Šviesą atspindinti liemenė:** Europoje kiekvienam keleiviui numatyta po liemenę. Su šviesą atspindinčia liemene lengviau atpažinti save trasoje ir paprašyti pagalbos.
- **Pirštinės:** Apsaugo rankas atliekant smulkius remonto darbus.
- **Drabužių komplektas, kuris gali išsitepti:** Jei šalia nieko nėra, o automobilis įstrigo, pavyzdžiui, purve ar sniege, papildomas drabužių komplektas leis vairuotojui pačiam iškasti automobilį, nesibaiminant dėl aprangos.
Atsarginės dalys
- **Ratų, artimųjų ir tolimųjų šviesų lempos:** Vairuojant lempos dažnai perdega. Sustojus jas lengva pasikeisti ir judėti toliau.
- **Variklio alyva, stabdžių skystis:** Litras alyvos ir litras „stabdžių“ neužims daug vietos, tačiau padės nuvykti į artimiausią servisą, kai prietaisų skydelyje užsidegs konkretaus skysčio netekimo lemputė.
- **Atsarginė padanga:** Kai kuriuose šiuolaikiniuose automobiliuose ne visada yra vieta atsarginei padangai laikyti, tačiau greitai pakeisti pradurtą ratą patiems yra lengviau nei laukti vilkiko.
Įrankiai
- **Veržliarakčių ir atsuktuvų rinkinys:** Praverčia keičiant ratą, pertvarkant stabdžių kaladėles ar atliekant kitus smulkius remonto darbus.
- **Domkratas:** Būtinas keičiant ratą.
- **Oro pompa:** Reikalinga padangų pripūtimui.
- **Laidas, „krokodilai“:** Žiemą galima „apšviesti“ (užvesti) automobilį laidų pagalba iš bet kurio kaimyninio automobilio.
- **Sniego šepetys:** Aktualus šaltuoju metų laiku.