Artėjant šaltajam sezonui, daugelis vairuotojų susiduria su klausimu, ar galima maišyti vasarinį langų plovimo skystį su žieminiu automobilyje. Iki paskutinės minutės pakeisti langų skystį į žieminį delsę vairuotojai susiduria su rimta problema. Plovikliui užšalus visa sistema neveikia, o važiuoti purvinam stiklui ribojant matomumą - itin pavojinga.
Specialistai pataria atkreipti dėmesį į skysčių sudėtį ir tinkamai pasiruošti šaltajam sezonui, kad būtų išvengta brangaus remonto ir užtikrintas saugumas kelyje.
Vasarinių ir žieminių langų ploviklių skirtumai
Nors iš pirmo žvilgsnio vasarinis ir žieminis langų plovimo skysčiai atrodo panašūs, jų sudėtis ir paskirtis skiriasi. Vasarinis skystis daugiausia sudarytas iš demineralizuoto vandens (iki 90 %) su papildomais plovikliais ir kvapikliais. Jis skirtas valyti lengvesnius nešvarumus, tokius kaip žiedadulkės, kelio dulkės ar vabzdžių liekanos.
Tuo tarpu žieminis ploviklis yra sukurtas efektyviai šalinti riebesnius nešvarumus, kelio druskas ir kitus žiemos metu susidarančius nešvarumus. Žieminiame langų plovimo skystyje yra daug didesnė alkoholio, dažniausiai etanolio arba izopropanolio, koncentracija, todėl užšalimo temperatūra sumažėja iki -40 °C. Be to, žieminio skysčio pagrindinė savybė - atsparumas užšalimui net ir esant itin žemai temperatūrai.
Automobilių priežiūros priemones gaminančios įmonės „Lesta“ laboratorijos vadovė Živilė Dumčiuvienė pažymi, kad žieminiame langų plovimo skystyje yra medžiagų, kurios turi tepimo savybių. Pigesni žieminiai langų plovimo skysčiai džiovina valytuvų gumas, jos eižėja, dėl to sutrumpėja valytuvų tarnavimo laikas, braižosi priekinis stiklas. „Lesta“ atstovė Erika Piečiukaitienė aiškina, kad į gerus žieminius ploviklius dedamos medžiagos, kurios nedžiovina paviršių, gumų, apsaugo lakuotas kėbulo dalis.
Ž. Dumčiuvienė taip pat paaiškino, kad vasarinis ploviklis užšaldamas plečiasi, todėl žarnelėse gali atsirasti mikroįtrūkimų. Vasarinis langų plovimo skystis žiemos metu gali ne tik užšalti, bet ir pridaryti žalos automobiliui. Dauguma automobilių priežiūrai skirtų skysčių talpų yra plastikinės. Užšalę skysčiai plečiasi, todėl atsiranda rizika toms talpoms įskilti.
Žieminio langų plovimo skysčio sudėtyje yra alkoholio pagrindu pagamintų komponentų, kurie apsaugo nuo užšalimo. Tačiau pakilus temperatūrai, šios cheminės medžiagos garuoja greičiau, todėl automobilyje išsiskiria kenksmingi garai.
Dažniausios klaidos ir jų pasekmės
Viena dažniausių klaidų, kurią daro vairuotojai, yra ne iki galo išpurškus vasarinį skystį ant viršaus užpilti žieminį. Kadangi skysčiai sistemoje nesusimaišo, vasarinis lieka žemiau, jis ir užšąla, dėl jo stringa sistema. „Neretai žmonių daroma klaida - jie ne iki galo išpurškia vasarinį skystį ir ant viršaus užpila žieminį. Kadangi skysčiai sistemoje nesusimaišo, vasarinis lieka žemiau, jis ir užšąla, dėl jo užstringa sistema“, - sakė automobilinės chemijos gamintojo „Lesta“ atstovė Erika Piečiukaitienė. Kontrolinis klausimas „ar buvo likę vasarinio langų skysčio automobilio talpose?“ vartotojams leidžia patiems susiprasti klaidą.
Jei žieminį skystį per anksti pakeisite vasariniu skysčiu arba, dar blogiau, paprastu vandeniu, jis gali per naktį užšalti. Tai gali sugadinti ploviklio rezervuarą, žarnas ir siurblį. Kai kuriems vairuotojams atrodo, kad jei lietus gali nuplauti stiklą, tai ir apiplovimo sistemai vanduo kuo puikiausiai tiks. Deja, stiklų apiplovimo skysčio sąskaita taupyti tikrai neverta, ypač žiemą. Jei žieminis langų skystis bus pakeistas vandeniu, sistema gali būti sugadinta - prie neigiamos temperatūros vanduo užšąla, o šaldamas plečiasi ir gali sulaužyti įvairius sistemos elementus. Automobilių serviso „Ausegra“ vadovas Arvydas Gailiušas pažymi, kad vanduo nepadeda ne tik vairuotojų, bet ir automobilio sveikatai. „Jei vietoj langų plovimo skysčio pripilta paprasto vandens, tai vienareikšmiškai turi neigiamą įtaką, nes jame yra geležies. Ji nusėda ir užkemša sistemą. Įtaką daro ir pačiam varikliukui, kuris purškia skystį. Langų plovimo skysčiuose yra ir jam reikalingų tepimo komponentų. Taip pat gali kilti purkštukų užkalkėjimas. Tai tikrai - ilgesnėje perspektyvoje paprasto vandens naudojimas turės neigiamą įtaką langų ir žibintų apiplovimo sistemai“, - teigia A. Gailiušas.
Dar blogesnė sprendimo naudoti vandenį pasekmė yra ligos, tokios kaip astma, įvairios alerginės reakcijos. Taip nutinka todėl, kad naudojant vandenį bakelyje kaupiasi nuosėdos, kurios ilgainiui užkemša purkštukus. Šiltesniu oru vandenyje atsiranda įvairių mikroorganizmų, gali kauptis dumblas, suvešėti pelėsis - visa tai įkvėpsite su oru, todėl naudoti vandenį stiklų apiplovimui net pavojinga sveikatai, - sako Ž. Dumčiuvienė.
Automobilio superkondensatorinis užvedėjas. Bandom praktiškai užvesti tris skirtingus auto
Maišymo taisyklės ir rizikos
Vasariniai ir žieminiai langų plovimo skysčiai yra techniškai suderinami, ir juos sumaišius nekils cheminė reakcija ir nepažeis sistemos. Gamintojai šiuos produktus projektuoja taip, kad juos būtų galima maišyti. Tačiau problema kyla, kai abu skysčiai sumaišomi šaltu oru. Kai tik abu skysčiai sumaišomi, viso tirpalo užšalimo temperatūra pakyla.
Pavyzdžiui, žieminis skystis, skirtas -20 °C temperatūrai, gali užšalti maždaug -5 °C temperatūroje, praskiestas 50/50 vasariniu skysčiu. Užšalęs skystis plečiasi, ir tai gali sukelti įvairių rūšių pažeidimus plovimo sistemoje. Sistemos remontas dažnai užima daug laiko, o siurblio ar rezervuaro pakeitimas gali kainuoti kelis šimtus eurų.
Ž. Dumčiuvienė pastebi, kad „ne visos medžiagos dera tarpusavyje ir gali nutikti taip, kad joms sureagavus susidarys nuosėdos.“
Pagrindinė taisyklė paprasta: žieminį plovimo skystį pilkite tik tada, kai didžioji dalis vasarinio skysčio jau sunaudota. Tai užtikrina, kad alkoholio koncentracija išliktų pakankamai didelė, kad būtų išvengta užšalimo. „Vairuotojai dažnai neįvertina, kiek skiedimas veikia atsparumą užšalimui. Vasarinius ir žieminius plovimo skysčius galima maišyti, tačiau tik tada, kai temperatūra išlieka aukštesnė nei nulis. Kai tik numatomos šalnos, vairuotojai turėtų įsitikinti, kad jų bakelyje yra neskiesto žieminio skysčio, tinkamo atsparumo šalčiui.
Kaip tinkamai pasirinkti ir naudoti langų plovimo skystį?
Problemos sprendimas užšalus skysčiui
Jei langų skystis jau užšalo, geriausia automobilį palikti kelioms valandoms šiltesnėje vietoje - pavyzdžiui, požeminiame garaže ar šildomoje aikštelėje prie prekybos centro. Tokiu atveju viena iš populiariausių išeičių yra nuvaryti automobilį į šiltą garažą arba požeminę stovėjimo aikštelę.
Kai skystis atitirps, jį reikėtų visiškai išpurkšti ir pripildyti nauju, žieminiu. Susidūrus su problema, kai vasarinis skystis užšalo, rekomenduojama į langų apiplovimo skysčio talpą pilti ne žieminį skystį, o žieminį koncentratą, kuris praskiestų vasarinį skystį. „Jei dar yra pakankamai tuščio tūrio, kurį galima pripildyti koncentratu, galima taip ir padaryti. Pašnekovė pridūrė, kad užpylus koncentrato patartina susidariusiu naujos sudėties skysčiu pravalyti sistemą, t. y. pravalyti vamzdelius ir purkštukus“, - paaiškino Ž. Dumčiuvienė. Savybės nebus tokios pat, kaip tikro žieminio ploviklio, tačiau sistema bent jau neužsikimš dėl užšalimo.
Verdantis vanduo - kategoriškai ne. Pilti karštą vandenį į bakelį ar ant stiklo - labai pavojinga. Stiklas nuo staigaus temperatūrų skirtumo gali sutrūkti, o plastikiniai vamzdeliai deformuotis. „Žieminis ištirpdys vasarinį“ - mitas. Net ir stiprus žieminis skystis negali atitirpdyti užšalusio vandens mišinio - jis tiesiog pasiskirstys virš ledo sluoksnio. Kad ištirptų ledas, reikia šilumos.
Skysčio pasirinkimas ir kokybė
Renkantis langų plovimo skystį, svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėtį. Automobilių alyvų, tepalų ir skysčių ekspertas Silverijus Baliūnas pataria rinktis skysčius, pagamintus etanolio pagrindu, nes prekyboje vis dar daug produktų su sveikatai kenksmingu metanoliu. Ž. Dumčiuvienė pastebėjo, kad rinkoje siūlomi pačių įvairiausių užšalimo temperatūrų langų plovimo skysčiai. Anot pašnekovės, neužšalti esant žemai temperatūrai padedančios medžiagos, tokios kaip metanolis ar etanolis, ženkliai padidina žieminių ploviklių kainas. „Svarbu, jog langų plovimo skystis būtų pagamintas etanolio pagrindu. Prekyboje vis dar daug produktų su sveikatai kenksmingu metanoliu. Kai kuriuose plovikliuose dar naudojamas metanolis - pigesnė, bet labai kenksminga medžiaga“, - teigė S. Baliūnas.
E. Piečiukaitienė sako, kad paprastam vartotojui išskirti ploviklius pažiūrėjus vien į sudėtį nėra lengva. Kokybę čia neretai lemia kaina. „Natūralu, kad kuo brangesnis bus skystis, tuo ten daugiau bus įdėta valomųjų medžiagų, kurios nedžiovins paviršių. Pigesniame skystyje dažnai naudojamas spiritas, todėl jis gali smirdėti. Geresniuose plovikliuose naudojami aukštesnės klasės spiritai. Metanolio normaliose prekybos vietose normalių kompanijų parduodamuose produktuose nebėra, nes jis dėl nuodingų savybių yra uždraustas Europos Sąjungoje. Nesaugūs skysčiai liko nebent tik neaiškiose turgavietėse ar garažiukuose. Tad norint gauti gerą langų plovimo skystį rekomenduočiau pasikliauti gamintojo reputacija, rinktis žinomų prekės ženklų produktus ir nepagailėti vieno kito euro geresniam produktui“, - aiškino E. Piečiukaitienė. A. Gailiušas reziumuoja: „Iš praktikos esu pastebėjęs, kad brangesnis langų plovimo skystis yra tikrai efektyvesnis. Tačiau galima pilti kokį nori skystį, bet jei valytuvų gumelės kietos „kaip kaulas“, tai niekas nepadės. Tai galima sakyti, kad turi būti kompleksinis dalykas“.
Kaip atskirti gerą ir blogą ploviklį? Jis neturi turėti spirito kvapo. Jis turi gerai nuvalyti langus nepalikdamas dryžių ir nepadengdamas stiklo riebia plėvele. Rinkoje siūlomi įvairių užšalimo temperatūrų langų plovimo skysčiai. Pavyzdžiui, žieminis ploviklis su žyma „-25“ reiškia, kad esant -25°C temperatūrai skystis pradeda kristalizuotis.
Dažnai manoma, kad geriausia rinktis stipriausią - pavyzdžiui, pažymėtą „-25 °C“ ar net „-30 °C“. Tačiau tai nėra būtina. Lietuvos klimato sąlygomis dažniausiai pakanka -20 °C skysčio. Stipresnis nebent naudingas tiems, kurie dažnai važinėja į kalnus ar regionus, kur temperatūra nukrenta žemiau -25 °C.
Tiesa, verta žinoti, kad stipresnis skystis paprastai yra tirštesnis, todėl esant pliusinei ar lengvai minusinei temperatūrai jis prasčiau garuoja ir gali palikti dryžius ant stiklo. Todėl jei didžiąją dalį žiemos važinėjate mieste, pakanka vidutinio stiprumo (-15 °C ar -20 °C) varianto.
Alternatyvos ir taupymas
Norėdami sutaupyti arba nusivylę langų plovimo skysčiais kai kurie vairuotojai pradeda eksperimentuoti ir langų plovimo skysčius pradeda kurti patys. Dažniausiai į paprastą vandenį įpilama indų ploviklio arba skysto muilo, skirto rankoms. „Kai pilami nežinomi ingredientai ir produktai, pavyzdžiui, indų ar rankų plovikliai, visi jie turi medžiagų, kurios drėkina odą. Jos nusėda ant automobilio stiklo ir sudaro riebalinę plėvelę. Todėl dažnai nutinka taip, kad purški, o stiklo švariai vis tiek nenuvalo. Todėl jei žmogus nori pats gamintis langų valiklį, jiems gali rinktis koncentratus, iš kurių galima prisigaminti daug skysčio, bet tuo pačiu turėti ir geras valymo savybes“, - sako Ž. Dumčiuvienė.
Kiti vairuotojai imasi dar įdomesnių gudrybių. Pavyzdžiui į langų plovimo skystį įpila kitų valymo priemonių, kad geriau nuo stiklo pašalintų vabzdžių liekanas. Bet ir tai nėra pati geriausia mintis. „Galima mėginti valymo savybes pagerinti papildomai įpilant koncentrato, sumaišant. Tačiau visada išlieka tikimybė, kad tai pablogins situaciją - iškris nuosėdos, nes skiriasi gamintojų ingredientai, kurie tarpusavyje nesusimaišo. O jeigu įpila, pavyzdžiui, vabzdžių valiklio, langų plovimo skystį padaro agresyvesnį, jis gali pakenkti kitiems dalykams, pavyzdžiui, pažeisti valytuvų gumeles, daryti neigiamą įtaką plastikui“, - dėmesį atkreipia Ž. Dumčiuvienė.
Vandeniu iš čiaupo skiesti žieminio - neverta. Daugelis vairuotojų bando taupyti skiesdami žieminį skystį paprastu vandeniu iš čiaupo. Deja, taip sumažinamas atsparumas šalčiui, o vandenyje esantys mineralai ilgainiui gali pažeisti purkštukus. Jei norite švelnesnio kvapo ar mažesnės koncentracijos, verčiau pirkite iškart „-10 °C“ ar „-15 °C“ variantą.
Jei tikrai norite sutaupyti, pamirškite visus buitinius „receptus“, kai žieminis langų ploviklis yra pakeičiamas liaudiškomis priemonėmis. Kitas būdas sutaupyti - rinktis koncentruotą skiedžiamą ploviklį (koncentratą). Jis kainuoja šiek tiek pigiau, tad sutaupysite ir užsitikrinsite sistemos saugumą bei patikimą langų valymą. Antra vertus, sutaupymas nėra toks reikšmingas - juk žieminis langų ploviklis nėra brangus, todėl visada gerai pagalvokite, ar verta taupyti jo sąskaita.
Aplinkosauga ir patogumas
Siekiant tausoti aplinką ir taupyti laiką, kai kuriose degalinėse diegiamos automobilio langų plovimo skysčio kolonėlės. Jose langų ploviklio galima įsipilti taip pat greitai ir paprastai kaip degalų. „Automobilių langų plovimo skysčio kolonėlės vairuotojams leidžia sutaupyti ir įsipilti tiek langų skysčio, kiek tuo metu reikia. Taip pat vairuotojai nebėra priversti naudoti plastiko ir automobiliuose vežiotis iš jų pagamintų pakuočių, kuriose liko nepanaudoto langų ploviklio“, - privalumus vardina R. Steikūnas. Specialios kolonėlės, kuriose galima įsipilti žieminio langų plovimo skysčio, įrengtos „Neste“ degalinėse Vilniuje, adresais: Pilaitės pr. 27 ir Geležinio Vilko g. 63.
Įvairių talpų nuo automobilių priežiūrai ir eksploatavimui skirtų skysčių negalima mesti į rūšiavimo konteinerius, nes jie užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Aplinkosaugos specialistai pastebi, kad langų skysčio talpos dažnai atsiduria įprastuose buitinių atliekų konteineriuose ar kitose jiems neskirtose vietose.
Kada keisti ir kaip tai padaryti?
Geriausia tai padaryti spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje, kai dienomis dar nėra šalčio.
Norint pereiti nuo vasarinio prie žieminio, tereikia:
- Išnaudoti arba išpurkšti likusį vasarinį skystį.
- Įpilti žieminio, kol bakelis pilnas.
- Keliems kartams įjungti langų purkštukus - taip išsistumia vasarinio likučiai iš sistemų. Nepamirškite ir galinio lango apiplovimo.
Tokiu būdu sistema bus apsaugota, o automobilis pasirengęs pirmiesiems šalčiams. Pasibaigus žiemai, taip pat paprasta pereiti prie vasarinio skysčio. Tiesiog palaipsniui papildykite vasariniu skysčiu, kol sunaudosite visą žieminį skystį.
Svarbu turėti atsarginio skysčio. Mažas 3-5 litrų kanistras bagažinėje - paprastas būdas išvengti nemalonumų žiemą. Kai kuriuose automobiliuose langų plovimo sistema sunaudoja skystį greičiau nei tikėtasi, ypač važiuojant magistralėmis ar po kelių barstymo druska. Turint atsarginio skysčio, galima išvengti situacijos, kai kelionės metu purkštukai nustoja veikti, o matomumas krenta iki minimumo. Rinkitės sandariai uždarytą kanistrą ir nelaikykite jo salone - garai gali būti nemalonūs.