Nuo seno žinoma taisyklė, kad gatvę saugiausia kirsti pėsčiųjų perėjoje. Nors dauguma žmonių vadovaujasi šia taisykle, kelyje vis dar įvyksta nelaimingų atsitikimų, kuriuose nukenčia pėstieji. Šie įvykiai dažnai kyla dėl vairuotojų ir pėsčiųjų elgesio, kelių sąlygų bei aplinkos veiksnių.
Pėsčiųjų perėjų svarba ir saugumas
Pėsčiųjų perėjos yra specialiai pažymėtos vietos, skirtos saugiam gatvės kirtimui. Net vaikai žino, kad tai yra saugiausia vieta eiti per gatvę, ir tikisi, kad vairuotojas privalės juos praleisti. Tačiau, deja, ne visi vairuotojai laikosi šių reikalavimų, todėl kyla didesnis pavojus eisme.
Vairuotojai, nesilaikydami pėsčiųjų perėjų pervažiavimo reikalavimų, sukelia didesnį pavojų. Tokiam žmogui labai sunku įvertinti vairuotojo galimybes. Pavyzdžiui, keičiantis orų sąlygoms stabdymo kelias gali pailgėti net dvigubai. Kai orai sausi, važiuojant 50 km/val. greičiu, stabdymo kelias yra vienoks, o lyjant ar sningant - visiškai kitoks.
Siekiant užkirsti kelią nelaimėms, vyksta socialinės akcijos, taip pat svarstoma galimybė įvesti saugaus eismo pamokas moksleiviams. Vairuotojai yra apriboti taisyklėmis, prieš gaudami pažymėjimą jie laiko egzaminą. Tačiau pėstiesiems, deja, tokios griežtos taisyklės nėra taikomos.
Dauguma pėsčiųjų perėjų yra miestuose, t.y. ne Lietuvos automobilių kelių direkcijos, o savivaldybių prižiūrimuose ruožuose. Kaip gerą pavyzdį R. Slapšys minėjo ir greičio ribojimo kalnelius, iškilias perėjas, prieš kurias vairuotojai priversti pristabdyti, ir papildomą perėjų apšvietimą. Bet netgi tokia perėja negali visiškai apsaugoti nuo tragedijos.
Pėstieji - pažeidžiamiausi eismo dalyviai
Pėstieji yra ko gero labiausiai pažeidžiami eismo dalyviai. Dažnai jie viduje jaučiasi įgiję pirmumo teisę, tačiau tai ne visada atitinka realybę. Todėl į perėją žengti galima tik įsitikinus, kad vairuotojas jus pastebėjo, ėmė stabdyti ir spės sustoti.
Tai ypač svarbu tamsoje, lyjant. Net ir jei nelyja, netolygiai krintanti gatvės žibintų šviesa ir šešėliai gali padaryti žmogų faktiškai nematomą. Todėl net ir miestuose rekomenduojama nešioti atšvaitus, žibintuvėlius. Tamsiai apsirengęs, artimosiomis automobilio žibintų šviesomis apšviestas pėsčiasis be atšvaito matomas tik apie 30 metrų atstumu. Toks atstumas net mieste nepakanka, kad vairuotojas spėtų sureaguoti ir sustoti.
Lietus vakare yra viena iš pačių pavojingiausių aplinkybių, nes ant automobilio stiklų krintantys lašai atspindi gatvės žibintų bei kitų automobilių šviesas ir vairuotojui tampa itin sunku pastebėti pėsčiąjį. Todėl net ir miestuose rekomenduojama nešioti atšvaitus. Tamsiai apsirengęs pėsčiasis be atšvaito matomas tik apie 30 metrų atstumu, tiek net mieste nepakanka, kad vairuotojas spėtų sureaguoti ir sustoti.
Vairuotojai turi praleisti pėsčiuosius, kai jie eina per perėją. Artėdami prie perėjos jie turėtų sumažinti greitį ir būti pasiruošę sustoti. Tačiau pėsčiasis neturi pirmumo teisės prieš transporto priemones tol, kol nežengė ant pėsčiųjų perėjos.
Statistika ir nelaimių priežastys
Apskritai tarp žuvusiųjų Lietuvos keliuose pėstieji sudaro labai didelę dalį. 2014 metais jų buvo net 40%. Šiais metais eismo nelaimių, per kurias žuvo ar buvo sužaloti pėstieji, įvyko mažiau. 2015 m. per 10 mėn. dėl pačių pėsčiųjų kaltės žuvo 12 žmonių, o kiti žuvo dėl vairuotojų kaltės - pėsčiųjų perėjose, ant šaligatvių, kelkraščių, važiuojant atbuline eiga ir pan. Bet eismo įvykių, įvykusių pėsčiųjų perėjose, dalis išlieka panaši - 2015 m. per I pusmetį 182 avarijose žuvo 6 žmonės ir 185 buvo sužaloti. Užmiesčio keliuose esančiose perėjose per pirmąjį šių metų pusmetį įvyko trys eismo įvykiai.
Tiek lapkričio, tiek gruodžio bei sausio mėnesiai yra ypač pavojingi pėstiesiems. Didžiausia problema buvo ta, kad nei vienas iš žuvusiųjų kirto arba ėjo važiuojama dalimi neturėdami matomumą gerinančių priemonių, atšvaitų.
Kalbant apie perėjas, kuriose žuvo pėstieji, jos dažnai turi rimtų trūkumų. Šiais metais bus daroma viskas, kad tos perėjos atitiktų visus reikalavimus: turėtų kryptinį apšvietimą, saugumo saleles.
„Atviras pokalbis“: Saugaus eismo diena: ką sodinsime į kalėjimą?
Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimai
Pagal naujausius reikalavimus, visi pėstieji tamsiu paros metu neapšviestoje vietovėje privalo segėti atšvaitus. Deja, ne visi tai daro arba daro tai neteisingai. Todėl būtina būti ypač atsargiems prie pėsčiųjų perėjų. Taip pat visuomet stebėti, kas vyksta šalikelėje arba ant šaligatvio. Tamsiu paros metu verta visuomet būti pasiruošus, kad kažkas gali netikėtai išeiti į gatvę.
Kelių ženklų ir ženklinimo paaiškinimai:
- 105 Vaikai: Kelio ruožas, kur važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų (prie darželių, mokyklų, žaidimų aikštelių ir panašiai).
- 127 Pėsčiųjų perėja: Nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir 1.13.1-1.13.3 ženklinimo linijomis arba tik nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ pažymėta pėsčiųjų perėja.
- 128 Pėstieji: Kelio ruožas, kurio važiuojamąja dalimi (kelkraščiu) skersai arba išilgai kelio vaikšto pėstieji.
- 412 Pėsčiųjų takas: Takas skirtas tik pėstiesiems. Kai takas eina išilgai kelio, pėstieji privalo eiti tik juo.
- 413 Pėsčiųjų ir dviračių takas: Leidžiama eiti pėstiesiems, važiuoti dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis. Jeigu dviračio ir pėsčiųjų simboliai kelio ženkle yra ne vienas po kitu, o vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta (parodyta kelio ženkle).
- 1.13.1. „Zebras“: Žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Nereguliuojama pėsčiųjų perėja tik horizontaliuoju ženklinimu „zebras“ gali būti pažymėta dviračių take ar stovėjimo aikštelėje.
- 1.13.2. „Zebras“: Žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, o rodyklės - pėsčiųjų ėjimo kryptį.
- 1.13.3. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių: Žymi pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu.
- 1.14. Dviračių pervaža (dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų): Žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį.
Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose - į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.
Jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, - prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.